Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas materiali savo vaiko neišlaikė nuo 2014 m. balandžio 12 d., todėl pagrįstai prašoma priteisti vaikui išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. Taigi, sutinkamai su CK 3.200 straipsnio nuostatomis, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 24 mėnesius vaikui po 130,00 Eur per mėnesį. Viso įsiskolinimas sudaro 3120,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų). Pažymėjo, kad santuokos metu, t.y. 2015 m. balandžio 20 d. tarp B. B. ir ieškovės Z. Š. buvo pasirašytas paskolos raštelis, kuriuo B. B. paskolino ieškovei Z. Š. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) šeimos poreikiams tenkinti. Skolos grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio mėn. Nurodė, kad visi pasiskolinti pinigai išskirtinai buvo panaudoti tuo metu nepilnamečio vaiko išlaikymui, kadangi atsakovas nei vienu centu neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Santuokos metu gautas kreditas buvo išimtinai panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovė su atsakovu tapo solidariaisiais bendraskoliais. Solidarioji šalių prievolė B. B. atsirado 2015 m. balandžio 20 d. paskolos raštelio pagrindu, kaip solidariojo skolininko, pagal sutartį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), pagrindu. Tokiu būdu, teismo prašoma prievolę trečiajam asmeniui B. B. po santuokos nutraukimo palikti bendra (solidaria) ieškovės ir atsakovo prievole. Ieškovės manymu, iš jos patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų visiškai akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo A. Š. kaltės. Ieškovė už atsakovo ištekėjo iš meilės, o atsakovas savo neatsakingu elgesiu, nuolatiniu girtavimu, vartojamu smurtu šeimos atžvilgiu, sužlugdė svajones, sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą. Dėl ilgalaikio streso tapo sunku susikaupti, dirbti, bendrauti su žmonėmis, pablogėjo atmintis ir kt. Ieškovė kartu su sūnumi G. Š. ne kartą buvo priversti kreiptis į gydytojus, psichologus dėl namie kylančių konfliktų, pablogėjusios sveikatos. Ieškovei ir sūnui G. Š. yra diagnozuotos depresijos. Dėl šių priežasčių nutraukiant ieškovės Z. Š. ir atsakovo A. Š. santuoką ieškovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą įvertina 3000 Eur (trimis tūkstančiais eurų). Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus žmonės, todėl po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Ieškovė prašo bylą nagrinėti iš esmės ir nesiimti priemonių šalims sutaikyti, kadangi santuokiniai santykiai faktiškai yra nutrūkę. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, ji negauna jokių oficialių pajamų (pašalpų, pensijų ir kt.), taip pat neturi santaupų banke bei savo vardu nėra įregistravusi jokių transporto priemonių. (t. 3, b. l. 6-16).

