Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Ivetai Baugirdei,

viešuose teismo posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

N. K. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad UAB „O.“ užėmė vadovo pareigas, kuriose nebuvo numatyti finansiniai mokėjimai, t. y. jis neatlikdavo nei pavedimų grynaisiais pinigais, nei per banką. Tuo metu žinojo vienintelę banko sąskaitą, kurią turėjo bendrovė ir kurioje nuolat trūko lėšų. Tik po to sužinojo iš advokato, kad bendrovė turėjo dar kitų sąskaitų. Jo funkcijos buvo prižiūrėti bendrovės valdomas parduotuves, jų kokybę, darbuotojų darbo grafikus. Taigi jokių pavedimų ir atsikaitymų neatlikdavo, net biure neturėjo darbo vietos. Važinėjo po parduotuves ir jas prižiūrėjo, bendravo su tiekėjais. Buvo viena banko sąskaita, kurią atidarė „Medicinos banke“. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, A. P. buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir savininkas. Pabendravus su juo, jis buvo pakviestas atstovauti bendrovei, prižiūrėti jos funkcionalumą, nes turėjo patirties prižiūrėdamas parduotuves. Jis nematė jokių bendrovės balansų, ataskaitų. Apie mokesčius jam buvo pasakyta, kad tai yra ne jo darbo specifika, o darbas susideda iš kitokių funkcijų. Pasiūlius įvesti atsiskaitymą kortelėmis, buvo liepta atidaryti „Medicinos banke“ sąskaitą. Atidarius banko sąskaitą, buvo išduotos trys kortelės. A. P. pasakė, kad jis yra numeris vienas. Per visą laiką N. K. vieną kartą buvo prisijungęs prie tos banko sąskaitos ir atliko mokėjimą VMI, už tai buvo sudrausmintas ir pasakyta daugiau nedaryti to, nes neva panaudojo lėšas ne ten, kur buvo suplanuota. Nors tuo metu jam atrodė, kad pirma reikia sumokėti kitus mokesčius. Nieko nežino apie pinigų pervedimus, o pavedimus už patalpų nuomą pervedinėjo A. P.. Nieko nežino apie mokėjimus „Bitei“, nežino kas juos atliko. Jo žiniomis, nė vienas darbuotojas nesinaudojo tokiu telefonu. Kai buvo nedarbingas, jis visiškai buvo nusišalinęs nuo bendravimo su bendrovės darbuotojais. Trauma buvo sudėtinga, suplyšę kojos raiščiai, todėl nedarbingumas tęsėsi 4 mėnesius, paskui buvo nutrauktas nedarbingumas, nors dar nebuvo darbingas. Pasibaigus nedarbingumui, tą pačią dieną, rugsėjo 19 d. parašė A. P. prašymą el. paštu dėl atleidimo iš darbo. Prašymas buvo vilkinamas apie 1 mėnesį, todėl parašė A. P., kad gali kreiptis į teismą arba informavęs vadovą per keletą dienų bus atleistas, net jei prašymas ir nebus vizuojamas. Kai išėjo į nedarbingumą, neatliko bendrovės vadovo funkcijų.

