- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 1-55-1010/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08414-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- D. D., D. K.
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)r. sav., deklaruota gyv. v(duomenys neskelbtini)a, nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., Klaipėdos apygardos teismas 2011-09-29 nuosprendį pagal BK 260 str. 1 d. pakeitė ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn., Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 4 d., 165 str. 1 d. - laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. - subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 3 mėn., Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 8 mėn. 12 d. , teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas: Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 25 str. 3 d. 199-2 str. 1 d. 80 MGL bauda, baudos nesumokėjęs, 2013-11-06 teistas Vokietijoje laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. ir D. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. vasario 20 d. apie 03 val. nakties, Šilalės m., Žemaitės g., pagrobė N. Č. priklausantį automobilį „Toyota CorollaVerso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio adresu Žemaitės g. 4, Šilalės m., taip padarydami nukentėjusiajai N. Č. 4000 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis D. D. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2016-02-18 kartu su D. K. iš Tauragės savo reikalais atvyko į Šilalę. Sustojo prie parduotuvės „MAXIMA“. Pamatė iš aikštelės išvažiuojantį automobilį „Toyota Corola“, o toje vietoje, kur stovėjo automobilis, pamatė iškritusį raktelį. Paėmė tą raktelį ir galvojo grąžinti, važiavo paskui tą mašiną, bet važiuojant nusprendė pavogti tą automobilį. Kitą dieną, apie 3 val. nakties, nuvažiavo į Šilalę. D. vairavo automobilį „Mersedesbenz“. Susiradę tą automobilį, bandė atrakinti, bet nepavyko, kitą dieną sugalvojo, kad reikia išlaužti spynelės užraktą. Išlaužė durelių užraktą, D. su rastu raktu užvedė automobilį ir nuvarė į K. kaimą, Automobilį norėjo parduoti dalimis D. Č.. Reikėjo pinigų, nes sugyventinės buvo nėščios. To automobilio dokumentus sudegino, o valstybinius numerius išmetė miške. Kitą dieną atvažiavo policija ir suėmė. Nukentėjusiajai žalą atlygino, labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamasis D. K. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2016-02-18 su D. atvyko į Šilalę, prie parduotuvės „MAXIMA“ pamatė nukritusius mašinos raktelius, jis nuėjo ir pakėlė tuos raktelius. Iš pradžių galvojo atiduoti tuos raktelius, bet važiuojant kilo mintis, kad reikia neatiduoti. Sugalvojo išardyti ir dalimis parduoti, nes reikėjo pinigų, draugės buvo nėščios. Mašinos dokumentus sudegino, numerius išmetė miške. Vieną dieną rado mašiną, kitą dieną pavogė. Nukentėjusiajai žalą atlygino, gailisi.
Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamųjų D. D. ir D. K. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Nukentėjusioji N. Č., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2016-02-19 apie 18 val. su automobiliu „Toyota CorollaVerso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo į namus ir pasistatė automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Automobilį užrakino su pulteliu. Automobilyje apsaugos signalizacijos nebuvo. Automobilyje taip pat liko visi automobilio dokumentai, registracijos liudijimas, draudimas ir tech. apžiūros talonas. 2016-02-20 apie 08 val. išėjusi į kiemą pastebėjo, kad nebėra automobilio. (I tomas, b. l. 1-4).
Liudytojas D. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2016 m. vasario 15 ar 16 d., tiksliai nepamena, pas jį į namus atvyko D. K. automobiliu „SeatCordoba“, valstybinių numerių nežino. D. paklausė, ar jis galėtų išardyti automobilį, jis atsakė, kad galės. D. jam nesakė, kokios markės ir kada tiksliai reikės išardyti automobilį. Sutarė, kad automobilio išardymas kainuos 150 eurų. Po to D. išvažiavo. Po kelių dienų, t. y. 2016 m. vasario 20 d. apie 6 val. pas jį į namus atvyko D. K.. Jis atvyko „Toyota CorollaVerso“ markės automobiliu, automobilyje sėdėjo tik jis vienas. Paskui jį atvyko dar vienas automobilis, tai tas pats automobilis, kuriuo buvo atvykęs anksčiau tai „SeatCordoba“. D. „Toyotą“ įvairavo į garažą ir išlipęs iš jo pasakė, kad ją reikia išardyti ir paklausė ar spės iki pirmadienio išardyti, nes tada atvyks susirinkti dalių, taip pat padavė automobilio užvedimo raktelį, raktelis nesiskyrė nuo kitų raktų. „Seat“ automobilyje buvo du vyriškiai, kurie iš automobilio neišlipo. D. įsėdo į šį automobilį ir išvažiavo. D. Č. pradėjo ardyti atvarytą automobilį. Automobilio salone nebuvo jokių automobilio dokumentų, buvo tik kompaktiniai diskai bei moteriškos pirštinės. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis dar galutinai nebuvo baigęs ardyti automobilio „Toyota CorollaVerso“ , kurį atvarė D. Pareigūnai pasakė, kad šis automobilis yra vogtas. Jog automobilis yra vogtas jis nežinojo, D. nesakė, kad jis atvarė išardyti vogtą automobilį. Kratos metu policijos pareigūnai garaže, malkinėje, daržinėje ir kieme stovėjusiame automobilyje „Fiat Ducato“ rado ardomo automobilio detales, jos priklausė tam pačiam automobiliui, kurį ardė t. y. „Toyota CorollaVerso“ (I tomas, b. l. 192-193).
