- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- 2VP-1347-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15376-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., E. P.
- Skolininkas
- E. P.
- Kreditorius
- L. R.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
suinteresuoto asmens E. P. atstovei adv. I. M.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė E. P., išieškotojas L. R.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas antstolis D. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su pareiškimu dėl baudos skyrimo, prašydamas spręsti suinteresuoto asmens (skolininkės) E. P. atsakomybės klausimą už 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2YT-21984-1102/2021 nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pateiktame pareiškime ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, antstolis nurodo, kad išieškotojas L. R. priverstiniam vykdymui jam pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT-21984-1102/2021, kuriame nurodyta išieškotojo L. R. ir nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka, pagal kurią: „3.3. Šalys susitaria, kad L. R. su vaiku M. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., L. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą; 3.4. Kiekvieną savaitę L. R. turi teisę su vaiku M. R. bendrauti dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą; 3.5. Apie darbo dienas, kuriomis ketina bendrauti su vaiku (3.4 punktas) L. R. informuoja E. R. ne vėliau, kaip iki prieš tai einančios savaitės sekmadienio 21 val. Jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykdyti negali, E. R. apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 24 valandas; 3.6. Nelyginiais kalendoriniais metais L. R. su dukra M. R. švenčia Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 19 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmąją dieną 19 val. Lyginiais kalendoriniais metais L. R. su dukra bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 3.7. Šv. Kūčias ir Šv. K. L. R. su dukra M. R. bendrauja tokia tvarka: lyginiais metais gruodžio 24–25 d. – su tėvu, gruodžio 26 d. – su motina, o nelyginiais metais dukra praleidžia gruodžio 24–25 d. su motina, o gruodžio 26 d. – su tėvu; L. R. vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima jam priskirtos šventinės dienos 10 val. ir priklausomai nuo bendravimo metų grąžina tą pačią arba kitą dieną 19.00 val.; 3.8. Lyginių kalendorinių metų sausio 1–ąją dieną L. R. bendrauja su dukra M. R., pasiimdamas dukrą Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 16 val. iš gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir gražindamas į gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 17 val. Nelyginių kalendorinių metų sausio 1–ąją dieną (taip pat Naujųjų metų išvakares) M. R. praleidžia su mama E. R.; 3.11. Kiekvienais metais Motinos dienos savaitgalį su vaiku bendrauja E. R., o Tėvo dienos savaitgalį – L. R.; 3.12. 3.8–3.11 punktuose nurodytų švenčių metu taikoma šiuose punktuose nustatyta bendravimo tvarka, neatsižvelgiant į 3.3–3.5 punktuose nustatytą tvarką. Šalys susitaria, kad jei 3.8–3.11 punktuose nurodytos šventės sutampa su savaitgaliu ir tai lemia, kad tris savaitgalius iš eilės vaikas praleis su tuo pačiu iš tėvų, trečiąjį savaitgalį bendravimo eiliškumas yra pakeičiamas (t. y. dėl 3.8–3.11 punktuose nurodytų švenčių vienas iš tėvų su vaiku bendrauja ne daugiau nei du savaitgalius iš eilės, vėliau eiliškumas nustatomas iš naujo); 3.13. Kiekvienais