Į teismo klausimą, ar jis vykdė tam tikras bendrovės vadovo funkcijas, nes yra kasos pajamų orderių, kuriuose jis pasirašė, N. K. paaiškino, kad kaip direktorius pareigų vykdyti negalėjo, nėra pasirašyta sutartis, tiesiog atlikdavo funkciją apvažiuodamas parduotuves, surinkdavo kasos knygas ir jas pateikdavo buhalterei. Formaliai išeina, kad gavo pinigus, tai turėjo pasirašyti dokumentus, kad tuos pinigus atidavė. Nemanė, kad tai neteisėta, jo darbas buvo prižiūrėti parduotuves. Biure visada būdavo A. P., kuris viską tvarkė, o N. K. tik paduodavo dokumentus buhalterei, kažką pasirašydavo. Jis neturėjo darbo vietos, nelaikė savęs bendrovės direktoriumi, jo darbas buvo vadybininko – paversti kitas parduotuves aukštesnio lygio. Į teismo klausimą, kodėl prie kasos pajamų orderio buvo parašyta jo vardas, pavardė ir pareigos – bendrovės vadovas, N. K. parodė, kad buvo kalbama, jog norėtų, kad jis eitų direktoriaus pareigas, bet to neužtvirtino parašais. Tai buvo žodinis susitarimas, jis vadovavo parduotuvėms ir vairuotojams. Matė pasirašant kasos pajamų, išlaidų orderiuose, kad prie jo prirašytos bendrovės vadovo pareigos. Kilo dėl to klausimų, ėjo derybas, kad būtų vadovas, bet nesutarė dėl tam tikrų situacijų, todėl nepasirašė sutarties, jo neskyrė akcininkų sprendimu. Visus sprendimus ir finansus tvarkė A. P. kaip vienintelis bendrovės akcininkas, jis nurodė visą tvarką. Faktinis bendrovės vadovas pagal N. K. buvo A. P..

