Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-451-1118/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
1-451-1118/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24763-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
G. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-451-1118/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24763-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.10.1; 2.3.4.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Mažrimienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Olgai Alibajevai,

kaltinamajam G. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, administracine tvarka baustas, teistas 6 (šešis) kartus, paskutinį kartą 2017 m. kovo 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams; 2017 m. spalio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, jis pasiųstas atlikti 2017 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 2018 m. gruodžio 10 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. Č. 2020 m. birželio 24 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,43 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu, trankydamas metaliniu strypu aplink esančius daiktus, išdauždamas gyvenamojo lango stiklą, grasino nužudyti V. S., sakydamas žodžius, kad užmuš, išdaužys kitus esančius langus, padegs namų duris, ir tikrai neliks gyvas, taip duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Už šią nusikalstamą veiką, atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. Č. 2020 m. birželio 24 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), metaliniu strypu išdaužė V. S. priklausančio automobilio Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, kairės pusės galinių durelių stiklą, įlenkė minėto automobilio stogą, kairės pusės galines dureles, galinį dangtį, padarydamas 500 Eur turtinę žalą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus metaliniu strypu, sugadino namo lauko duris, kurių vertė 300 Eur, išdaužė metaliniu strypu virtuvės lango stiklą, 100 Eur vertės, ir metaliniu strypu apgadino virtuvės sienos plyteles, 200 Eur vertės, viso padarydamas nukentėjusiajam V. S. 1100 Eur turtinę žalą. Už šią nusikalstamą veiką, atsakomybė yra numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Č. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, tai buvo vasara, tamsus paros metas. Tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku. Jis nusipirko butelį ir nuvažiavo su dviračiu pas V. S. į namus, nes neturėjo kur daugiau važiuoti. V. S. nežinojo, kad jis atvyks. Nuvažiavus pas V. S., jis pabarškino tris kartus į duris, tačiau niekam neatidarius, nusprendė patikrinti, ar durys neužrakintos. Jos buvo neužrakintos ir jis įėjo į vidų. Tuo metu V. S. miegojo. Jis jį pažadino ir nuėjo į virtuvę kartu, kur vartojo jo atsivežtą butelį. Vėliau išėjo į kolidorių parūkyti ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, nepamena. Prisimena tik tai, kad atvyko policija ir jį paguldė ant žemės. Prisimena dar, kad langai buvo išdaužyti.

