Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažinta kalta pasikėsinusi padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta 15 MGL, tai yra 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad 2023 m. gruodžio 3 d. apie 14.30 val. iš UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvės, esančios pramogų ir laisvalaikio centre ,,Mega“, adresu: (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą - UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį turtą - 5 vnt. dekoracija - kaspinas, kurio vieneto kaina 2,99 eurai; 2 vnt. dekoracija - kaspinas, kurio vieneto kaina 1,99 eurai; 1 vnt. dekoracija - kalėdinė stiklinė, kurios kaina 4,79 eurai; 3 vnt. dirbtinio sniego, kurio kaina 2,59 eurai; 1 vnt. eglės žaislas, kurio kaina 5,99 eurai; 4 vnt. eglės žaislas karūna, kurio vieneto kaina 5,99 eurai; 3 vnt. eglės žaislas saldainis, kurio vieneto kaina 4,99 eurai; 1 vnt. kabliukai žaislams, kurio kaina 1,99 eurai; 3 vnt. dekoracija - žaisliukas, kurio vieneto kaina 6,99 eurai; 1 vnt. elektrinė girlianda, kurios kaina 69,99 eurai; 1 vnt. eglutės stovas, kurio kaina 35,99 eurai; 1 vnt. eglutės stovas, kurio kaina 24,99 eurai; 1 vnt. adapterį transformatorių, kurio kaina 10,99 eurai, daiktus įsidėjo į automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, vėliau atsidariusi dešinės pusės galines dureles bagažinėje esančias prekes perdėjo į automobilio saloną ir iš parduotuvės išvažiavo kasininkui pateikusi apmokėti tik dalį prekių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi apsaugos darbuotojos K. B. buvo sulaikyta išvažiavusi pro parduotuvės užkardą, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį – 241,33 eurų vertės turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

1.1. Skunde nurodoma, kad ji neturėjo tyčios ir siekio pagrobti svetimą turtą, dėl ko nusikalstamos veikos įvykdymas buvo nustatytas nesant jos tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir in dubio pro reo principą, tendencingai ir atsietai vertino byloje esančius įrodymus, jų visumą, dėl ko buvo netinkamai pritaikyta BK 178 straipsnio 5 dalies nuostata, t. y. nusikalstama veika nustatyta nesant būtinojo požymio - tyčios. Prekės skanavimui buvo nepateiktos ne tyčia, bet iš išsiblaškymo ir jaudulio, esant išskirtinei situacijai, kuri teismo nebuvo tinkamai vertinta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja advokatė V. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras R. M. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistosios veiksmuose nebuvo tyčios ir siekio pagrobti svetimą turtą, todėl manoma, kad jos atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kas ir sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir nepagrįstą G. B. nuteisimą.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad G. B. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 5 dalyje.

12. Iš byloje esančių vaizdo įrašų nustatyta, kad G. B. su vaikais vaikšto po prekybos centrą ir į vežimėlį susikrauna eglutės stovus bei kitas prekes. Po to iš pirkinių vežimėlio prekes kraunasi į automobilio bagažinę. Vienas iš vaikų eglutės stovą atneša ir įdeda į automobilio priekinę dalį, per dešinės pusės dureles. Prie bagažinės prieina parduotuvės darbuotojas, paima jau tuščią pirkinių vežimėlį. G. B. su vaiku ateina prie galinių, dešinės pusės automobilio durelių, jas atidaro. Vaikas rankose laiko antrą eglutės stovą, ji rankose – raudonos spalvos prekes. G. B. padeda rankose laikytas prekes, pro priekines, dešinės pusės dureles, vaikas įlipa į automobilį su eglutės stovu. G. B. iš bagažinės paėmusi prekes, jas vis atneša ir deda į automobilį per atidarytas galines, dešinės pusės automobilio dureles. Po to automobilis nuvažiuoja link kasos. Prie automobilio prieina parduotuvės darbuotojas. G. B. išlipa iš automobilio, kalbėdama telefonu ir atidaro bagažinės dureles. Parduotuvės darbuotojas apžiūrinėja automobilio vidų, per bagažinės dureles, po to grįžta į kasą. G. B. atsidaro dešinės pusės, galines dureles, pasiima piniginę ir ateina prie kasos. Parodo savo mobilųjį telefoną parduotuvės darbuotojui, tada atsiskaito už prekes. Po to nueina nuo kasos, uždaro galines, dešinės pusės automobilio dureles ir įsėda į vairuotojo vietą, tačiau G. B. bandant išvažiuoti, neatsidaro pakeliami vartai. Prie moters automobilio prieina parduotuvės darbuotojas, ją išleidžia po vartus ir sustabdo apsaugos darbuotoja.

14. Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo nufotografuotos prekės, kurias pasikėsinta pagrobti: blizgus raudonas kaspinas (5 vnt.), blizgi auksinės spalvos kaspinų pakuotė, sudaryta iš 2 vnt., kablio formos kalėdinė dekoracija (1 vnt.), aerozolinė skardinė su baltos spalvos plastikiniu dangteliu (3 vnt.), laikrodžio formos eglės žaislas, (1 vnt.), karūnos formos blizgus pakabinamas papuošimas (4vnt), raudonos spalvos blizgus papuošimas (3 vnt.), plastikinis maišelis su metaliniais kabliukais (1 vnt.), raudonos spalvos dekoracija (3 vnt.), elektrinė girlianda su lemputėmis (1 vnt.), žalios spalvos plastikinis eglutės stovas su metaliniu trosu (1 vnt.), žalios spalvos plastikinis eglutės stovas (1 vnt.), kištukinis lizdas (1 vnt.) (b. l. 18-25). Prekių vertė - 241,33 eurų.

