Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1126-480/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-09
Bylos Nr.: e2A-1126-480/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00508-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: L. D.
Atsakovas: M. A. P., G. G., akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo: R. D., Birštono savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1126-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00508-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.4.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-95-1023/2020 pagal ieškovės L. D. patikslintą ieškinį atsakovams M. A. P., G. G. ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, tretiesiems asmenims R. D. ir Birštono savivaldybės administracijai dėl teisės atlikti statybos darbus be gretimo sklypo savininkų sutikimo pripažinimo ir dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti ieškovei teisę be atsakovių M. A. P. ir G. G. sutikimų pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (projekto vadovė J. Š.) 2018 m. parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“ (pastato-gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), rekonstravimas) (vertintinas kaip projektiniai pasiūlymai) parengti galutinį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pastato rekonstravimo darbus; 2) įpareigoti atsakoves M. A. P. ir G. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti jų pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo dalis, esančias ant ieškovės pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), stogo (t. y. peržengiančias abiejų minėtų pastatų bendrą ribą) bei sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo ieškovės pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), elektros kabelį, nutiestą į atsakovių M. A. P. ir G. G. pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir jos broliui R. D. nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovėms nuosavybės teise priklauso gretimais esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ieškovės namas stovi ieškovės sklype. Atsakovėms nuosavybės teise priklausantis atsakovių namas stovi atsakovių sklype. Abu namai yra sublokuoti vienas su kitu ant ieškovės ir atsakovių sklypų ribos. Atsakovių namas buvo statomas priblokuojant prie ieškovės namo. Atsakovės savo namą rekonstravo, o darydamos tai, be kita ko, pakeitė stogo konstrukcijas ir dangą. Atsakovių namo rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pagal 2006 m. parengtą atsakovių namo rekonstrukcijos, pristatant priestatą ir keičiant atsakovių namo stogo konstrukcijas ir dangą projektą (toliau – atsakovių projektas). Atsakovių projekte numatyta, kad atsakovių namo stogo konstrukcijos bei stogo danga turi būti tik ant atsakovių namo, tačiau atsakovės rekonstruodamos savo namą dalį nesilaikė projekto ir dalį stogo užklojo ant ieškovės namo stogo. Be to, šioje vietoje, ant ieškovės namo stogo atsakovės išvedė vamzdžius (galimai ventiliacijos). Kaip matyti iš pridedamų projekto brėžinių, blokuotus pastatus turėjo skirti ugniasienė, kuri turėjo būti iškilusi virš stogo dangos ir faktiškai skirti du pastatus. Iš pridedamų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad jokios ugniasienės atsakovės neįrengė, bet dar savo stogo konstrukcijos dalis „užleido“ ant ieškovės stogo dalies. Ieškovė siekia pagal 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini)“ parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“ (vertintinas kaip projektiniai pasiūlymai ir toliau vadinamas Projektiniais pasiūlymais) rekonstruoti savo namą, nugriaunant esamą priestatą ir pastatant vietoje jo didesnį priestatą. Esamas priestatas yra ieškovės sklype, jame stovėtų ir naujai pastatytas priestatas. Atliekant rekonstrukciją būtų keičiama ir ieškovės namo stogo danga. Ieškovės brolis ir bendraturtis R. D. su planuojama namo rekonstrukcija ir kitais veiksmais sutinka. Ieškovė kreipėsi dėl specialiųjų reikalavimų rekonstrukcijai išdavimo, tačiau Birštono savivaldybės administracija atsisakė juos išduoti, motyvuodama tuo, kad nepateikti gretimo žemės sklypo savininkų (atsakovių) sutikimai pastatų ar stogą turinčių inžinerinių statinių statybai (rekonstravimui) arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Ieškovė net keletą kartų kreipėsi į atsakoves, prašydama duoti sutikimus ieškovės namo rekonstrukcijai pagal Projektinius pasiūlymus, tačiau atsakovės kiekvieną kartą pareiškė nesutikimus. Atsakovių nesutikimas pažeidžia ieškovės teises. Be to, ieškovės teises pažeidžia ir rekonstrukciją pagal Projektinius pasiūlymus atlikti trukdo ant ieškovės namo stogo pritvirtinta atsakovių namo stogo dalis (su išvestais vamzdžiais ir t. t.) bei atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros kabelis, juosiantis ieškovės namo sienas toje vietoje, kur turėtų būti griaunamas esamas priestatas ir statomas naujasis. Pažymėjo, kad ir pačių atsakovių priestatas yra pastatytas neišlaikant minimalaus atstumo iki abiejų sklypų ribos, o ir šiaip jis nėra išlaikytas nuo pat pradžių, nes ieškovės ir atsakovių namai pastatyti sublokuoti ant sklypų bendros ribos. Kadangi analogiškus veiksmus jau yra atlikę pačios atsakovės, būtų nesąžininga, jei dėl atsakovių nepagrįsto nesutikimo ieškovė negalėtų atlikti savo namo rekonstrukcijos pagal Projektinius pasiūlymus. Atsakovių nesutikimas jau vien dėl šių priežasčių yra vertintinas kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas teise. Ieškovės planuojamas statyti priestatas nuo atsakovių sklypo ribos būtų nutolęs daugmaž 2,6 m atstumu, t. y. neženkliai peržengtų 3 m ribą, todėl atsakovių nesutikimai yra grindžiami iš esmės tik formaliais pagrindais, tačiau teismas turi konstitucinę pareigą vykdyti realų, o ne formalų teisingumą. Visa tai patvirtina, kad ieškovės planuojamas statyti priestatas atsakovių teisių nepažeistų ir kad atsakovės nepagrįstai nesutinka su jo statyba. Ieškovės namo stogo konstrukcijos ir danga yra seni ir pažeisti dėl atsakovių vykdytų statybos darbų, Ieškovė rūpinasi savo namo būkle, siekia jį išsaugoti, todėl jai būtina teisė atlikti stogo konstrukcijų ir dangos keitimo darbus. Ieškovės ketinamas statyti priestatas nuo ieškovės namo būtų atsikišęs tokiu pat atstumu kaip atsakovių pastatytas priestatas nuo atsakovių namo. O kita ieškovės priestato siena (ta, kuri būtų lygiagreti ieškovės namui) akivaizdžiai jokios neigiamos įtakos atsakovių teisėms nedaro, nes atsakovės jos iš savo namo net nematytų. Be to, pats savaime ieškovės planuojamo statyti priestato dydis nėra tai, kas galėtų pažeisti atsakovių teises. Atsakovių argumentai, kad ieškovės priestatas neva sukurtų tunelinio bei tamsaus kambario įspūdį atsakovių patalpose, yra nei teisiškai reikšmingi, nei pagrįsti. Atsakovių pasiūlymas ieškovei yra nepriimtinas, kadangi rekonstrukciją atlikus pagal jį, būtu užstatytas įvažiavimas į ieškovės garažą. Be to, pagal atsakovių pasiūlymą ieškovė netektų vietų automobiliams statyti prie savo namo – jos taip pat būtų užstatytos, o likusi vieta per siaura pravažiuoti. Atsakovių siūlomoje vietoje ieškovės namo priestatas negali būti statomas ir dėl to, kad pro tą vietą eina inžineriniai tinklai, ant kurių statyba yra negalima. Atsakovių namo stogo dalis (su