- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-606-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00285-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“, uždarosios akcinės bendrovės „Deora Investment“
- Ieškovas
- E. S., A. T., I. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Deora Investment“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. S., A. T. ir I. T. ieškinius atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grafas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Deora Investment“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, skolos priteisimo ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. S., A. T. ir I. T. pareikštais ieškiniais (toliau kartu – ieškinys) prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 1745 (toliau – ir Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurią atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grafas“ perleido atsakovei UAB „Deora Investment“ šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);
1.2. taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Deora Investment“ priteisti atsakovei UAB „Grafas“ nurodytus žemės sklypus, o iš atsakovės UAB „Grafas“ priteisti atsakovei UAB „Deora Investment“ 80 300 Eur sumą;
Šalies argumentai
1.3. ieškovė E. S. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Grafas“ 8 999,26 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą, iš viso – 13 999,26 Eur, taip pat 2 100 Eur skolą;
1.4. ieškovai A. T. ir I. T. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Grafas“ jų naudai 22 472,83 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą, iš viso – 23 472,83 Eur.
2. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ sudarė 49907/100000 dalies buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas Nr. 1) ir 4/31 dalies žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ ieškovei E. S. pardavė butą ir žemės sklypą, o ieškovė sumokėjo atsakovei UAB „Grafas“ 43 000 Eur sumą (38 000 Eur už butą ir 5 000 Eur už žemės sklypą). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 proc. bei tinkamai ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas), taip pat iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buto baigtumas siekė 87 proc. ir tai buvo nurodyta sutartyje.
3. 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ sudarė susitarimą, pagal kurį UAB „Grafas“ įsipareigojo savo lėšomis apmokėti buto atidalijimo ir pridavimo išlaidas, o šiam tikslui ieškovė perdavė atsakovei 2 100 Eur sumą. Taip pat UAB „Grafas“ už papildomą užmokestį sutiko padaryti buto sienų remontą ir grindų šildymo įrengimą, o už tai ieškovė E. S. atsakovei sumokėjo 6 400 Eur sumą grynaisiais, jokio pakvitavimo ieškovė negavo. Šis susitarimas buvo žodinis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.2 ir 6.1.4 punktuose nurodytų įsipareigojimų ieškovei E. S., t. y. iki 2019 m. vasario 22 d. neužbaigė buto statybos, neįteisino statybos bei iki 2018 m. gruodžio 31 d. neišklojo trinkelėmis automobilių stovėjimo vietos. Ieškovė ragino tuometinį direktorių M. K. įvykdyti šias prievoles, o šis nuolat žadėjo ieškovei darbus užbaigti laiku, ištaisyti buto defektus, tačiau UAB „Grafas“ ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų.
5. Ieškovė E. S. kreipėsi į kvalifikuotą specialistą O. A. (O. A.), turintį kvalifikacijos atestatą Nr. 19018, dėl lokalinės sąmatos sudarymo, siekdama užbaigti buto statybą ir ištaisyti išryškėjusius defektus. 2019 m. balandžio 23 d. O. A. sudarė lokalinę sąmatą, pagal kurią, bendra buto įrengimo ir defektų taisymo kaina 7 272,81 Eur. Be to, lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad dėl sienų garso izoliacijos pagerinimo butas sumažės 1,43 kv. m. Nepaisant to, butas jau sumažėjo 0,57 kv. m dėl pačios atsakovės įrengtos papildomos garso izoliavimo plokštės, kuri nebuvo pakankama garso izoliacijai užtikrinti. Taigi, bendrai butas sumažės 2 kv. m Neįrengus visiškos garso izoliacijos, negalima priduoti buto, dėl ko pažeidžiamas pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.2 punktas.
6. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovai A. T. bei I. T. ir atsakovė UAB „Grafas“ sudarė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas Nr. 2) ir 8/35 dalies žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ ieškovams pardavė butą, o ieškovai atsakovei UAB „Grafas“ sumokėjo 88 900 Eur sumą (86 400 Eur už butą ir 2 500 Eur už žemės sklypą). Pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo metu buto baigtumas siekė 87 proc., ir tai buvo nurodyta sutartyje. Papildomai ieškovai A. T. bei I. T. ir atsakovė UAB „Grafas“ sudarė 2018 m. rugpjūčio 1 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 3 (toliau – ir Darbų atlikimo sutartis), pagal kurią UAB „Grafas“ įsipareigojo savo lėšomis atlikti ieškovams nuosavybės teise perleisto buto įrengimo darbus: šildymo sistemos įrengimo, santechnikos išvedžiojimo ir apdailos darbus. Darbų atlikimo sutartyje atsakovei UAB „Grafas“ atlygis nebuvo numatytas, kadangi atsakovė ieškovams pardavė butą su 87 proc. baigtumu, todėl darbų kaina buvo įskaičiuota į buto pardavimo kainą.
7. Atsakovė UAB „Grafas“ netinkamai įvykdė Darbų atlikimo sutartį, t. y. atliko nekokybišką, su trūkumais remontą ieškovų bute. Ieškovai žodžiu ragino atsakovę UAB „Grafas“ ištaisyti atliktų darbų defektus, tačiau atsakovė šių trūkumų neištaisė. Be to, atsakovė UAB „Grafas“ iki galo neužbaigė darbų pagal Darbų atlikimo sutartį ir neįvykdė reikalavimo pastatyti ir prijungti savo lėšomis vieno iš dviejų tualetų (vidutinė vertė 150 Eur), o dušinės pastatymo darbus atliko tik iš dalies (vidutinė vertė 100 Eur) (Darbų atlikimo sutarties 2.2 punkto 2 papunktis). Taip pat atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė reikalavimo pastatyti savo lėšomis virtuvinį komplektą (Darbų atlikimo sutarties 2.2 punkto 3 papunktis).
8. Ieškovai A. ir I. T. kreipėsi į kvalifikuotą specialistą G. L., turintį kvalifikacijos atestatą Nr. 27306, dėl atliktų darbų defektų nustatymo. 2019 m. balandžio 22 d. buvo surašyta buto vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos / remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaita, iš kurios matyti, kad nustatyti buto vidaus apdailos įrengimo darbų defektai, taip pat ir paties buto išorės defektai, kurių visų šalinimas ieškovams kainuos 16 431,15 Eur.
9. Taip pat paaiškėjo, kad dvibučio sublokuoto gyvenamojo namo, kuriame yra butas, stogas yra nekokybiškas. Buvo sudaryta dviejų gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos (stogo) defektų šalinimo darbų sąmata, iš kurios matyti, kad abiejų namų stogo defektų šalinimas kainuotų 27 357,14 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad butui Nr. 2 tenkančio stogo dalis sudaro ¼ dviejų sublokuotų namų stogo ploto, todėl stogo virš buto Nr. 2 defektų taisymo kaina yra 6 839,28 Eur.
10. Nė vienam iš ieškovų apie tai nežinant, 2019 m. sausio 22 d. atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo tuometinis įmonės vadovas M. K. ir įmonės vienintelis akcininkas jo brolis T. K., buvo priimtas nutarimas vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. 2019 m. kovo 8 d. atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimas patvirtino kreditorių brolių M. K. ir T. K. kreditinius reikalavimus, pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti.
11. 2019 m. balandžio 26 d. įvykusiame atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas netvirtinti ieškovės E. S. kreditinio reikalavimo, o ieškovų A. ir I. T. kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas tik iš dalies, 1 507 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovai, supratę atsakovei UAB „Grafas“ vykdomo neteisminio bankroto teisines pasekmes bei tai, kad atsakovė UAB „Grafas“ nepripažįsta savo sutartinių įsipareigojimų, apskundė teismui 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimų nutarimus. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-209-569/2020 ieškovų skundus tenkino ir panaikino atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimų protokolus, nutraukė ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020 UAB „Grafas“ atskirąjį skundą atmetė ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
13. Ieškovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu, prašydami priteisti turtinę ir neturtinę žalą, taip pat skolą, iš viso – 39 572,09 Eur, iš atsakovės UAB „Grafas“, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
14. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovų ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Grafas“ turtą 39 572,09 Eur sumai. Pateikus nutartį vykdyti antstolei, paaiškėjo, kad 2020 m. balandžio 9 d. atsakovė UAB „Grafas“ su kita atsakove UAB „Deora Investment“ sudarė ginčijamą Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį.
15. Atsižvelgdami į tai, kad nebeliko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalimi, prašo Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.
16. Ieškovės E. S. turtinę žalą sudaro 7 272,81 Eur suma už atsakovės UAB „Grafas“ neužbaigtus darbus ir atliktų darbų trūkumus ir 1 526,45 Eur suma už sumažėjusį buto Nr. 1 plotą, iš viso – 8 799,26 Eur. Be to, atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto įsipareigojimo įteisinti butą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė E. S. ir UAB „Grafas“ pasirašė 2018 m. rugpjūčio 22 d. susitarimą, kuriuo UAB „Grafas“ įsipareigojo atidalyti E. S. perkamo buto dalį nuo likusios dalies, o už tai UAB „Grafas“ direktorius M. K. pasirašė pakvitavimą, kad iš ieškovės E. S. gavo 2 100 Eur sumą. Ieškovės E. S. nesiejo jokie kitokie teisiniai santykiai su M. K. kaip tik buto pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovė E. S. pagrindė ir 2 100 Eur reikalavimą.
17. Ieškovams A. ir I. T. priklausančiam butui tenkančio stogo dalies defektų šalinimo kaina siektų 6 839,28 Eur sumą, o atlikus buto atliktų vidaus apdailos darbų vertinimą, paaiškėjo, kad neatitikčių pašalinimui reikalinga 13 579,46 Eur neįskaitant PVM suma. Kadangi dalį buto defektų UAB „Grafas“ ištaisė, galutinė suma nuo 13 579,46 Eur sumažėjo iki 10 448,39 Eur. Prie šios sumos pridėjus 21 proc. dydžio PVM, gaunama galutinė darbų ir paties namo defektų šalinimo kaina – 12 642,55 Eur.
18. 2019 m. balandžio 24 d. atsakovės kreditorių susirinkimas iš dalies patvirtino ieškovų A. ir I. T. reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių atsakovei iki galo neįrengus ieškovams buto Nr. 2, t. y. patvirtino ieškovų kreditinį reikalavimą dėl 1 507 Eur sumos. Laikytina, kad atsakovė pripažįsta šį ieškovų reikalavimą ir dėl to ginčo nėra. Nepaisant to, atsakovė iki pat ieškinio parengimo dienos neatlygino ieškovams šių nuostolių ir nesumokėjo minėtos 1 507 Eur sumos.