metais L. R. bendrauja su dukra per savo gimtadienį (rugpjūčio 11 d.), pasiimdamas M. R. iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 12 val. (jeigu tai savaitgalis) arba 17 val. (jeigu tai darbo diena) ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 21 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3.14. Kiekvienais metais E. R. bendrauja su dukra per savo gimtadienį (balandžio 9 d.). Jeigu motinos gimimo diena sutampa su savaitgaliu arba darbo diena, kurią su vaiku priklauso bendrauti tėvui, tėvo ir dukters bendravimas neįvyksta arba L. R. dukrą grąžina į gyvenamąją vietą jos gimimo dieną iki 12 val.; 3.15. Tiek L. R., tiek E. R. turi teisę su vaiku dalyvauti M. R. senelių gimimo dienos šventėse (neatsižvelgiant į 3.3–3.5 punktuose nustatytą tvarką), apie tai informuodami kitą šalį ne vėliau kaip prieš 48 valandas; 3.16. M. R. gimimo dienos šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nelyginiais metais tokią šventę organizuoja E. R., lyginiais metais – L. R.; 3.17. Per vienerius kalendorinius metus tėvas L. R. su vaiku M. R. gali atostogauti 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Atostogos dalijamos į du laikotarpius po 7 dienas; 3.18. Per vienerius kalendorinius metus ne daugiau, kaip 2 (dvi) savaites tėvo L. R. bendravimas su vaiku gali neįvykti dėl vaiko ir mamos E. R. atostogų; 3.19. Atostogų laiką Šalys derina iš anksto trumposiomis žinutėmis arba el. laišku. Pirmenybė pasirinkti atostogų laiką tenka tai iš Šalių, kuri pirma kitai Šaliai pranešė apie pasirinktą atostogų laikotarpį; 3.20. Šalių susitarimu L. R. su dukra M. R. gali bendrauti ir kitu, šioje sutartyje nenumatytu, laiku. 3.21. Už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų M. R. su bet kuriuo iš tėvų gali išvykti tik esant rašytiniam kito iš tėvų sutikimui“.
Šalies argumentai
3. Antstolio D. Š. pareiškime nurodoma, kad išieškotojas L. R. kreipėsi į jį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei E. P. už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą bei nurodė, kad skolininkė E. P. nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. neleido tėvui bendrauti su dukra 2024-01-16, taip pat savaitgaliais nuo 2024-07-12 iki 2024-07-14, nuo 2024-07-26 iki 2024-07-28. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.12 punkte, kuriame yra aiškiai nurodyta, dėl kokių konkrečių švenčių yra keičiamas savaitgalių eiliškumas (punktai 3.8 – 3.11), pagal 3.8 punktą konkrečiai dėl sausio 1 -osios šventės, pagal 3.11 punktą dėl tėvo arba motinos dienos savaitgalio. Pažymi, jog skolininkė motyvavo vaiko liga, tačiau jokių įrodymų, kad tą dieną (2024-01-16) dukra sirgo, nėra, priešingai vaikas tą dieną dalyvavo pamokose bei popamokinėje veikloje. Atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkė E. P. 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje Nr. 2VP-21255-842/2022 jau buvo nubausta 250 Eur bauda už sprendimo nevykdymą; 2023 m. birželio 16 d. nutartimi byloje Nr. 2VP-12079-1153/2023 buvo nubausta 300 Eur bauda; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi pakeisdamas 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, paskyrė 500 Eur dydžio baudą, bei 2024 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino 2024 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei paskyrė 520 Eur dydžio baudą. Taigi skolininkė jau keturis kartus įsiteisėjusiomis nutartimis yra bausta už sprendimo nevykdymą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime į prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą nurodė, kad su antstolio pareiškime ir akte nurodytais faktais apie bendravimo tvarkos pažeidimus nesutinka ir prašo pareiškimą atmesti. Pažymi, kad antstolis vadovavosi tik suinteresuoto asmens L. R. nurodytomis aplinkybėmis ir nebandė aiškintis, ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad ji nevykdė teismo sprendimo. Perduodamas klausimą dėl sprendimo nevykdymo akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas ir kokios aplinkybės antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teigia, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimo nevykdymą teismo skiriama tik kaltės pagrindu. Atsiliepime nurodo, kad M. R. sausio 16 d. pasijuto blogai, skaudėjo galvą, turėjo temperatūros, dėl ko negalėjo būti muzikos mokyklos pamokoje. L. R. buvo informuotas nedelsiant, todėl E. P. veiksmuose tokioje situacijoje nėra kaltės. Be to, jis neišreiškė noro slaugyti dukros, vakare pasikalbėjo telefonu, susižinojo apie jos savijautą ir pretenzijų dėl neįvykusio bendravimo nereiškė. E. P. teigimu, tėvo ir vaiko bendravimas vyko kita forma, t. y. bendraujant telefonu, o vaiko liga, kai bendravimui skirta keletą valandų, turi būti vertinama svarbia priežastimi. Pasisakydama dėl savaitgalių skaičiavimo, E. P. nurodo, kad pagal Tvarkos 3.18 punktą, negali L. R. bendravimas su dukra neįvykti ne daugiau kaip 2 savaites. Teigia, kad 2024 m. liepos mėnesį tokio fakto nebuvo, nes jos atostogos nesutrukdė tėvui bendrauti kas antrą savaitgalį. Tėvas su dukra bendravo nuo birželio 30 d. iki liepos 7 d. o kitas savaitgalis nuo liepos 12 d. iki liepos 14 d. priklauso mamai. Kokiais skaičiavimais remiasi antstolis, neaišku, nes nebuvo sąlygų pakeisti eiliškumą, nei vienas iš tėvų dėl atostogų ar švenčių nepraleido su dukra dviejų savaitgalių iš eilės. Suinteresuoto asmens E. P. teigimu antstolio prašymas spręsti dėl jos atsakomybės nepagrįstas, o aplinkybės galėjo būti nustatytos, nesikreipiant į teismą. Pabrėžia, kad L. R. konfliktuoja ne tik su vaiko mama, bet ir su savo dukra, nesilaikydamas savo įsipareigojimo užtikrinti, kad vaikas būdamas su tėvu, galėtų bendrauti su mama telefonu, atiminėja iš dukros telefoną, taip sukeldamas konfliktines situacijas. Tokiais veiksmais sukelia dukros nenorą bendrauti su tėvu. Tvirtina, kad tėvo teisė pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nėra ribojama, tačiau tėvas bendravimą su dukra pagal nustatytas sąlygas absoliutizuoja, visiškai neatsižvelgdamas į dukros norus bei pageidavimus. Mano, jog aklas minučių, valandų, dienų skaičiavimas neatitinka vaiko interesų. Atsiliepime teikia pavyzdžių, kad tėvas per bendravimo su tėvu dienas dukra nedalyvavo draugių gimtadienyje, praleido šokių ataskaitinį metinį koncertą, praleido tapybos būrelio užsiėmimus, nes tėvas turėjo kitų planų, atsisakė dukrą nuvežti. E. P. teigimu, toks tėvo egoistiškas požiūris į dukrą provokuoja jos nenorą važiuoti pas tėvą, todėl jai nuolat tenka dukrą įkalbinėti. Dukrai yra nemalonu ir nepriimtina girdėti neigiamus apibūdinimus apie mamą ir tai patvirtinta VVAĮT Vaiko situacijos vertinimo anketoje (2024-06 Nr. 1VSV). L. R. konfliktuoja ir su M. bendraklasių tėvais ir net mokytoja. Vaiko norų ignoravimas kenkia tėvo ir dukros ryšiui išlaikyti, žaloja vaiką. Pažymi, kad sprendimas dėl tėvo bendravimo su dukra yra vykdomas, L. R. nurodyti pažeidimai yra grindžiami tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl antstolio prašymą skirti baudą prašo atmesti.
