- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2-373-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00059-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- UAB „Automera“
- Atsakovas
- R. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Automera“ ieškinį atsakovei R. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB “Automera” ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. P. iš bendrovės nepagrįstai gautą 57924 Eur sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2015 metais neteisėtai pasisavino bendrovės pinigines lėšas. Pasikeitus įmonės buhalterei ir atlikus 2019 m. sausio mėnesį įmonės finansinę inventorizaciją buvo nustatyta, kad buhalteriniuose įrašuose abejotinų skolų eilutėje 2015-01-01 įvestas įrašas „Paskol“ bei nurodyta įnešta į bendrovę suma 59951,34 Eur o 2015-09-28 atliktas įrašas „Akcininkei R. P. grąžint“ suma – 57924 Eur. Specialisto išvada konstatuota, kad akcininkė faktiškai nebuvo suteikusi paskolos bendrovei, todėl ieškovė patyrė žalą atsakovei neteisėtai pasisavinus ieškovės lėšas. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Atsakovė yra praturtėjusi 57924 Eur suma dėl ieškovės veiksmų, kadangi lėšos buvo perduotos atsakovei, kai, pasak jos, sūnus atvežė ieškovės pinigus 57924 Eur sumoje ir davė pasirašyti kasos išlaidų orderį, kuriuo išmokėta 57924 Eur suma. Šia suma sumažėjo bendrovės turtas. Atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, ieškovės 2000 - 2002 m. kasos išlaidų knygos, 2019-02-21 specialisto išvada patvirtina, kad atsakovė nėra suteikusi tariamos paskolos bendrovei. Aplinkybę, jog paskola bendrovei niekada atsakovės nebuvo faktiškai suteikta patvirtina ir 2000 m. VMI deklaracijos, kuriose nurodoma, jog 57924 Eur suma yra tik gautina iš atsakovės (nurodyta kaip „Įv. gautinos sumos“). Atsakovė nesugebėjo paaiškinti, kaip ir kokiu būdu buvo suteikta paskola ieškovei, nors bendrovėje tuo metu dirbo finansininke. Tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta jokios paskolos sutarties, o norint įrodyti jos sudarymą, atsakovė turėjo pateikti įrodymus dėl faktinio pinigų perdavimo bendrovei, pinigų paskolinimą (perdavimą) patvirtinančius dokumentus bei paskolos sutartį, kadangi įstatymai numatė tokiam sandoriui būtiną rašytinę formą, tačiau to nepadarė. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad faktiškai pinigai bendrovei nebuvo paskolinti. Atsakovė nėra grąžinusi bendrovei gautos 57924 Eur sumos. Bendrovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, buhalterijoje atsakovės pinigai buvo įtraukti kaip „Įv. gautinos sumos“, kurių faktiškai bendrovė taip ir niekada negavo, kai tuo tarpu be jokio teisinio pagrindo, perduota atsakovei 57924 Eur suma.
Ieškovės atstovas A. P. teismo posėdžių metu paaiškino, kad jis yra UAB „Automera“ vadovas, nuo 2015-09-28 valdo visas įmonės akcijas. Iki tol jis valdė 49 proc. akcijų, 51 proc. akcijų priklausė jo sūnui M. P. ir buvusiai sutuoktinei R. P.. 2014 m. išsituokė ir taikos sutartimi pasidalino akcijas. Jam 2015-09-28 R. P. ir M. P. pardavė už maždaug 5000 Eur akcijas, pinigus jiems A. P. atidavė grynais. 2019 metų sausį atlikus finansinį patikrinimą, išaiškėjo, kad 2015-09-28 neteisėtai išmokėta suma 57 924 Eur R. P., nurodytas pagrindas - paskola grąžinta. Šios sumos R. P. nebuvo paskolinus įmonei, peržiūrėjus dokumentus nėra jokių įrašų apie paskolą. Tuo metu R. P. jau nebedirbo, buhalterė J. M. padarė įrašus buhalterijoje dėl abejotinos skolos. 2015-09-28 sūnus M. P. į kasą grąžino pinigus - 49 350 eurų (yra pajamų orderis) ir tuomet buvo išmokėti R. P. pinigai. R. P. neturėjo tiek pinigų, kad galėtų suteikti paskolą bendrovei, dovanų negavo, jam tai žinoma, nes jie tuo metu gyveno šeimoje. Parašas ant 2015-09-28 Kasos išlaidų orderio galėjo būti padėtas neatidžiai peržiūrėjus dokumentą, ar galėjo būti kopijuotas. Tik 2019 metais ieškovės atstovas pamatė, kas buvo padaryta 2016 m., kadangi pasikeitė buhalterės, buvo atlikta revizija, auditas, išaiškėjo, kad ieškovei kažkas yra skolingas. Suma abejotinose skolose buvo apskaityta 2015-01-01, ten įrašyta, kad įkelta skola nežinia iš kur. Išaiškinta, kad išmokoma skola ir įkeliama į abejotinas skolas. Vadovas pasitikėjo buhaltere, buhalterijos netikrindavo. Visi gryni pinigai, apyvartinės lėšos buvo pas sūnų M. P., tuos pinigus kontroliuodavo sūnaus žmona. Ši