Priešieškinyje nurodoma, kad su pateiktai ieškovės reikalavimais atsakovas nesutinka. Ieškovė nurodo, kad atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo, nes nuo santuokos pradžios nesaikingai vartojo alkoholį, psichologiškai ir fiziškai smurtaudavo prieš namiškius ir prieš nepilnametį vaiką, nes karą jie turėjo bėgti iš namų, nes buvo naudojamas smurtas, yra agresyvaus būdo. Nesutinka su ieškovės nurodytais teiginiai, kad santuoka turi būti nutraukiama dėl jo kaltės. Ieškovės teiginiai yra melagingi ir neparemti jokiais įrodymais. Prieš daugiau nei metus ieškovė paliko šeimą ir išvyko į užsienį. Jis vienas rūpinosi šeima ir vaiku. Jau daugelį metų alkoholinių gėrimų nevartoja ir jais nepiktnaudžiauja. Taip pat iš jo pusės ieškovės atžvilgiu jokio smurto nėra ir niekada nebuvo. Santuokos pradžioje jie abu su ieškove piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, dėl ko kildavo tarpusavio konfliktai. Ieškovė rašo netiesą, kad jis buvo konfliktinių situacijų iniciatorius. Su ieškove nusprendė atsisakyti žalingų įpročių ir santykiai tapo normalūs, todėl nesupranta, kodėl ieškovė nurodo nutraukti santuoką. Kiek jam yra žinoma, ji turi kitą vyrą, su kuriuo ji yra gerai pažįstama jau apie 10 metų. Todėl mano, kad tai yra viena iš nesantaikos šeimoje priežasčių ir nenoro išsaugoti šeimą. Be to, ieškovė pati su draugėmis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kas labai nepatinka sūnui, jis jaučiasi nesaugus. Jis pastoviai rūpinasi šeima, vaikui teikia išlaikymą. Šiuo metu su vaiku taip pat gyvena kartu, tačiau kai tik atvyksta ieškovė, sūnus iš karto keičiasi ir paliko ją. Mano, kad sūnus jos bijo ir yra įbaugintas, nes jos atvykimas sukelia namuose itin didelę įtampą ir stresą. Ieškovė visą laiką atsisakydavo su manimi bendrauti ir kalbėti apie šeimos problemas, priimti kartu šeimos reikalais sprendimus. Ji visiškai nepaisė jo nuomonės, nesiskaitė su jo norais ir pasiūlymas. Jis siekė išsaugoti šeimą, bet ieškovė kategoriškai atsisako apie tai kalbėti. Ieškovė didžiąją dalį laiko būna užsienyje. 2014 metais išvykdama į užsienį, sakė, kad tai tik trims mėnesiams, bet grįžo tik 2016 m. sausio mėnesį. Visą laiką jis vienas rūpinosi sūnumi ir visų šeimos ūkiu. Ji nesirūpino nei šeima, nei šeimos namų ūkiu. Grįžusi iš užsienio, nieko nepaaiškinusi, pateikė teismui dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Bendrauti su juo ir kalbėtis kategoriškai atsisako. Jų sūnus gyvena kartu su atsakovu , jam teikia išlaikymą ir juo rūpinasi, moka visus būtinus mokesčius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas nutraukti santuoką dėl jo kaltės atmestinas kaip nepagrįstas.

Priešieškinyje nurodoma, kad su ieškovės siūlomu turto padalinimo variantu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad buto padalijimas natūra negalimas, dėl to, kad jis prie ją ir nepilnametį sūnų yra ne kartą naudojęs tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą ir turto padalijimas natūra sukels nuolatinius ginčus ateityje ir dėl atsakovo netoleruojamo elgesio, bendras gyvenimas po vienu stogu bus neįmanomas. Nurodoma, kad ieškovė nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, manytina, jog ji taip siekia, kad butas atitektų tik jai vienai. Jų santykiai nėra ypatingai konfliktiškai, iki šiol nebuvo jokio nesutarimo dėl turimo turto valdymo ir disponavimo. Ieškovė neprieštaravo ir sutiko, kad jis gyventų šiame dviejų kambarių bute, mokėtų visus būtinus mokesčius. Ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad dėl to būtų kilę kokių nors konfliktų. Jie yra pasidalinę kambarius, tai yra kiekvienas turi gyvenimui po atskirą kambarį, dėl to nekyla jokių ginčų. Kiekvienas turi savo buities reikmenis, baldus ir kitus kilnojamus daiktus, kuriuos jie jau yra pasidalinę bendru sutarimu. Todėl mano, kad nėra jokių kitų aplinkybių dėl kurių jų santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalinamas nukrypstant nuo lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų, kad dėl nekilnojamojo turto savybių jo natūra tarp sutuoktinių padalinti neįmanoma, ar toks būdas yra nepriimtinas. Sūnus kaip gyveno šiame bute, taip ir liks gyventi. Atkreipia dėmesį, kad šitas butas yra vienintelis jo būstas, todėl patenkinus ieškovės siūlomą variantą dėl turto padalijimo, būtų pažeisto jo teisės. Atsižvelgiant į nurodytą prašo visą turtą padalinti lygiomis dalimis.