5. Suinteresuotas asmuo L. R. pateiktame atsiliepime nurodo, jog antstolio pareiškimui pritaria ir prašo teismo jį tenkinti, skiriant skolininkei E. P. maksimalią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą už visus teismo nustatytus pažeidimus, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nepaisant to, kad tarp suinteresuotų asmenų geranoriškai buvo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, E. P. jo dažnai nepaisė ir pažeidinėjo, dėl ko jis buvo priverstas pradėti priverstinio bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo procedūrą. Iki šiol skolininkei yra paskirtos keturios nuobaudos už sprendimo nevykdymą : 250 Eur dydžio bauda civilinėje byloje Nr. 2VP-21255-842/2022, 300 Eur dydžio bauda civilinėje byloje Nr. 2VP-12079-1153/2023, 500 Eur dydžio bauda civilinėje byloje Nr. e2S-459-614/2024, 520 Eur dydžio baudą civilinėje byloje Nr. 2VP-1394-465/2024. Pažymi, kad net po teismų paskirtų keturių baudų situacija nepasikeitė, nes E. P. ir toliau pažeidžia nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsiliepime suinteresuotas asmuo L. R. nurodo, kad buvo pažeistas Tvarkos 3.4 punktas, pagal kurį jis turi teisę bendrauti su dukra M. kiekvieną savaitę dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val., pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. Teigia, kad 2024-01-16 d. E. P. jam neleido bendrauti su dukra, melagingai motyvuodama, kad vaikas serga. Tą dieną dukra buvo mokykloje, o po pamokų ėjo į Karoliniškių muzikos mokyklos užsiėmimus, jokių kreipimųsi į gydytojus e-sveikata sistemoje tą dieną nebuvo užfiksuota. Kompensuoti prarastą laiką E. P. atsisakė. Be to, suinteresuoto asmens L. R. teigimu, vaiko mama atsisakė tėvui perduoti dukrą 2024 m. liepos 13-14 d. savaitgalį, bei 2024 m. liepos 27-28 d. savaitgalį, kurie pagal eiliškumą priklausė tėvui. Kadangi vaikas turėjo būti perduotas penktadienį, jis teigia praradęs viso 6 dienas, kas reiškia, kad 6 kartus buvo pažeista bendravimo tvarka su vaiku pagal Tvarkos 3.3 punktą, numatantį savaitgalių eiliškumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad E. P. neteisingai interpretuoja Tvarkos 3.12 p., kuriame, jo manymu, yra aiškiai nurodyta, dėl kokių konkrečių švenčių yra keičiamas savaitgalių eiliškumas (punktai 3.8 - 3.11) ; pagal 3.8 punktą dėl sausio 1-osios šventės, pagal 3.11 punktą dėl tėvo arba motinos dienos savaitgalio. Pažymi, kad vaiko mamai siūlė iš anksto sudaryti savaitgalių grafiką, kad nekiltų nesklandumų, tačiau E. P. piktybiškai tai atsisakė padaryti. Atsiliepime L. R. nurodo, kad teismo sprendimu patvirtinta šalių sutarta bendravimo su vaiku tvarka yra privaloma vykdyti. Iš teikiamų įrodymų matyti, kad vaiko motina akivaizdžiai siekia mažinti ryšį su nepilnamete dukra, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka pažeidinėjama piktybiškai ir skirtina maksimali nuobauda.
6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. R. bei jo atstovas palaikė antstolio D. Š. pareiškimą bei suinteresuoto asmens L. R. atsiliepime nurodytas aplinkybes.
7. Suinteresuoto asmens E. P. atstovė advokatė I. M. teismo posėdžio metu nesutiko su antstolio pareiškimu atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
8. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu nutraukta L. R. ir E. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų valią atitinkanti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.3-3.21 punktuose yra nustatyta nepilnamečio suinteresuotų asmenų vaiko M. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu L. R. tvarka (toliau – Tvarka).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.
10. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
11. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 24 punktas nustato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; kt.). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
14. Bylos duomenimis patvirtinta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 nutraukta L. R. ir E. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų valią atitinkanti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.3–3.21 punktuose yra nustatyta nepilnamečio vaiko M. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu L. R. tvarka. 3.3 punkte šalys susitarė, kad L. R. su vaiku M. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., L. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. 3.4 punkte šalys susitarė, kad kiekvieną savaitę L. R. turi teisę su vaiku M. R. bendrauti dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. 3.5 punkte šalys susitarė, kad apie darbo dienas, kuriomis ketina bendrauti su vaiku (3.4 punktas) L. R. informuoja E. R. ne vėliau, kaip iki prieš tai einančios savaitės sekmadienio 21 val. Jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykdyti negali, E. R. apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 24 valandas. 3.12 punkte šalys susitarė, kad jei 3.8–3.11 punktuose nurodytos šventės sutampa su savaitgaliu ir tai lemia, kad tris savaitgalius iš eilės vaikas praleis su tuo pačiu iš tėvų, trečiąjį savaitgalį bendravimo eiliškumas yra pakeičiamas (t. y. dėl 3.8–3.11 punktuose nurodytų švenčių vienas iš tėvų su vaiku bendrauja ne daugiau nei du savaitgalius iš eilės, vėliau eiliškumas nustatomas iš naujo).