suma buvo paimta iš kasos automobilių pirkimui, tačiau sūnus juos atidavė motinai. Ieškovės atstovas pats buvo paskolinęs bendrovei 7000 Lt veiklos pradžioje, jam šie pinigai yra grąžinti, ši paskola taip pat buvo apskaityta sąskaitose Nr.2029 ir 4062, suma (2027,34 Eur) buvo įtraukta į bendrą 59591,34 Eur sumą. Nors pati atsakovė tvarkė kasos knygas, nurodė įnešusi pinigus, bet jos vestoje knygoje, VMI ataskaitose, kasos aparato knygoje neįrašytas pinigų įnešimas. Įmonės dokumentuose nuo 2000 metų sausio mėnesio minima 200000 Lt suma kaip gautinos iš akcininkų sumos, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė būtų suteikusi paskolą.
Ieškovės atstovas advokato padėjėjas J. P. paaiškino, kad kasos knygos patvirtina, jog pinigai nebuvo įnešti, nėra pinigų įnešimo fakto. Atsakovė dirbdavo kasininke, ji žinojo kaip įnešami pinigai apiforminami, tačiau byloje paskolos sutarties nėra. Atsakovė gavo naudą be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti dėl nepagrįstumo ir dėl 3 metų ieškinio senaties termino praleidimo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį tvirtino, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018-09-28, jo ieškovė neprašė atnaujinti, o esant tokiam prašymui nebūtų pagrindo jį tenkinti, nes ieškovei buvo prieinami visi buhalterijos įrašai, kuriuos, tikėtina, atliko ieškovės vadovui atskaitingas asmuo- įmonės buhalterė, finansininkė ar net pats vadovas, kuris pagal įstatymą atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą. Teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad ji bendrovei suteikė 200 000 Lt paskolą ir ją deklaravo pajamų deklaracijoje. 2015-09-28 ji pardavė visas akcijas buvusiam sutuoktiniui - UAB „Automera“ direktoriui ir akcininkui A. P. ir su ja bendrovė pilnai atsiskaitė - grąžino paskolą. Atsakovė nurodė, kad dirbo bendrovėje kasininke, akcininke buvo nuo 1996 m. gegužės mėn. iki akcijų pardavimo. 2000 m. atsakovė gavo dovanų iš JAV gyvenančių giminaičių 500000 Lt. 2001 m. deklaracijoje turi matytis, kad gavo šiuos pinigus dovanų. Kadangi įmonei trūko pinigų, paskolino jai 200000 Lt ir tai turėtų matytis įmonės balanse. 2015-09-28 pardavus savo akcijas jai buvo grąžinta paskola eurais, pinigus atvežė į namus sūnus kaip ir kasos išlaidų orderį, ant kurio ji pasirašė. 2001 metais paskolinta suma (200000 Lt) buvo deklaruota bei apskaityta įmonės balanse. Šiuos pinigus atsakovė sutuoktiniui padavė grynais. Akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas, kad ji suteikia beprocentinę, neterminuotam laikui paskolą. Pinigai buvo jos asmeninis turtas. Kokius dokumentus pasirašė, gavo paduodant pinigus, negalėjo pasakyti. Dokumentai buvo laikomi įmonės seife, o ji neturi jokių dokumentų patvirtinančių, kad suteikė paskolą. Nuo atskiro seifo dalies, ten kur buvo įmonės dokumentai, raktų neturėjo.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad 2015-09-28 atsakovė R. P. su sūnumi pardavė A. P. akcijas. Ekspertizė patvirtina, kad kasos orderis, kuriuo išmokėti pinigai, yra pasirašytas paties A. P.. Atsakovė patvirtina, kad deklaravo savo pajamas. Buhalterė patvirtino, kad buvo tokia paskola suteikta. Pasikeitimai apskaitoje buvo dėl to, kad keitėsi buhalterė ir netinkamai importuoti duomenys. Grįžusi sena buhalterė vėl iš naujo viską tvarkė. Jokių skolos dokumentų atsakovė neturi, tačiau 2019-09-28 vadovas pasirašė kasos orderį ir išmokėjo pinigus, tokiu būdu įvykdydamas prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB “Automera” 2018-09-28 kasos išlaidų orderiu Nr. K/2132 buvo išmokėta 57924 Eur suma. Orderyje nurodoma, kad akcininkei R. P. paskola grąžinta, orderis pasirašytas įmonės vadovo, pinigų gavimo faktą savo parašu patvirtino atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu paskyrus rašysenos ekspertizė buvo nustatyta, kad tikėtina, jog kasos išlaidų orderį pasirašė pats įmonės vadovas A. P.. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovei nurodyta suma sumokėta dėl atsakovės bendrovei suteiktos 200000 Lt dydžio paskolos, ar atsakovei pinigai išmokėti be teisinio pagrindo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atitinkamų piniginių lėšų priteisimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu (CK 6.237 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktą). Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima.
CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas). Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė UAB “Automera” įrodinėjo, kad atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi, 57924 Eur sumą gavo be teisinio pagrindo, kadangi jokios paskolos įmonei nebuvo suteikusi. Teigė, kad ištyrus buhalterinius dokumentus specialisto išvada konstatuota, jog akcininkė faktiškai nebuvo suteikusi paskolos bendrovei. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ji, būdama įmonės akcininke, 2001 metais UAB “Automera” suteikė 200000 Lt neterminuotą, beprocentinę paskolą, o pardavus savo akcijas A. P. įmonė su ja atsiskaitė grąžindama paskolą.
Byloje nustatyta, kad bendrovės sąskaitų aktyvumo ataskaitoje abejotinų skolų eilutėje (2029) 2015-01-01 buvo įvestas įrašas „Paskol“ bei nurodyta įnešta į bendrovę suma 59951,34 Eur, 2015-09-28 atliktas įrašas (4062 eilutė) „Akcininkei R. P. grąžint“ suma – 57924 Eur. Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje pažymėtas debetas-kreditas sumai -2027,34 Eur. Ieškovė teigė, kad nurodyti įrašai buhalterijoje nepatvirtina, jog atsakovė būtų suteikusi bendrovei paskolą ir tai konstatuota specialisto.
2019-02-21 specialisto išvadoje, kurią ieškovės užsakymu pateikė UAB „Finansų auditas“ auditorius, ekspertas D. L., nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktą buhalterinės apskaitos registrą ”Sąskaitų aktyvumo ataskaita”, Sąskaita 2029 abejotinos skolos (-), Sąskaita intervale 2029, Operacijų data intervale 2011.01.01, 2018.12.31 dvejybiniu įrašu buvo užregistruota ūkinė operacija 59951,34 Eur sumai. Dvejybinio įrašo data 2015-01-01, buvo panaudotos koresponduojančios buhalterinės sąskaitos 2029 abejotinos skolos (-) ir 4062 (akcininkų paskolos). Išvadoje specialistas nurodė, kad subsąskaita 2029 abejotinos skolos (-) negali būti naudojama registruojant akcininko suteiktą paskolą, o sąskaitų korespondencija 2029 (abejotinos skolos) suma D.59951,34 Eur 4062 (akcininkų paskolos) suma K. 59951,34 Eur neatspindi realios ūkinės operacijos.
Specialistas nustatė, kad pagal tyrimui pateiktą buhalterinės apskaitos registrą ”Sąskaitų aktyvumo ataskaita”. Sąskaita 4062 Akcininkų paskolos. Sąskaita intervale 4062. Operacijų data intervale 2011.01.01,2019.02.14. dvejybiniu įrašu buvo užregistruota ūkinė operacija 57924 Eur sumai. Apskaitos registre nurodyta, kad pagal apskaitos dokumentą Nr. K/2132 akcininkei R. P. 2015.09.28 grąžinta paskola. Tyrimo metu nustatyta, kad koresponduojančios buhalterinės sąskaitos 4062 (akcininkų paskola) ir 272 (kasa) buhalteriškai panaudotos tinkamai ir pagal paskirtį. Dvejybinio įrašo faktą patvirtina pridėtas apskaitos dokumentas - kasos išlaidų orderio Nr. K/2132 kopija.
