Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu – galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 23 d., pabaiga – 2024 m. vasario 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 27 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, su mažėjimo tendencija. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį bei darbą skatintas du kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. U. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių - nuteistojo asmenybės, nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kt. Komisija išskirtinai atsižvelgė vien į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis pataisos įstaigoje, tačiau šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkų smurtinį nusikaltimą. Tai šeštasis S. P. teistumas. Anksčiau teistas taip pat už smurtinius nusikaltimus, iš kurių vienas - labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktai). Taigi, vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją atkreipiamas dėmesys, kad dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo smurtinio pobūdžio - nusikalstamo elgesio modelio dalis. Nuteistasis neturi savo pastovios gyvenamosios vietos, ketina apsigyventi draugo būste, o tai gali trukdyti jo integracijai į visuomenę procesą. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis neturi atsiskyrimo nuo sociumo poreikio, tačiau stebima konstruktyvių santykių su šeimos nariais stoka. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (nuo skirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės liko 1 metai 23 dienos (skundo pateikimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Prokurorės vertinimu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima, Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal galiojusią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis S. P. ankščiau teistas, atlieka ne pirmą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą (sunkus sveikatos sutrikdymas), jam ankščiau buvo taikyta amnestija, tačiau nuteistasis toliau vykdė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam S. P. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija ; nuosavybės naikinimas arba padegimas; nuosavybės naikinimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; buvusi nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų pataisos namuose.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo gyvenimo sąlygos tiesiogiai jo nusikalstamos veikos neįtakojo, tačiau pastovios gyvenamosios vietos užsitikrinimas galėtų tik palengvinti asmens integracijos visuomenėje proceso eigą. Ankstesnių bausmių atlikimo metu įgijo ir dvi specialybes - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos įvykdymo, suėmimo bei teisminio proceso metu teisės pažeidėjas buvo bedarbis. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą išreiškė norą būti įdarbintam, nuo 2022 m. kovo 27 d. įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ kur darbinę veiklą tęsė iki pat perkėlimo į be sargybą. Perkėlus bausmę tęsti už pataisos įstaigos teritorijos ribų nedelsiant, o būtent nuo 2023 m. sausio 13 d. įsidarbino ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, atkreipiamas dėmesys, jog dalis ankstesnių asmens vykdytų nusikalstamų veikų buvo susiję su jo nestabilia finansine padėtimi, siekiu greitu ir lengvu būdu pasipelnyti bei šiuo požiūriu yra susijusios su tuometine asmens išsilavinimo bei poreikio užsiimti oficialia darbine veikla stoka. Asmuo yra pristatęs pažymą, patvirtinančią galimybę įsidarbinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ lygtinio paleidimo atveju. Šiuo metu nuteistasis mano, jog su išskirtiniais finansiniais sunkumais nesusiduria, nors pripažįsta, jog turi finansinių įsiskolinimų (už paskolą, ieškiniai už nusikalstamas veikas). Be to, pripažįsta, jog užsiėmė neoficialiais darbais vengdamas antstolių išskaitymų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad paskutinių dviejų teismų metu asmens atžvilgiu nutarta paskirti šiuos finansinius įpareigojimus. Vertinimo metu negauta duomenų, kad asmuo susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, kurie būtų susiję su specifiniais veiksniais. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog ankstesnes asmens nusikalstamos veikos buvo susijusios su poreikiu lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Visgi, paskutiniosios dvi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos ne dėl finansinių poreikių patenkinimo. 2023 m. sausio 6 d. gauta Finansų skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų negauta. Nuteistasis detaliau kalbėti apie santykius su šeimos nariais vengia, tačiau nurodo jog vaikystėje jie buvo geri. Šiuo metu santykius su vieninteliu broliu apibūdina, kaip pakankamai formalius, jo teigimu išsiskiria jų požiūriai į gyvenimą ir pan. Šiuo metu palaiko ryšius su moterimi, kurią įvardina kaip draugė. Palaikomus ryšius apibūdina kaip artimus, turi tikslą sukurti šeimą, kitų artimųjų su kuriais palaikytų ryšius neturi, tačiau turi draugų, kurių buvo lankomas bausmės atlikimo metu. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos ir švelnesnės, ir griežtesnės baudžiamosios priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Atkreipiamas dėmesys, jog kurį laiką asmuo gebėjo susilaikyti nenusikaltęs (t. y. 7 metus naujų nusikaltimų neįvykdė), tačiau ir vėl grįžo prie jam būdingo elgesio - smurto, už ką šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys, jog kai kurias, ankstesnes nusikalstamas veikas įvykdė kartu su kitais asmenimis. Be to, pripažįsta, jog jaunystėje jo draugų ratą sudarė teisti, neigiamai charakterizuojami, bausmę atlikę asmenys ir tai galėjo įtakoti tam tikrus jo pasirinkimus, tarp jų ir pasirinkimą nusikalsti. Pripažįsta, jog yra jautrus, lengvai pasiduodantis destabilizuojančios aplinkos, o kartais ir aplinkinių įtakai. Visgi, atkreipiamas dėmesys, jog paskutines dvi nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas vienas. Nuteistasis pripažįsta, jog dažniausiai nusikalsdavo tuo metu, kai negebėjo įsitraukti į darbinę veiklą, kitas pozityvias laisvalaikio praleidimo formas. Paskutiniu metu teisės pažeidėjas nurodo pradėjęs keisti senus įpročius, atsiribojęs nuo senų pažįstamų, kūręs santykius ir siekęs atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, tačiau pripažįsta, jog to padaryti visiškai nepavyko, tad šiuo metu jaučiasi praradęs viską. Priklausomybę narkotinėms medžiagoms kategoriškai neigia. Beje, pripažįsta, jog ankstesnio bausmės atlikimo metu - Marijampolės pataisos namuose- taip pat kelis kartus vartojo narkotines medžiagas iš kanapių. Šiuo metu teigia suvokiantis narkotinių medžiagų vartojimo žalą, dabartinės bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pokalbio metu nuteistasis kategoriškai neigia problemas susijusias su alkoholio vartojimu, nurodo, jog jis nėra priklausomas nuo šios medžiagos. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją gauta duomenų, kad jis ne vieną nusikalstamą veiką (tarp jų ir smurtinio pobūdžio) įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Praeityje niekuomet nesprendė problemų susijusių su alkoholio vartojimu, nesiekė keisti jo vartojimo įpročių, nes nemanė, kad tai jam problema. Nuteistasis pripažįsta, jog praeityje didžiąją dalį draugų rato sudarė neigiamai charakterizuojami asmenys, tačiau šiuo metu teigia nuo jų atsiribojęs bei turintis kelis, patikimus draugus. Kalbėdamas apie save linkęs pabrėžti teigiamas savo asmens savybes bei nurodo, jog yra „lengvai ir draugiškai bendraujantis, tyčia blogo kitiems nedarantis, atsiribojantis nuo tų su kuriais bendrauti jam nepalanku“. Nuteistasis pripažįsta, jog dar yra kur tobulėti, „dirbti“ su savimi. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys, jog asmuo pasitiki savo jėgomis, jo savivertė pakankamai aukšta. Nuteistajam netrūksta moralinės brandos, kritiškumo savo paties atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi į RS psichologus siekiant gerinti asmens savianalizės įgūdžius, yra užregistruotas tolimesnėms konsultacijoms dėl tikslinių priemonių nustatymo, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to lankė ir sėkmingai baigė „Agresijos ir konfliktų valdymo“ grupę. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys, jog asmuo nevengia kalbėti ir jam nelabai maloniomis temomis. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta bei prisiima atsakomybę už tam tikrus savo veiksmus, tačiau kai kuriose situacijose visgi siekia save pateisinti. Išanalizavus asmens bei gyvenimo istoriją, stebima, jog jam ilgą laiką buvo būdingas spontaniškas, impulsyvus elgesys, poreikis išorinei stimuliacijai. Dažniausiai nusikalsta impulsyviai, neplanuotai. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas vienas instrumentinės agresijos panaudojimo epizodas, kurio metu, siekdamas apiplėšti, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (sužalojo jį peiliu) bei nuo šių sužalojimų nukentėjusysis mirė. Be to, teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istorijoje ne kartą fiksuoti atvejai, kuomet jis būdamas piktas bei negebėdamas sukontroliuoti savęs, panaudojo smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis stokojo socialiai tinkamų problemų sprendimo įgūdžių bei buvo pernelyg linkęs pasitikėti savo sėkmės tikimybe. Be to, teisės pažeidėjas koncentravosi į teigiamas pasekmes sau, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas pasekmes aplinkai, aplinkiniams. Vertinimo metu asmuo kelia tikslus atlikus bausmę tęsti darbinę veiklą, kurti šeimą. Pokalbio metu nuteistasis pripažįsta, jog ankstesnių bausmių atlikimo metu vadovavosi neformaliosiomis nuteistųjų tradicijomis, kurios tuo metu atitiko jo pasaulėžiūrą. Visgi, teigia, jog paskutiniu metu nuo kriminalinio elgesio bei pasaulio atsiribojo ir dabartinės bausmės atlikimo metu neketina vadovautis neformaliosiomis nuteistųjų tradicijomis, planuoja dirbti. Nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikyta lygtinio paleidimo institutas, bausmės vykdymo atidėjimas bei laisvės apribojimo bausmė, tačiau buvo taikyta amnestija, atleidžiant nuo likusios paskirtos bausmės dalies. Vertinimo metu negauta duomenų, kad teisės pažeidėjas būtų pažeidęs priežiūros bendruomenėje sąlygas. Šiuo metu stebima, kad asmens požiūris jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu - neutralus (t. y. su jais bendrauja mandagiai, tačiau atsargiai, nelinkęs pasitikėti pataisos įstaigos personalu). Be to, šiuo metu nuteistasis įkalinimą vertina, kaip priežiūrą suvokia kaip baudžiantį procesą, be jokios naudos sau, t. y. mano, jog yra nubausta per griežtai, neįvertinant visų aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas du kartus. Nors nuteistasis S. P. dėl nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, tačiau jo polinkis minimalizuoti savo elgesį, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2 metus 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį S. P. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, du paskatinimai, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas, motyvacija darbui) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. sausio 26 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam S. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.