19. Be to, ieškovė E. S. buvo priversta kreiptis į kvalifikuotą specialistą O. A., kad jis sudarytų defektų šalinimo sąmatą, taip pat užsakinėti pakartotinį garso izoliacijos testą, o tai ieškovei kainavo 200 Eur, tai laikytina dėl atsakovės UAB „Grafas“ neteisėtų veiksmų ieškovės E. S. patirta žala, susijusia su neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu. Tuo tarpu ieškovai A. ir I. T. už buto bei jo įrengimo darbų defektų patikrą ir sąmatos defektams šalinti sudarymą sumokėjo 484 Eur, o už gyvenamojo namo stogo ekspertizę ir ekspertizės akto surašymą – 1 000 Eur.
20. Ieškovė E. S. dėl atsakovės UAB „Grafas“ įsipareigojimų nevykdymo ir netinkamo vykdymo patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Ieškovai A. ir I. T. dėl parduoto netinkamos kokybės buto bei nekokybiškai ir su trūkumais atliktų rangos darbų patyrė 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Šalies argumentai
21. Ieškovų teigimu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčijamą Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį: 1 metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o sutartis pažeidžia ieškovų teises; didžiąją dalį sumos už 17 žemės sklypų atsakovė UAB „Grafas“ gavo grynaisiais pinigais, nukreipti į tokį turtą išieškojimą iš esmės yra neįmanoma, nėra net galimybės patikrinti, ar šios piniginės lėšos vis dar egzistuoja; net jeigu iš tiesų atsakovė UAB „Grafas“ vis dar turi už 17 žemės sklypų gautą 80 300 Eur sumą, jos nepakaks ieškovų reikalavimams patenkinti dėl dar pirminiame ieškinyje paminėtų faktinių aplinkybių, o pats turtas buvo parduotas už neproporcingai mažą kainą; nėra duomenų, kad UAB „Grafas“ privalėjo sudaryti ginčijamą sutartį, tuo labiau taip skubotai; atsakovės UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad pažeis ieškovų teises ir teisėtus interesus.
22. Ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šiuo atveju abi atsakovės sudarė sutartį, turėdamos vienintelį tikslą – kad UAB „Grafas“ išvengtų atsiskaitymo su ieškovais. Sandoris buvo sudarytas už 3 kartus mažesnę nei rinkos kainą, žinant apie tai, jog ieškovai yra UAB „Grafas“ kreditoriai ir jiems bus apsunkintas išieškojimas iš UAB „Grafas“ turto, kurio po sandorio visiškai neliko, be to, abiejų įmonių direktoriai yra geri draugai, ką patvirtina pridedami įrodymai. Tokia sutartis akivaizdžiai prieštarauja tiek gerai moralei, tiek viešajai tvarkai, kadangi mėginimas apsunkinti išieškojimą arba padaryti jį neįmanomą prieštarauja įstatymams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
23. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
23.1. priteisė ieškovei E. S. iš atsakovės UAB „Grafas“ 8 999,26 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
23.2. priteisė ieškovams A. T. ir I. T. iš atsakovės UAB „Grafas“ 22 472,83 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
23.3. pripažino negaliojančia iš dalies 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ perleido atsakovei UAB „Deora Investment“ šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotą už 5 500 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotą už 5 500 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotą už 5 500 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotą už 5 500 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotą už 5 500 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotą už 5 500 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotą už 4 000 Eur sumą.
23.4. taikė restituciją ir iš atsakovės UAB „Deora Investment“ priteisė atsakovei UAB „Grafas“ išvardytus žemės sklypus, o iš atsakovės UAB „Grafas“ priteisė 37 000 Eur sumą.
1. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė E. S. neįrodė, jog iš atsakovės UAB „Grafas“ priteistina 2 100 Eur suma. Teismas vertino, kad pateiktas raštelis niekaip neįrodo, kad šios lėšos yra UAB „Grafas“ skolą ieškovei įrodantis dokumentas.
2. Ieškovė E. S. taip pat įrodinėjo, jog ji grynaisiais pinigais sumokėjo atsakovei UAB „Grafas“ 6 400 Eur, tačiau tai patvirtinančio rašytinio įrodymo neturi. Taip pat nėra ir kitokio įrodymo patvirtinančio šią aplinkybę.
3. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 23 d. sąmatininkas O. A. sudarė lokalinę sąmatą 2019 m. kovo mėn. kainomis, kurioje detalizavo darbus ir jų atlikimo kainas, norint baigti buto Nr. 1 įrengimo darbus: laiptinės įrengimas (ieškovei priklausančios dalies), esamų sienų garso izoliacijos pagerinimas (garso pralaidumas neatitiko net minimalių reikalavimų), blokelių pertvaros išgriovimas ir atstatymas ir trinkelių dangos įrengimas. Sąmatoje nurodyta, kad bendra buto įrengimo ir defektų taisymo kaina yra 7 272,81 Eur. Teismas laikė, kad ši suma pagrįsta, todėl priteisė iš atsakovės UAB „Grafas“.
4. Ieškovai A. T. ir I. T. kreipėsi į G. L., turintį kvalifikacijos atestatą Nr. 27306, dėl atliktų darbų defektų nustatymo. 2019 m. balandžio 22 d. buvo surašyta buto, adresu: (duomenys neskelbtini), atliktų vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos / remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaita, iš kurios matyti, kad nustatyti buto Nr. 2 vidaus apdailos įrengimo darbų defektai, taip pat ir paties buto išorės defektai, kurių šalinimas ieškovams kainuos 16 431,15 Eur sumą.
5. Dvibučio sublokuoto gyvenamojo namo, kuriame yra butas Nr. 2, stogas yra nekokybiškas, todėl buvo kreiptasi į ekspertą V. Š., kuris atliko ekspertizę ir nustatė, kad pagal projektą turėjo būti prilydoma namo stogo danga; namo stogo dengimui panaudota sena (galimai nuimta nuo kito namo stogo) skardinė stogo danga, kurios tarnavimo laikas jau, ko gero, pasibaigęs; skardos lakštai aplankstyti su pažeista polimerine skardos danga; namo stogo apšiltinimo sluoksnis turėjo būti 30 cm storio, tačiau rastas tik 15 cm storio apšildomas sluoksnis; namo stogui apšiltinti pagal projektą turėjo būti panaudotos dvi statybinių medžiagų rūšys: 50 mm kieta akmens vata ir 250 mm putų polistirolas. Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta dviejų gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos (stogo) defektų šalinimo darbų sąmata, iš kurios matyti, kad abiejų namų stogo defektų šalinimas kainuotų bendrą 27 357,14 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad butui Nr. 2 tenkančio stogo dalis sudaro ¼ dviejų sublokuotų namų stogo ploto, todėl stogo virš buto Nr. 2 defektų taisymo kaina yra 6 839,28 Eur.
6. Teismas nurodė, kad vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iš esmės teisėti ir pagrįsti. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad ieškovai neabejotinai tikėjosi gauti tinkamai atliktus darbus. Jų lūkesčių pažeidimas turi būti užtikrinamas neturtinės žalos atlyginimu.
7. Teismas pripažino, kad tiek atsakovė UAB „Grafas“, tiek UAB „Deora Investment“ buvo nesąžiningos, kai perleido ginčo žemės sklypus. Šios bendrovės 2020 m. balandžio 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo skolininkė UAB „Grafas“ perleido už 80 300 Eur atsakovei UAB „Deora Investment“ 17 žemės sklypų, skirtų būsto statybai. Būdama rūpestinga ir atidi verslininkė, atsakovė UAB „Deora Investment“ turėjo galimybę pasidomėti atsakovės UAB „Grafas“ ekonomine padėtimi ir galimais kreditoriais, juolab kad sandorio sudarymo metu jau buvo iškelta neteisminio bankroto byla.
8. Tuo tarpu dėl atsakovės (turto įgijėjos) elgesio nesąžiningumo aspektu, vertinant įgijėjos sąžiningumą, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į ginčijamoje sutartyje dalyvavusius asmenis siejančius ryšius. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, konstatavo glaudžius asmeninius santykius tarp atsakovių ir kad to pakanka daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Deora Investment“ turėjo žinoti apie atsakovės UAB „Grafas“ realią turtinę padėtį ir jos esamą skolą ieškovams, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.
9. Teismas sprendė, kad, pripažįstant negaliojančia sutartį, atsakovių skolos ieškovams išieškojimas nukreipiamas į pagal nuginčytą sutartį grąžintiną nekilnojamąjį turtą. Atsakovės UAB „Grafas“ veiksmais padaryta žalos ieškovei E. S. 13 999,26 Eur, o ieškovams A. T. ir I. T. – 23 472,83 Eur. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ieškovų naudai. Tokiu atveju taikytina restitucija ir iš atsakovės UAB „Deora Investment“ atsakovei UAB „Grafas“ grąžintina dalis žemės sklypų, o UAB „Deora Investment“ grąžintina suma, kuri buvo sumokėta pirkimo–pardavimo metu. Restitucija taikoma pagal pirkimo–pardavimo kainas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grafas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sujungtos dvi bylos pagal atskirus ieškovų reikalavimus, išdėstytus atskiruose ieškiniuose, ir atsakovių pateiktus atskirus atsiliepimus į ieškinius. Todėl teismas privalėjo įvertinti abiejų bylų faktines aplinkybes bei skirtinguose procesiniuose dokumentuose šalių nurodytus argumentus ir sprendimą grįsti objektyviu visų įrodymų viseto įvertinimu. Tačiau susipažinus su skundžiamu sprendimu akivaizdu, kad teismas visiškai nevertino atsakovės UAB „Grafas“ argumentų, išdėstytų atsiliepime į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir išsakytų bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, t. y. byloje neįvertintas įrodymų visetas; skaitant sprendimą susidaro įspūdis, kad atsakovė UAB „Grafas“ į ieškinį neatsikirto ir bylos nagrinėjime nedalyvavo.
33.2. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nepaminėtas nei vienas atsakovės nurodytas argumentas, pagrindžiantis ieškovų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nepagrįstumą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas ne formuluoja išvadas, o perrašo ieškovų argumentus kaip faktus, nepasisakydamas dėl atsakovių išsakytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Teismo suformuluotos išvados nemotyvuotos, konstatuotos aiškiai nepagrindžiant, kokie įrodymai leido spręsti apie konkrečių faktų buvimą ar nebuvimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas grubiai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotos šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
33.3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš UAB „Grafas“ E. S. 8 999,26 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas, neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių, nenurodęs jokių motyvų, kuriais grindžiamas formuluojamos išvados pagrįstumas ir teisėtumas, tiesiog konstatavo, jog E. S. teismui pateiktoje O. A. parengtoje sąmatoje nurodyta bendra buto įrengimo ir defektų šalinimo suma 7 272,81 Eur laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovės UAB „Grafas“. Nors ir paneigęs savo išvadą, kad byloje neįrodyti mokėjimai už tariamai UAB „Grafas“ atliktus rangos darbus, nepasisakydamas dėl sprendimo 97 punkte nurodyto papildomo užmokesčio sumos, nevertindamas E. S. kitoje byloje duotų paaiškinimų, jog UAB „Grafas“ neturėjo atlikti jos buto dalies įrengimo darbų, teismas laikė pagrįstu reikalavimą priteisti iš UAB „Grafas“ buto dalies perstatymui ir įrengimui reikalingas lėšas.