Pagal tyrimui pateiktą buhalterinės apskaitos registrą” Sąskaitų aktyvumo ataskaita”. Sąskaita 4062 Akcininkų paskolos. Sąskaita intervale 4062. Operacijų data intervale 2011.01.01,2019.02.14. 2018.11.01 dvejybiniu įrašu buvo užregistruota ūkinė operacija 2027,34 Eur sumai. Šiuo buhalteriniu įrašu pagal UAB „Automera“ buhalterinę pažymą 2018.11.01 2027,34 Eur buvo sumažintas/koreguotas bendrovės įsiskolinimas už paskolas akcininkui.
Bendrovės buhalteriniuose įrašuose 2015-01-01 yra nurodyta: a) 2029 (abejotinos skolos) suma D. 59951,34 Eur, b) 4062 (akcininkų paskolos) suma K. 59951,34 Eur, kas reiškia, kad bendrovė užregistravo akcininko paskolą 59951,34 Eur sumai, naudodama 2029 abejotinos skolos (-) subsąskaitą. Pagal paskirtį ir naudojimo būdą subsąskaita 2029 abejotinos skolos (-) yra priskiriama kontrarinėms sąskaitoms, skirtoms reguliuoti sąskaitos 202 (išankstiniai mokėjimai) vertę. Specialistas nurodė, kad ši sąskaita negali būti naudojama registruojant akcininko suteiktą paskolą Bendrovei, o sąskaitų korespondencija 2029 (abejotinos skolos) suma D.59951,34 Eur 4062 (akcininkų paskolos) suma K. 59951,34 Eur neparodo įvykusios realios ūkinės operacijos, kurios metu būtų suteikta paskola Bendrovei. Apskaitos dokumentų, kurių pagrindu ši ūkinė operacija buvo užregistruota buhalterinėje apskaitoje, nėra. Šios ūkinės operacijos pasėkoje 59951,34 Eur buvo padidintas Bendrovės įsiskolinimo akcininkui - 4062 subsąskaitos likutis, Bendrovės kasoje/banko sąskaitoje piniginių lėšų nepadaugėjo. Bendrovės buhalteriniuose įrašuose 2015-09-28 yra nurodyta grąžinta paskola akcininkei R. P.: a) 4062 (akcininkų paskolos) suma D. 57924 Eur, b) 272 (kasa) suma K. 57 924 Eur, kas reiškia, kad akcininkei grąžinta 57924 Eur paskola, išmokant pinigus iš Bendrovės kasos, šios ūkinės operacijos registravimo buhalterinėje apskaitoje pasėkoje buvo sumažintas Bendrovės įsiskolinimo akcininkui - 4062 subsąskaitos likutis, Bendrovės lėšos kasoje sumažėjo 57924 Eur. Bendrovės buhalteriniuose įrašuose 2018-11-11 yra nurodyta 4062 (akcininkų paskolos) sąskaitoje paskola A. P., atliktas susidariusio skirtumo koregavimas 2027,34 Eur sumai (59951,34-57924 Eur), kuris 2018-11-11 koreguojamas: a) 4062 (akcininkų paskolos) suma D. 2027,34 Eur, b) 2029 (abejotinos skolos) suma K. 2027,34 Eur. Šie įrašai reiškia, kad buhalterinėje apskaitoje 2018.11.01 2027,34 Eur buvo sumažintas/koreguotas Bendrovės įsiskolinimas už paskolas akcininkui. Pagal 2018.11.01 UAB „Automera“ buhalterinę pažymą skirtumas 2027,34 Eur (59.951,34-57.924) susidarė dėl buhalterinėje apskaitoje užregistruotų akcininko paskolų. Koregavimas atliktas dėl to, kad subsąskaitoje 4062 yra apskaitomas Bendrovės įsiskolinimas tik akcininkui A. P..
2019-08-22 specialisto išvadoje nurodoma, kad 2000, 2001, 2002 m. pagal kasos pajamų orderiuose nurodytus pinigų įnešimo pagrindus duomenų, jog R. P. skolino bendrovei pinigus, nėra; pagal kasos knygų įrašuose ir kasos dokumentuose – kasos pajamų orderiuose nurodytas įneštų pinigų sumas duomenų (sumų), kurias būtų galima identifikuoti kaip R. P. galimai paskolintus 207000 Lt (59951,34 Eur) Bendrovei, specialistas nerado.