15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistosios argumentus, kad už prekes ji nesumokėjo dėl išsiblaškymo ir jaudulio, nes įvykio metu sulaukė vyro skambučio su žinia, kad jis yra sulaikytas užsienyje. Nors tokias aplinkybes patvirtino liudytojas – nuteistosios sutuoktinis R. B., tačiau aplinkybė, kad nuteistoji įvykio metu buvo labai susijaudinusi, nepaneigia jos kaltės. Kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, o surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantė veikė tiesiogine tyčia, suvokdama, jog už prekes nesumoka, tikslingai jas suslėpė automobilio salone ir tokiais neteisėtais veiksmais užvaldė svetimą turtą, tokio rezultato norėdama ir siekdama.

16. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nuteistoji akivaizdžiai neparodo jos automobilio salone sukrautų prekių ir nepateikia jų skenavimui. Tik nuėjus kasos darbuotojui nuo nuteistosios automobilio, G. B. atidarė šonines automobilio duris ir nors matė ten sudėtas prekes, kurias pati prieš kelias minutes ten sudėjo kartu su vaikais, tačiau nepakvietė kasos darbuotojo, kad šias prekes nuskenuotų ir už jas sumokėtų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistoji būdama suaugusi, pakaltinama, neabejotinai suvokė, kad tokiais veiksmais neteisėtai užvaldys svetimą turtą ir tuo padarys žalą turto savininkui, o jos veiksmai rodo, kad to ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

18. Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistoji įvykio metu blogai jautėsi dėl pilvo išvaržos operacijos, po kurios buvo komplikacijos, ir dėl to negalėjo susikoncentruoti, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, kad G. B. gana energingai vaikšto po prekybos salę stumdama vežimėlį bei krauna įvairias prekes. Jei nuteistosios būklė būtų tokia sunki, kaip teigia apeliantė, tikėtina, kad ji nebūtų važiavusi su dviem mažamečiais vaikais į prekybos centrą pirkti ne pirmo būtinumo prekių.

19. Faktas, kad nuteistoji pasiūlė sumokėti už prekes po to, kai jau buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo, nepaneigia jos kaltės. Akivaizdu, kad veika nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ji po prekės apmokėjimo nepažiūrėjo į kvitą, tačiau ši aplinkybė neturi svarbios reikšmės nagrinėjamu atveju. Tikrinti išduotą kasos aparato kvitą, kuris suteikia įrodymą apie atliktą pirkimą, yra kiekvieno pirkėjo teisė, kuria asmuo gali pasinaudoti arbe ne. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistoji suvokė tai, jog paėmė ne savo daiktus, kad prekės turėjo vertę ir tikslingai nepateikė jų kasininkei. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. B. versiją dėl tyčios pagrobti svetimą turtą nebuvimo.

20. Atsakant į apeliantės skundo argumentą, kad jos padaryta veika nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga ją traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti sankcijoje nustatyta bausme, pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, visų pirma vertinamas žalos dydis. Kartu pažymima, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Nors nagrinėjamu atveju nuteistoji pripažinta kalta pasikėsinusi padaryti baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jos pagrobtų daiktų vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nustatyta, kad nuteistosios veiksmuose buvo visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, o vien aplinkybė, kad anksčiau G. B. nėra teista už vagystę nei patvirtina nei paneigia jos kaltę nagrinėjamu atveju. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

21. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamu nuosprendžiu yra aptarti ir išanalizuoti visi nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turėję įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, juos gretino tarpusavyje, atmesdamas duomenis, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga ir pašalino tarp įrodymų esančius prieštaravimus ir aiškiai nustatė nusikalstamos veikos padarymo veiksmų seką, tame tarpe ir G. B. atliktus veiksmus.

22. Taigi, jokie objektyvūs byloje surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina G. B. pozicijos, kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pagrobti svetimą turtą. Priešingai, įvertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu, kurios paremtos byloje esančiais ir teisme tinkamai ištirtais įrodymais, kurių duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistosios lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

23. Apeliantė skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

24. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nuteistoji pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). G. B. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta 3 kartus, turi du išlaikomus nepilnamečius vaikus, dirbanti. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti netinkamu, per griežtu ar neproporcingu apylinkės teismo nustatyto bausmės dydžio. Pažymėtina, jog, nepaisant to, jog pagal bausmių skyrimo taisykles, skiriamos bausmės dydis, vertinant nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes yra skaičiuojamas nuo jos vidurkio, šiuo atveju G. B. buvo paskirta minimali bausmė – 15 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš G. B. valstybės naudai priteistina 83,33 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

26. Nuteistajai G. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja, kuri nuteistąjį gynė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinio proceso metu gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodyta, kad G. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 83,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Prašoma išieškoti 83,33 Eur suma yra adekvati, apeliacinį procesą inicijavo pati G. B., duomenų apie sunkią turtinę apeliantės padėtį nėra, apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš apeliantės valstybės naudai.

27. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistosios G. B. 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus trisdešimt tris centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.