15. Remiantis šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. R. su dukra M. atostogavo nuo 2024 m. birželio 30 d. 20 val. iki 2024 m. liepos 7 d. 20 val. apie tai suinteresuotą asmenį E. P. informuodamas 2024 m. balandžio 16 d. el. laišku (bylos l. 27). Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog šios tėvo atostogos sutapo su motinos savaitgaliu (bylos l. 24). Byloje taip pat nustatyta, kad sekantį savaitgalį, t. y. liepos 13-14 d. ir paskutinį liepos savaitgalį, t. y. 26 -28 d. nepilnametė M. laiką praleido su motina E. P., o liepos 19 - 21 d. savaitgalį su tėvu L. R..
16. Suinteresuotas asmuo L. R. pripažįsta, kad jo atostogos sutapo su E. P. priklausančiu savaitgaliu, tačiau laikosi pozicijos, kad atostogos savaitgalių eiliškumo nekeičia, todėl ir sekantis savaitgalis (liepos 13-14 d. d.) su dukra turėjo būti skirtas jam. Taip pat L. R. sutinka, kad liepos 20-21 d. d. savaitgalis pagal Tvarką priklausė motinai, tačiau jis, iš anksto informavęs E. P., šį savaitgalį praleido su dukra, kaip tai numato Tvarkos 3.15 punktas. Paskutinis liepos mėnesio savaitgalis (27-28 d. d.) L. R. teigimu jam priklausė pagal eiliškumą. Suinteresuoto asmens L. R. nuomone, pagal šalių laisva valia sutartą Tvarką, šiuo atveju jis turėjo teisę bendrauti su dukra visus liepos mėnesio savaitgalius, todėl du praleistus savaitgalius (liepos 13-14 d. d. ir liepos 27-28 d. d.), tame tarpe ir penktadienius, per kuriuos yra numatytas vaiko perdavimas, jis laiko Tvarkos pažeidimu.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje aptarta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra pakankamai aiški ir suprantama, joje nustatytos konkrečios tėvo bendravimo su vaiku dienos ir laikas. Visgi, tam tikri atvejai Tvarkoje nėra sureguliuoti, todėl šalių interpretuojami skirtingai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl savaitgalių eiliškumo, kai tėvo planuojamos atostogos su dukra M. sutampa su savaitgaliu, pagal eiliškumą tenkančiam motinai, sutartyje nėra aptartas. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo L. R., savaitgalių eiliškumo keitimas pagal Tvarką numatytas tik dėl šventinių dienų, numatytų 3.8 – 3.11 punktuose. Kaip turi būti sprendžiamas klausimas tokiais atvejais, kai vieno iš tėvų atostogos sutampa su kito savaitgaliu, Tvarkoje nepasisakyta. Suinteresuoto asmens L. R. teigimu, savaitgalių eiliškumas neturėjo būti keičiamas, nes Tvarka tokios taisyklės nenumato. Tačiau su tokiu Tvarkos nuostatų aiškinimu teismas turi pagrindo nesutikti.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas dėl savaitgalių eiliškumo pasikeitimo sutartyje nenumatytais atvejais buvo kilęs ir ankščiau, kuomet buvo sprendžiama, kuriam iš tėvų tenka sekantis savaitgalis po su vienu iš tėvų praleistų atostogų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. byla Nr. e2VP-21387-534/2023). Tuomet suinteresuotas asmuo L. R. laikėsi priešingos pozicijos, tvirtindamas, jog savaitgalių eiliškumo pasikeitimas įvyko, net ir nesant numatytam bendravimo tvarkoje. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, tokią teisinę poziciją palaikė, iš esmės patvirtindamas, kad savaitgalių eiliškumo pasikeitimas yra galimas ir sutartyje nenumatytam atvejui (civ. byla Nr. e2S-459-614/2024, 27, 28 punktai). Iš to darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo L. R., formaliai traktuodamas sutarties sąlygas, laikosi nenuoseklaus sutarties aiškinimo ir sutartyje neaptartas situacijas, kaip ir ši, atsižvelgdamas į savo interesus, interpretuoja skirtingai. Nuosekliai laikantis tos pozicijos, kad Tvarkos nesureguliuotam atvejui dėl tam tikrų aplinkybių išnaudojus ne sau tenkantį savaitgalį, vadovaujantis proporcingumo ir pusiausvyros principu, sekantis savaitgalis turėtų priklausyti kitam tėvui (motinai), laikytina, kad savaitgalių eiliškumo pasikeitimas įvyko. Tokiu atveju, po tėvo atostogų, praleistų su dukra, antras liepos savaitgalis tenka motinai, trečiasis – tėvui, o paskutinis vėl tenka motinai. Šiuo atveju faktiškai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laikas su dukra 2024 metų liepos mėnesį iš esmės sutapo su įprastiniu, numatytu 3.3 punkte. L. R. liepos mėnesį praleido laiką su dukra M. du savaitgalius ir laiką savo atostogų metu. Nors Tvarkos 3.12 punkte kalbama apie eiliškumo keitimą tik šventinių dienų metu, taikant analogiją, teismo vertinimu, neturėtų būti situacijų, kuomet visi savaitgaliai tenka tik vienam iš tėvų, kaip to siekė suinteresuotas asmuo L. R..
19. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
20. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. liepos mėnesį abu suinteresuoti asmenys su dukra praleido po du savaitgalius, o skyrium gyvenantis tėvas dar ir savo atostogų dalį, galima pagrįstai teigti, kad bendravimo tvarkos tikslas užtikrinti vaiko šeimos ryšius bei palaikyti tėvo kontaktą su nepilnamečiu vaiku, nenukentėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko teisės ar interesai buvo pažeisti. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo L. R. kruopščiai ir atsakingai laikosi bendravimo sutarties sąlygų, kaip teigia, nepraleidžia jam bendravimui skirto laiko su dukra, o tai reiškia, kad tėvui iš esmės yra užtikrinta teisė dalyvauti vaiko auklėjime, ugdymo procese, prisidėti prie jo priežiūros. Kita vertus, tėvas yra atsakingas už pilnaverčio ir konstruktyvaus santykio su vaiku kūrimą, saugumo vaikui užtikrinimą, nesukeliant rizikos veiksnių, nurodytų 2024 -08-03 Vaiko situacijos vertinimo anketoje (bylos l. 39 - 45).
21. Remiantis išdėstytu, galima pagrįstai teigti, kad kilęs ginčas dėl to, kuriam iš tėvų ir kurį savaitgalį tenka teisė praleisti su dukra, labiau susijęs su skirtingu Tvarkos nuostatų aiškinimu, kas gali būti pagrindas inicijuoti sutarties pakeitimus (jei šalims nepavyksta susitarti), o ne baudinių sankcijų taikymu, kuriam būtinas skolininko kaltų veiksmų konstatavimas. Vadovaujantis nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo pripažinti suinteresuoto asmens E. P. kaltės dėl trukdymo tėvui bendrauti su dukra savaitgaliais liepos 13-14 d. d. ir liepos 27-28 d. d., nes sutarties 3.3 punktas numato tik tėvo bendravimo laiką su vaiku kad antrą savaitgalį, kaip ir faktiškai įvyko.