2019-09-19 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. L. paaiškino, kad jam buvo pateiktos tvarkingos kasos knygos, jose įrašų apie atsakovės suteiktą bendrovei paskolą jis nerado, nors kasos pajamų orderiu turėjo būti įformintas pinigų įnešimas. Paaiškino, kad sąskaita 2029 „abejotinos skolos“ reiškia, kad yra skola bendrovei, naudojama apskaityti skolininkus, tai nėra bendrovės įsiskolinimas akcininkams, šią sąskaitą buhalteris naudojo, 4062 rodo bendrovės įsipareigojimą paskolos davėjui, tačiau nerodo, kad įnešti pinigai, nes nėra patvirtinančių dokumentų, buvo registruojami ketinimai gauti paskolą. Išvadas specialistas darė įvertinęs jam pateiktus ieškovės buhalterinius dokumentus, jis netyrė bankų sąskaitų judėjimo. Nurodė, kad 2027,34 Eur suma buvo sumažintas paskolos likutis ir tuo pačiu sumažintos abejotinos skolos.
Liudytoja J. M., dirbusi UAB „Automera“ vyr. buhaltere, 2019-05-13 teismo posėdžio metu parodė, kad pradėjusi dirbti 2004 metais rado 2002 metų akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodoma, kad R. P. paskolino UAB „Automerai“ 200 000 litų, ši suma balanse buvo apskaityta, VMI turėjo būti pranešta apie gautą paskolą. Kol ji dirbo, ši suma visada buvo. Liudytoja pati, po kurio laiko 2015 metais grįžusi į darbą, pasikeitus buhalterinei programai, buhalterijoje pamatė, kad nėra įkeltas likutis ginčo sumai, nors paskola neatiduota, likutis turėjo būti įkeltas į balansą. Todėl tą sumą liudytoja įkėlė į abejotinių skolų skiltį, įrašas padarytas 2015-01-01 datai. Reikėjo kredituoti ir debituoti, liudytoja tarėsi su kolegomis, kas dirba tais klausimais, kaip sutvarkyti buhalteriškai, turėjo sutapti kreditas su debetu. Paaiškino, kad 59951,34 Eur suma susidarė, kadangi buvo direktoriaus 7000 Lt sena paskola nuo 2000-2001 metų ir atsakovės 200000 Lt paskola. Buhalterijoje nebesimatė tiek ieškovės direktoriaus, tiek atsakovės paskolos, šios sumos nebuvo įkeltos į likučius. Kadangi nebežinojo, kaip kitaip sukelti, kai neapskaitytos sumos, tai atvaizdavo buhalteriškai būtent taip, kad sumos atsirado abejotinose skolose, kitaip subalansuoti negalėjo. Liudytoja patvirtino, kad ji pati matė akcininkų sprendimą ir likučiuose figuruodavo 200000 Lt atsakovės paskola. Parodė, kad jai asmeniškai įmonės direktorius žodžiu liepė išrašyti kasos išlaidų orderį ir pasakė, kad atvažiuos atsakovė ir pasiims pinigus, ant išlaidų orderio pasirašė liudytoja, atsakovė, ieškovas ir kasininkė, po ko, liudytoja uždeklaravo VMI pinigų išmokėjimą atsakovei.
Atsakovė pateikė 2002 metų gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją, teiktą VMI, kurioje nurodyta, kad iki metų pradžios gyventojas (šeima) suteikė paskolų už 200000 Lt. Bendrovės buhalteriniuose dokumentuose (2000 m. VMI ataskaitos) matyti, kad 2000 metų sausio mėnesį sąskaitoje „Įv.gautinos sumos“ nurodoma 200000 Lt suma (akcininkų įnašai), tuo tarpu 2000 metų gruodžio mėnesį grafoje akcininkų įnašai tokios sumos nebėra ir grafoje „Trump. finans. skolos“ yra nurodoma 207000 Lt suma.
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė kad ji neturi dovanojimo sutarties ar paskolos suteikimą pagrindžiančių įrodymų, kadangi visi dokumentai liko UAB „Automera“ seife.
Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus.