Priešieškinyje nurodoma, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl sūnaus gyvenamosios vietos. Nurodo, kad sūnus nuolat gyvena su juo, jis pastoviai sūnumi rūpinasi ir išlaiko, nuperka jam reikalingus ir būtinus daiktus, aprūpina maistu. Su Sūnumi kartu tvarko namų ūkį, jų santykiai iki šiol buvo geri. Ieškovei tai nepatinka ir ji pastoviai sūnui priekaištauja. Taip pat priešieškinyje nurodoma, kad teikti sūnui išlaikymą ir juo rūpintis jis neatsisako ir niekada neatsisakys, nes tai yra jo sūnus, kuris gyvena kartu su juo. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui būtina priteisti kiekvieną mėnesį po 130 Eur, bet pačių sūnaus poreikių ji nepagrindė jokiais dokumentais. Jokių duomenų apie savo turimas arba gaunamas pajamas ji nepateikė. Jo pajamos yra apie 300 Eur per mėnesį, iš kurių jis pilnai išlaiko sūnų, ir moka visus būtinus mokesčius. Jam pragyvenimui lieka mažiau nei 100 Eur per mėnesį, kurių vos užtenka minimaliems poreikiams patenkinti. Gyvendamas kartu su sūnumi ir faktiškai jį pilnai išlaikydamas mano, kad sūnaus poreikiai yra mažesni ir mėnesio išlaidos sudaro apie 170 Eur. Todėl su ieškovės reikalaujamu priteisi sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį po 130 Eur periodinėmis išmokomis nesutinka. Jeigu sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka mokėti po 85 Eur kiekvieną mėnesį bei suteikti kitą materialinę pagalbą. Taip pat atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovė reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodo, kad jis neteikė išlaikymo 2 metus, šią prievolę ji vykdė viena. Tačiau ji nurodo neteisingą informaciją, nes atsakovas pastoviai gyveno kartu su sūnumi ir nuolat juo rūpinosi, prisideda prie jo išlaikymo.

