Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Itina“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ripuva“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti UAB ,,Ripuva“ nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teisės inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą UAB ,,Ripuva“

17. Nemokumo procesą gali pradėti asmenys, kurių teisė (pareiga) inicijuoti nemokumo procesą yra nustatyta įstatyme. Asmenys, turintys teisę ir pareigą inicijuoti nemokumo procesą, reglamentuojami JANĮ 4–5 straipsniuose. Įstatyme nustatytas nemokumo procesą inicijuojančių asmenų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

20. Visų pirma, teismų praktikoje pažymima, kad kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020) ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškime dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo apeliantei nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia 909,08 Eur finansinį reikalavimą, prie pareiškimo pridėjo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, taip pat, duomenis, kad jos reikalavimo teisė yra pradelsta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika (žr. šios nutarties 20 punktą), neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja yra atsakovės potenciali kreditorė, pagrįstai mananti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) įvykdyti įsipareigojimus. Taigi, pareiškėja turi teisę inicijuoti atsakovei nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą.

22. Antra, teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi, fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1549-381/2020; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-910/2024).

23. Taigi, vadovaujantis paminėta teismų praktika (žr. šios nutarties 22 punktą), darytina išvadą, kad vien tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pareiškėjos finansiniu reikalavimu, nurodo, kad įsiskolinimas pareiškėjai buvo įskaitytas, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.

24. Pažymėtina, kad šiuo metu byloje nėra duomenų, jog apeliantė apmokėjo įsiskolinimą pareiškėjai, susitarė dėl skolos eliminavimo, informavo pareiškėją apie skolos įskaitymą ar ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl jai reiškiamų reikalavimų paneigimo. Byloje pateiktas apeliantės atsiskaitymų su pareiškėja išrašas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 3 d. bei kreditorių ir debitorių suvestinės nagrinėjamu atveju nėra pakankami įrodymai, leidžiantys įsitikinti, kad pareiškėja yra skolinga apeliantei. Viena vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie dokumentai nėra pasirašyti atsakingų asmenų, su jais nepateikti pirminiai dokumentai, kurie pagrįstų skolos susidarymo pagrindą. Kita vertus, VSDFV byloje pateikė duomenis, kad yra apeliantės kreditorė, tačiau ji nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, o tai suponuoja, jog apeliantės pateikti įrodymai nėra tikslūs. Aplinkybė, kad pareiškėjos turtas yra areštuotas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog apeliantė yra atsiskaičiusi su ja. Be to, aplinkybė, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra apeliantės kreditorius ir ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatyta išnagrinėjus šios potencialios kreditorės pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto bylos iškėlimo apeliantei atveju (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Juolab kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą tik tuomet, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017, 37 punktas). Vien tai, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 17–24 punktus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiškėjos, kaip kreditorės, pareiškimą dėl nemokumo (bankroto bylos) apeliantei iškėlimo.

Dėl apeliantės (ne)informavimo apie nemokumo proceso inicijavimą

26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nėra gavusi nei vieno kreditoriaus pranešimo dėl nemokumo proceso inicijavimo, kaip tai numatyta JANĮ.

27. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).

28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-450/2021).

29. Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį pranešime turi būti nurodyta juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

30. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kreditorius, siekdamas inicijuoti nemokiai bendrovei nemokumo procesą gali pasirinkti, ar minėtą pranešimą siųsti registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, ar pateikti pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė 2024 m. rugsėjo 30 d. registruotu juridinio asmens buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime apeliantė buvo įspėta, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos neįvykdžius pranešime nurodytos prievolės, nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė per pranešime nurodytą terminą skolos nesumokėjo, nesikreipė į pareiškėją dėl susitarimo sudarymo, todėl ji 2025 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo.

32. Taigi, byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad pareiškėja išsiuntė pranešimą registruotu laišku apeliantės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), laikydamasi įstatyme nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos (žr. šios nutarties 29 punktą). Apeliantė buvo tinkamai informuota apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu skola nebus sumokėta per nurodytą terminą (žr. šios nutarties 29 punktą). Kadangi apeliantė pranešime nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdė, todėl turėjo tikėtis tokios tolimesnės proceso eigos (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė buvo tinkamai informuota apie ketinimą jai inicijuoti bankroto procesą.