Liudytoja I. C. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. dirbo UAB „O.“ bendrovės buhaltere, o tuo metu direktoriumi buvo N. K.. Su juo teko bendrauti pagal darbo poreikius. N. K. atlikdavo funkcijas kaip direktorius, tik neatsimena, ar visą laiką. Pamena, kad jis buvo laikinai nedarbingas. Nuo kada N. K. nebuvo bendrovės vadovu, nežino, neatsimena datos. Jai vykdant apskaitą, buvo reikalingi tam tikri dokumentai – darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kasos aparatų apyvartos, kuriuos jai teikė N. K.. Bankiniais pinigais buvo atliekamos finansinės operacijos, t. y. mokėta VMI, „Sodrai“, kai kuriems tiekėjams, kita dalis atsiskaitoma grynaisiais. Įtaria, kad šias operacijas atlikdavo tas, kas turėjo prisijungimus. Ji teikdavo tik bendrą informaciją dėl mokėtinų sumų, asmeniškai neturėjo prisijungimų, todėl neatliko pavedimų. Nepamena, kas 2019 m. turėjo prisijungimus ir kas atlikdavo bankinius pavedimus, bet pagal visas taisykles vadovai turi prisijungimus, nes bankas jiems išduoda prisijungimus. Tuo metu A. P. dirbo UAB „O.“, berods buvo direktoriaus pavaduotojas. Ji siųsdavo informaciją į bendrą bendrovės el. paštą, o kas tuo paštu naudojosi, nežino. Tuo metu bendrovės finansinė situacija buvo nelabai gera. Kiek atsimena, banko sąskaitos buvo areštuotos, surašyti patvarkymai ir užblokuota banko sąskaita. Nepamena, kiek bendrovė turėjo banko sąskaitų, visi šie duomenys (sąskaitų judėjimai ir t. t.) buvo pateikti VMI. Liudytojos teigimu, mėnesines ataskaitas jai reikėdavo pateikti iki 10 dienos, todėl visą informaciją N. K. jai pateikdavo laiku. Kol N. K. nebuvo, prašydavo kitų pateikti dokumentus, todėl pardavėjos jai siuntė ataskaitas. Ji atliko visas buhalterines apskaitos funkcijas, juridinių asmenų registre gal neatnaujinta informacija. Jei kasos pajamų orderiuose įrašyta N. K. pavardė, tai reikštų, kad jis ir pasirašė tokiame dokumente, reikia žiūrėti dokumentus. Negali pasakyti, ar tai būtų N. K. parašas, nematydama dokumento.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta N. K., 2018 m. sausio 23 d. jis buvo paskirtas UAB „O.“ direktoriumi ir juo buvo iki 2019 m. gruodžio mėn. N. K. buvo paskirtas atstovauti bendrovei, prižiūrėti, kad bendrovė veiktų. Prieš tai, nuo 2016 m. liepos mėn. UAB „O.“ direktoriumi buvo jis (A. P.). UAB „O.“ turėjo banko sąskaitas keliuose bankuose – „Medicinos bankas“, „SEB“, „Swedbank“, prie kurių direktoriai turėjo prisijungimus. Pasak liudytojo, N. K. prisijungimą prie „Swedbank“ banko tikrai turėjo, dėl „Medicinos bankas“ prisijungimo neatsimena. N. K. vadovavimo laikotarpiu buvo nedarbingas. Nedarbingumo metu N. K. funkcijų jokių neatliko, tuo metu, galbūt jį pavadavo A. P.. Bendrovėje pavedimus atlikdavo A. P., kartais kiti direktoriai, kartais buvo mokama grynaisiais. Sunku pasakyti, ar iš skirtingų sąskaitų buvo atsiskaitoma. Finansiniai klausimai nebuvo priskirti vienam asmeniui. Nepamena, kam buvo nustatytos pasirašymo pavedimo teisės, kai buvo atidaryta banko sąskaita „Medicinos bankas“. Nepamena, kaip buvo su N. K. prašymu atleisti (2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje), o sprendimas priimtas vėliau, galbūt su N. K. buvo sutarta, kad palauks. Bendrovė turėjo sąskaitą „Luminor“ banke, bet ji seniai nenaudojama. Kiek atsimena, 2019 m. bendrovė turėjo keturias banko sąskaitas. Kiekvienas direktorius gali turėti prieigą prie banko sąskaitų. Nepamena, ar 2019 m. balandžio mėn. A. P., ar buhalterė, ar N. K. darė pavedimus. Taip pat nepamena, ar 2019 m. gegužės mėn. N. K., ar buhalterė darė pavedimus, tai galima pažiūrėti banke. Pasak liudytojo, būdavo tokių atvejų, kad pats sau persivesdavo pinigus iš UAB „O.“, nes UAB „O.“ buvo skolinga pinigų nuo 2009 m. Eiliškumo prisijungti prie „Medicinos banko“ nebuvo.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl kokios priežasties yra pašauktas. Tai yra nurodytas bendrovės sąskaitos numeris ir išklotinė. Sąskaita susijusi su bendrove, mokėtojai ir gavėjai, tai viskas kompiuterizuotai ištraukiama. Yra sąskaitos valdytojai, kur nurodytas N. K.. Galima identifikuoti pagal prisijungimus, kas atliko pavedimus, kas turi elektroninės bankininkystės sutartį. Ten yra tokia bendrovės išklotinė, kurioje matyti, kas darė pavedimą. Jis pateikė bendrą bendrovės išklotinę. Yra įgalioti dar du bendrovės asmenys – A. P. ir I. C.. Vartotojo ID – tai suteikiama internetinė bankininkystė.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „O.“ įregistruota 2009 m. rugpjūčio 25 d., bendrovės vadovas nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. buvo N. K., o nuo 2019 m. lapkričio 13 d. vadovu paskirtas S. T.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) viešai skelbiamais 2021 m. rugsėjo 21 d. duomenimis, UAB „O.“ yra 6 apdraustieji asmenys, bendrovės skola VSDFV fondui – 9956,66 Eur, iš jos 9497,46 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas 2021 m. rugsėjo 21 d. yra atidėtas ir dar nesuėjęs. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 21 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 2220,52 Eur, iš kurio, bendrovei nevykdant mokestinių įsipareigojimų (nemokant privalomų mokesčių į valstybės biudžetą), dėl jos 2019 m. taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nepavykstant išieškoti įsiskolinimo iš bendrovės sąskaitų, VMI 2019 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-161109 išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto (išieškojimą vykdo antstolis D. Bliznikas). 2019 m. gruodžio 12 d. surašytas turto arešto aktas Nr. (23.31-08) 492-1079, kuriuo VMI areštavo 20 760,00 Eur vertės bendrovės turto, vykdyti kiti įsiskolinimo biudžetui išieškojimo veiksmai.

Pareiškime nurodyta, kad, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. UAB „O.“ operatyvaus patikrinimo metu tikrintas piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai.