Kaltinamasis G. Č. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu) parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 01.00 valandą, su dviračiu, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą S., vardo nežino. Tada jis pasikvietė išgerti butelio. Su juo, pas jį, namuose, virtuvėje gėrė butelį. Namuose buvo tik dviese. Tada kartu išėjo į koridorių parūkyti, tada tarp jo ir S., įvyko žodinis konfliktas, tada S. pirmas, iš rankos kumščio, sudavė vieną kartą į galvą, į kurią vietą pasakyti negali, tada jis iš rankos kumščių, sudavė kažkiek kartų jam į galvos sritį, kiek kartų, nepamena, po to, du ar tris kartus, spyrė iš kojų į įvairias kūno vietas, išskyrus galvą, S. po jo suduotų smūgių, nukrito ant žemės. Tada S. pasiėmė metalinį vamzdį (iš kurios vietos pasiėmė, nematė) ir su juo, jam du ar tai tris kartus, trenkė per nugarą, tada jis atėmė iš jo tą vamzdį, o S. įbėgo į namus. Tada su tuo metaliniu vamzdžiu, pradėjo daužyti kieme stovėjusio „Renault“ automobilio langus, tai yra išdaužė vairuotojo pusės priekinį stiklą, keleivio pusės galinį stiklą ir galinį stiklą ir davė smūgį per bagažinę. Tada priėjo prie namo virtuvinio lango ir tą štangą įmetė į namo vidų. Tada atvažiavo S. sūnus. Tada sūnus pasiėmė lazdą ir stovėjo prie vartų, nieko nedarė, o tada išėjo senasis S. iš namo ir su tuo įmestu metaliniu vamzdžiu, du kartus trenkė per šonus, tai yra vieną kartą į vieną šoną, kitą kartą į kitą šoną. Būdamas neblaivus ir įsiutęs, jis pasakė, kad jį užmuš ir jo ketinimai yra realūs ir jį užkas prie namų. Tik jam reikia išeiti iš areštinės. Tik nesakė, kad padegs namo. Tada atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Buvo nustatytas 1.43 promilės alkoholio. Dėl to, ką padarė, nesigaili. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis jam kažką pasakė, ką konkrečiai nepamena, dėl girtumo, o tada S. pirmas sudavė smūgį į galvą, o po to jis gynėsi. Dėl savo sužalojimų, kuriuos patyrė nuo S., pareiškimo nerašys (b. l. 94-95). Papildomos apklausos metu, G. Č. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai ir pilnai, parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 01.00 valandą, su dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą V. S., norėjo išgerti alkoholio. Matė, kad name, virtuvėje veikia kaip ir televizorius. Priėjęs prie lauko durų, porą kartų pabeldė į namo duris, tačiau, jas niekas neatidarė. Tada palenkė durų rankeną ir patraukęs duris, jos atsidarė, jos buvo neužrakintos. Tada įėjo į namo vidų ir nuėjo į kambarį, kur pamatė, kad lovoje miega V. S. su savo sugyventine, vardo ir pavardės nežino. Stovėdamas tarpduryje, V. pasakė, kad kelkis, einam, padėsi butelį išgerti. Pirmiausiai prabudo V. S. sugyventinė, kuri pažadino V. ir pasakė, kad kelkis, pas tave atėjo. Tada V. su sugyventine atsikėlė. Visi trys nuėjo į virtuvę. Visi trys išgėrė po porą „čerkelių“ degtinės ir tada pasiūlė V. nueiti parūkyti. Su V. išėjo parūkyti į koridorių. Pradėjo rūkyti ir tada žodis po žodžio, su V. apsižodžiavo, o dėl ko, jis negali pasakyti, nes nepamena dėl savo girtumo. Stovint V. S. pirmas, iš rankos kumščio sudavė smūgį į veido sritį, tai yra į kairę ausį, tada jis bėgo lauk iš namo, V. bėgo iš paskos, tada atsisukęs V. iš dešinės kojos spyrė ne daugiau kaip tris kartus į pilvo sritį, jis nuo spyrių nukrito ant žemės prie lauko durų, lauke (nepamena tiksliai). Po to, jis atsistojo ir pradėjo sakyti, kad dingtų iš jo kiemo. Tada jis net nesupranta iš kur kieme surado metalinį vamzdį ir tada pirmiausiai pradėjo daužyti lauko duris, nes V. įbėgo į namo vidų ir užsirakino lauko duris, tada su metaliniu strypu trenkė „gerus“ 4-5 kartus. Prašė, kad atiduotų telefono ausines, kurios buvo paliktos ant stalo, jis atsakė, kad nieko neatiduos. Tada pradėjo su metaliniu strypu daužyti kieme stovėjusį automobilį Renault Clio. Kodėl ją pradėjo daužyti, pasakyti negali, gal dėl to, kad buvo išgėręs alkoholio ir tuo metu buvo įsiutęs. Tada su metaliniu strypu pirmiausia išdaužė vairuotojo pusės priekinį stiklą, po to, vairuotojo pusės galinį stiklą, bagažinės dangčio stiklą, per stogą nedaužė. Tada nuėjo iki namo, apėjo aplinkui, nes norėjo pažiūrėti, kur yra V.. Tada per mažą tualeto ar dušo langelį, pamatė, kad jis stovi ten ir kalba su telefonu. Tada dar kartą, pasakė, kad atiduotų tas ausines. Tada nuėjo prie virtuvės lango ir dabar nepamena, ar tą metalinį strypą ar su plyta, metė į virtuvės lango stiklą, kuris sudužo. Tada atvažiavo V. sūnus, kuris nieko nedarė, bet matė, kad jis rankoje kažką laiko, ką konkrečiai, pasakyti negali, gal kokį pagalį, bet jis nieko nearė. Tada pradėjo bėgti link kieme esančio garažo. Tačiau, V. sūnus pagavo. Tada pribėgo ir V., kuris laikė, prispaudė prie žemės ir iš rankos kumščio sudavė vieną smūgį į nosį, po ko, pradėjo bėgti kraujas. Po to, atvyko policijos pareigūnai. Jis tada atsistojo ir norėjo pabėgti nuo policijos pareigūnų, tačiau buvo sulaikytas, nusibrozdino koją. Po to, buvo sulaikytas. Alkotesterio pagalba, nustatė 1.43 promilės alkoholio. Taip pat, nori pasakyti, kad pirminėje apklausoje sakė ir patvirtina, kad V. girdint sakė ir tai buvo skirti būtent jam tie žodžiai, kad jį užmuš, ir jį užkas prie namo vartelių. Kad išdaužys ir kitus namo langus, o ar sakė, kad padegs namą, nepamena, ar ištarė tokius žodžius. Tuos žodžius pasakė iš pykčio ir būdamas neblaivus. Dabar gerai apmąstęs, patvirtina, kad tikrai jokių grasinimų neįvykdys ir to įvykio labai gailisi. Kur per visą konfliktą buvo V. S. sugyventinė, pasakyti negali. Taip pat, nori pasakyti, kad pagal savo finansines galimybes, stengsis atlyginti visą padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jei galėtų, nueitų ir nuoširdžiai atsiprašytų V. S.. Taip pat, dėl sukelto fizinio skausmo, V. S. atžvilgiu pareiškimą, atsisako rašyti, tai minėjo ir pirminėje apklausoje (b. l. 112-113).