Atsakovas sutinka su ieškovės pozicija, jog abu yra darbingi, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas kitam nereikalauja (t. 2, b. l. 11-17).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. vasario 26 d. išvadoje nurodė, kad Z. Š. ir A. Š. turi sūnų R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiuo metu ieškovė su sūnumi daugiausiai laiko praleidžia pas sūnaus R. klasės draugės A. tėvus: G. ir A. V., adresu: (duomenys neskelbtini). Namas yra su patogumais, jame yra penki kambariai iš kurių vienu naudojasi Z. su R. G. V. nurodė, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio Z. su sūnumi laikinai, kol vyksta skyrybų procesas, gyvena pas juos namuose, kadangi yra nesutarimai su vyru. Ieškovė teigė, kad nori su sūnumi grįžti gyventi į šeimos butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Ji kartu su atsakovu kartu gyventi negali, todėl šiuo metu apsistoję pas G. ir A. V., kartais būna pas savo motiną (duomenys neskelbtini), kartais pas pusseserę, (duomenys neskelbtini). Motina teigė, kad nenori išvykti kažkur kitur gyventi, kadangi vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra paskutiniai mokslo ir nori čia užbaigti mokslo metus. Vaikui sulaukus pilnametystės planuoja išvykti kartu į užsienį. Ieškovė gauna nedarbo draudimo išmoką 111,30 Eur. Atsakovas gyvena šeimos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, jauku yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Bute yra du kambariai, iš kurių vienas skirtas nepilnamečiui vaikui. Tėvas teigė, kad dėl santuokos nutraukimo sutinka. Dėl vaiko gyvenamosios vietos teigė, jog sūnus yra suaugęs ir tegul pasirenka su kuo nori gyventi, o dėl išlaikymo teikimo vyras teigė, jog teiks sūnui išlaikymą kiek uždirbsiantis, taip kaip ir lig šios dienos rūpinosi. Jis teigė, kad kol žmona buvo išvykusi dirbti į užsienį, jis prižiūrėjo ir rūpinosi vaiku. Atsakovas nurodė, kad šeimos butas nori, jog liktų sūnui. Atsakovas dirba UAB „Mediresta“. R. nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini). Jam patinka mokytis šioje mokykloje ir nori šioje mokykloje baigti 12 klasę, vėliau studijuoti KTU programavimą ir išvykti dirbti į užsienį. Laisvalaikiu mėgsta laiką leisti prie kompiuterio ir mokytis. Vaikas teigė, kad su abiem tėvais sutaria gerai. Namuose vaikas turi pareigų: išsiurbti kambarius, išplauti indus. R. apibūdina mamą: protinga, rūpestinga, gera, visada padeda; tėtis: rūpestingas, kartais būna keistas ir pasipyksta. Berniukas nurodė, kad nori gyventi šeimos namuose, kadangi jam čia patinka, nenori keisti mokyklos. Vaikas kartais būna pas draugę namuose, kartu su mama, kartais savo namuose su tėčiu. R. išreiškė norą gyventi su mama. (duomenys neskelbtini) gimnazijos duomenimis, vaikas mokosi vidutiniškai. Vaikas turi meninių gabumų, dalyvavo rajono raiškiojo skaitymo konkurse, laimėjo 1- ąją vietą. Vaikas mėgsta muziką, klasės renginių metu visada yra už ją atsakingas. Mokinys nekonfliktiškas, paslaugus, palaiko gerus santykius su klasės draugais, šiek tiek trūksta iniciatyvos. Dalyvauja klasės ir gimnazijos renginiuose. Vaiko motina domisi jo pasiekimais, kai tik gali lankosi gimnazijos bei klasės renginiuose, palaiko ryšį su pedagogais (1 t., b. l. 30-31).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. gegužės 25 d. išvadoje nurodė, kad ieškovės teigimu, jos ir atsakovo santuoką būtina nutraukti, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, namuose keldavo triukšmą, smurtaudavo, dėl to yra tekę kreiptis į policiją, į teismo medicinos ekspertus. Z. Š. kartu su atsakovu negyvena, jokių santykių nepalaiko, atsakovas nepadeda jai auginti sūnaus, todėl Z. Š. kreipėsi į teismą. Z. Š. kartu su vaiku R. Š. šiuo metu gyvena jos sesers R. Č. motinai O. S. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Name yra 3 kambariai ir virtuvė, yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Būstas su visais patogumais, šildymas vietinis centrinis. Apsilankymo šeimoje metu namuose buvo pakankamai švaru ir tvarkinga. Sūnui miegoti skirta sofa-lova, esanti koridoriuje. Vaikas savo kambario neturi. Iš viso gyvenamajame būste gyvena 8 asmenys. R. Š. mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijoje. Z. Š. niekur nedirba, registruota darbo biržoje. Motina gauna nedarbo draudimo išmoką (111,30 Eur) ir socialinę pašalpą (94,66 Eur). Z. Š. teigė, kad A. Š. visiškai neprisideda prie šeimos gerovės, vaiko neišlaiko, nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo vaiko atžvilgiu. Ieškovė teigė, kad atsakovas naudoja psichologinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš sūnų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir bendravo su sūnumi R. Š.. Vaikas teigė, kad po santuokos nutraukimo nori likti gyventi su motina Z. Š., nes tėvas A. Š. jį ir motiną terorizuoja, neduoda jiems ramybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, į vaiko pareikštą nuomonę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio R. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į R. Š. amžių, jo poreikius, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, ieškovės prašomas priteisti materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 120 Eur iki vaiko pilnametystės, atitinka R. Š. poreikius, teises ir teisėtus interesus (2 t., b. l. 69-70).

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

Santuokos liudijimas patvirtina, kad 1989 m. liepos 15 d. Z. Š. ir A. Š. sudarė santuoką Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos liudijimo įrašas Nr. 206 (1 t., b. l. 5);

Gimimo liudijimas patvirtina, kad R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. Š. ir Z. Š., gimimo liudijimo įrašo Nr. 35 (1 t., b. l. 6);

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas/patalpa – butas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Z. Š. ir A. Š. (pagrindas: 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis, Nr. 1553) (1 t., b. l. 7-8; 34-35);

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,6800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. Š. ir A. Š. (pagrindas: 1996 m. spalio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, Nr. AS39/96-A719) (1 t., b. l. 9-10; 41-42);