VMI turimais duomenimis, bendrovės vardu yra atidarytos keturios atsiskaitomosios sąskaitos. Remiantis AS „Luminor Bank“ banko ir AB „SEB“ banko sąskaitų duomenų išrašais, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. per minėtas banko sąskaitas atsiskaitymų su tiekėjais nebuvo vykdyta. AB „Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos duomenų išrašo bendrovė nepateikė, nurodydama, kad ja nesinaudoja, todėl šių duomenų nebuvo galimybės įvertinti. Remiantis UAB „Medicinos bankas“ atsiskaitomosios sąskaitos duomenų išrašu, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. bendrovės patirtos išlaidos buvo 28500,92 Eur, iš jų: 8533,36 Eur pervesta antstoliui D. Kisieliui, 3361,48 Eur – VMI, 3433,39 Eur – VSDFV. Šios sumos iš banko sąskaitos nurašytos per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) pagal VMI, VSDFV, antstolių pateiktus nurodymus nurašyti pinigines lėšas. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio mėnesį, kai bendrovės vadovu buvo N. K., bendrovei turint nuolatinę mokestinę nepriemoką, buvo atlikti pavedimai ir žemesnės eilės nei VMI tiekėjams bei bendrovės darbuotojams: 2019 m. balandžio 8 d. pervesta 200,00 Eur UAB „E.“ ir 119,04 Eur – UAB „Bitė Lietuva“, 2019 m. balandžio 15 d. pervestas 500,00 Eur avansas ūkinėms išlaidoms, darbo užmokestis J. J., 2019 m. balandžio 16 d. pervestas 350,00 Eur darbo užmokestis A. P., 2019 m. balandžio mėn. 18500,00 Eur už patalpų nuomą pervesta UAB „P.“, 2019 m. balandžio 23 d. pervestas 780,00 Eur avansas ūkinėms išlaidoms, darbo užmokestis V. S.. Bendrovės avanso apyskaitų duomenimis, UAB „O.“ 2019 m. balandžio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. įvykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais) už daugiau kaip 159 tūkst. Eur. N. K. vadovaujamu 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu tokių atsiskaitymų įvykdyta už daugiau kaip 95 tūkst. Eur: UAB „L.“ sumokėta daugiau kaip už 47,9 tūkst. Eur, UAB „R.“ – virš 32,8 tūkst. Eur, UAB „Emsi“ – daugiau kaip 5,3 tūkst. Eur, L. L. G. – virš 2,1 tūkst. Eur, F. G. R. – daugiau kaip 1,1 tūkst. Eur, UAB „Circle K Lietuva“ už 801 Eur ir kt. Bendrovės pateiktos kasos knygos išrašo duomenimis, 2019 m. balandžio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. iš bendrovės kasos žemesnės eilės nei VMI kreditoriams (prekių/paslaugų tiekėjams ir bendrovės darbuotojams, išmokant jiems darbo užmokestį) išmokėta daugiau 116,6 tūkst. Eur. N. K. vadovaujamu 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu tokių atsiskaitymų įvykdyta už daugiau kaip 90 tūkst. Eur, iš jų: daugiau kaip 34,4 tūkst. Eur sumokėta darbo užmokesčio, 18,7 tūkst. Eur – UAB „L.“, 9,5 tūkst. Eur – Š. K. U. K., 8,4 tūkst. Eur – UAB „B.“, 6,39 tūkst. Eur – UAB „V.“, 5,7 tūkst. Eur, UAB „Ž.“ ir kt.