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, teismo posėdžio metu G. Č. patvirtino, kad viskas taip ir buvo. Pažymėjo, kad metalinį strypą jis rado lauke. Neprisimena, dėl ko tiksliai pradėjo daužyti tą automobilį, mano, kad dėl to, jog jis jam trukdė. S. jam gulinčiam trenkė kumščiu į nosį. Ar namie S. naudojo prieš jį fizinius veiksmus, nepamena. Prisimena, kad su tuo strypu jis išdaužė tris automobilio langus, namo duris ir langą. Namo duris ir langą daužė dėl to, kad atiduotų telefoną su ausinėmis, jie buvo palikti pas S. virtuvėje ant stalo. Tada kai daužė namo duris, langą, S. sakė, kad „užmuš“, ir, kad „užkas jį kieme prie vartelių“. Apie langus ir padegimą S. nieko nesakė. Ar S. tuos jo žodžius girdėjo, jis nežino, gal ir girdėjo, nes jis sėdėjo tuo metu tame automobilyje, kurią jis daužė. Kaip S. atsirado mašinoje, jis nepamena. Taip išeina, kad S. kažkokiu momentu išėjo iš namų. Žino, kad jam yra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Su šiuo civiliniu ieškiniu sutinka. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas. Jis nežino, dėl ko taip pasielgė, bet tą vakarą, prieš važiuojant pas V. S., jis kartu su broliu ir dar vienu pažįstamu vartojo alkoholį, vykdamas pas V. S. jau buvo išgėręs. Su juo nebuvo draugai, tik geri pažįstami, kartais pas jį atvykdavo vartoti alkoholio. Kaip minėjo, pripažįsta jam padarytą žalą ir pasižada ją atlyginti. Savo grasinimų jis nežada įvykdyti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo G. Č. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

2020 m. birželio 24 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad V. S. nurodė, jog naktį tarp jo ir Č. kilo konfliktas, kurio metu Č. grasino užmušti, išdaužė namo langus. Apžiūrint nustatyta, kad apgadintos lauko durys, išdaužtas virtuvės langas, apgadintos grindų plytelės, išdaužti automobilio Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinis ir užpakalinis stiklas, apgadintos galinės kairės pusės durelės, prie įėjimo rastas metalinis strypas, kuris buvo išimtas (b. l. 2-13);

alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 (patikrinimo Nr. 11638) rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. birželio 24 d. 03.53 val. G. Č. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (b. l. 14);

informaciniu pranešimu ROIK 0120000332684, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. birželio 24 d. 02.44 val. registruotas pranešimas apie tai, kad į pranešėjo (V. S.) namus ką tik atėjo pažįstamas asmuo, kuris konfliktuoja, grasina (b. l. 27-28);

nukentėjusiojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 02.00 valandą, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, lovoje miegojo su savo drauge L. R.. L. pažadino iš miego, nes pasakė, kad po namus vaikšto žmogus. Pabudęs pamatė, kad tarpduryje stovi žmogus, kuris paklausė: Ar miegi? Tada atsikėlė, miegamojo kambaryje įjungė šviesą ir pamatė, kad name, yra G. Č.. Jo paklausė: ką čia darai. Jis atsakė, kad užėjo? Kažką dar sakė, bet dabar nepamena. Tada jam pasakė, kad einam į koridorių parūkyti. Tada dviese išėjo iš miegamojo į koridorių. L. paliko toliau miegoti. Nuėję į koridorių, jis užsidegė cigaretę ir pradėjo rūkyti. Tada G. pasakė, kad jis „čiuožtų lauk“ iš namo. Jį su dviem rankomis stūmė lauk iš namų, tada G. įsikibo į jo maikę, priekinę dalį ir jį stūmė link durų, kurios buvo atidarytos, tada jis užkliuvo už durų slenksčio ir pargriuvo į lauko pusę, susižalojo kaktą bei kairės kojos pirštą. Tuo metu, G. buvo „išgrūstas“ iš namo į lauką. Tada jis atsistojo ir G. pasakė, kad dingtų iš namų ir kiemo. Tada pamatė, kad atsikėlė L., kuri atėjo prie namo durų. G. buvo pabėgęs toliau, po to, pamatė, kad G. laikydamas rankoje metalinį vamzdį, eina link jo, L. jau stovėjo lauke, nuošaliau. Kadangi pamatė, kad G. eina link jo, užsimojęs su metaliniu strypu, tada įbėgo į namo vidų ir užsidarė ir užsklendė namo duris. Tada G. būdamas lauke, su tuo metaliniu strypu į šarvines lauko duris, trenkė apie 10 kartų, tiksliai skaičių neskaičiavo. Kol G. daužė į duris, nuėjo į kambarį ir paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad pas kieme yra asmuo, kuris yra nepageidaujamas ir po to nuėjęs į virtuvę, per langą, pamatė, kad jis daužo automobilio langus ir apie tai informavo operatorę. Kol kalbėjo su operatoriumi, per virtuvės langą matė, kaip G. su metaliniu strypu daužė kieme stovėjusį automobilį Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Matė, kad G. su tuo strypu daužė į galinį automobilio stiklą, į vairuotojo pusės galinį stiklą, kelis kartus trenkė per automobilio stogą, dar kažkur trenkė į automobilį. Tada G. pamatęs, kad jis stovi virtuvėje, tai jis priėjo prie virtuvės lango ir tą metalinį strypą metė į virtuvinį stiklą, po ko, jis išdužo ir pataikė į priešais langą esančią sieną, išklijuotą plytelėmis, bei apgadino sienos plyteles. Išdužus langui ir stovint G. lauke, jis šaukė: „aš tau išmušiu visus langus, užmušiu, papjausiu, padegsiu namus, kad jis yra nepakaltinamas, kad jam viskas pochui“. Jis labai išsigando. Tada paskambino savo žentui J. V. ir paprašė, kad jis atvažiuotų, nes Č. išdaužė mašinos langus, daužo namo stiklus. Tada išgirdo, kad kieme esantis G. kalba mobiliu telefonu suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais, nes jis šaukė: kad „atvažiuokite, aš išmušiau stiklus, kad aš esu nepakaltinamas“. Po to, matė ir girdėjo, kad kieme L. bendravo su G., prašė, kad jis nurimtu ir baigtų tas nesąmones. Po kurio laiko, atvažiavo žentas J.. Išlipęs iš automobilio, žentas pradėjo sakyti G. ką čia darai? G. pamatęs žentą, pradėjo bėgti link miško, o žentas bėgo jį gaudyti. Tada jis ir išbėgo iš namo ir bėgo link tos pusės, kur nubėgo G. su žentu Jonu. Kai pribėgo, pamatė, kad kieme, ant betono ant pilvo guli G., jį laiko žentas Jonas. Tada G. bandė stotis, muistėsi, tačiau, jis kartu su Jonu neleido jam pabėgti. Po kokių 2 minučių, atvyko policijos pareigūnai. Kurie jį sulaikė ir uždėjo antrankius, nes G. priešinosi ir policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai, G. nuvedė į tarnybinį automobilį ir sulaikė. Tada policijos pareigūnai bendravo su juo, jam patikrino alkotesteriu girtumą, kur įpūtė 1,50 promilės alkoholio, apklausė. Kai apklausinėjo policijos pareigūnai, gal tiksliai visko nepasakė, nes buvo išsigandęs ir šoko būsenoje. Po to, ryte apžiūrėjo automobilį Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad yra visas sudaužytas, tai yra išdaužtas automobilio galinis stiklas, išdaužtas vairuotojo pusės galinis stiklas, sulankstytas stogas, kairės pusės galinės durelės sulankstytos, taip pat, sulankstytos bagažinės dangtis, salono viduje buvo pribirę stiklai. Už automobilio apgadinimą, bendrai vertina 500 (penkių šimtų) eurų padarytą turtinę žalą ir mano, tai proto ribose, nes automobilis galima sakyti, neberemontuojamas. Automobilis registruotas buvusios žmonos V. S. vardu, tačiau, jį buvo pirkęs iš savo lėšų. Po to, namo lauko duris, kurios yra šarvinės, vertina 300 eurų suma, tačiau įsigijimo kvito neturi. Virtuvės stiklą vertina 20 eurų, medinį rėmą 80 eurų, viso bendra vertė 100 eurų, plyteles vertina 200 eurų žala, (nes reikia pirkti naujas sienos plyteles, numušti, senas plyteles, išklijuoti) tai į 200 eurų sumą neįeina. Bendrai padaryta 1100 Eur žala. Taip pat, po įvykio labai pergyveno, negali pamiegoti, nes tikrai G. Č. bijo ir bijo, kad jo tie išsakyti žodžiai jo atžvilgiu, gali būti įvykdyti, nes taip pat, jis yra žinomas kaime kaip neprognozuojamas asmuo (žino, kad jis norėjo nušokti nuo tilto, tačiau, jam nepavyko). Tą naktį, jis elgėsi neadekvačiai, nebuvo net priežasties, kad jis taip pasielgtų. G. jau kokie 6-7 metai, pas jį nėra buvęs, ankščiau, pas jį, kartas nuo karto ateidavo. Taip pat, jam baisu, nes kad ir namo durys buvo neužrakintos, jis nesibelsdamas įėjo į mano namą ir vaikštinėjo po namus. Ir tą vakarą, vis kartojo, kad jis yra nepakaltinamas ir kad jis neliks gyvas. Taip pat ikiteisminio tyrimo byloje, reiškia civilinį ieškinį, kur jam padaryta 1000 eurų moralinė, neturtinė žala ir 1200 eurų turtinė žala (b. l. 30-32);