Dėl pagrindo iškelti UAB ,,Ripuva“ bankroto bylą (ne)buvimo

33. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog ji yra nemoki. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė neturi galimybės padengti įsiskolinimų kreditoriams, kadangi atsiskaitymo su kitais kreditoriais terminas nėra suėjęs, jie nereiškė pretenzijų dėl skolos. Be to, apeliantė turi debitorių, ketina imtis aktyvių veiksmų skolų išieškojimui, kad galėtų padengti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgdama į tai, mano, kad nėra pagrindo iškelti UAB ,,Ripuva“ nemokumo (bankroto) bylą.

34. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

37. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).

38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, ar kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos.

39. Minėta (žr. šios nutarties 35 punktą), kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Vertinant apeliantės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 30 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.

40. Remiantis 2025 m. sausio 20 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, nustatyta, kad UAB ,,Ripuva“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovės vadovas – M. K. (įgaliojimų pradžios data 2024 m. vasario 6 d.). Bendrovės veikla – duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla; interneto vartų paslaugų veikla (1 t., b. l. 74–76).

41. Remiantis VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2023 m. duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. UAB ,,Ripuva“ turėjo turto už 758 842 Eur (ilgalaikis turtas – 17 200 Eur; trumpalaikis turtas – 741 642 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 740 490 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 152 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 590 421 Eur (per vienerius metus mokėtina suma). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2023 m. apeliantė gavo 68 386 Eur pelno (1 t., b. l. 77–80).

42. Remiantis byloje apeliantės pateikto nepasirašyto balanso už 2024 m. duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. UAB ,,Ripuva“ turėjo turto už 755 440 Eur (ilgalaikis turtas – 17 200 Eur; trumpalaikis turtas – 738 240 Eur (iš kurio, per vienerius metus gautinos sumos – 737 100 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 141 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 611 513 Eur (per vienerius metus mokėtina suma). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2024 m. apeliantė patyrė 24 494 Eur nuostolį (1 t., b. l. 114–115).

43. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB ,,Ripuva“ registruoto nekilnojamojo turto neturi. Išrašo iš kelių transporto priemonių registro duomenimis, transporto priemonių apeliantės vardu taip pat nėra registruota.

44. Remiantis viešai skelbiamais VSDFV duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), UAB ,,Ripuva“ nėra įdarbintas nė vienas apdraustasis asmuo, o įsiskolinimo suma sudaro 2 103,44 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). UAB ,,Ripuva“ mokestinė nepriemoka VMI sudaro 4 333,13 Eur (www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine nepriemoka).

45. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolių kontoroje inicijuotos dvi vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Priverstinis išieškojimas VMI naudai vykdomas bendrai 4 213,82 Eur sumai.

46. Apeliantė byloje pateikė suvestinę lentelę, kurioje nurodomi visų debitorių įsiskolinimai laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d.: 1) ,, Agora IT LLC“ – 370 Eur; 2) ,,Contrust Solutions S.R.L“ – 454,11 Eur; 3) ,,IPv4 Mall Ltd.“ – 923,54 Eur; 4) UAB ,,Itina“ – 379 900,75 Eur; 5) UAB ,,Kitas“ – 2 500 Eur; 6) BUAB ,,Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ – 352 951,50 Eur. Bendra suma – 737 099,90 Eur (1 t., b. l. 110).

47. Apeliantė taip pat pateikė suvestinę lentelę, kurioje nurodomi visi jos kreditoriai laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d.: 1) K. K. – ( - 320 Eur); 2) UAB ,,Muzita“ – 547 475 Eur; 3) mažoji bendrija ,,Rudnia“ – 16 000 Eur; 4) UAB ,,B2Bwood“ – 42 Eur; 5) UAB ,,Fingida“ – 290,40 Eur; 6) VĮ Registrų centras – 13,85 Eur; 7) ,,Ripe NCC“ – 0 Eur; 8) atskaitingi asmenys – 15 316,55 Eur; 9) darbo užmokestis – 18 602,44 Eur; 10) VMI – 14 093,06 Eur. Bendra suma – 611 513,30 Eur (1 t., b. l. 110–111).