33.4. Teismui pateikta O. A. sąmata nėra prima facie (didesnės įrodomosios galios) įrodymas. Teismas privalo įvertinti jos pagrįstumą ir įrodomąją reikšmę visų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismas privalėjo įvertinti, ar visus sąmatoje nurodytus darbus yra įsipareigojusi atlikti atsakovė UAB „Grafas“, ar defektai padaryti pardavėjo, kokie santykiai sieja šalis.
33.5. UAB „Grafas“ niekuomet neginčijo pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tuos įsipareigojimus, kurių įvykdymas priklausė tik nuo UAB „Grafas“ valios, ji įvykdė, ir dėl to ginčo byloje nėra, tačiau ieškovės E. S. įsigyto buto dalies UAB „Grafas“ niekuomet nebuvo įsipareigojusi įrengti.
33.6. Faktą, kad tarp UAB „Grafas“ ir E. S. nebuvo susitarimo, jog bendrovė yra įsipareigojusi atlikti kokius nors darbus E. S. bute, patvirtino pati ieškovė teismo posėdyje nurodžiusi, kad „nebuvo susitarimo su UAB „Grafas“ neatlygintinai įrengti jai butą, o pagal notarinės sutarties punktą buvo susitarimas tik bendradarbiauti dėl buto pridavimo“. Šios faktinės aplinkybės (įrodymo) pirmosios instancijos teismas nevertino.
33.7. Notarinės sutarties punktas dėl buto pridavimo nebuvo įvykdytas ne dėl UAB „Grafas“, o dėl pačios ieškovės E. S. kaltės, nes ji iki šiol nėra užbaigusi rangos darbų savo įsigytoje 87 proc. baigtumo buto dalyje, t. y. neįrengusi pagal techninį projektą numatytos garso izoliacijos įsigytoje buto dalyje, todėl negalima deklaruoti ne tik namo, kuriame yra E. S. buto dalis, tačiau ir namo, kuriame yra ir kitų ieškovų butas, statybos darbų pabaigos.
33.8. Tai, kad teismas pripažino pagrįsta E. S. pateiktą sąmatą, kurioje numatyti garso izoliacijos įrengimo darbai, leidžia spręsti, jog teismas laikė pagrįstais visiškai deklaratyvius, jokiais įrodymais neparemtus E. S. argumentus, kad UAB „Grafas“ žodiniu susitarimu įsipareigojo įrengti jos bute garso izoliaciją ir laiptinę, nors tokio susitarimo egzistavimą E. S. teisme yra paneigusi. Be to, buto, kurio ½ dalį įsigijo E. S., laiptinė priklauso ne vien tik ieškovei, bet ir kitam buto bendrasavininkui, o teismas priteisė visos laiptinės įrengimo sumą vien ieškovei E. S.. Aptariama teismo išvada yra subjektyvi ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurių vertinimo teismas neatliko, nepagrįsta jokiais įrodymais, priimta neatlikus įrodymų viseto vertinimo, teismas šios sprendimo dalies nepagrindė ir neargumentavo.
33.9. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Grafas“ nurodė, jog žodinių susitarimų dėl buto ar laiptinės įrengimo su E. S. nebuvo sudaryta, šalių nesiejo rangos santykiai. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų šiuos atsakovės argumentus, priešingai įrodymų visetas patvirtina jų pagrįstumą. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti pagrįsta O. A. parengtą darbų sąmatą, tą jos dalį, kurioje nurodyti garso izoliacijos įrengimo ir su tuo susiję buto sienų remonto darbai bei laiptinės įrengimo darbai, o tai sudaro didžiąją sąmatos dalį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų prisiėmusi įsipareigojimus dėl šių darbų atlikimo. Ieškovė neįrodinėjo, kad kokius nors darbus, kurių atlikimo defektus reikėtų šalinti, atliko UAB „Grafas“, o ne kiti jos pasamdyti rangovai.
33.10. Atsakovė neginčijo, kad nėra visiškai įvykdžiusi įsipareigojimo, prisiimto notarine pirkimo–pardavimo sutartimi, t. y. iškloti trinkelėmis E. S. automobilio stovėjimo vietą. Tačiau atsakovė teismui išsamiai ir logiškai pagrindė, kokios nuo atsakovės nepriklausančios aplinkybės sąlygojo tai, kad atsakovė negalėjo įvykdyti išsipareigojimo, tačiau teismas ignoravo visus atsakovės argumentus.
33.11. Vykdant įsipareigojimą pakloti automobilių stovėjimo vietoje trinkeles yra atlikta didžioji dalis darbų. Automobilių stovėjimo aikštelė yra paruošta trinkelių klojimui, supiltas smėlio sluoksnis, dolomito danga, likęs tik paskutinis etapas – trinkelių suklojimas. Atsakovė pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus: sąskaitos už dolomito skaldą ir jos apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. Tačiau teismas, ignoruodamas visus atsakovės teikiamus įrodymus ir būdamas akivaizdžiai nesuinteresuotas išsamiai išnagrinėti šią bylą ir vertinti įrodymų visetą, priteisė ieškovės E. S. naudai visą O. A. nurodytą sąmatos kainą, nepaisant to, kad į sąmatą nepagrįstai įtraukti smėlio sluoksnio ir dolomito skaldelės pagrindo įrengimo darbai, nors į bylą buvo pateikti įrodymai, jog šiuos darbus atsakovė jau yra atlikusi.
33.12. Tai, kad teismas visiškai formaliai pripažino O. A. sąmatą pagrįsta visa apimtimi, nesigilindamas į joje nurodytų darbų pagrįstumą, patvirtina ir faktas, jog ieškovei priteista ir blokelių pertvaros išgriovimo ir atstatymo, tinkavimo bei glaistymo darbų kaina. Dėl šio reikalavimo, nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme, ieškovė nurodė, kad jo atsisako suprasdama, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau šį reikalavimą vėl įtraukia į ieškinį.
33.13. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyti blokelių pertvaros išgriovimo ir atstatymo darbai, tinkavimas bei glaistymas. Šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas kaip akivaizdus ieškovės piktnaudžiavimas, siekiant atsakovės sąskaita keisti buto išplanavimą. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog „iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, blokelių siena jau buvo sumūryta“. Taigi ieškovė iki įsigydama butą matė pertvarą, tačiau jokių pretenzijų dėl jos nereiškė. Todėl teismui nepagrįstai priteisus visą sąmatoje nurodytų darbų kainą, nepagrįstai iš atsakovės priteista kaip žala ir pertvaros perstatymo, tinkavimo bei glaistymo darbų kaina.
33.14. Teismas, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino pagrįsta O. A. darbų sąmatą, nesigilindamas į jos turinį, nurodytų darbų realumą, neatitikimą projektui (projekte nurodyta pertvarų vieta, kurią ieškovė nori keisti savo nuožiūra) bei pagrįstumą ir priteisė ieškovės naudai sąmatoje nurodytą darbų kainą visa apimtimi. Byloje nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės UAB „Grafas“ įsipareigojimą atlikti sąmatoje nurodytus darbus, susitarimo dėl buto įrengimo UAB „Grafas“ sąskaita, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės E. S. reikalavimo. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir priimtas visiškai nemotyvuojant jo pagrindų. Be to, tokia teismo klaidinga išvada sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti.
33.15. Teismas visiškai formaliai nurodęs, kad O. A. sąmata yra pagrįsta ir ieškovei priteistina 7 272,81 Eur suma, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškovei kaip turtinės žalos atlyginimas priteistina 8 999,26 Eur suma. Tačiau teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakė dėl ieškovės E. S. reikalavimo priteisti jai 1 526,45 Eur kaip kompensaciją už 2 kv. m, kuriais neva tai sumažėtų buto kvadratūra atlikus garso izoliacinius darbus. Teismas visiškai nepasisakęs dėl šio reikalavimo pagrįstumo, bet rezoliucinėje dalyje jį tenkinęs, neteisėtai ignoravo atsakovės pateiktus išsamius argumentus, kurie paneigė ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Taigi teismo sprendimas priteisti ieškovei E. S. kompensaciją dėl sumažėsiančios buto kvadratūros yra neteisėtas, nes jis yra nepagrįstas jokiais teisiniais motyvais, ir teismas visiškai nepasisakė dėl šio reikalavimo.
Atsiliepimas
33.16. Atsakovė pagal ieškovų A. ir I. T. nurodymus ir pageidavimą atliko apdailos darbus. Atsakovės nuomone, šie ieškovai persigalvojo dėl apdailos darbų būdo ir ieškiniu siekia gauti lėšų naujam būsto remontui iš kitokių medžiagų ir gauti kitokį darbų rezultatą. Sudarant sutartį dėl rangos šalys aiškiai susitarė, kad UAB „Grafas“ atliks sienų glaistymą ant esamų paviršių ir sienų dažymą, nes ieškovai norėjo grubaus sienų paviršiaus, o šiuo metu persigalvojo ir nori, kad sienos būtų tinkuotos ir ne grubios, o lygios. Šį faktą byloje patvirtina G. L. parengta vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos / remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaita, kurioje nurodoma, kad reikia atlikti visų sienų tinkavimą. UAB „Grafas“ pagal sutartį neturėjo atlikti sienų tinkavimo, ir tai teismui patvirtino A. T.. Teismas šių faktinių aplinkybių nevertino, nors jas UAB „Grafas“ nurodė atsiliepime į ieškinį dėl žalos atlyginimo.
33.17. Teismas, tenkindamas ieškovų A. ir I. T. reikalavimą priteisti G. L. patikros atskaitoje nurodytą defektų šalinimo kainą, visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, nepasisakė dėl sąmatos pagrįstumo, nors atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išsakė daug svarių argumentų dėl ieškovų A. ir I. T. reikalavimo nepagrįstumo. Teismas tiesiog perrašė kaip neginčytiną faktą aplinkybę, kad A. ir I. T. prašymu G. L. parengė vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos / remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaitą, ir defektų šalinimas kainuos 16 431,15 Eur. Net nenurodydamas fakto, kad patys ieškovai šią sumą ieškinyje sumažino iki 12 642,55 Eur. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
33.18. Priimdamas sprendimą teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). A. ir I. T. darbų rezultatą priėmė pradėdami jį faktiškai naudoti.
33.19. Teismas be pagrindo netaikė ir CK 6.662 straipsnio 3 dalies. G. L. parengta vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos / remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaita nenumato nė vieno paslėpto darbų rezultato, kurį reikėtų perdaryti ar remontuoti.
33.20. Teismui pateikta G. L. patikros ataskaita yra visiškai nepagrįsta, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, pagrindžiančias, kad ieškovai piktnaudžiauja reikalaudami priteisti jiems patikros ataskaitoje nurodytą defektų šalinimo kainą, nes į ataskaitą įtraukti darbai, kurių nereikia atlikti, tačiau teismas šiuos argumentus ignoravo.