išvestais vamzdžiais ir t. t.) yra pritvirtinta prie atsakovėms svetimo daikto – ieškovės namo. Tas pats pasakytina ir apie atsakovių reikmes tenkinantį elektros kabelį, prikabintą ant ieškovės namo sienų. Vieno savininko daikto prikabinimas, pritvirtinimas prie kito savininko daikto yra reglamentuojamas servituto teisiniais santykiais. Joks servitutas dėl atsakovių namo stogo dalies pritvirtinimo prie ieškovės namo stogo nėra ir nebuvo nustatytas. Tokio servituto nėra registruota Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovių namo stogo dalis prie ieškovės namo stogo pritvirtinta neteisėtai. Jokių sutikimų dėl tokių veiksmų atlikimo ieškovė atsakovėms nėra davusi. Be to, pagal pačių atsakovių rekonstrukcijos projektą jokia stogo dalis neturėjo užeiti ant ieškovės stogo dalies. Jų stogas turėjo baigtis ties ugniasiene, kuri, kaip matyti, taip ir nebuvo įrengta, o tokių darinių buvimas pažeidžia ir varžo ieškovės teises. Ta aplinkybė, kad atsakovių namas yra priduotas, nepaneigia to, jog darbai buvo atlikti ne pagal projektą. Kadangi dabar statybos užbaigimas vykdomas užpildant statybos užbaigimo deklaraciją, už kurios teisingumą atsako pats statytojas. Jokios institucijos netikrino statybos atitikties projekto sprendiniams, todėl esant akivaizdiems faktinių darbų neatitikimams patvirtintam projektui, stogo konstrukcijos, esančios ant ieškovės namo stogo dalies, yra šalintinos. Tais atvejais, kai energetikos objektas stovi neteisėtai, jis turi būti perkeltas nedelsiant ir asmuo, kurio teises pažeidžia neteisėtai stovintis energetikos objektas, neprivalo nieko apmokėti, nes atstatyti teisinę tvarką yra teisės pažeidėjo pareiga. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikti duomenys iš jų pačių duomenų bazės neįrodo, kad kabelis pro ieškovės sklypą buvo pravestas ir ant ieškovės namo buvo prikabintas 1998 m. Duomenys iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ duomenų bazės yra tik apie jų paslaugas atsakovių sklypui, tačiau nėra minima nieko apie tai, kad kabelis yra nutiestas per ieškovės sklypą ir prikabintas ant jos namo. Iš ieškovės pateikto 1999 m. detaliojo plano ištraukos matyti, kad elektros tiekimas į ieškovės namą buvo per atsakovių sklypą, t. y. elektra buvo atvesta iš priešingos pusės nei yra dabar, taigi akivaizdu, kad elektra į atsakovių namą taip pat buvo tiekiama irgi iš tos pačios pusės per atsakovių sklypą iš priešingos pusės nei yra dabar. Iš atsakovių namo statybos nuotraukos matyti, kad šalia rekonstruojamo atsakovių namo stovėjo elektros stulpas. Būtent nuo šio stulpo per atsakovių sklypą ir buvo atvesta (tiekiama) elektra tiek į atsakovių namą, tiek ir į ieškovės namą. Šie įrodymai paneigia AB „Energijos skirstymo operatorius“ teiginius, kad kabelis esamoje vietoje buvo pravestas 1998 m. ir kad jam tariamai taikomas įstatyminis servitutas. Ieškovė pažymėjo, kad kabelis ant ieškovės namo sienos atsirado tik 2006 m. Ieškovė nepageidauja, kad per jos sklypą ir namo sienas eitų kitiems asmenims tiekiamos elektros kabeliai, todėl prašė teismo šalinant šį jos teisių pažeidimą įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ pašalinti šį elektros tiekimo kabelį nuo ieškovės namo ir iš jos sklypo. Elektra atsakovių namui gali būti tiekiama nesinaudojant ieškovės sklypu ir namu. Tai, kad kabelis ieškovės sklype ir ant jos namo yra neteisėtai, yra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovė neturi pareigos apmokėti kabelio perkėlimo išlaidas. Kabelis yra nutiestas tenkinant išimtinai atsakovių interesus – jų poreikį gauti elektros energijos. Ieškovė iš kabelio jokios naudos negauna, jis tik sukelia nepatogumus ieškovei, varžo jos teises.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės M. A. P. ir G. G. prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, išdėstyti atsiliepime į ieškinį, nėra pasikeitę, palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais visiškai nesutinka. Ieškovė iš dalies teisingai nurodo aplinkybę, jog buvo atliktas atsakovėms nuosavybės teise priklausančio pastato kapitalinis remontas, tačiau pabrėžė, jog atsakovės atliko tik joms nuosavybės teise priklausančio pastato pirmo aukšto kapitalinį remontą, nekeičiant pastato aukštingumo ir pastato tūrio. Tuo tarpu susipažinus su ieškovės pateiktu projektu matyti, jog ieškovė siekia neišlaikant net imperatyviai teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų nuo sklypo ribos išplėsti ketinamą rekonstruoti 64,61 kv. m pastatą beveik 100 kv. m (94,21 kv. m), t. y. pastato plotas po rekonstrukcijos padidės nuo 64,61 kv. m net iki 158,82 kv. m. Pagal projektą, neišlaikant imperatyviai teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų nuo sklypo ribos, ieškovė ketina pastatyti panašaus dydžio (46,82 kv. m) kaip šiuo metu jos ketinamas rekonstruoti pastatas (64,61 kv. m) dviejų aukštų priestatą, t. y. ieškovė projektu siekia pastatyti dviejų aukštų priestatą prie žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovėms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ribos. Iš ieškovės pateikto projekto matyti, jog ieškovė ne tik siekia padidinti ketinamą rekonstruoti pastatą, pristatyti ant sklypo ribos priestatą, tačiau taip pat keičia ketinamo rekonstruoti pastato aukštingumą, jį didinant nuo šiuo metu esančio (vietomis 3,10 m, 3,60 m, 4,95 m) netgi iki 6,78 m aukščio, taigi ieškovė projektu siekia nesilaikant teisės aktuose nustatyto 3 m imperatyvaus atstumo nuo atsakovėms priklausančio sklypo ribos ženkliai išplėsti rekonstruojamą pastatą, ženkliai padidinant jo aukštingumą bei plotą išplečiant daugiau kaip dvigubai, ir pristatyti praktiškai ant sklypo ribos didelį dviejų aukštų priestatą, kas akivaizdžiai pažeistų atsakovių teises. Daugiau nei akivaizdu, jog ketinamo rekonstruoti pastato esminis išplėtimas, aukštingumo padidinimas ir tokio dydžio dviejų aukštų priestato statyba prie pat atsakovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos užstos atsakovės žemės sklype šviesą, tuo pačiu mažinant ir šviesos patekimą į atsakovėms priklausančią dalį pastato. Tokio dydžio priestatas prie pat atsakovėms priklausančio žemės sklypo ribos sukurtų tunelinio bei tamsaus kambario įspūdį, būtų jaučiamas sumažėjusios erdvės įspūdis, kas netgi neigiamai įtakotų atsakovėms priklausančio nekilnojamojo turto vertę, nes aplinka, kurioje yra nekilnojamasis turtas, yra vienas iš požymių, įtakojančių turto vertę. Be to, iš pateikto projekto matyti, kad projekte neišlaikomi priešgaisriniai atstumai. Projekte taip pat nėra nurodyta šildymo–šaldymo, vėdinimo įrenginių, keliančių triukšmą, vietos ir būdai, kas taip pat vertintina sprendžiant, ar projektas nepažeidžia atsakovių teisių. Atsakovės neprieštarauja ieškovės siekiui pakeisti esamą stogo dangą į naują, nekeičiant stogo konstrukcijos. Visi atsakovėms nuosavybės teise priklausančio pastato kapitalinio remonto darbai buvo atlikti laikantis projekto, jokia savavališka statyba nėra konstatuota. Stogas buvo keistas atsakovių mamos dar 2006 m. jai atliekant gyvenamojo namo rekonstrukciją, taigi ieškovė turėjo reikšti pretenzijas atsakovių mamai, kuri yra mirusi, tačiau tokios pretenzijos nebuvo pareikštos, ieškovė praleido ieškinio senatį. Būtent ieškovei priklausančio stogo dalis yra įlindusi į atsakovių stogo dalį.