Atlikus bendrovės pateiktų dokumentų (bankų sąskaitų išrašų, kasos knygos, avansinių apyskaitų) analizę, nustatyta, kad mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 13 d., kai bendrovei vadovavo N. K., UAB „O.“ turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais ar kitais žemesnės eilės, nei VMI, kreditoriais. Remiantis tuo, konstatuotina, kad N. K., 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 13 d. būdamas bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. Pareiškime pažymima, kad tikrinamuoju laikotarpiu bendrovei geranoriškai mokant įmokas į biudžetą, laikantis atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, bendrovė turėjo galimybę visiškai ar iš dalies mokestinę nepriemoką padengti.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 21 d. duomenimis, UAB „O.“ nuo 2021 m. birželio 25 d. yra nesumokėjusi trijų mėnesinių įmokų pagal 2021 m. vasario 15 d. mokestinės paskolos sutartį, į kurią, be kita ko, įtraukta ir mokestinė nepriemoka, susidariusi tuo laikotarpiu, kai bendrovė, pažeisdama teisės aktų imperatyvias nuostatas, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, todėl galima konstatuoti, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatytos mokestinės nepriemokos bendrovė geranoriškai nėra padengusi (dengiama) (1 t., b. l. 2–5).

VMI 2020 m. kovo 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-1120 nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu bendrovės atsiskaitymai per banko sąskaitas ir kasą vyko nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo. Be kita ko, bendrovės VMI pateikto 2019 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, pardavimo pajamos per 2019 metus sudarė 398 119,00 Eur, pardavimo savikaina (-474 385,00 Eur), bendrasis pelnas (nuostoliai) (-76 266,00 Eur), bendrosios ir administracinės sąnaudos (-39 201,00 Eur), kitos veiklos rezultatai (-17 533,00 Eur), grynasis pelnas (nuostoliai) (-133 636,00 Eur). Bendrovės turtas iš viso 272 406,00 Eur, ilgalaikis turtas 38 878,00 Eur, trumpalaikis turtas 232 659,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 408 768,00 Eur, iš jų visa suma per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (1 t., b. l. 11–110).

2021 m. spalio 25 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nurodyta, kad N. K. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo išduoti šie elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai dėl nelaimingo atsitikimo buityje: nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 14 d., nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 26 d., nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 10 d., nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 31 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d., nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d., nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. spalio 23 d. (1 t., b. l. 135).

Iš UAB „O.“ pateiktų dokumentų matyti, kad N. K. 2019 m. lapkričio 13 d. buvo atleistas iš UAB „O.“; 2018 m. sausio 19 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 66 tarp UAB „O.“ ir N. K., iš kurios matyti, jog jis pradeda dirbti nuo 2018 m. sausio 23 d.; 2018 m. sausio 19 d. UAB „O.“ raštiškame vienintelio akcininko sprendime nurodyta, kad A. P. atšaukiamas iš bendrovės vadovo pareigų nuo 2018 m. sausio 19 d., o nuo 2018 m. sausio 22 d. bendrovės vadovu paskiriamas N. K. (1 t., b. l. 136–149).

2021 m. lapkričio 22 d. UAB „O.“ rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. N. K. ėjo bendrovės UAB „O.“ pareigas; dėl turimo nedarbingumo laikinai einantis pareigas ėjo A. P. kaip direktoriaus pavaduotojas; N. K. nedarbingumo pažymėjimai buvo suteikti laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. bei nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. spalio 23 d. (1 t., b. l. 178–181).

Prie bylos viršelio prisegtame voke, esančiame CD yra įkelta gauta informacija iš UAB „Medicinos bankas“ – UAB „O.“ banko sąskaitos išklotinė nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. Excel formatu.

UAB „Medicinos bankas“ atsakyme dėl informacijos pateikimo pridedamos sąskaitų tvarkymo internetu sutarčių kopijos su priedais, iš kurių matyti, kad sutartys buvo sudarytos tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „O.“ direktoriais: 2013 m. balandžio 30 d. direktoriumi A. K. (A. K.), 2016 m. spalio 17 d. direktoriumi A. P., taip pat 2018 m. balandžio 9 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie sąskaitos tvarkymo internetu sutarties su direktoriumi N. K., iš kurios matyti, kad operacijas pagal sąskaitos internetu tvarkymo sutartį gali vykdyti N. K., A. P. ir I. C. (2 t., b. l. 4–36).