liudytojos L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 23 d., ji buvo atvažiavusi pas savo draugą V. S., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), gatvės nežino. Prieš tai, vakare buvo išėję švęsti „Joninių“. Apie 23.00 valandą, ji kartu su V. nuėjo miegoti. Po to apie 02.00 valandą nakties, kartu su V. gulint lovoje, išgirdo miegamojo kambaryje, kad pradėjo kalbėti vyriškas balsas. Pramerkusi akis, pamatė, kad kambaryje stovi iš matymo pažįstamas vaikinas G., matė, dėl to, kad koridoriuje buvo palikta degti šviesa (turbūt V. pamiršo išjungti šviesą eidamas miegoti). Tada G. paklausė, ką tu čia darai? ar žinai, kiek dabar valandų? Jis atsakė, kad po 2.15 valandų, o į klausimą, ką čia darai? jis nieko neatsakė. Tik pasakė, kad jis važiavo pro šalį ir užsuko, beldė, beldė į namo duris, niekas neįleido, o po to, palenkė durų rankeną, ir įėjo į vidų. Tada ji pasakė, kad jis eitų iš kambario, nes nori apsivilkti chalatą. Tada atsikėlė V.ir kartu su tuo vaikinu išėjo iš kambario ir nuėjo į koridorių. Ji atsigulė toliau miegoti, tačiau negalėjo užmigti. Po kokių 15-20 minučių, gulint lovoje, išgirdo vyriškus riksmus, G. šaukė: „tu čia neknisk proto“, V.s taip pat šaukė ant to vaikino, šaukė, kad jis eitų lauk. Tada atsikėlė ir išėjo į kiemą. Vyrai jau buvo tuo metu lauke. Išėjusi pamatė, kad vyrai vienas ant kito šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Tada ji prašė, kad G. gražiuoju eitų iš kiemo. Jis pasakė, kad niekur neis. V. su tuo vaikinu, toliau, vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tada V. priėjo arčiau jos ir pamatė, kad jam yra nubrozdinta visa kakta. Paklausė, kas nutiko? V. atsakė: kad besigrumdamas su G. kieme, užkliuvo už kažko ir nugriuvo. Tada vaikinas pasiėmė metalinį nupjautą strypą, kuris buvo padėtas lauke, šalia namo, kur buvo metalo krūva. Tada G., rankoje laikydamas metalinį strypą ir užsimojęs pradėjo sakyti, kad iškuls visus langus. Ji vaikinui sakė, kad ramintųsi, ir kad eitų lauk iš kiemo, tada vaikinas atsakė, kad jam „pochui“, V. buvo taip pat kieme. Tada vaikinas priėjo prie V. automobilio, markės nepamena, sidabrinės spalvos, kuris stovėjo namo kieme ir pirmiausia išdaužė galinį stiklą, po to davė su metaliniu strypu į kairės pusės šoninį stiklą, jis sudužo. Tada V. ėjo link vaikino ir norėjo atimti iš jo tą strypą, tačiau vaikinas nepaleido to strypo, mojavo su juo. Tada vaikinas pradėjo vytis V. mojuodamas su tuo strypu ir šaukė „kad aš tave užmušiu“. Aš tuo metu ji buvo lauke. Tada V. įbėgo į namus ir užsirakino namo duris, o ji tuo metu pasiliko lauke. Tada tas vaikinas du kartus su strypu trenkė į šarvuotas duris ir eidamas palei namą link dešinės pusės, G. sviedė metalinį strypą į virtuvės langą, stiklas sudužo. Jis toliau draskėsi ir šaukė, kad čia viską išdaužys, tačiau, neįvardijo ką būtent. Ji tada vaikinui uždėjo rankas ant nugaros ir pasakė, kad jis eitų iš kiemo, nes tikrai paskambins į policiją. Tada jis ją pastūmė. Vaikinas atsakė, kad jam dzin, jis nieko nebijo ir kad jis yra nepakaltinamas. Tada jis atsiprašė, kad pastūmė. Tada jis geranoriškai nuėjo iki kiemo vartų. Ji dar paklausė, kieno čia dviratis, jis pasakė, kad jo. Tada ji apsisuko ir nuėjo į kiemo gilumą, V. tuo metu jau rūkė lauke. Ji įėjo į namo vidų ir įėjusi į virtuvę pamatė, kad ant žemės pilna stiklų, strypas gulėjo priešais langą prie sienos ant grindų, buvo sudaužyta sienos plytelė, o kita plytelė įskilusi. Po to, būnant namo viduje, išgirdo lauke vyriškus balsus, girdėjo to G. ir V., o po to išgirdo kad atvažiuoja automobilis. Ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad G. pradėjo bėgti link miško pusės, užkliuvo už kažko ir jis pavirto. Kai vaikinas nukrito, jis aimanavo ir šaukė „blede“. Tada pribėgo Jonas ir vaikinui gulint ant pilvo, jį laikė prispaudęs su koja ir rankomis. V. taip pat pribėgo prie to vaikino ir jį laikė prispaudęs rankomis. Po to, atvyko policijos pareigūnai. Ar tuo metu V. ar J. sudavė kokius smūgius tam vaikinui, pasakyti negali, nes nematė. Taip pat, norėjo pasakyti, kol buvo lauke ir dalyvavo visame įvykyje, girdėjo, kaip tas vaikinui sakė, kad jis visus langus iškuls ir kad sakė, kad "aš tave užmušiu", tie žodžiai buvo skirti V. atžvilgiu, daugiau, jokių grasinančių žodžių V. atžvilgiu iš to vaikino, bent asmeniškai negirdėjo ir visas įvykis įvyko labai staigiai. Tą vakarą, iš vakaro, buvo vartojusi tik porą taurių, V. buvo vartojęs alkoholio. Vaikinas buvo agresyvus, o ką jis buvo vartojęs, pasakyti negali, nes nuo jo alkoholio kvapas nesijautė, nors labai prie jo arti nebuvo priėjusi. Atvykus policijos pareigūnams, vaikinas buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Taip pat, nori pasakyti, kad nematė, kad tas vaikinas būtų sudavęs kokių smūgių V. atžvilgiu nei su rankomis nei su strypu, nei V. nesudavė jokių smūgių vaikinui. Taip pat, ji jo bijo, dėl savo saugumo, gyvybės, nes negali žinoti, kada jis gali sugrįžti ir ką nors jai ir V. padaryti (b. l. 41-42);

liudytojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 03.00 val., į mobilų telefoną, paskambino V. S. (uošvis), ir pasakė, kad pas jį namuose, įvyko tragedija, tai yra G. Č. išdaužė visus langus. Paklausė, ar jis išsikvietė policiją? V. atsakė, kad policiją jau išsikvietė. V. paklausė: ar bereikia atvažiuoti. V. atsakė, kad reikia. Jis apsirengė ir vienas pats nuvažiavo pas uošvį gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atvykęs ir išlipęs iš automobilio, pamatė, kad kieme stovi V. sugyventinė L. R. su jam pažįstamu vaikinu G.. G. pamatęs, kad jis atvažiavo, tada jis pradėjo bėgti link miško, tai yra link kitos pusės, nei pasistatė savo automobilį. Tada jis pradėjo G. vytis. G. bėgdamas už kažko užkliuvo ir jis priekiu visu ūgiu nuvirto ant išbetonuotos kiemo dalies ir tada jis pradėjo šaukti ai ai, kai pribėgo G. gulėjo vos „neatsijungęs“. Tada prie jų pribėgo V., kuris G. prispaudė su kelėnu ir rankomis, kad G. niekur nepabėgtų. Tada jis nuėjo iki savo automobilio, kad jį patraukti, nes jį buvo užstatęs už keliuko įvažiavimo, nes galvojo, kai atvyks policijos automobilis neįvažiuos į patį kiemą. Tada atvažiavo policija ir pareigūnams parodė pirštu kryptį, kur gulėjo G.. Su policijos pareigūnais nuėjo iki G. ir V.. V. G. nebelaikė, tai jis atsistojo ir norėjo vėl pabėgti, pareigūnai G. sulaikė ir išsivedė į tarnybinį automobilį. Kai G. nuvirto ant minėto betono, po to, matė, kad jam yra kruvina kakta ir kažkuris veido šonas buvo su krauju. Daugiau kažkokių sužalojimų nepastebėjo, nes lauke buvo tamsu. V. buvo nubrozdinta kakta, bet jis sakė, kad ją nusibrozdino, kai prieš tai, prie namo durų, grūmėsi lauke su G.i ir apvirto. Po to, po įvykio matė, kad Renault automobiliui buvo išdaužyti galinis vairuotojo pusės, bagažinės langas. Po to, pamatė, kad virtuvės stiklas išdaužtas, taip pat apgadintos lauko durys. Įėjęs į namo vidų, matė, kad yra sudaužytos ir sienos plytelės. V. klausė, kas čia nutiko? Tada V. papasakojo, kad jis su L. miegojo ir G. įsibrovė per neužrakintas namo duris. V. G. pradėjo varyti lauk iš namų ir kad po to jie „susiėmė“, o dėl ko, neįvardijo priežasties. V. sakė, kad tik susistumdė, bet ar kuris nors vienas kito atžvilgiu naudojo fizinę jėgą, mušėsi, to nepasakojo. Kai G. sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje, girdėjo, kad jis V. šaukė „tau pizdą bus, tau pizdą bus“, bent jau pats supranta, kad tai buvo girto žmogaus sapaliojimas, o ar jie gali būti realūs ir ką G. turėjo tiksliai omenyje, nežino. Policijos pareigūnai V. nustatė 1,50 promilės alkoholio, o kiek G. įpūtė į alkotesterį, nežino, tačiau, akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo neblaivus. Dėl ko, įvyko visas konfliktas, nežino, V. taip pat nesakė (b. l. 44-45);