22. Remiantis byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2024 m. sausio 16 d. suinteresuoto asmens L. R. bendravimas su nepilnamečiu vaiku pagal Tvarkos 3.4 punktą, numatantį, kad tėvas turi teisę bendrauti su dukra dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val., neįvyko. Apie tai, kad dukros M. tą vakarą neatveš, suinteresuotas asmuo E. P. informavo vaiko tėvą žinute 15.07 val. (bylos l. 37). Joje nurodė, kad <... M. muzikos mokykloje pasijautė blogai, todėl pasiėmiau užsiėmimams nepasibaigus, grįžus pasimatavom temperatūrą, temperatūra 37,7 ir skauda galvytę...>. Sekančią dieną temperatūros nebuvo, todėl vaikas ėjo į mokyklą. Suinteresuoto asmens L. R. teigimu, dukros liga nebuvo patvirtinta jokiais medicininiais įrodymais, todėl tokią nurodytą priežastį laiko melaginga.
23. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad dėl Tvarkos 3.4 ir 3.5 punktų, reglamentuojančių E. P. pareigą informuoti apie svarbias priežastis, dėl kurių tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku negali įvykti, pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023. Spręsdamas dėl tėvo galimybės slaugyti sergantį vaiką savaitgaliais, teismas padarė išvadą, kad <...L. R. bei M. R. bendravimas dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos) gali nevykti tik darbo dienomis... > ( nutarties 60 punktas). Be kita ko, teismas rėmėsi paties suinteresuoto asmens L. R. sutarties aiškinimu, kad dėl vaiko ligos jo bendravimas su dukra gali neįvykti tik darbo dienomis, o bendravimui savaitgaliais išimtys nenumatytos (nutarties 16 punktas). Vertinant bylos rašytinius įrodymus matyti, kad vaiko motina informavo tėvą apie vaiko savijautą, nesilaikant Tvarkos 3.4 punkte numatytų terminų. Visgi, teismo vertinimu, tokia situacija įmanoma, kad vaikas gali pasijusti blogai ir tuomet būtina informuoti nedelsiant, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (bylos l. 37). Gydymo įstaigos duomenų apie vaiko sveikatą nebuvimas nepaneigia aplinkybės, kad vaikui galėjo būti prasta savijauta, ar pakilusi temperatūra, kas laikytina svarbia priežastimi. Kilus tokioms situacijoms, labai svarbus yra šalių tarpusavio pasitikėjimas bei bendradarbiavimas, jų veikimas vadovaujantis ne savo asmeniniais, bet prioritetiniais vaiko interesais. Esant neapibrėžtumui dėl sveikatos būklės, tėvui skirtas 3,5 valandų bendravimas su vaiku darbo dieną, kaip aukščiau minėtoje byloje nurodė suinteresuotas asmuo L. R., dėl svarbių priežasčių gali neįvykti. Teismas, vertindamas suinteresuoto asmens E. P. elgesį, informuojant tėvą apie vaiko sveikatos būklę, bei sudarytą galimybę tėvui pabendrauti tą vakarą su dukra telefonu, sprendžia, kad tėvo susitikimas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, motinos veiksmuose šiuo atveju kaltės nebuvo, o tėvo bendravimas su vaiku įvyko kita forma.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog antstolis prieš kreipdamasis į teismą būtų atlikęs Instrukcijos 25 punkte nurodytus veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje ši aplinkybė vertinama kaip pažeidimas vykdymo procese, kurio pasekmės priklauso nuo to, ar dėl to nebuvo pažeisti geriausi vaikų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 38 punktą).
25. Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad sprendimo nevykdymas Akte nurodytais atvejais, buvo nulemtas objektyvių priežasčių, skirtingo sutarties nuostatų aiškinimo, tam tikrų situacijų nesureguliavimo spragų. Nenustačius suinteresuoto asmens E. P. veiksmuose kaltės, pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
26. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl baudos paskyrimo nėra patenkintas, todėl 2686 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė suinteresuotas asmuo L. R., iš suinteresuoto asmens E. P. nepriteistinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu, 338 straipsniu,
nutaria:
Prašymą atmesti.
Grąžinti antstoliui D. Š. įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai vykdomąjį bylą Nr. 0178/21/01641.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.