33.21. Teismas taip pat ignoravo atsakovės argumentus, jog į darbų sąmatą nepagrįstai yra įtraukti fasado defektų šalinimo darbai (mechaniniai pažeidimai). Išoriniai fasado pažeidimai atsirado jau eksploatuojant butą, daiktas buvo mechaniškai sugadintas jo eksploatavimo metu. Tokie defektai laikytini netinkamos eksploatacijos, o ne rangos defektu. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė UAB „Grafas“ yra atsakinga už fasado mechaninius pažeidimus, atsiradusius jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
33.22. Analogiškai, be motyvų ir argumentų teismas tiesiog konstatavo, jog ieškovams A. ir I. T. priteistina ir 6 839,28 Eur suma kaip stogo virš ieškovų buto defektų taisymo kaina pagal V. Š. parengtą 2019 m. rugsėjo 27 d. ekspertizę.
33.23. Teismas ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, kad atliekant stogo ekspertizę UAB „Grafas“ nebuvo pakviesta dalyvauti, jos nepaprašyta pateikti ekspertui ekspertizei atlikti reikalingą statybos dokumentaciją. Byloje nustatyta, kad ekspertas atliko ekspertizę vertindamas 2016 m. techninį darbų projektą, o ne 2017 m. techninį darbų projektą, kuriame buvo numatyti stogo dangos neesminiai pakeitimai. Ieškovai neįrodė, kad įrengta stogo danga ir jos apšiltinimas neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų. Stogo danga ir stogo apšiltinimas buvo įrengti iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismui pateikta 2018 m. gegužės 24 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kuri patvirtina, kad stogas įrengtas nenukrypstant nuo projekto (stogas skardos). Ekspertas nenustatė jokių stogo defektų, stogas yra sandarus, nefiksuojamas vandens pratekėjimas. Tikrinant garsą nebuvo pastabų dėl išorinių sienų ir stogo garso izoliacijos.
33.24. Teismas turėjo kritiškai įvertinti ieškovų poziciją, kad jie patys nevisiškai žino, kokius stogo taisymo darbus nori atlikti UAB „Grafo“ sąskaita.
33.25. Teismas, priimdamas nepagrįstą sprendimą, neįvertino, kad V. Š. ekspertizėje yra paskaičiuota stogo konstrukcijos keitimo sąmata, t. y. skardinio stogo dangos pakeitimo į prilydomą, kaip tai buvo numatyta 2016 m. techniniame darbų projekte. 2018 m. gegužės 24 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto buvo vertinami atlikti darbai pagal 2017 m. techninį darbo projektą ir neatitikimų nenustatyta. 2018 m. gegužės 24 d. pažymos teisingumo ir teisėtumo ieškovai neginčija, tačiau ieškiniu pareiškė reikalavimą, pagrįstą siekiu, kad pastato stogas ir jo konstrukcija būtų perdaryta taip, jog pastatas neatitiktų projekto sprendinių.
33.26. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ekspertizėje apskaičiuotos sąmatos dalies ieškovams A. ir I. T., nes jie patys teisme patvirtino, kad neketina keisti stogo konstrukcijos, kas net nėra įmanoma, nes pretenzijas dėl stogo reiškia vieninteliai A. ir I. T., kiti namo bendraturčiai dėl stogo kokybės jokių pretenzijų nereiškia. Ieškovams nurodžius, kad jie norėtų pasikeisti skardą į naują ir papildomai apšiltinti stogą, teismo sprendimas priteisti jiems sąmatoje nurodytą stogo konstrukcijos keitimo kainą sąlygojo nepagrįstą finansinę naudą ieškovams atsakovės sąskaita. Toks teismo sprendimas sukelia pasekmes kitiems sublokuotų namų bendrasavininkams, nes įgalina šiuos ieškovus keisti namo stogo konstrukciją be namo bendrasavininkų sutikimo (teismas priteisė dalį stogo keitimo sąnaudų, tenkančių tik A. ir I. T.).
33.27. Ieškovams prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį buvo žinoma, kad perkamo buto stogas yra skardinis. Ieškovai turėjo galimybę apžiūrėti įsigyjamą turtą ir susipažinti su visais buto dokumentais. Ieškovų argumentai, kad skarda ilgai nelaikys, jog ją reikia keisti į naują, nes, manytina, kad ji nėra nauja, teismo turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.
33.28. Įrodžius, kad į bylą pateikta V. Š. atlikta stogo ekspertizė yra pagrįsta klaidingais duomenimis, teismas turėjo laikyti šią ekspertizę kaip neturinčią įrodomosios galios ir teisinės reikšmės šioje byloje, nes į stogo apžiūrą atsakovė nebuvo kviesta.
Žemesnės instancijos teismas
33.29. Nors atsakovė iš esmės nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovams turtinę žalą, tačiau atkreipia dėmesį, kad net ir turtinės žalos priteisimas savaime nesuponuoja teisinio pagrindo priteisti neturtinę žalą. Šioje byloje ieškovai tik deklaratyviai nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau nepateikė jokių tokią žalą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą.
33.30. Vertinant E. S. reikalavimą, pabrėžtina, kad ji ne tik nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos stiprius neigiamus išgyvenimus, priešingai, teisme ji patvirtino, jog yra įsirengusi ir gyvena kitame bute ir šiame bute net neketina gyventi. Teismas nepagrįstai E. S. laikė vartotoja, nes ji butą įsigijo ne sau gyventi, o nuomai, t. y. verslui. Šios ieškovės ir atsakovės UAB „Grafas“ nesiejo buto rangos santykiai, t. y. šioje ieškinio dalyje negalėjo būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, tarp jų, normos, suteikiančios vartotojui teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
33.31. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad turtinė žala gali būti priteisiama tuomet, kai nustatomi esminiai nukrypimai nuo techninio projekto bei jo sprendinių ir defektai negali būti atitaisomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Tuo tarpu šioje byloje nebuvo nustatyta jokių nukrypimų nuo techninio darbų projekto.
33.32. Net ir spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, kaip tai numato CK 6.240 straipsnio 2 dalis. Tačiau teismas, nevertindamas faktinių bylos aplinkybių, neteisėtai tenkino ieškovų reikalavimus visa apimtimi, neįvertinęs, kad prašomas priteisti nepagrįstai didelis neturtinės žalos atlyginimo dydis pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Be to, teismas buvo nenuoseklus: A. ir I. T. dviese tariamai yra patyrę dvigubai daugiau nuostolių, ir dviem priteisiama 2 000 Eur, o E. S. už dvigubai mažesnės sumos pareikštą ieškinį priteisiama 5 000 Eur neturtinės žalos, t. y. 10 kartų daugiau. Tokios disproporcijos taikymo teismas sprendime nemotyvavo.
33.33. Pagal nuosekliai suformuotą teismų praktiką actio Pauliana ieškinį dėl sandorio nuginčijimo gali reikšti kreditorius, kuris sandorio sudarymo metu turėjo neginčijimą reikalavimą į skolininką. Atsakovė apeliaciniame skunde jau išsamiai išdėstė argumentus, pagrindžiančius, kad ieškovų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, ir teismas juos tenkino neteisėtai. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu tik ieškovai A. ir I. T. turėjo neginčijamą reikalavimą 1 507 Eur sumai. Visi kiti ieškovų reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir jie yra ginčijami. Šiaulių apygardos teisme, nagrinėjant ieškovų skundus dėl UAB „Grafas“ neteisminio bankroto metu priimtų kreditorių nutarimų, ieškovai reiškė mažesnius reikalavimus nei šioje byloje.
33.34. Teismas, spręsdamas dėl sandorio šalių sąžiningumo, netinkamai įvertino įrodymus, nes nei sandorių sudarymo metu, nei šios bylos nagrinėjimo metu UAB „Grafas“ nebuvo ir nėra bankrutuojanti. UAB „Deora Investment“ teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek, kiek gali būti reikalaujama iš sąžiningo įgijėjo, ji pasidomėjo UAB „Grafas“ ir įsipareigojimais, įsitikino, jog sandorio metu žemės sklypai nebuvo įkeisti, areštuoti ar kitaip suvaržyti. Sudarant sandorį teismas nutartimi jau buvo nutraukęs UAB „Grafas“ neteisminį bankrotą, tačiau kreditiniai reikalavimai nebuvo patvirtinti. Neginčijamas buvo tik A. ir I. T. 1 507 Eur reikalavimas.
33.35. Sudarant ginčijamą sandorį sąžiningam įgijėjui nebuvo jokių prielaidų spręsti, kad už 80 300 Eur parduodami žemės sklypai sukels ar sustiprins skolininko nemokumą ir pažeis kreditorių teises. Sandorio vertė daugiau kaip 50 kartų viršijo neginčijamą ieškovų reikalavimą, beveik trigubai viršijo teismo nepatvirtintus E. S. bei A. ir I. T. reikalavimus, kuriuos atsakovė UAB „Grafas“ ginčijo kaip nepagrįstus. Taigi tokio dydžio sudaromo sandorio vertė niekaip negalėjo pažeisti ir nepažeidė kreditorių interesų.
33.36. Ieškovų į bylą pateiktos bendros atsakovių vadovų nuotraukos socialiniuose tinkluose ar faktas, kad M. K. Facebook draugų sąraše yra UAB „Deora Investment“ akcininko E. K. mama, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys glaudžius asmeninius ryšius tarp atsakovių. Fakto, kad atsakovių vadovai yra pažįstami, atsakovės net neginčijo teisme. Teismui buvo pateikti išsamūs ir logiški paaiškinimai, kad yra neišvengiama, jog verslininkai, užsiimantys ta pačia veikla, toje pačioje vietovėje ir dar panašaus amžiaus, yra pažįstami. Pasitaiko atvejų, kada jie susitinka neformalioje aplinkoje, dalyvauja tuose pačiuose renginiuose, kurių nuotraukos viešinamos socialiniuose tinkluose. Tačiau šios aplinkybės niekaip negali būti vertinamos kaip glaudūs asmeniniai santykiai ir juo labiau kaip priežastis, sąlygojusi šalių nesąžiningumą.
33.37. Netoleruotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepasisakė dėl labai svarbių šioje byloje įrodymų. Atsakovė UAB „Grafas“ į bylą pateikė įrodymus, kurie paneigia ieškovų argumentus, kad žemės sklypai buvo parduoti už per mažą kainą, nes ji mažesnė nei Nekilnojamo turto registre nurodoma parduotų sklypų vidutinė rinkos kaina.