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,3100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. Š. ir A. Š. (pagrindas: 1996 m. spalio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, Nr. AS39/96-A719) (1 t., b. l. 11-12; 39-40);

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2,1300 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. Š. ir A. Š. (pagrindas: 1996 m. spalio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, Nr. AS39/96-A719) (1 t., b. l. 13-14; 37-38);

Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašų matyti, kad Z. Š. ir A. Š. nuosavybės teise transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 43-44);

Iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos išrašų matyti, kad Z. Š. ir A. Š. turto arešto ir hipotekų turtui neturi (1 t., b. l. 45-46);

Lietuvos Respublikos VšĮ Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro 2016 m. balandžio 12 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad R. Š. diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, pacientas du metus nuolat gydomas ambulatoriškai (1 t., b. l. 88);

Lietuvos Respublikos VšĮ Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro 2016 m. balandžio 12 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad Z. Š. diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, pacientas nuolat gydomas ambulatoriškai (1 t., b. l. 89);

Iš 2016 m. kovo 22 d. buities tyrimo akto matyti, kad A. Š. darbo pajamos yra 397,53 Eur per mėnesį, Z. Š. – 280,05 Eur pašalpa, namuose švaru, tvarkinga, A. Š. teigė, kad prisideda prie vaiko išlaikymo, sūnus to neneigė, R. Š. gyvena bute su tėvais, kurie pasiskirstę po kambarį (1 t., b. l. 111-112);

Iš pateiktų byloje kvitų matyti, kad prekybos centruose laikotarpiu 2016 m. vasario mėn. - 2016 m. balandžio mėn., buvo pirkti maisto produktai ir kiti daiktai (1 t., b. l. 125-135);

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2015 m. spalio 7 d., 2016 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad R. Š. mokėjo už vairavimo kursus (1 t., b. l. 136);

Grynųjų pinigų išdavimo kvitas patvirtina, kad 2014 m. balandžio 11 d. Z. Š. iš banko sąskaitos išsigrynino 10000 litų (1 t., b. l. 137);

Byloje pateiktas Z. Š. banko sąskaitos 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 17 d., išrašas patvirtina ieškovės atliktas finansines operacijas (1 t., b. l. 138-159);

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 3 d. rašto matyti, kad 2014 m. lapkričio 18 d. buvo užregistruotas vienas iškvietimas, kad Z. Š. į namus neįleidžia jos vyras A. Š. (2 t., b. l. 9-10);

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 13 d. rašto matyti, kad 2016 m. gegužės 1 d. buvo gauti du R. Š. telefoniniai pranešimai dėl netinkamo tėvo A. Š. elgesio (2 t., b. l. 40-47);

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. birželio 13 d. rašto matyti, kad 2014 m. lapkričio 22 d. buvo gautas pranešimas, kad A. Š. grasina pasikarti. A. Š. Šakių GMP automobiliu pristatytas į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių. 2016 m. gegužės 1 d. gautas pranešimas, kad neblaivus A. Š. naudoja psichologinį smurtą prieš sūnų, taip pat minėtą dieną buvo gautas dar vienas R. Š. pranešimas, jog neblaivus tėvas jam grasina (2 t., b. l. 118);

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. birželio 23 d. rašto matyti, kad 2016 m. birželio 23 d. A. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ATPK 181-3 straipsnį ir jam paskirta 2 Eur bauda (2 t., b. l. 119);

Iš 2016 m. birželio 24 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 7104286 patvirtina, kad A. Š. už malkas sumokėjo 600 Eur (2 t., b. l. 120);

Iš pateiktų byloje kvitų ir sąskaitų matyti, kad už komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas laikotarpiu 2015 m. - 2016 m. mokėjo A. Š. (2 t., b. l. 121-131);

