Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino (Fomkin) prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-209/2018 paskirtos ir nesumokėtos baudos dalies mokėjimo išdėstymo per 24 mėnesius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies

7. Vertindamas nagrinėjamu atveju pateikto prašymo pagrįstumą, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-209/2018 įsiteisėjo 2018 m. spalio 26 d. Nuteistojo J. K. gynėjo prašymas buvo pateiktas 2020 m. spalio 20 d., taigi dar nepasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo terminui. Pažymėtina, kad nuteistajam buvo suteiktas net dvejų metų laikotarpis nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti. Iš visos mokėtinos baudos – 9 300 eurų, nuteistasis per nustatytą laikotarpį sumokėjo tik nežymią dalį. Nors prašyme yra nurodoma, kad per tris kartus buvo sumokėta 270 eurų suma, tačiau iš teismui pateiktų mokėjimo kvitų (3 t., b. l. 171-173) matyti, kad du mokėjimo dokumentai yra pasikartojantys (visiškai identiški), kas reiškia, kad šiuo metu teismui pateikti įrodymai tik dėl 101,10 eurų sumokėjimo (3 t., b. l. 171-172). Kita vertus, nagrinėjamo klausimo kontekste esminės reikšmės nurodytas sumokėtas dydis (100 ar 270 eurų) neturi, nes bet kuriuo atveju akivaizdu, jog per dvejus metus sumokėta baudos dalis yra nežymi ir sudaro nedidelę teismo nuosprendžiu paskirtos baudos dalį. Negana to, net ir toks baudos padengimas buvo atliktas tik baigiantis savanoriško baudos sumokėjimo terminui. Jau vien šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų per teismo nustatytą laikotarpį sumokėti visą paskirtą baudą.

8. Iš pateikto prašymo matyti, jog pozicija dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo yra grindžiama prasta nuteistojo materialine padėtimi (gauna nedidelę našlaičio pensiją, mokosi (duomenys neskelbtini)). Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad kartu su prašymu yra pateikti duomenys apie gaunamą našlaičio pensiją (3 t., b. l. 166-170), tačiau nepateikiama jokių duomenų apie nuteistojo mokymąsi profesinėje mokykloje. Kita vertus, jei visa prašyme nurodyta informacija ir yra teisinga, tai tik rodo, nuteistasis šiuo metu yra analogiškoje (ne blogesnėje) padėtyje, kokioje buvo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu. Pabrėžtina, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, todėl daugiau nei per dvejus metus galėjo įsidarbinti (taip pat ir nepilnu etatu arba daugiau dirbti vasaros laikotarpiu) ar bent jau užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tokiu būdu būtų galima spręsti apie pastarojo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį ir sumokėti galbūt ir ne visą, bet bent jau žymią dalį teismo paskirtos baudos. Šiuo atveju gi teismas neturi duomenų, o prašyme apie tai apskritai net ir neužsimenama, jog nuteistasis būtų mėginęs įsidarbinti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar kitokiais teisėtais būdais pagerinti savo finansinę padėtį. Analizuojant nuteistojo motyvaciją materialinę padėtį pagerinti teisėtomis priemonėmis, negalima nepastebėti to, ką pastarasis yra nurodęs baudžiamosios bylos Nr. 1-244-209/2018 teisminio nagrinėjimo metu: „padariau naują nusikaltimą, kad susimokėti baudą pagal ankstesnį nuosprendį“ (3 t., b. l. 119-123). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 6 d. įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-371/2020 J. K. ne tik buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bet ir, be kita ko, iš jo solidariai su kitu toje byloje nuteistu asmeniu priteista atlyginti Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui padarytas žalas. Galiausiai LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-103-843/2020, kurioje J. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Šios aptartos aplinkybės rodo, kad J. K. nedemonstruoja pakankamos motyvacijos teisėtomis priemonėmis pagerinti savo materialinę padėtį, netgi priešingai – savo nusikalstamais veiksmais ją ir toliau blogina, be to, galimai toliau daro panašaus pobūdžio nusikaltimus lyginant su tais, už kurių padarymą buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-209/2018.

9. Kita vertus, atsižvelgdamas į jau minėtą valstybės suteikiamą prioritetą savanoriškam baudos sumokėjimui, teismas mano esant tikslinga suteikti nuteistajam J. K. galimybę pačiam savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, pratęsiant jos mokėjimo terminą. Nors gynėjas prašo baudos mokėjimą išdėstyti dar 24 mėnesiams, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pratęsus baudos sumokėjimo terminą nurodytam laikotarpiui susidarytų tokia situacija, kai bendras terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą būtų net ketveri metai, o tai atitinkamai reiškia, kad toks terminas viršytų BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytą tokiais atvejais taikytiną trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą. Vadinasi, jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėtų baudos ir per nustatytą papildomą 24 mėnesių terminą, valstybė jo atžvilgiu nebegalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų, kadangi būtų pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir nuteistasis faktiškai išvengtų teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju pratęsia savanoriško baudos sumokėjimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, taip viena vertus palikdamas galimybę nuteistajam pačiam įvykdyti paskirtą bausmę, kita vertus, palikdamas galimybę, esant pagrindui, pradėti taikyti priverstinio baudos išieškojimo procedūrą.

10. Teismas nuteistajam išaiškina, kad priverstiniam baudos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdant baudą priverstinio išieškojimo būdu gali susidaryti vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju – nuteistojo). Taigi matyti, kad priverstinio baudos išieškojimo procedūra nuteistajam būtų finansiškai brangesnė. Be to, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nėra griežčiausias teisinis įrankis, kurį būtų galima pasitelkti nuteistajam nevykdant jam paskirtos bausmės. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą griežtesne bausme – laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirti baudą pačiam savarankiškai, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.

11. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį, jog susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi teikime Nr. T-54-988/2020 buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas nuteistojo J. K. prašymas, 24 mėnesiams pratęsiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-71-870/2018 paskirtos ir nesumokėtos baudos dalies sumokėjimo terminą. Šį dabartinį prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-71-870/2018 paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-209/2018 paskirta bausme ir būtent šiuo, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-209/2018, buvo paskirta galutinė subendrinta baudos bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartyje teikime Nr. T-54-988/2020 nebuvo pasisakyta ir nebuvo sprendžiama dėl galutinės subendrintos baudos bausmės įvykdymo, šios galutinės baudos mokėjimo termino pratęsimo. Tad nors Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis teikime Nr. T-54-988/2020 formaliai yra galiojanti, tačiau, įvertinus tai, kad ja buvo sprendžiamas klausimas dėl nesubendrintos baudos mokėjimo termino pratęsimo, šį prašymą nagrinėjantis teismas neatsižvelgia į minėta nutartimi priimtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo J. K. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkin prašymą tenkinti iš dalies.

Pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-209/2018 nuteistajam J. K. paskirtos 186 MGL (9 300 eurų) dydžio baudos likusios nesumokėtos dalies mokėjimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. iki 2021 m. balandžio 26 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.