UAB „O.“ pateikė papildomus dokumentus – bendrovės 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymą dėl kasos operacijų organizavimo tvarkos patvirtinimo; 2018 m. sausio 2 d. įsakymą dėl atskaitingų asmenų paskyrimo; atitinkamus bendrovės kasos išlaidų ir pajamų orderius (2 t., b. l. 58–90).

UAB „Medicinos bankas“ pateikė papildomus duomenis apie UAB „O.“ darbuotojus, kurie bylai reikšmingu laiku prisijungė per elektroninę bankininkystę prie UAB „O.“ banko sąskaitos (2 t., b. l. 101–104).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 7 punkto pagrindu

N. K. atstovas baigiamojoje kalboje teigė, kad nagrinėjamu atveju N. K. administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta, nes baigėsi administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

ANK 591 straipsnis reglamentuoja aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. ANK 591 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

Priešingai, nei teigė N. K. atstovas baigiamojoje kalboje, administracinis nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas, susijęs su kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu – laikytinas trunkamuoju ANK 39 straipsnio prasme. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir dėl anksčiau galiojusio administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ANK 50⁶ straipsnyje, reglamentavusiame kreditorių teisės pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Įsigaliojus ANK, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat sieja administracinės nuobaudos skyrimo už kreditorių teisių pažeidimo, susijusio kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, padarymą termino skaičiavimo pradžios momentą su diena, kai po operatyvaus patikrinimo atlikimo buvo surašytas atitinkamas dokumentas, t. y. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas taip pat laikomas trunkamuoju administraciniu nusižengimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-628/2019, 2AT-28-303/2020).

Nagrinėjamu atveju UAB „O.“ veikloje galimi pažeidimai buvo nustatyti VMI surašius 2020 m. kovo 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-1120 (1 t., b. l. 11–14). Taigi nuo 2020 m. kovo 18 d. skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas ANK 39 straipsnio prasme. Vadinasi, šio nutarimo priėmimo metu (2022 m. vasario 23 d.) dar nėra suėjęs dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl teismas turi teisinį pagrindą spręsti, ar N. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Nagrinėjamu atveju N. K., kaip buvusiam UAB „O.“ vadovui, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymo pažeidžiant kreditorės VMI teises nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d.