48. Vertinant apeliantės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (apeliantė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Minėta (žr. šios nutarties 45 punktą), kad apeliantės atžvilgiu šiuo metu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas VMI naudai dvejose vykdomosiose bylose, bendra išieškomų skolų suma sudaro 4 213,82 Eur. Duomenų, kad apeliantė sumokėjo bent dalį skolos, t. y. vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, byloje pateikta nebuvo, priešingai, kaip matyti iš Antstolių informacinėje sistemoje pateikiamų duomenų apie vykdomąsias bylas, viena vykdomoji byla buvo pradėta 2024 m. gegužės mėn., kita 2024 m. gruodžio mėn., tačiau išieškoma suma iš esmės nepakito, o skolos suma šiuo metu net padidėjo (žr. šios nutarties 44 punktą). Be to, apeliantė taip pat skolinga ir VSDFV Panevėžio skyriui (žr. šios nutarties 44 punktą). Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad 2025 m. vasario 18 d. apeliantės įsiskolinimas sudarė 2 103,44 Eur (iš jų: 1 996,72 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus; 106,72 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas samdomų darbuotojų įmokas). Taip pat, paaiškino, kad taikė sankcijas apeliantei nuo 2024 m. vasario mėn., į bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas kredito įstaigose pateikė debeto mokėjimo nurodymus, kurie iki šiol neįvykdyti (DOK-6776). Kaip matyti iš 2023 m. ir 2024 m. balanso duomenų bendra apeliantės įsiskolinimų suma, mokėtina per vienerius metus, išaugo.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant objektyvių duomenų, kad atsiskaitymo su kreditoriais terminas nėra suėjęs, taip pat, jog apeliantė būtų padengusi įsiskolinimą kreditoriams, iš esmės sumažinusi įsiskolinimo sumą valstybės biudžetui ar antstolis būtų įvykdęs išieškojimą vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas.

51. Vertinant UAB ,,Ripuva“ nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į aplinkybę, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę.

52. Remiantis byloje pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, matyti, kad apeliantės įsipareigojimai nors ir neviršija jos turimo turto vertės, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. padidėjo, o turimo turto vertė sumažėjo, bendrovė 2024 m. dirbo nuostolingai. Be kita ko, apeliantės turimą turtą nuo 2023 m. iš esmės sudaro trumpalaikis turtas (žr. šios nutarties 41–42 punktus), kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Apeliantė neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog realiai turi galimybę vykdyti prievoles. Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad apeliantė sistemingai nevykdo mokestinių prievolių, suponuoja, jog jos veikla negeneruoja pajamų, todėl apeliantė neturi galimybės padengti turimų įsiskolinimų. Vien tai, kad ji ketina kreiptis dėl BUAB ,,Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su apeliantės finansine padėtimi, kadangi galimybė disponuoti sumomis, kurias bus prašoma priteisti šiuo metu yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Nors apeliantė taip pat nurodo, kad ketina imtis aktyvių veiksmų debitorių skoloms išieškoti, pateikė skolininkų sąrašą, tačiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie ketinamus atlikti veiksmus neužtikrina, jog skolas net ir tenkinus ieškinį teisme pavyks išieškoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė yra nemoki.

54. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

55. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, jog šiuo metu ji vykdo veiklą ar bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Minėta (žr. šios nutarties 44–45 punktus), kad apeliantė nevykdo mokestinių prievolių, vykdomas priverstinis išieškojimas. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių įrodymų (pvz., banko sąskaitų išrašų, vykdomų sutarčių sąrašo ar pan.), kad realiai vykdo veiklą ir už tai gauna pajamas. Be to, VSDFV duomenimis, bendrovėje nėra įdarbintas nė vienas apdraustasis asmuo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje pateiktų įrodymų, kad apeliantė teikia paslaugas, atlieka darbus ar parduoda prekes už kurias gauna atlygį, t. y. generuoja pelną, nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra gyvybingas juridinis asmuo.

57. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių veiklos vykdymą, įsiskolinimo sumai kreditoriams nemažėjant, konstatuojama, kad UAB ,,Ripuva“ negali būti laikoma gyvybinga bendrove, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

58. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

59. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė UAB ,,Ripuva“ nemokumo (bankroto) bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.