33.38. Teismas klaidingai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymą aiškinančią teismų praktiką.
33.39. Naikindamas sandorius teismas sklypus vertina ne pagal ieškovų nurodomą kainą, o pagal sandorio kainą, t. y. nenustato, kad sklypai perleisti už per mažą kainą. Dėl tokios išvados lieka neaišku, kuo pažeistos ieškovų teisės. Ieškovams įrodinėjant, kad žemės sklypų kaina turėtų būti laikoma Nekilnojamo turto registre nurodyta jų vidutinė rinkos kaina, o galimai ir dar didesnė, teismas, pagal CK 6.147 straipsnio nuostatas, taikydamas restituciją turėjo remtis šia kaina ir pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį dėl 3 žemės sklypų pardavimo ir jų atžvilgiu taikyti restituciją. Pagal pačių ieškovų įrodinėjamas aplinkybes, jų reikalavimų tenkinimui yra pakankama trijų žemės sklypų vertė.
Atsiliepimas
1. Ieškovai E. S., A. T. ir I. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
34.1. Teismas atsakė į visus esminius bylos klausimus, pasisakė tiek dėl kiekvieno iš ieškovų patirtos turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, pasisakė dėl ieškovės E. S. reikalavimo dėl skolos priteisimo, taip pat išsamiai motyvavo sprendimą dėl actio Pauliana reikalavimo. Taigi teismas pasisakė dėl ieškovų argumentų pagrįstumo, juos tinkamai įvertino.
34.2. Atsakovė UAB „Grafas“ tik siekia nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės, kadangi viso bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė reikšmingų įrodymų ar argumentų, kurie šalintų jos atsakomybę. Dauguma atsakovės UAB „Grafas“ argumentų buvo visiškai iškreipiantys faktines bylos aplinkybes, ištraukti iš konteksto. Dėl šios priežasties teismas plačiau ir nedetalizavo motyvų dėl atsakovės UAB „Grafas“ argumentų ir įrodymų. Bet kokiu atveju tai nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą, kadangi ieškinys buvo pagrįstas tiek išsamiais paaiškinimais ir argumentais, tiek įrodymais ir jų visuma. Būtent tai teismas ir įvertino, todėl atsakovės UAB „Grafas“ argumentai dėl sprendimo motyvuojamosios dalies atmestini kaip nepagrįsti.
34.3. Atsakovė ir toliau laikosi pozicijos, kad ji neįsipareigojo ieškovei E. S. įrengti parduoto buto, tačiau tokius atsakovės UAB „Grafas“ teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Be kita ko, tarp šalių prieš tai jau vyko vienas teisminis ginčas. Tuomet Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-209-569/2020 nutarė panaikinti atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimų protokolus ir nutraukti ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020 atmetė atsakovės atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje byloje buvo nustatyta didžioji dalis faktinių aplinkybių, ypač dėl atsakovės UAB „Grafas“, kurios patvirtina ieškovų argumentus, taip pat ir pačios atsakovės UAB „Grafas“ teikti paaiškinimai turėjo didelės reikšmės tenkinant ieškinį šioje civilinėje byloje.
34.4. 2018 m. rugpjūčio 22 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp profesionalaus verslininko – įmonės, siekiančios pelno, ir fizinio asmens, kuris įsigijo butą savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi tarp atsakovės UAB „Grafas“ ir ieškovės E. S. susiklostė pirkimo–pardavimo vartojimo teisiniai santykiai. Neaiškios sutarties sąlygos aiškintinos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies ir vartotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Taigi jeigu kyla abejonių dėl šalių sudarytos 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties, šios abejonės turi būti aiškinamos ieškovės E. S. kaip vartotojos naudai.
34.5. Atsakovė teigia, kad neva pati ieškovė E. S. patvirtino, jog tarp šalių nebuvo susitarimo įrengti ieškovei E. S. butą, tačiau cituojami ieškovės žodžiai išimti iš konteksto.
34.6. Atsakovės įsipareigojimai kilo ne tik iš pirkimo–pardavimo sutarties, bet ir iš žodinių susitarimų, kuriais ieškovė E. S. susitarė su UAB „Grafas“, kad bus įrengtas E. S. įsigytas butas. Kad atsakovė UAB „Grafas“ nesugebėjo pateikti ieškovei E. S. buto įrengimo darbų sutarties, yra UAB „Grafas“ kaltė, kadangi būtent ji yra verslininkė, stipresnioji vartojimo rangos teisinių santykių šalis.
34.7. Atsakovė mėgina ištraukti iš konteksto ir ieškovės I. T. žodžius, kad neva ji kaltina ieškovę E. S. dėl to, jog neįrengė garso izoliacijos iš savo pusės ties bendra ieškovų butų siena.
34.8. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovė E. S. buvo tik pati įsitikinusi, jog UAB „Grafas“ turi įrengti laiptinę. Laiptinės įrengimo prievolė kilo būtent iš tarp šalių sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi įsigydama butą ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti ir įrengtą laiptinę. Nėra tokios praktikos, kad laiptinę įrenginėtų pats pirkėjas, tuo labiau, jeigu jis vartotojas. Jeigu dar papildomai būtų reikėję investuoti įrengiant laiptinę (savo dalį), ieškovė būtų prašiusi mažinti buto kainą. Kadangi UAB „Grafas“ įsipareigojo užbaigti buto statybą iki 100 proc., ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad bus įrengta ir bendro naudojimo laiptinė. Nesuprantama, kodėl atsakovė mano, kad O. A. parengtoje sąmatoje paskaičiuotas visos laiptinės įrengimas, kadangi sąmatoje nurodyta tik ieškovės E. S. laiptinės dalies įrengimo kaina.
34.9. Įrodymų visuma patvirtina, kad tarp ieškovės E. S. ir atsakovės UAB „Grafas“ susiklostė ne tik vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, bet ir vartojimo rangos teisiniai santykiai, t. y. kad atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo įrengti ieškovės E. S. butą, padaryti sienų remontą ir kt., tačiau šiuos darbus atliko netinkamai.
34.10. Jeigu atsakovė teigia negalinti iškloti trinkelių ieškovei, vadinasi, privalo atlyginti žalą, lygią trinkelių išklojimo kainai, nes priešingu atveju būtų galima laikyti, kad atsakovė pasipelnė ieškovės E. S. sąskaita.
Šalies argumentai
34.11. Ieškovė E. S. pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti, kad kiemas yra prastos būklės, visiškai neįrengtas ir neišvažiuojamas. Be to, rangos darbų esmė yra rezultatas, tuo jie ir skiriasi nuo paslaugų teisinių santykių. Atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų nei iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. nurodytos datos, nei vėliau, todėl turi atlyginti žalą, lygią trinkelių klojimo kainai. Ieškovei netinka iš dalies atlikti darbai (nors atsakovė neįrodė ir to), o trinkelės turėjo būti įrengtos dar prieš 2 metus, todėl mažai tikėtina, kad atsakovė jas įrengs ateityje.
34.12. Vartojimo rangos sutartims įstatymas nenustato privalomos rašytinės formos. Vien tai, kad atsakovė su A. ir I. T. sudarė rašytinę vartojimo rangos sutartį, kurios taip pat neįvykdė, nesudaro pagrindo spręsti, jog rašytinę sutartį būtų sudariusi ir su ieškove E. S.. Nesąžiningi atsakovės UAB „Grafas“ veiksmai jau buvo nustatyti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, kuria buvo pripažinta, kad atsakovei bankroto procesas ne teismo tvarka buvo iškeltas neteisėtai, tikėtina, vengiant atsiskaitymo su ieškovais, todėl tikėti UAB „Grafas“ teiginiais nėra jokio pagrindo.
34.13. Atsakovė ignoruoja faktą, kad pinigus ieškovė mokėjo būtent UAB „Grafas“ ir jos direktoriui M. K., kas ir yra girdima 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įraše. Žinoma, kad tokiu būdu ieškovė E. S. butą įsirenginėjo pati, nes ji buvo užsakovė, o darbų vykdytoja – UAB „Grafas“, t. y. ieškovė butą įsirenginėjo pati samdydama atsakovę.
34.14. Atsakovė savaip iškreipia faktines aplinkybes dėl blokelių pertvaros išgriovimo, atstatymo, tinkavimo ir glaistymo darbų. Siekiant įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią sienų izoliaciją būtina išgriauti pertvarą, įrengti garso izoliaciją, tuomet sieną atstatyti, nutinkuoti ir apglaistyti. Taigi šios išlaidos atsiranda tik dėl atsakovės UAB „Grafas“ neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad butą pardavė su trūkumais – teisės aktų reikalavimų neatitinkančia sienų garso izoliacija.
34.15. Jei atsakovė UAB „Grafas“ nenorėjo atsakyti už netinkamą buto garso izoliaciją, tokiu atveju turėjo buto pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai nurodyti, kad butas parduodamas tik su E klasę atitinkančia (teisės aktų reikalavimų neatitinkančia) garso izoliacija, ir kad užbaigti įgyvendinti statinio projektą teks ieškovei E. S.. Be to, jeigu atsakovė nebūtų maniusi, kad jos pareiga parduoti kokybišką ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį butą, nebūtų praėjus pusmečiui nuo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo atlikusi garso izoliacijos testo, kurį užsakė būtent tuometinis atsakovės vadovas M. K..
34.16. Įsigydama butą ieškovė E. S. negalėjo tikėtis, kad buto garso izoliacija neatitiks reikalavimų ir bus būtina įrenginėti papildomas izoliacijos plokštes, dėl kurių sumažės buto plotas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 526,45 Eur sumos, kaip kompensacijos už buto ploto sumažėjimą, priteisimo yra visiškai pagrįstas.
34.17. Atsakovė nepaneigė nė vienos O. A. sąmatos eilutės. Pati atsakovė negali vertinti sąmatos, kadangi neturi specialių žinių šioje srityje.
Atsiliepimas
34.18. Atsakovė meluoja teigdama, kad ieškovė E. S. atsisakė reikalavimo dėl blokelių pertvaros išgriovimo ir atstatymo, tinkavimo bei glaistymo darbų.
34.19. Ieškovė E. S. įrodė ir pagrindė trūkumų faktą, t. y. kad atsakovė UAB „Grafas“ iki galo neįrengė ieškovės E. S. įsigyto buto, o iš dalies atliktus įrengimo darbus atliko itin nekokybiškai ir su trūkumais. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų defektų atsiradimo priežastis. Dėl atsakovės neįgyvendintų įsipareigojimų tiek pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tiek pagal žodinius susitarimus ieškovė E. S. negali gyventi bute ir jame niekada negyveno nuo pat buto įsigijimo dienos, t. y. jau 2 metus ir 6 mėnesius. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad atsakovė neatliko dalies buto įrengimo darbų, o kitą dalį atliko itin nekokybiškai.
