Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Irmantui Tumui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, aiškino, kad išieškomos pagal vykdomuosius įrašus juose nurodytos sumos, nors pats kreditorinis AB Ūkio banko reikalavimas ir buvo sumažintas, ką patvirtina VSDFV pažymos.

Teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (CPK 118, 133 straipsniai, b. l. 81) atsakovės atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nenurodė, neatsiuntė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išklausius ieškovo atstovo paaiškinimą, susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, susijusiais su nagrinėjamu ginču (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad VšĮ „Lauviluka“ 2007 m. liepos 19 d. su atsakove AB Ūkio banku sudarė kredito sutartį Nr. 07/03-334, kuria bendrovei iki 2012 m. liepos 18 d. buvo suteiktas 20 000 Lt kreditas su 6,75 proc. metinėmis palūkanomis (b. l. 11–16). 2007 m. rugsėjo 17 d. sutartimi Nr. 07/03-724 suteiktas 140 000 Lt kreditas iki 2015 m. rugsėjo mėnesio su 7,32 proc. metinėmis palūkanomis (b. l. 17–22). Prievolės užtikrintos turto įkeitimu ir paprastaisiais vekseliais (21 350 Lt ir 150 248 Lt), laiduotais ieškovo (sutarčių 1.10 punktai, b. l. 11, 17, 23–24). Bankas 2009 m. balandžio mėnesį kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. 2009 m. balandžio 21 d. Panevėžio miesto 5-asis notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus VšĮ „Lauviluka“ nesumokėtai kredito sumai (17 000 Lt ir 125 000 Lt) išieškoti iš vekselio davėjo ir mokėtojo VšĮ „Lauviluka“ ir iš laiduotojo V. Š. (b. l. 24–25). Vykdomieji įrašai perduoti vykdyti antstoliui.

VšĮ „Lauviluka“ 2010 m. birželio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (b. l. 27–28). Nutartis palikta nepakeista 2010 m. lapkričio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (b. l. 29–30). 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai VšĮ „Lauviluka“ bankroto byloje, tame tarpe ir AB Ūkio banko 143 957,92 Lt kreditorinis reikalavimas, t. y. toks, kiek liko neatsiskaityta pagal abi kreditavimo sutartis (b. l. 90–91). Kreditorinis reikalavimas 2012 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo sumažintas iki 94 371,92 Lt, kadangi kreditorė AB Ūkio bankas perėmė J. Š. priklausiusį butą 54 000 Lt vertės (b. l. 97–98). 2015 m. liepos 1 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą dėl VšĮ „Lauviluka“ pabaigos (b. l. 32), įstaiga išregistruota.

Iš V. Š. vykdomas išieškojimas pagal vykdomajame įraše nurodytas sumas (b. l. 33, 34), nors, kaip minėta, AB Ūkio banko kreditorinis reikalavimas sumažintas 54 000 Lt suma.

Ieškovas prašo jo prievolę pagal laidavimą pripažinti pasibaigusia, nes VšĮ „Lauviluka“ yra likviduota.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); laidavimu gali būti užtikrinamas tik pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys, o pagal CK 6.87 straipsnio 1 dalį laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, likvidavus VšĮ „Lauviluka“, baigėsi ir ieškovo laidavimu užtikrinta prievolė BAB Ūkio bankui. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013). Atitinkamai kreditorius nepraranda teisės gauti prievolės įvykdymą iš laiduotojo kaip solidariojo skolininko, nors bylos nagrinėjimo metu būtų priimtas ir įsiteisėtų teismo sprendimas dėl skolininko likvidavimo bei jis būtų įregistruotas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2013).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad atsakovė AB Ūkio bankas VšĮ „Lauviluka“ skolos išieškojimo veiksmų iš vekselio laiduotojo V. Š. ėmėsi iki VšĮ „Lauviluka“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakove, kad nėra pagrindo pripažinti V. Š. laidavimą pasibaigusiu. Teismo įsitikinimu, atsakovė CK 6.6 straipsnio 4 dalies ir 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu turi teisę gauti prievolės įvykdymą iš solidaraus skolininko – ieškovo, kaip laiduotojo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. laidavo 2007 m. liepos 19 d. ir 20007 m. rugsėjo 14 d. išrašytus vekselius, kuriais užtikrintos kredito gavėjos VšĮ „Lauviluka“ prievolės pagal kreditavimo sutartis Nr. 07/03-334 ir 07/03-472. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent pagal šias sutartis neįvykdytų prievolių sumai patvirtintas atsakovės AB Ūkio banko kreditorinis reikalavimas, kuris Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi sumažintas AB Ūkio bankui perėmus už 54 000 Lt J. Š. priklausantį butą. Taigi šia suma, t. y. 15 639,48 Eur, sumažėjo skolininkės VšĮ „Lauviluka“ prievolės dydis kreditorei AB Ūkio bankui, nors iš ieškovo išieškoma vekseliuose, kuriais užtikrintas kredito grąžinimas, suma. Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). Kadangi iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, t. y. laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi, negu skolininkas skolingas (CK 76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis), o pagrindinė prievolė, kuriai užtikrinti išrašytas vekselis, yra sumažėjusi atsakovei perėmus turtą (J. Š. butą) jo verte (54 000 Lt), vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti, kad V. Š. laidavimas pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. vekselį, atsakovei AB Ūkio bankui perėmus nuosavybės teisę į įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumažėjo 15 639,48 Eur.

Ieškovui suteikta valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 9–10). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 386,21 Eur. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei reglamentuotas CPK 96 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju taikytina šio straipsnio 4 dalis, numatanti, jog tuo atveju kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš biudžeto lėšų, nes atsakovė yra BAB Ūkio bankas, kuri taip pat atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalimis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti, kad V. Š. laidavimas pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. vekselį, atsakovei AB Ūkio bankui perėmus nuosavybės teisę į įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumažėjo 15 639,48 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.