Sprendžiant, ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą rašytinės paskolos sutarties ar akcininkų sprendimo, kuriuo būtų užfiksuota, jog bendrovei paskola buvo suteikta. Tačiau pažymėtina, kad paskolos dalyko perdavimas gali būti įrodytas ir kitais įrodymais. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, tačiau šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju reikšminga, kad ieškovės buhalterijoje buvo atlikti atitinkami įrašai dėl paskolos, tikėtina, kad įmonės dokumentai, taip pat ir visi akcininkų susirinkimų protokolai yra ieškovės UAB „Automera“ žinioje, apie 20 metų bendrovėje dirbo šeimos nariai (atsakovė ir ieškovės vienintelis akcininkas santuoką nutraukė 2014 metais), todėl santykiai buvo pagrįsti visišku pasitikėjimu, atsakovė negalėjo numanyti, jog ateityje teks įrodinėti paskolos suteikimo bendrovei faktą, todėl šiuo atveju draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad UAB “Automera” buhalterinę dokumentaciją, registrą tvarkiusi vyr. buhalterė J. M. nurodė aplinkybes, dėl kurių atsirado tam tikri įrašai sąskaitų aktyvumo ataskaitoje, kodėl tam tikros sumos buvo įrašytos į skiltis 2029 ir 4062, taip pat, kad atsakovė buvo paskolinusi 200000 Lt sumą, kas buvo užfiksuota liudytojos matytame 2002 metų akcininkų susirinkimo protokole. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos J. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad įmonės balanse buvo apskaitomos direktoriaus ir atsakovės bendrovei suteiktos paskolos, tačiau dėl įvykusios klaidos, buhalterinės programos, personalo pasikeitimo, liudytojai grįžus į darbą teko spręsti klausimą dėl prapuolusių iš balanso sumų įkėlimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad į abejotinų sumų skiltį iš naujo buvo įtraukta ir ieškovės direktoriaus 7000 Lt paskolinta suma bendrai nurodant galutinę 59951,34 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas A. P. pripažino, kad jis veiklos pradžioje (iki 2000 metų) buvo paskolinęs bendrovei 7000 Lt ir ši suma, konvertuota į eurus (2027,34 Eur) buvo jam išmokėta 2015 metais. Ieškovės atstovas A. P. pripažino, kad ši suma buvo įtraukta į 59951,34 Eur sumą (kuri nurodyta kaip abejotina skola), tačiau jo paskola buvusi tikra, nors pats jokių paskolos suteikimą patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė, ji paaiškino aplinkybes dėl atliktų įrašų, negalima sutikti, jog 2019-02-21 specialisto išvada patvirtina paskolos nebuvus. Aplinkybę, kad akcininkų planuojami įnašai 2000 metų sausio mėnesį sudarė 200000 Lt, o 2000 metų gruodį bendrovės trumpalaikės finansinės skolos sudarė jau 207000 Lt (kas atitinka 7000 Lt A. P. įnašą, 200000 Lt atsakovės įnašą), patvirtina pačios bendrovės VMI ataskaitos už 2000 metus. Šiuos duomenis įvertinus manytina, kad 2000 metų pabaigoje buvo akcininko suteikta bendrovei 200000 Lt paskola. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad atsakovei su sūnumi pardavus buvusiam sutuoktiniui turimas UAB „Automera“ akcijas, buvo sprendžiamas klausimas dėl jos bendrovei suteiktos paskolos grąžinimo ir atitinkamai UAB “Automera” 2018-09-28 kasos išlaidų orderiu Nr. K/2132 jai buvo išmokėta paskolinta 57924 Eur (200 000 Lt) suma.
Kadangi pripažįstama, jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai, atsakovė bendrovei buvo paskolinusi 200000 Lt sumą, negalima sutikti, kad atsakovei išmokėjus 57924 Eur ji nepagrįstai praturtėjo. Kadangi viena iš prielaidų, būtinų CK 6.242 straipsnio taikymui, yra tai, kad atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo, o šiuo atveju konstatuota, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai paskoliniai santykiai, pripažintina, kad ieškovė neįrodė reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas.
Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos išlaidos, advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1300,76 Eur, už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei kuris apeliacinės instancijos teismo buvo patenkintas, sumokėtas žyminis mokestis (38 Eur). Taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 800 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas 2019-03-07 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo teismo, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 17,30 Eur (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovės UAB „Automera“, į.k. 148040272, ieškinį atsakovei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nepagrįsto praturtėjimo, atmesti.
Priteisti iš UAB „Automera“ 1300,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 38 Eur žyminio mokesčio R. P. naudai.
Priteisti iš UAB „Automera“ 800 Eur žyminio mokesčio bei 17,30 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.