34.20. Šalys darbų atlikimo sutartyje nesitarė dėl sienų tinkavimo, nes ieškovai A. ir I. T. manė, kad atsakovė jau buvo padengusi sienas tinku. Vėliau paaiškėjo, kad tai nėra tinkas, o tik medžiaga, panaši į tinką. Atsakovė klaidino ieškovus sienas padengdama tinko imitacija ir parduodama neva jau tinkuotomis sienomis butą, nors iš tiesų taip nebuvo. Būtent dėl šios priežasties A. T. ir nurodė, kad perkant butą ir pasirašant darbų atlikimo sutartį nebuvo poreikio tinkuoti sienas, nes manė, jog sienos jau yra nutinkuotos. Nelogiška, kad ieškovai A. ir I. T. būtų pageidavę grubių sienų. Tokią versiją atsakovė sugalvojo tik paskutinio teismo posėdžio metu. Be to, iš kartu su 2020 m. lapkričio 30 d. prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo pridėtų ieškovų buto sienų fotonuotraukų matyti, kad sienos yra padengtos nekokybiška medžiaga, panašia į tinką. Kad tai nėra tinkas, nustatė ekspertas G. L. savo ataskaitoje.
34.21. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovų A. ir I. T. reikalavimų (ne)pagrįstumo. Atsakovė ir jos atstovas nėra šios srities ekspertai, kurie galėtų vertinti ekspertų išvadas. Atsakovė neprašė byloje apklausti šių ekspertų, neprašė atlikti byloje ekspertizės, netgi neprašė nuvykti į patį ieškovų butą ir jį apžiūrėti. Atsakovės argumentai gali būti laikomi tik pasvarstymais, kurie nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.
34.22. Atsakovė teigia, kad sprendime teismas net nenurodė fakto, jog patys ieškovai ieškinyje sumažino sumą nuo 16 431,15 Eur iki 12 642,55 Eur. Tačiau teismas ir priteisė mažesnę sumą, kurios ir prašė ieškovai A. ir I. T.. Pastarieji ieškinyje labai išsamiai ir aiškiai nurodė, kodėl šią sumą sumažino, o tai tik patvirtina ieškovų sąžiningumą. Be to, mažesnė suma yra palanki pačiai atsakovei.
34.23. Atsakovė, būdama verslininkė, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, net nesugebėjo pakviesti ieškovų A. ir I. T. priimti darbų rezultatą ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą bei galimybės jame nurodyti atliktų darbų trūkumus. Todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovai nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų jų perdavimo metu, kadangi tokios galimybės atsakovė nesuteikė, o darbai nebuvo perduoti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, tai neužkirto kelio ieškovams reikšti pretenzijas vėliau, tuo labiau kad ieškovai pretenzijas ėmė reikšti beveik iškart po darbų atlikimo.
34.24. Nelogiškas atsakovės argumentas, kad ieškovai A. ir I. T. atliktu darbų rezultatu naudojasi. Ieškovai neturi kito gyvenamojo būsto, todėl yra priversti gyventi bute su blogai atliktais apdailos ir įrengimo darbais.
34.25. Atsakovė mėgina paneigti G. L. patikros ataskaitą teigdama, kad ieškovams A. ir I. T. net nepriklauso įrengti garso izoliaciją. Tačiau butas neatitinka net minimalių kokybės reikalavimų, o jeigu taip ir numatyta techniniame darbų projekte, tai dar nereiškia, kad ieškovai turi tenkintis prastą garso izoliaciją turinčiu butu. Ieškovams, kaip vartotojams, esminę reikšmę turi ne buto atitikimas projektui, o jo atitikimas įprastai tokiems daiktams keliamiems kokybės reikalavimams.
34.26. Atsakovė pati suklaidino ieškovus A. ir I. T. pateikdama jiems 2016 m. laidos projektą, tačiau byloje jau vadovaujasi 2017 m. laidos projektu, kuris net nebuvo niekur įregistruotas. Todėl atkreiptinas teismo dėmesys į tokį atsakovės nenuoseklumą. Kad 2017 m. projektas būtų perduotas ieškovams, atsakovė neįrodė.
34.27. Atsakovė ginčija G. L. patikros ataskaitoje nurodomus buto išorės defektus dėl mechaninių pažeidimų, tačiau, kaip teisingai nurodė pati atsakovė, šių pažeidimų perkant butą nebuvo, vadinasi, jie atsirado vėliau dėl užslėptų defektų.
34.28. Net jeigu atsakovė UAB „Grafas“ ir būtų dalyvavusi stogo ekspertizėje, tai niekaip nepašalintų jos atsakomybės. Ieškovai patys ekspertui pateikė 2016 m. techninį statybos projektą, 2017 m. laidos projektas ieškovams niekada nebuvo pateiktas, net ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino, kad jokie 2016 m. techninio projekto pakeitimai nebuvo registruoti. Šis faktas tik dar kartą patvirtina atsakovės nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu, kadangi butas pastatytas ne pagal 2016 m. techninį projektą, kaip galima suprasti iš atsakovės, o pagal kažkokį pakeistą projektą, kuris niekur nefigūruoja.
34.29. Atsakovės teigimu, ieškovai A. ir I. T. neįrodė, kad buto stogas neatitinka 2017 m. techninio projekto. Tačiau apie tokį techninį projektą ieškovams niekada nebuvo žinoma, ko neslepia ir pati atsakovė. Iš to galima suprasti, kad stogas neatitinka 2016 m. techninio projekto, ką ieškovai ir įrodė. Be to, esminės reikšmės turi ne buto neatitikimas techniniams projektams, o bendra jo kokybė.
34.30. Iš ekspertizės akto akivaizdu, kad stogo trūkumai buvo nustatyti. Stogas ne tik neatitinka įprastai tokiems daiktams keliamų reikalavimų, bet taip pat ir 2016 m. techninio projekto.
34.31. Atsakovė nutyli, kad visi gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butai neturi jokio energetinio naudingumo sertifikato, todėl butai neatitinka net energetinio naudingumo B klasės. Tai tik patvirtina, kad vertinant buto ir jo įrengimo darbų trūkumus turi būti vertinamas ne techninis projektas ar atitikimas jam, o tokiam daiktui įprastai keliami reikalavimai, kurių šiuo atveju nė vienas butas neatitinka. Akcentuodama techninį darbų projektą atsakovė nukrypsta nuo bylos esmės ir įrodymų vertinimo taisyklių.
34.32. Ieškovai A. ir I. T. neprašė įpareigoti atsakovę pakeisti stogo dangą natūra. Stogo keitimas bus ieškovų ir kitų butų savininkų susitarimo reikalas. Be to, argumentą, kad teismo sprendimas sukelia pasekmes kitiems sublokuotų namų bendrasavininkams, ieškovai pirmą kartą pamatė tik atsakovės apeliaciniame skunde. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė apie tai net nebuvo užsiminusi, todėl toks argumentas nevertintinas.
34.33. Stogas neatitinka bendrų tokiam daiktui ir jo įrengimui taikomų reikalavimų ir yra tiesiog nekokybiškas. Be to, CK 6.249 straipsnio 3 dalis numato, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurią teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. I. T. pati nurodė, kad nors vanduo nevarva pro stogą, tačiau jis jau kaupiasi. Atsakovė jau buvo iškėlusi neteisminio bankroto procesą, kurį Šiaulių apygardos teismas pripažino kaip neteisėtą, todėl tikėtina, kad atsakovė vis tiek artimiausiu metu ir vėl mėgins kelti bankroto bylą, kas atimtų iš ieškovų teisę kreiptis į atsakovę dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių namo (buto) trūkumų.
34.34. Namui, esančiam (duomenys neskelbtini), dengti buvo perkamos dvi skardos. Atsakovė pateikia dokumentus tik dėl vienos skardos įsigijimo, todėl nėra neaišku, ar ta skarda buvo panaudota ginčo namui dengti ar kitiems statomiems pastatams dengti. Net jeigu skarda ir būtų nauja, tai dar nereiškia, kad ji yra kokybiška, ir tuo nėra paneigiamos eksperto išvados.
34.35. Atsakovė nieko nepasisakė dėl 1 507 Eur dydžio žalos sumos, kurios ieškovai A. ir I. T. reikalauja už neįrengtą tualetą, tik iš dalies atliktus dušinės pastatymo darbus ir nepastatytą virtuvinį komplektą. Atsakovė ignoruoja šią reikalavimo dalį ir piktybiškai neatlygina jos ieškovams, nors pačios atsakovės kreditoriai buvo patvirtinę šią ieškovų kreditinių reikalavimų dalį ir taip pripažinę, kad privalo atlyginti 1 507 Eur žalą.
34.36. Neturtinę ieškovų žalą įrodo byloje esantys įrodymai.
34.37. Nuo pat buto įsigijimo ieškovė E. S. gyvena bute, kuris priklauso jos mamai, o ne kažkokiame kitame įrengtame bute, kaip teigia atsakovė. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad neturi jokio kito nekilnojamojo turto. Tai, kad trūkumai yra ištaisomi, nepaneigia fakto, jog jie iki šiol nėra ištaisyti, todėl nepaneigtas ir neturtinės žalos kilimo pagrindas.
Šalies argumentai
34.38. Ieškovai A. ir I. T. prašė būtent 1 000 Eur žalos atlyginimo, o E. S. – 5 000 Eur. Jeigu A. ir I. T. būtų prašę didesnės sumos, galbūt teismas būtų priteisęs didesnę neturtinės žalos sumą, tačiau tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, todėl negalėjo išeiti už bylos nagrinėjimo ribų.
34.39. Nors atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, tačiau iš tiesų pripažįsta, kad ieškovai A. ir I. T. turi neginčijamą 1 507 Eur reikalavimo teisę. Todėl akivaizdu, kad atsakovė pripažįsta šį ieškovų reikalavimą.
34.40. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad UAB „Deora Investment“ iš tiesų domėjosi UAB „Grafas“ turtine padėtimi. Bent šiek tiek pasidomėjus, būtų tapę aišku, kad yra kreditorių, kurie siekia prisiteisti turtinę žalą iš UAB „Grafas“. Kiekvienam atsargiam ir atidžiam asmeniui tai būtų perspėjimas nepirkti žemės sklypų iš UAB „Grafas“.
34.41. Viskas buvo atliekama itin skubotai, vos per vieną mėnesį nuo nepalankios nutarties UAB „Grafas“ priėmimo dienos, siekiant turtą perleisti greičiau, nei ieškovai pareikš ieškinį ir turtas bus areštuotas.
Atsiliepimas
34.42. Atsakovė teigia, kad sandorio vertė kelis kartus viršijo ieškovų kreditinių reikalavimų sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas panaikino sandorio dalį tik dėl 37 000 Eur vertės žemės sklypų, t. y. tokios pačios sumos, kuri ieškovams buvo priteista iš atsakovės UAB „Grafas“. Be to, UAB „Grafas“ turi ir daugiau kreditorių, kurie yra buvęs ir esamas įmonės vadovai, ir kurių kreditinių reikalavimų įmonei suma yra 66 607,58 Eur.
34.43. Nors atsakovė ginčija, kad atsakovių neva nesieja glaudūs santykiai, tačiau įrodymų visuma patvirtina, jog yra priešingai.