2020 m. birželio 29 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kurio metu apžiūrėtas metalinis strypas (b. l. 46-49), kuris po apžiūros perduotas saugojimui pagal kvitą Nr. 0003515 (b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo G. Č. prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis G. Č. aktyviais veiksmais – žodžiais ir metaliniu strypu daužydamas aplink esančius daiktus, automobilį, išdauždamas gyvenamojo lango stiklą, grasino nužudyti V. S., sakydamas žodžius, kad užmuš, išdaužys kitus esančius langus, padegs namų duris, ir tikrai neliks gyvas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nukentėjusysis V. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo grasinimai gali būti realizuoti. Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis G. Č. sunaikino nukentėjusiajam priklausantį turtą - strypu išdaužė V. S. priklausančio automobilio Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, kairės pusės galinių durelių stiklą, įlenkė minėto automobilio stogą, kairės pusės galines dureles, galinį dangtį, sugadino namo lauko duris, išdaužė metaliniu strypu virtuvės lango stiklą, apgadino virtuvės sienos plyteles ir dėl šių veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta 1100 Eur turtinė žala. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė neprisimenantis visų nukentėjusiojo atžvilgiu išsakytų grasinimų, daužytų daiktų, tačiau teismo posėdžio metu ištirta medžiaga (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūra) patvirtina kaltinime nurodytus jo veiksmus ir nekelia abejonių. Teismo vertinimu, kaltinamasis neprisimena visų įvykio aplinkybių dėl neblaivumo būsenos (jam nustatytas 1,43 promilės). Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog G. Č. nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos analogiškos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo G. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybes pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju G. Č. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl nesaikingo (neatsakingo) alkoholinių gėrimų vartojimo. G. Č. yra pilnametis, nevedęs, oficialiai nedirbantis (b. l. 60), 2020 m. birželio 25 d. duomenimis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 59), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ lankėsi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus siuntimu, diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F.10.2) (b. l. 63); administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, apie paskirtų baudų sumokėjimą, nėra (b. l. 64-80), teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2017 m. kovo 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams; 2017 m. spalio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, jis pasiųstas atlikti 2017 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 2018 m. gruodžio 10 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, taigi naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui (b. l. 81-87).

