- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-327-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08414-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Edita Lapinskienė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- D. D., D. K.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-417/2016
2016 m. lapkričio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. D. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nubaudžiant jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Taikant BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nubaudžiant jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta bausmė pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams ir 80 MGL dydžio baudą.
Taikant BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. ir D. K. šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais už tai, kad pagrobė automobilį, o tiksliau D. D. ir D. K., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. vasario 20 d., apie 3 val. nakties, Šilalės m., (duomenys neskelbtini), pagrobė N. Č. priklausantį automobilį „Toyota CorollaVerso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šilalės m., taip padarydami nukentėjusiajai N. Č. 4000 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais D. D. ir D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Klaipėdos apygardos teisme gauti D. D. ir D. K. apeliaciniai skundai. Šiais skundais nuteistieji prašo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu arba paskirti bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme. Skundai argumentuojami tuo, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 38 straipsnio nuostatų, kadangi, jų manymu, yra visos šiame straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Taip pat apeliantai teigia, jog apylinkės teismo paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta bei neteisinga, kadangi teismas skirdamas bausmę nesivadovavo BK 61 straipsnio nuostatomis ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą jiems taikyti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. D. K. apeliaciniu skundu papildomai nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje netinkamai nurodytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendis, kadangi jis niekad nebuvo nuteistas šiuo nuosprendžiu. Taip pat kad teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, jog jis 2013 m. lapkričio 6 d. Vokietijoje buvo nuteistas laisvės atėmimu, kadangi Vokietijos ir Lietuvos teismų nuosprendžiai nebendrinami. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad jis, D. K., yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką.
Apylinkės teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Skundais nuteistieji prašo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu ir teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė šio straipsnio, kadangi yra visi šiame straipsnyje numatyti pagrindai: jie visiškai prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką, savo noru atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jie nedarys naujų nusikaltimų.
BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1 – 4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje esantys nuteistuosius charakterizuojantys duomenys rodo, kad jie yra linkę daryti teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtinoji sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, gali būti nustatoma atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, byloje esantys duomenys apie kaltės formą, nusikalstamos veiklos tikslus ir motyvus bei atsižvelgiant į nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė kaltininkų elgesio pasekmė. Byloje esantys duomenys apie kaltės formą, nusikalstamos veiklos tikslus ir motyvus tai patvirtina. Matyti, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad grobia bei sugadina svetimą turtą, suprato, kad taip veikia prieš šio turto savininkės valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo ir taip siekė pasipelnyti.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors nuteistieji savo noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui padarytą žalą ir su juo susitaikė, tačiau D. D. anksčiau teistas 2 kartus už tyčinius nusikaltimus. Naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tai leidžia manyti, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo ir apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Nuteistasis D. K. anksčiau teistas vieną kartus už tyčinį nusikaltimą. Be to, kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė paminėtina ir tai, kad 2013 m. lapkričio 6 d. teistas Vokietijoje. D. K. naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tai leidžia manyti, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo ir apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jo nurodomos aplinkybės, kad dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei augina mažametį vaiką, nesudaro pagrįsto pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis nenustatytas pagrįstas manyti, kad D. D. ir D. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taip pat D. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendyje netinkamai nurodytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendis, kadangi jis niekada nebuvo nuteistas šiuo nuosprendžiu. Apygardos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir mano, kad apylinkės teismo nuosprendyje padaryta spausdinimo klaida. Iš nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad apylinkės teismui žinoma, kad D. K. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį 80 MGL bauda, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyse nurodomas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendis ir 80 MGL bauda. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta ne esminė klaida, t. y. vietoj Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio nurodomas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendis, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendis šiuo pagrindu nenaikintinas ir nekeistinas.
Be to, apeliantai teigia, kad paskirta bausmė akivaizdžiai per griežta. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas skirdamas bausmes atsižvelgė į tai, kad D. D. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, anksčiau teistas 2 kartus už tyčinius nusikaltimus. Naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Lengvinančia aplinkybe nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad jis kartu su D. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas skirdamas bausmę D. K. nurodė, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį nusikaltimą. Naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tai leidžia manyti, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo ir apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kartu su D. D. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ir jiems taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji prisipažino padarę inkriminuojamą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, nutarė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl siekiant padėti kaltinamiesiems pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltininkų asmenybes, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tinkamai įvertino jų reikšmę. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis. Visos šios aplinkybės charakterizavo kaltinamuosius, todėl pakartotinai atsižvelgti į nuosprendyje jau aptartas aplinkybes ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juolab, jog nuteistiesiems taip pat buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sušvelninta 1/3 dalimi, bei BK 75 straipsnis, kurio pagrindu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas juos nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Šilalės rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą Nr. NTP-7-12485 iš nuteistojo D. K. valstybei priteisti 23,16 euro turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei prašymą Nr. NTP-7-12795 iš nuteistojo D. D. valstybei priteisti 52,11 euro turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju padavė nuteistieji, o nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. K. ir D. D. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistųjų D. D. ir D. K. apeliacinius skundus atmesti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžio motyvuojamoje, rezoliucinėje dalyse ištaisyti klaidą - vietoje Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio nurodyti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą Nr. NTP-7-12485 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą tiekiant D. K. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą Nr. NTP-7-12795 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą tiekiant D. D., atmesti.