2015 m. balandžio 20 d. paskolos raštas patvirtina, kad B. B. paskolino 2000 Eur Z. Š. (3 t., b. l. 18).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarti byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, byloje Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu, šeimos santykių negerbimu. Ieškovas kaltina atsakovę neištikimybe, ieškovė nurodo, kad atsakovas nevengdavo išgerti ir kelti ranką prieš žmoną, todėl kiekviena iš šalių prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo aplinkybes, jog vienas kito negerbė, įžeidinėdavo, užgauliodavo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas naudojo prieš ją fizinį smurtą, dažnai vartodavo alkoholį. Tačiau nei viena iš šalių nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodomas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog tikėjosi sukurti darnius šeiminius santykius, tačiau nepavyko. Atsakovas dėl to nesutiko ir nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp šalių kildavo nuolatiniai konfliktai dėl abipusių priekaištų, dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo, dėl jo fizinio ir psichologinio smurto vartojimo, žeminimo ieškovės atžvilgiu. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek liudytojos M. S. bei R. B., nurodė, kad atsakovas vartojo smurtą ieškovės ir sūnaus atžvilgiu, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šį faktą. Ikiteisminio tyrimo institucijose taip pat nėra užfiksuota jokių smurto atvejų šeimoje, nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakovas nei karto dėl to neteistas, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o liudytojos duodamos parodymus kalbėjo apie įvykius prieš daug metų. Teismas pažymi, kad nei viena liudytoja nenurodė, kad būtų mačiusi ieškovę sumuštą per pastaruosius penkerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bandė įrodinėti šią fizinio smurto aplinkybę, tikėtina, jog jei atsakovas būtų pavartojęs smurtą jos atžvilgiu, ji būtų kreipusis į atitinkamas institucijas dėl šio fakto nustatymo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas priekaištavo dėl ieškovės neištikimybės, nors ieškovės neištikimybės faktas nebuvo nustatytas, priekaištai grįsti prielaidomis, taip pat atsakovas priekaištavo dėl to, kad ieškovė nusprendė išvykti dirbti į užsienį ir pati paliko šeimą, su juo apie finansines lėšas nieko nesitardavo ir jam nepasakodavo. Sutuoktiniai konfliktuodavo matant jų vaikui, kuris kartu su jais gyvendavo, konflikto metu vienas kitą įžeidinėdavo. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad sutuoktiniai nepaisė vienas kito nuomonės dėl bendrų pinigų panaudojimo būdų, nedėjo pastangų suderinti jų skirtingiems požiūriams į kiekvieno iš sutuoktinių elgesio ribas, jų poreikių tenkinimo galimybių, nesiekė iškilusių nesutarimų spręsti abipusiu susitarimu, kiekvienas savo interesus iškėlė aukščiau kito sutuoktinio interesų. Tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesys nepriimtini moralės ir teisės požiūriu. Nors ieškovė tvirtina, kad jų santuoka iširusi jau daug metų ir jie bendro ūkio nebeveda, tačiau neneigė, kad vis tiek atleisdavo atsakovui už jo elgesį ir vėl kartu gyvendavo, po atsakovo panaudoto smurto, nurodo jam atleidusi ir susitaikius. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. balandžio 11 d. šalys kartu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo šeimos butą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad atsakovas smurtavo, naudojo fizinį ir psichinį smurtą, tačiau jos parodymai byloje prieštarauja jos pačios poelgiams. Nors ieškovė teigė, kad visais santuokos metais atsakovas smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta (tai patvirtino ir pati ieškovė), kad ne kartą ilgam laikui buvo išvykusi į Vokietiją, o nepilnametį sūnų R. Š. paliko prižiūrėti savo sutuoktiniui. Proceso metu nustatyta, kad tuo laiku vaikas gyveno su tėvu ir nėra duomenų, jog tėvas netinkamai rūpinosi sūnumi. Be to, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovės teigimu, atsakovas buvo smurtautojas, 2014 m. balandžio mėnesį šalys bendros jungtinės nuosavybės teise nusipirko butą, kuriame kartu gyveno. Atsakovas šį butą suremontavo, jį prižiūrėjo, kai ieškovė buvo išvykusi, mokėjo mokesčius. Pati ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad butą pirkai bendrai, nes planavo ten gyventi su sutuoktiniu. Apklausiant posėdžio metu liudytojos M. S. (2016-11-29 posėdis garso įrašas nuo 11:26:49 iki 11:39:09), R. B. (2016-11-29 posėdis garso įrašas nuo 11:43:21 iki 12:00:47), K. D. (2016-11-29 posėdis garso įrašas nuo 12:01:54 iki 12:14:55) akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek liudytojos kalba apie smurtą, kuris galimai buvo naudojamas labai seniai. Tačiau iš ieškovė elgesio suprantama, kad ji susitaikė su atsakovu ir toliau gyveno, planavo savo bendrą ateitį, tuo tikslu 2014 m. įsigijo bendrą gyvenamąjį plotą. Tai leidžia daryti išvadą, kad anksčiau galimai naudotas smurtas netrukdė planuoti bendros ateities. Tuo tarpu duomenų apie galimą smurtą per paskutinius penkis metus, ar po nekilnojamojo turto įsigijimo byloje nėra. Byloje yra pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė 2014 m. lapkričio 18 d. atėjusi į komisariatą pranešė, kad vyras neįsileidžia į namus, tačiau vėliau iš komisariato ji pasišalino, nurodoma, kad policijos pagalba jai nereikalinga (t. 2, b. l. 9-10). Taip pat pateikta informacija, kad 2014 m. lapkričio 22 d. 16.47 val. buvo gautas iškvietimas, kad A. Š. grasina pasikarti (t. 2, b. l. 118). A. Š. buvo suteikta medicininė pagalba. Šie pranešimai parodo, kad galėjo būti konfliktai, bet tai nepatvirtina aplinkybių dėl sistemingo ir nuolatinio smurto naudojimo.