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kabelinės linijos iškėlimo per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmesti, kitų reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad 1998 m. lapkričio 11 d. su M. K. buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos tiekimo į garažų paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo įrengtas energijos apskaitos prietaisas. 2012 m. kovo 16 d. sutartis buvo sudaryta su B. K., o 2014 m. vasario 19 d. sutartis pasirašyta su M. A. P.. 2014 m. kovo 27 d. M. A. P. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“, prašydama padidinti galią nuo 3 kW iki 8 kW. 2018 m. lapkričio 19 d. M. A. P. padidino galią nuo 8 kW iki 15 kW. Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 18 d. galiojančiu elektros tinklų nuosavybės ribų aktu Nr. 18-56173, elektros tinklų nuosavybės riba tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir (duomenys neskelbtini), nustatyta ant kabelio (atvado), pakloto iš komercinės apskaitos spintos (KAS) į savininko objekto vidaus elektros tinkle, prijungimo gnybtų. Kabelis yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybė. AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ yra elektros skirstomųjų tinklų operatorius, užtikrinantis visuomenės viešąjį interesą gauti elektros energiją, taigi skirstomųjų tinklų eksploatavimas pasinaudojant kitų asmenų valdomais objektais (žemės sklypo ar statinio dalimi) yra ne privatus AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ interesas, o įstatymuose nustatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas. Elektros tinklai – 0,4 kW kabelinė linija yra įrengti ir pradėti eksploatuoti 1998 m. 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) pakeitimo įstatyme Nr. IX-2307, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., įstatymo leidėjas preziumavo, kad visi iki 2004 m. liepos 10 d. įrengti elektros tinklai buvo įrengti teisėtai ir jų apsaugos zonų ribose šiuo įstatymu nustatomas įstatyminis servitutas. Klientams pageidaujant, elektros įrenginių iškėlimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, todėl vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 54 punktu dėl linijos iškėlimo su paraiška reikia kreiptis į artimiausią klientų aptarnavimo centrą arba pateikti internetinėje svetainėje. Gavus tokią paraišką, yra išduodamos projektavimo sąlygos, pagal kurias savo lėšomis reikia parengti elektros įrenginių perkėlimo projektą ir sąmatą. Elektros įrenginių perkėlimo išlaidas moka pageidavimą dėl tokio elektros įrenginių perkėlimo pateikęs asmuo.