Nurodytos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant BK 145 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, už BK 145 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskiriant 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą; už BK 187 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir skirtina subendrinta bausmė – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, G. Č. prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. Č. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laikytina, kad kaltinamasis G. Č. yra atlikęs 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę (b. l. 106-108, 118).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo G. Č. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir prašomą paskirti laisvės atėmimo bausmę atidėti vieneriems metams, paskiriant tam tikrus įpareigojimus.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad G. Č. yra jauno amžiaus, nors duomenų apie oficialiai gaunamas pajamas nėra, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad ilgą laiką dirba pas vieną asmenį neoficialiai, jis jam moka atlyginimą grynais pinigais, gauna apie 600,00 Eur per mėnesį, viso ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuotas veikas, dėl jų padarymo teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, sutiko su byloje pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, pasižadėjo padarytą žalą atlyginti. Teismo vertinimu, G. Č. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo G. Č. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiu. Teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą bei tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos kaltinamajam esant neblaiviam, kas, teismo vertinimu, turėjo didžiulę įtaką šių nusikalstamų veikų padarymui, bei tai, kad kaltinamajam yra nustatytas elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, paskiria BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus.

2020 m. liepos 3 d. nutarimu G. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 115-117).

IV. Civilinis ieškinys

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018). Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

2020 m. liepos 1 d. civiliniu ieškiniu nukentėjusysis V. S. prašo iš kaltinamojo G. Č. priteisti 1100 Eur turtinės žalos bei 1000 Eur neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis visiškai nuniokojo nukentėjusiojo automobilį, išdaužė mašinos langus, sulankstė dureles, stogą, bagažinę, taip padarydamas 500 Eur turtinę žalą. Taip pat sugadino namo laukutines šarvines duris, padarydamas 300 Eur turtinę žalą. Išdaužė gyvenamojo namo virtuvės/valgomojo langą, taip padarydamas 100 Eur turtinę žalą. Taip pat kaltinamajam metus metalinį strypą pro išdaužtą langą į nukentėjusįjį ir jam spėjus pasitraukti, kaltinamasis sudaužė virtuvės/valgomojo sienos plyteles, padarydamas 200 Eur turinę žalą, iš viso savo neteisėtais veiksmais padarė 1100 Eur turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs BK 187 straipsnio 1 dalyje padaryta veika yra įrodyta, kaltinamasis sutiko su padarytos turtinės žalos dydžiu, todėl iš kaltinamojo G. Č. priteistina 1100 Eur turtinė žala nukentėjusiojo V. S. naudai.

Kaip minėta, nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti ir 1000 Eur neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įsibrovimo į nukentėjusiojo namus ir netekęs savo turto (automobilio, namo lauko ir vidaus apgadinimo), V. S. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, neužtikrintumo, nestabilumo jausmą, sutriko jo ramybė. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, kaltininko tyčinius veiksmus, asmenybę, žalos pobūdį, į tai, kad kaltininkas nesistengė bent iš dalies kompensuoti nukentėjusiajam padarytos žalos, prašo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis sutiko su nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžiu, tačiau, nepaisant to fakto, kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydžio pagrįstumą vis tik turi įvertinti ir jį nustatyti, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis V. S. dėl turto sugadinimo, grasinimo su juo susidoroti, patyrė šoką, išgyveno kitokius nepatogumus. Tačiau šiuo atveju, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam sveikatos sužalojimas nebuvo padarytas, jokių rimtesnių padarinių jo sveikatai nesukėlė, buvo sugadintas tik jo turtas, dėl kurio sugadinimo teismas tenkiną reikalavimą dėl 1100 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nenurodė konkrečiai kuom ta neturtinė žala pasireiškė. Tokie teiginiai kaip dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sukrėtimas yra abstraktūs ir turi būti detaliau motyvuojami. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nenurodė, kad dėl patirtų emocinių išgyvenimų būtų sumažėjęs jo darbingumas, būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus dėl sveikatos sutrikimų, nemigos, baimės ir pan., todėl, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, nukentėjusiojo nurodytus motyvus dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas laiko, kad prašoma priteisti 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistina 200 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- metalinis strypas, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0003515 (b. l. 46-49, 50-51), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302-308 straipsniais, 312 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. Č. galutinę sumažintą bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laikyti, kad kaltinamasis G. Č. yra atlikęs 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, G. Č. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 8 (mėnesiams), vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. Č. nukentėjusiojo V. S. naudai priteisti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) turtinę žalą ir 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinę žalą.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, – metalinį strypą, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0003515, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Jūratė Žemgulienė