Taip pat byloje yra pateikta informacija apie tai, kad į policiją skambino trečiasis asmuo R. Š. 2016 m. gegužės 1 d., nurodydamas, kad tėvas jam grasina, naudoja psichologinį smurtą. (t. 2, b. l. 40-47, 118). Dėl šio pranešimo atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka. Vertindamas informaciją apie šį skambutį teismas atsižvelgia į tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad paprastai turi būti atsižvelgiama į asmenų elgesį iki prasidedant teisminiam procesui. Kaip jau buvo nurodyta, iki prasidedant teisminiams procesams šalių sūnus R. Š. gyveno kartu su atsakovu, apie tėvo netinkamo elgesio nei karto nesikreipė į institucijas. Byloje pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad R. Š. teigė, kad su abiem tėvais sutaria gerai, tėtį apibūdino kaip rūpestingą, kartais keistą. (t. 2, b. l. 69-70). Taip pat byloje yra buities tyrimo aktas, kuriame nurodoma, kad A. Š. prisideda prie vaiko išlaikymo, R. Š. gyvena bute su tėvais, namuose švaru, tvarkinga. (t. 2, b. l. 111-112). Tačiau 2016 m. balandžio mėn. akivaizdžiai pasikeitė tiek ieškovės, tiek šalių sūnaus pozicija ir jų parodymai. Jau 2016 m. gegužės 25 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje R. Š. nurodo, kad tėvas A. Š. jį ir motiną terorizuoja, neduoda jiems ramybės. Kaip matyti R. Š. pranešimai dėl tėvo netinkamo elgesio taip pat įvyko jau vykstant teisminiams procesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju būtina vertinti visumą aplinkybių, kurios parodo, kad nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų atsakovo nesugyvenamą būdą. Tuo tarpu negalima laikyti, kad tokias aplinkybes patvirtina paskutiniai skambučiai policijai, nes tuo metu tarp proceso dalyvių buvo įtempti konfliktiniai santykiai, todėl gali kilti ir būti išprovokuojami dažnesni konfliktai, kas laikytina vykstančių teisminių procesų įtaka.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kitus bylos duomenis, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nerado abiems priimtino kompromiso, nesugebėjo išspręsti bendrų šeimos klausimų, todėl ir klausimų, susijusių su santuokos pasibaigimu, tas pačias aplinkybes ir duomenis vertino skirtingai ir ginčijosi. Šalių santykiai iki faktinio santuokos iširimo vis blogėjo. Vertindamas šalių kaltės dėl santuokos iširimo laipsnį, teismas mano, kad galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai juos abu iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Todėl teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismui akivaizdu, jog lojalumo pareigos, nustatytos LR CK 3.27 straipsnyje yra pažeistos iš esmės ir tai sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę daryti. Teismui akivaizdu, kad tą pareigą pažeidė abu sutuoktiniai. Dėl aptarto šalių santuoka nutrauktina abiems sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius santuokines pareigas, todėl dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išreiškė prašymą po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardes palikti nepakeistas: ieškovei - „Š.“, o atsakovui - „Š.“. Atsakovas dėl tokio prašymo neprieštaravo ir priešieškinyje taip pat nurodė, kad prašo palikti santuokoje turėtas pavardes. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., atsakovas sūnui R. Š. išlaikymą teikė nereguliariai ir nepakankamo dydžio, todėl iš jo turėtų būti priteistas 3120 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 130 Eur už 24 mėnesius. Atsakovas su tokiais ieškovės teiginiais nesutiko, nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo neturėtų būti, nes ieškovės nurodytu laikotarpiu išlaikymą jis vaikui teikė, skaičiuojant ir ieškovės teiktą išlaikymą sūnui, būtinieji vaiko poreikiai turėjo būti patenkinti.

Atsakovas apie šiuo laikotarpiu teiktą išlaikymą sūnui rašytinių duomenų nepateikė, tačiau nurodė, kad sūnus gyveno su juo kartu, nes ieškovė buvo išvykusi į užsienį. Patvirtino, kad jis teikė išlaikymą sūnui grynais pinigais, taip pat pirkdamas maisto produktus ir kitus daiktus, kurie buvo reikalingi, t.y. higienos priemones, drabužius, darydavo sūnui valgyti, skalbė jo rūbus, mokėjo už buto, kuriame jie gyveno komunalinius patarnavimus, taip pat už telefono sąskaitas. Tai patvirtina byloje pridėti kvitai ir sąskaitos (2 t., b. l. 121-131). Šias aplinkybes patvirtino ir pats R. Š.. Jis nurodė, kad tėtė jam duodavo pinigų visuomet, kai tik jis paprašydavo, kad pirkdavo maistą, namuose visada buvo valgyti, mokėjo ir buto mokesčius, buvo nupirkęs dvejus džinsus, džemperį. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovas taip pat rūpinosi sūnaus išlaikymu ir jį reguliariai teikdavo savo sūnui kas mėnesį.

Būtina atsižvelgti į tai, kad sutuoktinių pareiga yra bendrai rūpintis vienas kitu, šeima, vaikais. Iš bylos matyti, kad tuo metu ieškovė dirbo užsienyje, gaudavo didesnes pajamas, tad ji galėjo teikti didesnį išlaikymą. Proceso metu buvo nurodyta, kad ji lėšas siųsdavo tiesiogiai sūnui, kuris ne visada tėvą informuodavo apie gautas lėšas. Tuo tarpu tėvas gyvendamas kartu sus sūnumi pagal galimybes rūpinosi sūnumi – pirko ir gamino maistą, pagal poreikį duodavo pinigų sūnui. Nors buvo teigiama, kad atsakovas nedirbo, o ieškovė duodavo pinigų ir atsakovui, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų nenustatyta, kad buvo daryti pervedimai atsakovui. O duomenis apie atsakovo pajamas patvirtina, jog A. Š. 2014, 2015, 2016 m. dirbo ir gaudavo minimalias pajamas.

Teismas pažymi, kad abi šalys prašo butą padalinti natūra, tačiau kyla ginčas dėl buto padalinimo dalių. Atsakovas prašo padalinti butą po 1/2 dalį, tačiau ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai visą butą.

Be to, teismas dalindamas turtą nelygiomis dalimis privalo įsitikinti, kad kita šalis turi kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovas šiuo metu gyvena šeimos bute, kito nekilnojamojo turto jis neturi. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas gali apsigyventi pas tėvus, arba išsinuomoti, tačiau tai yra tik prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis apie atsakovo galimybes.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).