Neginčytinai nustatyta, kad Juridinių asmenų registre N. K. buvo registruotas kaip UAB „O.“ vadovas nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. Tokia pati informacija užfiksuota ir Mokesčių mokėtojo UAB „O.“ duomenyse (1 t., b. l. 6–8). N. K. teismo posėdžio metu teigė, kad jis realiai neužėmė bendrovės vadovo pareigų, tačiau teismas atmeta tokį jo teiginį kaip nepagrįstą. Byloje buvo apklausti liudytojai (bylai reikšmingu laiku UAB „O.“ darbuotojai) I. C. ir A. P.. I. C. nurodė, kad ji 2019 m. dirbo UAB „O.“ bendrovės buhaltere, o tuo metu bendrovės direktoriumi buvo N. K.. Su juo teko bendrauti pagal darbo poreikius. N. K. atlikdavo funkcijas kaip direktorius. Jai vykdant bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo reikalingi tam tikri dokumentai – darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kasos aparatų apyvartos, taip pat mėnesinės ataskaitos, kurias jai teikė N. K.. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad bylai reikšmingu laiku UAB „O.“ vadovu buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. N. K. buvo paskirtas atstovauti bendrovei, prižiūrėti, kad bendrovė veiktų. Taigi šie liudytojai patvirtino, kad būtent N. K. užėmė UAB „O.“ direktoriaus pareigas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais. Bylą nagrinėjant teisme, iš tiesų UAB „O.“ pateikė nepasirašytus dokumentus, susijusius su N. K., kaip bendrovės direktoriaus įdarbinimu, tačiau teismas pažymi, kad vien to nepakanka pripažinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo UAB „O.“ vadovas. Byloje nenustatyta, kad bylai reikšmingu laiku N. K. oficialiai užėmė kokias nors kitas pareigas UAB „O.“. Be to, iš UAB „O.“ pateiktų dokumentų matyti, kad kasos išlaidų orderiuose ar atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje už 2019 m. balandžio mėn., susijusiuose su bylai reikšmingu laiku, N. K. pasirašė kaip įmonės vadovas (2 t., b. l. 66–69, 71, 73–78). Asmens elgesys, kai jis ne vieną kartą pasirašo kaip bendrovės vadovas bendrovės dokumentuose, nors iš tiesų neužima ar mano, kad neužima, bendrovės vadovo pareigų, yra nelogiškas. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad N. K., ne vieną kartą pasirašydamas kasos išlaidų orderiuose, nematė, jog tai daro kaip UAB „O.“ vadovas. Byloje nenustatyta, kad bendrovėje būtų daromas spaudimas jam pasirašyti minėtuose dokumentuose kaip bendrovės vadovui. Kita vertus, N. K. minėtuose dokumentuose pasirašytinai pripažino, kad jis elgiasi kaip UAB „O.“ vadovas. Be to, kasos pajamų orderiai patvirtina, kad jis įnešdavo pinigus į bendrovės kasą (2 t., 79–84, 87–90), UAB „Medicinos banke“ sąskaitos tvarkymo internetu sutarties prieduose N. K. įvardytas kaip UAB „O.“ vadovas (2 t., b. l. 21–23). Taigi, šiuo atveju nėra abejonių, kad N. K. bylai reikšmingu laiku buvo UAB „O.“ vadovas. Tokios išvados nepaneigia, kad jis bendrovėje galimai neatliko visų įprastų juridinio asmens vadovo funkcijų. Asmuo, prisiimantis juridinio asmens vadovo pareigas, prisiima ir atitinkamas pareigas, kurios nustatytos juridiniam asmeniui, kartu ir riziką, kad, juridiniam asmeniui nevykdant tam tikrų pareigų, vadovas gali atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. N. K. savo noru užėmė UAB „O.“ vadovo pareigas, todėl prisiėmė atsakomybę už bendrovės veiklą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesutikdamas su vadovavimo ypatumais UAB „O.“, turėjo teisę kuo greičiau atsisakyti tokių pareigų, tačiau jis nepadarė to. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas pripažįsta, kad N. K. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Iš VMI 2020 m. kovo 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08) FR1042-1120 matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d. duomenimis, UAB „O.“ deklaruotų mokesčių nepriemoka buvo 9319,78 Eur (1 t., b. l. 11–14). Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Kita vertus, minėtuose UAB „O.“ kasos išlaidų orderiuose, kuriuos pasirašė N. K., kaip bendrovės vadovas, matyti, kad bendrovė ne vieną kartą mokėjo nemažas pinigų sumas kitiems kreditoriams, pavyzdžiui, UAB „NT valdymas“ už nuomą 2634,26 Eur (2019 m. balandžio 5 d. kasos išlaidų orderis, 2 t., b. l. 66); apmokėjimas už prekes 1579,13 Eur (2019 m. balandžio 2 d. kasos išlaidų orderis, 2 t., b. l. 69); S. K. U. K., ND 1397,90 Eur (2019 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis, 2 t., b. l. 73); apmokėjimas už prekes 1192,48 Eur (2019 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderis, 2 t., b. l. 74); apmokėjimas už prekes 7193,38 Eur (2019 m. gegužės 21 d. kasos išlaidų orderis, 2 t., b. l. 75); atsiskaitymas už prekes pagal avanso apyskaitą 1000 Eur (2019 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderis, 2 t., b. l. 76). Akivaizdu, kad be N. K., pasirašiusio kaip UAB „O.“ vadovas, minėtos finansinės operacijos nebūtų įvykusios. Liudytoja I. C. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gana intensyviai bendravo su bendrovės direktoriumi N. K., kuris teikė įvairius bendrovės dokumentus, o UAB „O.“ finansinė padėtis buvo sudėtinga. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bendraudamas su UAB „O.“ darbuotojais I. C. ir A. P., žinojo apie sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, juolab iki bylai reikšmingo laikotarpio jis užėmė UAB „O.“ vadovo pareigas gana nemažą laiką. Kita vertus, UAB „O.“ suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, o ne VMI. N. K., prisiėmęs atsakomybę už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akivaizdu, kad tokie N. K. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kiek kartų turi būti pažeista atsiskaitymų eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, priešingai, pakanka ir vieno tokios tvarkos pažeidimo pripažįstant, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo buvo nustatytas ilgesnis aptariamo administracinio nusižengimo padarymo laikas – nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. Kita vertus, bylą nagrinėjant teisme, gauti duomenys, kad N. K. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo išduoti šie elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai dėl nelaimingo atsitikimo buityje: nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 14 d., nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 26 d., nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 10 d., nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 31 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d., nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d., nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. spalio 23 d. (1 t., b. l. 135). N. K. esant nedarbingam, akivaizdu, kad jis negalėjo tinkamai eiti UAB „O.“ vadovo pareigų. Atėmus nedarbingumo laikotarpius, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo oficialiai dirbo bendrovėje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. spalio 11 d. ir nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. Teismas pažymi, kad byloje nėra surinkta patikimų duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. N. K. ėmėsi priemonių, kad UAB „O.“ atsiskaitytų su žemesnės eilės kreditoriais, nei VMI. To nepatvirtina nei UAB „Medicinos bankas“ pateikti duomenys, susiję su prisijungimu prie banko sąskaitos, nei kiti byloje surinkti duomenys. Be to, dar 2019 m. rugsėjo 23 d. N. K. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo UAB „O.“ (1 t., b. l. 195). Teismo vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, siaurinamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikotarpis.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog N. K., būdamas UAB „O.“ (įmonės kodas 302428344) vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „O.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „O.“ buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