2016-02-21 atliktos kratos metu pas D. Č., adresu (duomenys neskelbtini), rastas dalinai išardytas automobilis „Toyota Corollaverso“. Kratos metu paimtos išardyto automobilio detalės (I tomas, b.l. 109-115, 142-143).
Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini). (I tomas, b. l. 117-128).
N. Č. pakvitavimu atsiėmė jos pagrobto automobilio detales ( I t. b.l. 132).
Nukentėjusioji N. Č. 2016-03-09 pareiškimu nurodė, kad kaltinamieji D. K. ir D. D. žalą atlygino visiškai bei vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., prašo baudžiamąją bylą nutraukti (II tomas, b. l. 154).
D. D. augina vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), nuo 2013-12-20 vykdo individualią veiklą.
D. K. nuo 2016 m. birželio mėn. dirba J. K. ūkyje, jo tėvas Z. K. serga, tiek tėvas, tiek mama J. K. turi 50 proc. darbingumo
Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-1/2014,2K-176/2014,2K-202/2014,2K-7-27-746/2015,2K-P-498-746/2015).
Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. D. ir D. K., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė N. Č. automobilį „Toyota CorollaVerso“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) Nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad grobia bei sugadina svetimą turtą, suprato, kad taip veikia prieš šio turto savininkės valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų advokatas nurodė, kad kaltinamajame akte nėra padalintos kaltinamųjų veikos, t. y. nėra nurodyta, kuris yra vykdytojas, kuris padėjėjas.
Pagal BK24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Pagal BK24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė šias bylos aplinkybes: įvykio metu abu kaltinamieji aptarė, kad pavogs nurodytą automobilį, kurį nuveš išardymui bei detales parduos; abu nuvyko vogti automobilio, abu bandė atrakinti automobilį, nepavykus - išlaužė automobilio spyną; kartu nuvyko pas D. Č. priduoti automobilį išardymui. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad abu kaltinamieji suvokė, kad dalyvauja vagystėje ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Abu kaltinamieji yra šios vagystės bendravykdytojai, todėl abiejų veiksmai kvalifikuotini pagal BK178straipsnio 2 dalį.
Teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti kaltinamųjų ir jų gynėjo prašymo ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „adhoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl būtina atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.
Kaip minėta, pagal BK38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nuosprendyje būtina ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011). Be to, kaip minėta, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi kaltinamuosius D. D. ir D. K. charakterizuojanti medžiaga rodo, kad jie yra praeityje teisti, teistumai neišnykę, bausti administracine tvarka daug kartų, t. y. linkę daryti teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos pobūdis ir kaltės rūšis neleidžia kaltinamiesiems taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.
Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
D. D. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Jis anksčiau teistas 2 kartus už tyčinius nusikaltimus. Naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas leidžia manyti, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo ir apibudina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kartu su D. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, D. D. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-21, 19.40 val. iki 2016-02-22, 19.18 val. (1 para) (II t., b. l. 5-6). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismas mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 m., įpareigojant jį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
D. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Jis anksčiau teistas vieną kartus už tyčinį nusikaltimą, 2013-11-06 teistas Vokietijoje. Naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas leidžia manyti, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo ir apibudina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kartu su D. D. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis,61 straipsniu, D. K. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 64 str. ld., 2d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti bausmę pagal 2012-11-19 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinai D. K. nubausti laisvės atėmimu 1 m ir 4 mėnesiams ir 80 MGL dydžio bauda.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-21, 22.10 val. iki 2016-02-22, 19.52 (1 para) (II t., b. l. 73-74). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismas mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsni paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 m., įpareigojant jį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Daiktiniai įrodymai - pirštinės, daktiloplokštelės su pėdsakais, kvapo pėdsakai, užvedimo raktelis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu skiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Į bausmės laiką įskaityti D. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-21, 19.40 val. iki 2016-02-22, 19.18 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti ją laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu skiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio l dalimi, 2dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti bausmę pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir galutinai D. K. nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams bei 80 MGL dydžio bauda.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Daiktinius įrodymus - pirštines, daktiloplokšteles su pėdsakais, kvapo pėdsakus, užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilalės rajono apylinkės teismui.