5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Birštono savivaldybės administracija nurodė, kad dėl patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. 2018 m. kovo 15 d. savivaldybės administracijai pateiktas prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui. 2018 m. kovo 20 d. šis prašymas atmestas, nes: prie prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus kortelėje „Pridedami dokumentai“ – pridėti dokumentai nepasirašyti (nepatvirtinti) elektroniniais įstatymų nustatyta tvarka turinčio teisę asmens parašais ADOC formatu; prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus kortelėje „Statinio projektas“ - „Statiniai“ - „Statinio duomenys“ - „Kiti registracijos duomenys“ - nenurodyta teritorija ar vietovė, kurioje yra statinys, kitos teritorijos ir apsaugos zonos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo įrašus. 2018 m. kovo 23 d. savivaldybės administracijai buvo pakartotinai pateiktas prašymas dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui išnagrinėtas ir 2018 m. balandžio 16 d. nepatenkintas, nes: nepateikti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) pastatų ar stogą turinčių inžinerinių statinių statybai (rekonstravimui) arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.

6. Trečiasis asmuo R. D. nepateikė atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį, tačiau pateikė atsiliepimą į ieškovės pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka. Atsiliepime nurodė, jog šalių namai šliejasi ant abiejų žemės sklypų bendros ribos, kas reiškia, kad minimalūs atstumai iki sklypų ribos jau yra neišlaikyti. Rekonstravimo projekte numatytų veiksmų atlikimas jokių atsakovių teisių nepažeistų. Atsakovių argumentai dėl gaisrinių skyrių taip pat nepagrįsti ir nesąžiningi, nes būtinybę jungti pastatus į bendrą gaisrinį skyrių iš esmės lemia tai, kad jie yra sublokuoti ir jau vien dėl to, tarp jų nėra išlaikytas atstumas. Atsakovės pačios pasistatė priestatą prie savo namo, tačiau nenori, kad ieškovė pastatytų analogišką priestatą prie savojo namo. Atsakovės klaidina teismą teigdamos, kad jų priestatas buvo pastatytas 2006 m., nes atsakovių namo rekonstravimas buvo pradėtas 2007 m. ir pabaigtas tik 2010 m. Jų namas buvo pastatytas anksčiau nei atsakovių namas, todėl ne jie savo namo stogą prie atsakovių namo tvirtino, o atsakovės savąjį pritvirtino ant jų namo stogo. Ant jų namo pritvirtintas atsakovių stogas ir jų kabelis trukdo atlikti jų namo priežiūrą, jo būklės atstatymą ir gerinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 24,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, priteisė iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės M. A. P. naudai.

8. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. gruodžio 6 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė ginčą dėl elektros kabelio pašalinimo, todėl atsižvelgiant į tai, nagrinėjama civilinė byla dalyje dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigojimo pašalinti nuo ieškovės gyvenamojo namo ir žemės sklypo elektros kabelį, nutiestą į atsakovių M. A. P. ir G. G. pastatą-gyvenamąjį namą minėta teismo nutartimi buvo nutraukta, nutartis įsiteisėjusi.

9. Teismas konstatavo, kad pagal teisinį reguliavimą ieškovei, siekiančiai rekonstruoti statinį, pristatant didesnių išmatavimų, didesnio tūrio, aukštingumo, priestatą, kuomet jo viena iš lygiagrečiai sklypo ribai einančių sienų išdidėja į priekį kone trigubai, kas tokiu būdu mažina esamą atstumą nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančio žemės sklypo ribos, naujos pagal rekonstrukcijos projektą ginčo priestato konstrukcijos būtų įrengiamos ne pagal imperatyvius teisės aktų nustatytus atstumus iki besiribojančio žemės sklypo ribų, yra privalomas rašytinis besiribojančio sklypo savininkų (atsakovių) sutikimas.

10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę apie imperatyvaus reikalavimo išlaikyti 3 m atstumą iki gretimo sklypo ribos nesilaikymą ieškovė teismo posėdžio metu pripažino.

11. Teismas nurodė, kad atsakovių priestato statybos teisėtumas nėra šios bylos dalykas, ieškovės galimai pažeistos teisės dėl atsakovių pastato rekonstrukcijos atlikimo teisėtumo nėra šios bylos objektas.

12. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė teismui raštu nurodė ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, jog šalims priklausantis namas iš pradžių buvo pastatytas kaip vienas namas ir tik vėliau padalintas į du sublokuotus namus, atidalintas žemės sklypas, taigi nebuvo statomi du atskiri namai juos priblokuojant vieną prie kito.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia ne tik atlikti ant esamų namo pamatų pastato rekonstrukciją, bet ir pristatyti naują priestatą, su naujais pamatais, sumūrijant naujas sienas, pertvaras, stogą, didinant jo aukštingumą ir būtent šiam statiniui yra taikytini imperatyvūs reikalavimai dėl atstumų laikymosi.

14. Teismas sprendė, kad ginčo priestatas akivaizdžiai išdidės, taps dviaukščiu, didesnių išmatavimų, pasikeis jo tūris, bendras plotas ir užstatymo plotas, aukštingumas.

15. Teismas konstatavo, kad ginčo statinio statyba kvalifikuotina kaip rekonstrukcija, o ne naujo statinio statyba.

16. Teismas konstatavo, kad šios bylos atvejis, kai rekonstruotino statinio siena, lyginant su esama, bus net tris kartus didesnė, yra mažinantis esamą atstumą nuo rekonstruotino statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančio žemės sklypo ribų, todėl atsakovės neprivalo motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą dėl ginčo statinio rekonstrukcijos, kadangi toks rekonstravimas, kai pakeičiami rekonstruojamo pastato matmenys ir dėl to iš esmės pasikeičia atstumas iki gretimo sklypo savininkų ribų, pripažintinas pažeidžiančiu imperatyviąsias normas ir gretimo sklypo savininko (atsakovių) interesus.

17. Teismas sprendė, kad siekiama įgyvendinti rekonstrukcija lemtų esminį atsakovių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, neigiamai pakeistų jų gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos.

18. Teismas konstatavo, kad nenustatyta išimtinų ar objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima pripažinti, jog siekiama statyba būtų pripažinta nepažeidžiančia atsakovių teisių, todėl nėra pagrindo taikyti teisės rekonstruoti statinį be gretimo sklypo savininkių sutikimo išimtį.

19. Teismas konstatavo, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog stogo užleidimo darbai buvo atlikti 2006–2007 metais prieš tai buvusios namo savininkės M. K., taip pat nenurodė aplinkybių, kad dabartinės namo savininkės (atsakovės) būtų apskritai atlikusios neteisėtus atsakovių veiksmus, susijusius su stogo rekonstrukcijos darbais, su ieškovės nurodomu stogo užleidimu.

20. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimui (dėl stogo statybos teisėtumo) prasidėjo 2007 m. ir pasibaigė 2017 m.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovė L. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus pareikštus atsakovėms M. A. P. ir G. G. tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovių M. A. P. ir G. G. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas neįvertino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri visiškai atitiktų nagrinėjamos bylos faktus, nėra, o įvertinus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus jo nagrinėtais atvejais, specifinės bylos aplinkybės kaip tik patvirtina, kad jai yra pripažintina teisė atlikti savo namo rekonstravimą ir kitus susijusius veiksmus be sklypo savininkių atsakovių sutikimo.

21.2. Teismas vykdė formalų, o ne realių teisingumą, pažeidė sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principus, nes nevertino aplinkybės, jog atsakovės pačios pasistatė priestatą mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypų ribos, tačiau nesutinka, kad ieškovė statytųsi analogišką priestatą.

21.3. Teismas sprendime tinkamai neįvertino esminės aplinkybės, kad ieškovės namas ir atsakovių namas jau yra sublokuoti ant sklypų ribos, todėl minimalūs atstumai iki sklypų ribos jau nėra išlaikyti, o pernelyg formalus ribojimų dėl minimalių atstumų rekonstravimui taikymas, blokuotus namus verstų neefektyviais ir neperspektyviais nuosavybės objektais, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytų ieškovės nuosavybės teises į savąjį namą.

21.4. Teismas patikslinto ieškinio atmetimą motyvuodamas Projektinių pasiūlymų tariamu neatitikimu viešosios teisės normose statyboms keliamiems reikalavimams, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė valdžių padalijimo principą, nes vykdė viešojo administravimo subjektų kompetenciją, be to, pažeidė Lietuvos teisėje taikomą teisės principą, jog tai, kas yra neįmanoma, neįpareigoja.

21.5. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą – reikalavo iš ieškovės įrodyti atsakovių teiginius paneigiančias aplinkybes ir atleido atsakoves nuo pareigos įrodyti savuosius teiginius.

21.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės siekiamas rekonstravimas pažeistų atsakovių teises.

21.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi galimybę priestatą statytis 3 metrų ar didesniu atstumu nuo sklypų ribos.

21.8. Teismas teisingai išaiškinęs, kad teismų praktika skirtingai vertina statybą mažesniu nei minimalus atstumas iki sklypų ribos naujo statinio statybos ir rekonstravimo atveju, nagrinėjamam atveju taikė tiek vienas, tiek kitas taisykles, taigi neįmanoma suprasti, kurios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius.

21.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės dalį savo namo stogo pritvirtino ant ieškovės namo stogo.

21.10. Teismas nepagrįstai taikė senatį ieškovės reikalavimui dėl įpareigojimo atsakoves pašalinti savo namo stogo dalis, esančias ant ieškovės namo stogo.

21.11. Įsiteisėjusia nutartimi dėl ieškovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ taikos sutarties patvirtinimo yra galutinai išspręsta bylos dalis pagal ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atmeta ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, tuo pažeisdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir res judicata (iš lot. galutinio teismo sprendimo) principus.