34.44. Byloje yra pateikti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašai – iš kurių matyti, kad UAB „Grafas“ 17 žemės sklypų vidutinė bendra vertė siekia net 232 540 Eur, o ginčijamu sandoriu buvo parduoti už 80 400 Eur. Tai reiškia, kad žemės sklypai buvo parduoti už beveik 3 kartus mažesnę kainą nei jų vidutinė rinkos kaina, nustatyta masinio vertinimo būdu. Žemės sklypai buvo parduoti už mažesnę kainą, negu jie buvo įsigyti prieš 3 metus, taigi, atsakovė žemės sklypus pardavė nuostolingai.
34.45. Atsakovės nepaneigė CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, o kaip tik ją patvirtino. Atsakovės UAB „Grafas“ teiginiai, kad žemės sklypai buvo verti tik 40 000 Eur, nors yra populiarioje Kauno rajono vietoje ir faktiškai tiek vertas kiekvienas iš 17 žemės sklypų, yra neteisingi.
34.46. Atsakovės UAB „Grafas“ teiginiai prieštarauja restitucijos esmei ir kasacinio teismo praktikai. Šiuo atveju pritaikius restituciją nereiškia, kad visa 37 000 Eur suma bus skirta ieškovų kreditiniams reikalavimams tenkinti, kadangi atsakovė UAB „Grafas“ turi ir daugiau kreditorių.
Šalies argumentai
1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Deora Investment“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
35.1. Teismas be jokių motyvų konstatavo, kad atsakovės buvo nesąžiningos, ir tik šiuo pagrindu pripažino negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu.
35.2. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių remtis CK 6.67 straipsnyje įtvirtintomis nesąžiningumo prezumpcijomis, todėl UAB „Deora Investment“ (ne)sąžiningumas turėjo būti įvertintas, atsižvelgiant i byloje esančių įrodymų visumą.
35.3. Teismas, motyvuodamas atsakovių nesąžiningumą, klaidingai nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Grafas“ buvo iškelta neteisminio bankroto byla. Šiuos teiginius paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovei UAB „Grafas“ nebuvo iškelta neteisminio bankroto byla.
35.4. Teismas, argumentuodamas UAB „Deora Investment“ nesąžiningumą, konstatavo, kad ši atsakovė turėjo galimybę pasidomėti UAB „Grafas“ ekonomine padėtimi ir galimais kreditoriais. UAB „Deora Investment“ jai prieinamomis priemonėmis tai ir padarė, ginčo sandorio metu žemės sklypai nebuvo įkeisti, areštuoti ar kitaip suvaržyti, tai atsispindėjo nekilnojamojo turto registre.
35.5. Atsakovė UAB „Deora Investment“ prieš sudarydama ginčo sandorį buvo suinteresuota ir pasidomėjo UAB „Grafas“ teisminiais ginčais, jai buvo žinoma apie UAB „Grafas“ ne teismo tvarka pradėtą bankrotą (sandorio sudarymo metu jau nutrauktą), tačiau iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020 matyti, kad ieškovai į UAB „Grafas“ bankroto bylą buvo pateikę prašymą dėl 2 247,69 Eur finansinio reikalavimo. Akivaizdu, kad tokio dydžio kreditoriaus reikalavimas negalėjo paveikti ginčo sandorio sudarymo galimybių.
35.6. Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam, o būtent: protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai, tai UAB „Deora Investment“ ir padarė. UAB „Deora Investment“ žinojo apie ieškovų reikalavimus UAB „Grafas“, tačiau sandoris už 80 300 Eur negalėjo pažeisti ieškovų, turinčių 2 247,69 Eur reikalavimą UAB „Grafas“, interesų, todėl UAB „Deora Investment“ negali būti laikoma nesąžininga.
35.7. UAB „Deora Investment“ žinojo apie UAB „Grafas“ 2 247,69 Eur skolą ieškovams, kiti ieškovų reikalavimai UAB „Grafas“ nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nes ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas teismui jau po ginčo sandorio sudarymo.
35.8. Natūralu, kad asmenys, užsiimantys tuo pačiu verslu toje pačioje teritorijoje, bendrauja ir neformalioje aplinkoje, todėl ieškovų socialiniame tinkle rastos ir teismui pateiktos bendros šių asmenų fotografijos niekaip nepagrindžia jų nesąžiningumo.
35.9. Aplinkybė, kad atsakovių akcininkai yra pažįstami ar net, kaip konstatavo teismas, juos sieja glaudūs asmeniniai santykiai, jeigu nenustatoma CK 6.67 straipsnyje išvardytų nesąžiningumo prezumpcijos sąlygų, dar nereiškia, jog tokio sandorio šalių elgesys yra nesąžiningas. Teismas nepateikė nė vieno motyvuoto argumento, kodėl UAB „Deora Investment“ buvo nesąžininga ginčo sandorio sudarymo metu.
Motyvuojamoji dalis
35.10. Teismas absoliučiai nenagrinėjo kitų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, nors teismas, tenkindamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turėjo pagrįsti visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimą, nes actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis.
Žemesnės instancijos teismas
35.11. Teismas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teismo pareigos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju aktualus įrodymų pakankamumo reikalavimas. Tačiau teismas, tenkindamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, ne tik nevertino, bet net nenagrinėjo įrodymų viseto, tuo pačiu neatskleidė bylos esmės.
35.12. Teismas skundžiamame sprendime abstrakčiai pacitavo kasacinio teismo praktiką, tačiau absoliučiai nenagrinėjo kaip ginčo sandorio sudarymas pažeidė ar pažeis ieškovų teises. Teismas taip pat ignoravo faktą, kad ginčo sandoris jo sudarymo metu nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką.
1. Ieškovai E. S., A. T. ir I. T. atsiliepimu į atsakovės UAB „Deora Investment“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
36.1. Byloje taip ir nebuvo pateikta įrodymų, kad UAB „Deora Investment“ domėjosi UAB „Grafas“ turtine padėtimi. 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu paklausus UAB „Deora Investment“ atstovės apie tai, kaip domėjosi UAB „Grafas“ padėtimi, atstovė nieko atsakyti negalėjo.
36.2. Atsakovė UAB „Deora Investment“ klaidina teismą ir nurodo, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020 matė, jog ieškovai minėtoje byloje buvo pateikę 2 247,69 Eur kreditinį reikalavimą, todėl tai neva negalėjo turėti įtakos sandoriui dėl žemės sklypų įsigijimo. Tai neatitinka tikrovės, kadangi kreditinis reikalavimas buvo žymiai didesnės apimties. Bendras ieškovų reikalavimas buvo 27 830,40 Eur. Tokia suma buvo daugiau nei reikšminga ginčo sandorio sudarymui.
36.3. Atsakovių vadovai ir akcininkai yra geri draugai, o UAB „Deora Investment“ vadovas ir akcininkas žinojo apie ieškovų ir UAB „Grafas“ teisminius ginčus.
36.4. Sandoris ir pasiruošimas jam vyko itin skubotai.
36.5. Skolininko turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą yra aplinkybė, kuri leidžia taikyti CK įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą. Būtent faktas, kad UAB „Grafas“ pardavė žemės sklypus už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą, ir buvo pagrindinis ieškovų motyvas dėl atsakovių nesąžiningumo. Ieškovai byloje pateiktais įrodymais apie žemės sklypų vertę įrodė, kad jie buvo parduoti už kelis kartus mažesnę sumą, pateikdami duomenis apie masinį šių sklypų vertinimą. Be to, masiniu vertinimu nustatyta kaina būna žemesnė už vertinant individualiai kiekvieną daiktą nustatomą vidutinę rinkos kainą. Nė viena iš atsakovių taip ir nepateikė byloje įrodymų, kad žemės sklypų vertė būtų kitokia.
36.6. Vien tai, kad teismas neaptarė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą, tuo labiau kad kitų actio Pauliana taikymo sąlygų neginčijo nė viena iš atsakovių.
36.7. Nors atsakovė UAB „Deora Investment“ nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino įrodymus, tačiau nutyli faktą, jog viso teisminio proceso metu nepateikė nė vieno įrodymo, kuris šalintų jos atsakomybę. Taigi pati atsakovė UAB „Deora Investment“ šiuo atveju netinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
38. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, žalą kildinant iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir rangos teisinių santykių, bei sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Bylos faktinės aplinkybės
39. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovai A. T. bei I. T. (pirkėjai) ir atsakovė UAB „Grafas“ (pardavėja) sudarė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo metu buto baigtumas siekė 87 proc.
40. Tą pačią dieną šalys pasirašė ir Darbų atlikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. sausio 20 d. savo lėšomis įrengti ieškovams parduotą butą: atlikti šildymo sistemos įrengimo, santechnikos išvedžiojimo ir apdailos darbus.
41. 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė E. S. (pirkėja) ir atsakovė UAB „Grafas“ (pardavėja) sudarė dalies buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 proc. bei tinkamai ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas), taip pat iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buto baigtumas siekė 87 proc.
42. Tą pačią dieną šalys pasirašė ir susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo savo lėšomis apmokėti ieškovės buto atidalijimo ir pridavimo lėšas.
43. 2020 m. balandžio 9 d. atsakovės UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ pardavė atsakovei UAB „Deora Investment“ 17 žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), iš viso už 80 300 Eur.
Dėl reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (atsakovės UAB „Grafas“ apeliacinis skundas)
44. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad atsakovė UAB „Grafas“ netinkamai įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir šiais veiksmais padarė ieškovams turtinę ir neturtinę žalą.
45. Konkrečiai ieškovė E. S. įrodinėjo, kad atsakovė neįvykdė pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.2 ir 6.1.4 punktuose nurodytų įsipareigojimų: iki 2019 m. vasario 22 d. neužbaigė buto statybos, neįteisino statybos bei iki 2018 m. gruodžio 31 d. neišklojo trinkelėmis automobilių stovėjimo vietos; kitus darbus atliko su trūkumais. Ieškovė prašė priteisti 8 999,26 Eur turtinės (7 272,81 Eur už nebaigtus darbus ir atliktų darbų trūkumus, 1 526,45 Eur už sumažėjusį buto plotą, 200 Eur už defektų šalinimo sąmatą bei garso izoliacijos testą) ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
46. Ieškovai A. T. ir I. T. įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai įvykdė Darbų atlikimo sutartį, t. y. atliko nekokybišką remontą ieškovų bute, iki galo neužbaigė darbų; taip pat paaiškėjo, kad gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovų butas, stogas yra nekokybiškas. Ieškovai prašė priteisti 22 472,83 Eur turtinės (12 642,55 Eur buto defektų šalinimas, 6 839,28 Eur stogo dalies defektų šalinimas, 1 507 Eur kitų nuostolių, kilusių iki galo neįrengus ieškovų buto, 1 484 Eur už defektų šalinimo sąmatą bei stogo ekspertizę) ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
47. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtus reikalavimus, visiškai nevertino jos atsikirtimų į ieškinį, padarė išvadas, kurios yra nemotyvuotos, konstatuotos aiškiai nepagrindžiant, kokie įrodymai leido spręsti apie konkrečių faktų buvimą ar nebuvimą, tad, anot atsakovės, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotos šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas šiems atsakovės argumentams pritaria.
48. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad tiek, kiek tai susiję su tenkintu ieškovės E. S. reikalavimu priteisti turtinės žalos atlyginimą, tam yra skirtas vienas sprendimo punktas (102 punktas), kuriame nurodyta, kad „2019 m. balandžio 23 d. sąmatininkas O. A. sudarė lokalinę sąmatą 2019 m. kovo mėn. kainomis, kurioje detalizavo darbus ir jų atlikimo kainas, norint baigti buto įrengimo darbus: laiptinės įrengimas (ieškovei priklausančios dalies), esamų sienų garso izoliacijos pagerinimas (garso pralaidumas neatitiko net minimalių reikalavimų), blokelių pertvaros išgriovimas ir atstatymas ir trinkelių dangos įrengimas. Sąmatoje nurodyta, kad bendra buto įrengimo ir defektų taisymo kaina siekia 7 272,81 Eur sumą. Ši suma laikytina pagrįsta ir tenkintina, ji priteistina iš atsakovės UAB „Grafas“.
49. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis bylos medžiaga, atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo išdėsčiusi išsamius nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus, be kita ko, atsakovė ginčijo minėtą sąmatą, argumentuodama, jog atsakovei nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti vykdant buto apžiūrą, lokalinė sąmata yra nepagrįsta dėl į ją įtrauktų nepagrįstų darbų, be to, pati sąmatos skaičiavimo metodika yra nepagrįsta ir kelia abejonių dėl sąžiningumo (atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-61958 21–34 punktai). Taigi byloje buvo kilęs ginčas dėl minėtos sąmatos įrodomosios galios, todėl teismui teko pareiga įvertinti ją pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir pateikti tokio vertinimo motyvus, tuo tarpu iš skundžiamo teismo sprendimo turinio susidaro įspūdis, kad teismas a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) laikė šią sąmatą teisinga ir patvirtinančia ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, minėta sąmata yra tik vienas iš įrodymų, be kita ko, neturintis didesnės įrodomosios galios, todėl jos pagrįstumą ir įrodomąją reikšmę privalu įvertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste.
50. Antra, siekdamas tinkamai pasiremti minėta sąmata, teismas atsakovės atsikirtimų į ieškinį kontekste privalėjo įvertinti, ar visus sąmatoje nurodytus darbus buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė, ar darbai susiję su atsakovės darbų trūkumų šalinimu, tačiau tokio vertinimo skundžiamame sprendime nepateikta. Nors skundžiamo teismo sprendimo 97 punkte konstatuota kaip nustatyta aplinkybė, kad atsakovė už papildomą užmokestį sutiko padaryti ieškovės buto sienų remontą ir grindų šildymo įrengimą (o už tai ieškovė atsakovei sumokėjo 6 400 Eur sumą grynaisiais, nors jokio pakvitavimo negavo), tačiau sprendime nenurodyta, kokiais įrodymais remdamasis teismas šią aplinkybę nustatė. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, atsakovė laikėsi pozicijos, kad šalis siejo tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, jokio rašytinio, nei žodinio susitarimo dėl ieškovės buto įrengimo tarp šalių nebuvo, t. y. atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti apdailos remonto darbų ieškovės bute, taigi galimi rangos teisiniai santykiai byloje buvo įrodinėtina ir atitinkamai teismo vertintina aplinkybė.
51. Trečia, skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, sprendžiant dėl ieškovės E. S. reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, minima tik sąmatoje nurodyta 7 272,81 Eur suma, visiškai nepasisakant dėl kitų ieškovės prašytų priteisti sumų: 1 526,45 Eur už sumažėjusį buto plotą ir 200 Eur už defektų šalinimo sąmatą bei garso izoliacijos testą. Taigi šioje dalyje teismo sprendimas apskritai nėra motyvuotas.
52. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad ieškovų A. ir I. T. reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo skirti du sprendimo punktai (103–104 punktai), kuriuose, kaip ir ieškovės E. S. reikalavimo atveju, apsiribota dviejų rašytinių įrodymų – buto vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos / remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaitos bei stogo ekspertizės akto – nurodymu ir jų turinio atkartojimu, nepateikiant jų teisinio vertinimo. Atsakovei konkrečiais argumentais ginčijant šių įrodymų pagrįstumą bei pakankamumą (atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-61958 47–74 punktai), tokia teismo motyvacija vertinama kaip nepakankama priimtam sprendimui pagrįsti.
53. Be to, iš sprendimo turinio taip pat nėra aišku, kaip teismas nustatė ieškovams A. ir I. T. priteistinos turtinės žalos dydį. Sprendime minimos 16 431,15 Eur buto defektų šalinimo suma ir 6 839,28 Eur stogo defektų taisymo kaina, kartu sudėjus (23 270,43 Eur) yra netgi daugiau, nei ieškovai prašė priteisti ir teismas jiems priteisė (22 472,83 Eur). Kaip minėta, ieškovai pareikštu ieškiniu prašė priteisti ne tik 12 642,55 Eur buto defektų ir 6 839,28 Eur stogo dalies defektų šalinimo išlaidas, bet ir 1 507 Eur kitų nuostolių bei 1 484 Eur už defektų šalinimo sąmatos parengimą bei stogo ekspertizės atlikimą. Dėl šių sumų priteisimo skundžiamame sprendime apskritai nėra pasisakyta, taigi sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas.
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos ieškovams priteisimo taip pat neatitinka teismo sprendimui keliamo pagrįstumo reikalavimo.
55. Teismo sprendime pacituota teisės norma, įtvirtinanti vartotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, CK 6.250 straipsnio nuostatos ir lakoniškai nurodyta, kad teismas pripažįsta, jog ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, o tokias išvadas teismas daro dėl to, kad ieškovai neabejotinai tikėjosi gauti tinkamai padarytus darbus; jų lūkesčių pažeidimas turi būti užtikrinamas neturtinės žalos atlyginimu.
56. Viena vertus, teismas niekaip nemotyvavo, kodėl tarp šalių susiklosčiusius santykius vertina kaip vartojimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vienas iš atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų buvo tas, jog ieškovė E. S. iš atsakovės buto dalį įsigijo ne asmeniniam gyvenimui, o verslo tikslais (atsakovės atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-61958 6 punktas), taigi dėl šalių santykių kvalifikavimo vartojimo santykiais turėjo būti pasisakyta iš esmės. Antra vertus, net ir vartojimo teisinių santykių atveju neturtinė žala nėra preziumuojama, o tokio pobūdžio argumentai, kad ieškovai neabejotinai tikėjosi gauti tinkamai padarytus darbus, jų lūkesčių pažeidimas turi būti užtikrinamas neturtinės žalos atlyginimu, yra pernelyg abstraktūs, jog pagrįstų neturtinės žalos faktą ir teismo sprendimą ją priteisti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimą teismas kildino iš atsakovės netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, o ši teismo sprendimo dalis pirmiau buvo pripažinta kaip tinkamai nepagrįsta, vien dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvados, jog bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo išspręsta teisingai.
57. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos dalis (jos esmė) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista. Nors ieškovai teisingai nurodo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną nurodytą argumentą, tačiau ši nuostata taikytina tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o nagrinėjamu atveju, dėl anksčiau išvardytų argumentų, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius bylos klausimus. Pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas pasirėmė tik atskirais ieškovų argumentais, tuo tarpu dėl atsakovės argumentų visiškai nepasisakė. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų vertinimu, kad dauguma atsakovės argumentų buvo absurdiški, kitaip tariant, neverti, kad dėl jų būtų pasisakyta. Šią ieškovų poziciją, be kita ko, paneigia pačių ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis (19 lapų). Akivaizdu, kad jeigu atsakovės pozicija byloje būtų akivaizdžiai nepagrįsta, nereikalaujanti detalesnės analizės, ieškovams būtų užtekę kur kas mažesnės apimties atsikirtimų pateikimo.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (abiejų atsakovių apeliaciniai skundai)
58. Paduotuose apeliaciniuose skunduose abi atsakovės ginčija skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį. Apeliančių vertinimu, teismas netinkamai nustatė nurodyto straipsnio taikymo sąlygas, o kai kurių apskritai nenagrinėjo, nors pagal teismų praktiką turėjo nustatyti jas visas. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliančių argumentams taip pat pritaria.
59. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pacitavo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas), tačiau, motyvuodamas ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (dalinį) tenkinimą, apsiribojo tik dviejų iš minėtų sąlygų – skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo – nurodymu ir tik vienos iš pastarųjų sąlygų – trečiojo asmens nesąžiningumo – kiek detalesne analize.
60. Toks teismo sprendimo pagrindimas yra netinkamas, nes ne tik neįvykdomas minėtas teismų praktikos reikalavimas nustatyti visas CK 6.66 straipsnyje nurodytas actio Pauliana sąlygas, bet ir trečiojo asmens (UAB „Deora Investment“) nesąžiningumo kaip vienos iš actio Pauliana sąlygų nustatymas turi trūkumų. Skundžiamo sprendimo 114 punkte nurodyta, kad teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, konstatuoja glaudžius asmeninius santykius tarp atsakovių, to pakanka daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Deora Investment“ turėjo žinoti apie atsakovės UAB „Grafas“ realią turtinę padėtį ir jos esamą skolą ieškovams, sudarant pirkimo– pardavimo sutartį. Vis dėlto tai, kokiais byloje surinktais įrodymais remdamasis teismas nustatė šalių glaudžius santykius, sprendime nėra nurodyta, atitinkamai nėra pagrindo patikrinti, ar teismo išvada padaryta tinkamai taikant įrodymų vertinimo taisykles. Nors ieškovai atsiliepimuose į apeliacinius skundus mini CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintos šalių nesąžiningumo prezumpcijos taikymą, motyvuodami, kad sklypai parduoti už aiškiai mažesnę nei rinkos kainą, tačiau skundžiamas teismo sprendimas šia prezumpcija nėra grindžiamas, jame ieškovų nurodytu aspektu apskritai neanalizuojami parduotų žemės sklypų vertės klausimai, o restitucija taikyta pagal ginčijamoje sutartyje nurodytas kainas.
61. Ieškovai, atsikirsdami į atsakovės UAB „Deora Investment“ apeliacinį skundą, nepagrįstai teigia, kad tai, jog teismas neaptarė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą. Jau minėta, kad ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu gali būti tenkinamas tik nustačius visas actio Pauliana sąlygas, o teigti, kad kitų (teismo neįvertintų) actio Pauliana sąlygų buvimą abi atsakovės pripažino, nėra faktinio pagrindo.
62. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos dalis (jos esmė) dėl Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ta apimtimi, kuria ginčijama apeliaciniuose skunduose, taip pat nebuvo tinkamai atskleista.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
63. Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
64. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl byloje tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties bei pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, tad išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šią bylos dalį, įskaitant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
65. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą (jos dalį) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.