N. K. atstovas baigiamojoje kalboje akcentavo teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai neatliktą UAB „O.“ operatyvų patikrinimą. Teismas pabrėžia, kad šios bylos dalykas nėra bendrovės operatyvaus patikrinimo tikslingumo vertinimas. UAB „O.“ ar pats N. K., kaip bendrovės vadovas, turėjo teisę skųsti bendrovės atlikto operatyvaus patikrinimo rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad VMI 2020 m. kovo 18 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1120 yra panaikinta, todėl laikytina teisėta.

Teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vien proceso dalyvio ar jo atstovo nesutikimas su pateiktu įrodymų vertinimu savaime neleidžia teigti, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos. N. K. atstovas baigiamojoje kalboje pateikė išsamų byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau jo pateiktas atskirų įrodymų vertinimas savaime nepaneigia, kad N. K. nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Vien tai, kad N. K. atstovo baigiamojoje kalboje išvardyti įrodymai nepatvirtina, jog jo atstovaujamasis nepadarė administracinio nusižengimo, savaime nereiškia, kad byloje nėra surinkta kitų įrodymų, patvirtinančių aptariamo administracinio nusižengimo padarymą.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

N. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas N. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, iš jų ir tai, kad jis nebedirba UAB „O.“. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti N. K. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, nenustatyta, kad N. K. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatyta N. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, individualizuodamas N. K. baudos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad VMI, surašiusi 2020 m. kovo 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-1120, nustatė UAB „O.“ veikloje pažeidimus, t. y. administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas būtent nuo 2020 m. kovo 18 d. Kita vertus, VMI pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo su medžiaga tik 2021 m. rugsėjo 24 d. (1 t., b. l. 1). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių VMI negalėjo kreiptis į teismą greičiau. Be to, teismas, siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, atliko pakankamai nemažai įrodymų rinkimo veiksmų, dėl to byla buvo išnagrinėta likus nedideliam laikui iki dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos, be to, teismo surinkti įrodymai patvirtino, kad VMI pareiškimas buvo tik iš dalies pagrįstas.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias N. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ilgą proceso trukmę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir N. K. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-8-1100/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.