Atsiliepimas

22. Atsakovės M. A. P. ir G. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas objektyviai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertino ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes bei jų reikšmę kitų byloje esančių duomenų kontekste. Ieškovė skunde iškraipo bylos faktinius duomenis ir neteisingai nurodo faktines aplinkybes apie atsakovėms nuosavybės teise vykdyto statinio rekonstrukciją, tokiu būdu klaidindama teismą. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, tai, kad atsakovėms ir ieškovei priklausantys statiniai yra sublokuoti bei ta aplinkybė, jog atsakovių mirusi mama esant visiškai kitokiai faktinei padėčiai ir teisiniam reglamentavimui prieš 13 metų rekonstravo atsakovėms šiuo metu priklausantį statinį, nėra esminės aplinkybės, apsprendžiančios ieškovės teisę pastatyti didelį priestatą neišlaikant minimalių atstumų iki sklypo ribos.

22.2. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, pirmos instancijos teismas, sprendimu atmetant ieškovės reikalavimą vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus be mūsų sutikimo, tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taikė šiam teisiniam ginčui aktualias teisės normas.

22.3. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, šioje byloje buvo įrodyta, kad ieškovės siekiama atlikti rekonstrukcija, išdidinant priestatą, pažeistų atsakovių teises, teisėtus interesus ir blogintų atsakovių gyvenimo kokybę. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės pateiktas rekonstrukcijos projektas pažeidžia triukšmo ar kitus įstatymuose nustatytus reikalavimus, tačiau pažymėjo, jog nesant projekte duomenų apie šildymo–šaldymo, vėdinimo įrenginių, keliančių triukšmą, vietas ir būdus bei kitos reikšmingos informacijos, atsakovių teisės gali būti pažeistos, taigi apeliacinio skundo motyvai dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, viešojo administravimo institucijų kompetencijos vykdymo yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini.

Šalies argumentai

22.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagristai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neva neteisingai nustatė, kad ieškovė turi visas galimybes rekonstruoti statinį pagal projektą, jį paslenkant ir pastatant išlaikant minimalius atstumus iki sklypo ribos.

22.5. Teismas analizavo ir objektyviai vertino visus byloje esančius duomenis, jų visetą, šalių paaiškinimus, o vien tai, kad teismas, atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, ieškovės apeliaciniame skunde eilę kartų akcentuojamas aplinkybes dėl pastatų sublokavimo, 2007 m. atsakovėms šiuo metu priklausančio pastato vykdytos rekonstrukcijos, bei kitus ieškovės motyvus, vertino kitaip nei ieškovė norėtų, nėra tinkamas pagrindas teismo sprendimo nepagrįstumui konstatuoti.

22.6. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, šioje byloje ne tik, kad nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovių stogo danga neva neteisėtai ir neleistinai užeina ant ieškovės stogo dangos, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovėms priklausančio statinio stogo dangos keitimo darbai buvo atlikti 2007 m., atsakovėms dar nebūnant statinio savininkėmis, nenukrypstant nuo teisėtai išduoto projekto reikalavimų, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovė neva įrodė reikalavimo pašalinti nuo jos stogo atsakovių stogo dangą pagrįstumą neatitinka bylos medžiagos ir yra atmestini.

22.7. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl stogo dalių pašalinimo pasibaigė iki ieškinio pareiškimo (2017 m.) ir ši aplinkybė yra papildomas pagrindas atmesti minėtą reikalavimą.

22.8. Atsižvelgiant į tai, kad tik dėl dalies ieškinio reikalavimų buvo sudaryta taikos sutartis, teismas patikslintą ieškinį, kuris be kita ko buvo pareikštas ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, likusioje nagrinėjamoje dalyje atmetė, kas nepažeidžia res judicata principo.

Atsiliepimas

22.9. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodė, jog iš taikos sutarties 1.4. punkto matyti, kad ieškovė atsisako reikalavimo atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlyginti civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti, be to, iš taikos sutarties 2.1. ir 2.2. punktų matyti, kad šalys nereikalauja viena iš kitos jokių byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o jei atsakovei kiltų pareiga byloje atlyginti teismo patirtas išlaidas (procesinių dokumentų siuntimo ir pan.), visą atsakovei priskaičiuotą mokėti sumą įsipareigoja apmokėti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, teismas bylinėjimosi išlaidų ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo šalims klausimą nutraukiant bylą šioje dalyje nesprendė. Kadangi tik dėl dalies ieškinio reikalavimų buvo sudaryta taikos sutartis, teismas patikslintą ieškinį, kuris be kita ko buvo pareikštas ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, likusioje nagrinėjamoje dalyje atmetė, kas nepažeidžia res judicata principo.

23. Tretieji asmenys R. D. ir Birštono savivaldybės administracija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

25. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei L. D. (toliau – ieškovė arba apeliantė) ir trečiajam asmeniui R. D. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovėms M. A. P. ir G. G. (toliau abi kartu – atsakovės) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėti šalims priklausantys būstai yra tarpusavyje sublokuoti ant šalims minėtais atitinkamais adresais priklausančių žemės sklypų ribos. Ieškovė siekia rekonstruoti jai priklausantį pastatą–gyvenamąjį namą, kuris yra sublokuotas su atsakovėms priklausančiu pastatu–gyvenamuoju namu pagal UAB (duomenys neskelbtini) (projekto vadovė J. Š.) 2018 m. parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“ (pastato–gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), rekonstravimas).

27. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios bylos atvejis, kai rekonstruotino statinio siena, lyginant su esama, bus net tris kartus didesnė, yra mažinantis esamą atstumą nuo rekonstruotino statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančio žemės sklypo ribų, todėl atsakovės neprivalo motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą dėl ginčo statinio rekonstrukcijos, kadangi toks rekonstravimas, kai pakeičiami rekonstruojamo pastato matmenys ir dėl to iš esmės pasikeičia atstumas iki gretimo sklypo savininkų ribų, pripažintinas pažeidžiančiu imperatyviąsias normas ir gretimo sklypo savininko (atsakovių) interesus. Taip pat teismas sprendė, kad įvertinant ginčo statinio parametrų pokyčio apimtį, tai, kad ieškovė neįrodė rekonstrukcijos, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, negalimumo, bei neįrodė, kad nebus pažeistos trečiųjų asmenų, šiuo atveju – atsakovių, teisės, yra pagrindas konstatuoti, kad nenustatyta išimtinių ar objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad siekiama statyba būtų pripažinta nepažeidžiančia atsakovių teisių, todėl nėra pagrindo taikyti teisės rekonstruoti statinį be gretimo sklypo savininkių sutikimo išimtį.

28. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).

29. Remiantis aptarta teismų praktika, vien gretimo sklypo savininko nesutikimas leisti kito sklypo savininkui atlikti pastato rekonstrukciją, jei nesutikimas motyvuojamas tuo, kad kito sklypo savininkas nesilaikė minimalių statybos atstumų, yra pakankamas tam, kad gretimo sklypo savininkas būtų laikomas pagrįstai atsisakiusiu duoti tokį sutikimą. Tokiu atveju laikoma, kad gretimo sklypo savininko interesai buvo pažeisti privalomų statybos atstumų nesilaikymu, kas savaime (nesant ypatingų, išimtinių aplinkybių) pripažįstama teisėta priežastimi atsisakyti duoti sutikimą.

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad siekiamas rekonstruoti priestatas, lyginant su esamu, bus ženkliai didesnis, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste ypatingai svarbu tai, kad rekonstruojant jį išdidės / išilgės viena statinio siena, lygiagreti sklypų ribai, ir ji išdidės beveik trigubai (nuo 2,05 iki 5,92), be to, vietoje senų sienų bus sukurtos naujos konstrukcijos. 1975 m. namo projektiniai dokumentai ir minėtas 2018 m. namo rekonstravimo projektas patvirtina, kad rekonstrukcijos atveju ginčo priestatas akivaizdžiai išdidės, taps dviaukščiu, didesnių išmatavimų, pasikeis jo tūris, bendras plotas ir užstatymo plotas, aukštingumas. Tai, kad priestatas išdidės į priekį, lygiagrečiai besiribojančio sklypo ribai, pripažino teismo posėdžio metu ir ieškovės atstovė. Minėti rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ginčo priestato esamas dydis yra 3,92*2,05, aukštingumas 3,60, tuo tarpu pagal 2018 m. ieškovės pateiktą rekonstravimo projektą priestatas būtų 5,16*5,92, aukštingumas padidėja iki 5,05 ir 6,78. Pagal projektą pastato plotas po rekonstrukcijos padidės nuo 64,61 kv. m iki 158,82 kv. m. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) (projekto vadovė J. Š.) parengtą žemės sklypo, adresas: (duomenys neskelbtini), planą su pažymėtu ketinamo statyti priestato atstumu iki sklypo ribos, planuojamas statyti priestatas nuo atsakovių sklypo ribos būtų nutolęs 2,63 m atstumu.

31. Šiuo atveju būtent ir susidarė tokia situacija, kai atsakovės atsisakė duoti ieškovei sutikimą priestato rekonstrukcijai, motyvuodamos tuo, kad ieškovė nesilaikė minimalių statybos atstumų nuo atsakovių sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovių atsisakymas duoti sutikimą aukščiau nurodytu pagrindu, laikytina teisėta ir pagrįsta priežastimi atsisakyti duoti sutikimą ieškovės pastato rekonstrukcijai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju susiklostė išimtinis atvejis, kai teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu, nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos, galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininkių teisių.

32. Nustačius, kad atsakovės pagrįstai ir teisėtai atsisakė duoti sutikimą ieškovės priestato rekonstrukcijai, nėra aktualu vertinti kitų atsakovių nurodytų atsisakymo duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai pagrindų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

33. Ieškovės manymu, teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumą, nevertindamas aplinkybės, kad pačios atsakovės pasistatė priestatą mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau nesutinka, kad ieškovė statytųsi analogišką priestatą. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

34. Pagal pateiktą inventorinę bylą atsakovių priestatas yra 2,90 m atstumu nuo sklypo ribos. Viena vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovių sklype joms priklausančio pastato rekonstrukcija (pakeičiant stogą, pristatant priestatą, neįrengiant ugniasienės) atlikta taip pat neišlaikius 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, negali būti pagrindu šiam ginčui išspręsti, kadangi ginčas iškeltas ne dėl atsakovių statinių, o dėl ieškovės teisės statyti statinį arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos. Kita vertus, prijungtoje Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18-644/2009 esančio dabar atsakovėms priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pristatant priestatą ir keičiant esamo gyvenamojo namo stogo konstrukcijas ir dangą bendro aiškinamojo rašto, techninių ekonominių rodiklių, kai rekonstrukcijos metu naujai įrengiamas mansardinis aukštas pakeliant stogą, laikančias sienas ir keičiant stogo konstrukcijas ir dangą, taip pat įrengiant atskirą 3,70 m x 2,20 m laiptinę, skirtą patekti iš lauko tiesiai į mansardinį aukštą, nuo sklypo ribos nutolusią 3,18 m atstumu, o užstatytas sklypo plotas 121 kv. m prieš rekonstrukciją padidėja iki 129 kv. m ir namo bendras 64,02 kv. m plotas prieš rekonstrukciją padidėja iki 81,75 kv. m po rekonstrukcijos ir ieškovės teikiamo rekonstravimo projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto, bendrųjų statinio rodiklių, kai rekonstrukcijos metu numatoma pristatyti naują priestatą, su naujais pamatais, sumūrijant naujas sienas, pertvaras, stogą, didinant jo aukštingumą, nutolusį nuo sklypo ribos 2,63 m atstumu, prieš rekonstrukciją pastatais užstatytas plotas nuo 119,48 kv. m po rekonstrukcijos padidėja iki 140,72 kv. m, bendras pastato plotas nuo 64,61 kv. m padidėja iki 158,82 kv. m, sisteminė analizė dėl rekonstrukcijos objekto lokalizacijos ir jos masto, nesudaro pagrindo pritarti deklaratyviems apeliantės teiginiams dėl teisingumo užtikrinimo, suteikiant jai teisę pristatyti naują priestatą, nesilaikant minimalių įstatymuose nustatytų imperatyvių atstumų iki žemės sklypo ribos, nes tokia rekonstrukcija 2007 m. buvo atlikta atsakovėms priklausančiam pastatui.

35. Nesutikdama su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad ieškovė turi galimybę priestatą statytis 3 metrų ar didesniu atstumu nuo sklypo ribos. Iš byloje esančių duomenų, iš paties rekonstrukcijos projekto, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad po rekonstrukcijos yra numatytos net 3 automobilių vietos, kai dabartiniu metu automobilių stovėjimo vietų nėra. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo, ieškovė neturi minėtu adresu įregistravusi jokio pastato – garažo. Architektas A. S., į kurį kreipėsi atsakovė, 2019 m. rugsėjo 4 d. tyrimo akte dėl ieškovės techninio projekto sprendinių pateikė išvadas, kuriuose teigiama, kad statytoja (t. y. ieškovė) rekonstruojamą statinį galėtų plėsti ir kita linkme, tokiu būdu būtų išsaugojama teisė į rekonstrukciją <...>. Atsižvelgiant į visa tai, ieškovės argumentus dėl negalėjimo plėsti priestatą į kitą pusę, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų atstumų, teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178, 185 straipsniai).

36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio pagrįstumą privalo įrodyti ieškovė. Nors atsakovės ir gali įrodinėti, kaip planuojama ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcija paveiks jų teises, gyvenimo bei veiklos sąlygas, tačiau pirmiausia ieškovė turi įrodyti, kad toks rekonstrukcijos būdas neproporcingai nesuvaržys atsakovių nuosavybės teisės, o nepripažinus ieškovės teisės rekonstruoti ginčo gyvenamąjį namą pagal jos parengtą projektą, bus neproporcingai suvaržytos jos nuosavybės teisės. Šalys įrodinėja šias aplinkybes remdamosi bendrąja įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Apeliantei šių aplinkybių neįrodžius pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl įpareigojimo atsakoves pašalinti savo namo stogo dalis, esančias ant ieškovės namo stogo.

38. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-644/2009 teismų procesiniuose įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytas stogo rekonstrukcijos darbų atlikimo laikotarpis – 2007 metai; toje byloje buvo sprendžiama dėl to paties stogo rekonstrukcijos, atliktų stogo darbų žalos, ieškovė byloje rėmėsi ne tik to paties stogo fotonuotraukomis, bet ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kitais rašytiniais įrodymais, taigi seka logiška išvada, kad ankstesnėje civilinėje byloje ieškovė, įrodinėdama to paties stogo rekonstrukcijos darbų žalos faktą, dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį, žinojo apie atliktus stogo darbus. Į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ji kreipėsi 2007 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl stogo dalių pašalinimo pasibaigė iki ieškinio pareiškimo (2017 m.; CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.128 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimą pašalinti stogo dalis, esančias ant ieškovės namo, ne tik dėl to, kad jis nepagrįstas, bet ir dėl to, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti.

41. Nėra reikšmingi ir nekeičia sprendimo esmės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtinęs tarp ieškovės ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytą taikos sutartį, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės patikslintą ieškinį, tarp atsakovų nurodė ir AB „Energijos skirstymo operatorius“.

42. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtinęs tarp ieškovės L. D. ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. gruodžio 6 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo pašalinti nuo ieškovės L. D. gyvenamojo namo ir žemės sklypo elektros kabelį, nutiestą į atsakovių M. A. P. ir G. G. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nutraukęs, išsprendė ginčą dėl šiai atsakovei pareikštų materialinių reikalavimų. Procesinio pobūdžio klausimo teismas neišsprendė, t. y. nepašalino atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš bylos ar nepakeitė jos procesinės padėties į trečiąjį asmenį, o išnagrinėjęs bylą iš esmės ir atmesdamas atsakovėms M. A. P. ir G. G. pareikštus reikalavimus, tiesiog nurodė atsakovus (tarp jų – ir AB „Energijos skirstymo operatorius“) taip, kaip jie nurodyti ieškovės patikslintame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, siekiant visiško sprendimo aiškumo, teisėjų kolegija iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalina žodžius „ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, tačiau teismo sprendimo esmė nesikeičia, sprendimas yra priimtas ieškovės nenaudai ir bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje neperskirstomos.

43. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą sprendimą, kurio apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo naikinti ir palieka jį iš esmės nepakeistą, tik pašalina iš sprendimo rezoliucinės dalies žodžius „ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

45. Teisėjų kolegija, palikdama iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama ieškovės apeliacinį skundą, nes nurodytų žodžių pašalinimas iš sprendimo rezoliucinės dalies nėra tas materialinis reikalavimas, kurio siekia apeliantė, sprendžia, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Iš apeliantės atsakovei M. A. P. apmokėjusiai išlaidas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 800 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo rezoliucinės dalies žodžius „ir AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Priteisti iš ieškovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė