Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) J. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. Š. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir rūpybos vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, vaiko rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo, trečiasis asmuo J. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) laikinai, vienerių metų laikotarpiui, apriboti atsakovės J. Š. motinos valdžią dukros J. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti J. B. nuolatinę rūpybą; 3) skirti J. P. J. B. rūpintoja ir turto administratore; 4) nustatyti J. B. rūpybos vietą rūpintojos J. P. gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš atsakovės J. Š. išlaikymą dukrai J. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 100,00 eurų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant į rūpintojos J. P. sąskaitą. Nurodė, kad nepilnametė J. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra likusi be tėvų globos. Jos tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Motina J. Š. dukters neaugina, ja nesirūpina. Šiuo metu nepilnametei J. B. nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, jos rūpintoja paskirta J. P.. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaiko nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos 2007 m. birželio 15 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-487 J. Š. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Kadangi J. Š. valkatavo, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino dukterimi, nereagavo į raginimus negirtauti ir tinkamai rūpintis dukterimi 2016 m. birželio 30 d. buvo priimtas sprendimas dėl vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo. 2016 m. liepos 1 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-724 J. B. nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, jos rūpintoja paskirta J. P., rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Nuo to laiko, kai J. B. nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, situacija J. Š. šeimoje nepagerėjo.Atsakovė J. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė leisti dukrai gyventi su ja. Paaiškino, kad dukrai už savaitės bus 16 metų. Dukra gyvena pas globėją J. P., kuri yra kaimynė. Teigė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, vienkiemyje, sename name, viena, neturi kaip sutvarkyti namus. Atsakovė pripažino, kad vartojo alkoholį, tačiau dukra buvo aprengta ir pavalgydinta pagal išgales. Ryšys su dukra tai pagerėja, tai suprastėja. Gauna 122,00 Eur socialinę pašalpą, nedirba, yra registruota darbo biržoje. Dukrai gali mokėti 30,00 Eur dydžio išlaikymą. Namuose užsiaugina daržovių, turi dvi ožkas, 2 ha žemės. Užsirašė į pozityvios tėvystės kursus, kurie prasidės gegužės mėnesį.Trečiasis asmuo J. P. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jos šeimoje yra nepilnametė J. B.. 2016 metų sausio mėnesį mergaitė mėnesį laiko gyveno pas ją, pradėjo pasakoti, kas jai sunku. Kartu su mergaite nusprendė kviesti policiją, kai mama būdavo neblaivi. Nuo 2016 metų birželio mėnesio mergaitė laikinai gyvena pas ją. Sutaria su ja. Mergaitė yra padariusi pažangą moksluose. Mano, kad, jei atsakovė turėtų darbą ir nevartotų alkoholio, gal mergaitė galėtų ir norėtų gyventi su mama, o ne tik bendrauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismas Tauragės rūmai 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:Apribojo laikinai, vienerių metų laikotarpiui, motinos valdžią J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nustatė nuolatinę rūpybą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).Paskyrė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rūpintoja ir turto administratore J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).Nustatė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rūpybos vietą rūpintojos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoje vietoje.Priteisė iš J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 (vieną šimtą) eurų, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2018 m. vasario 2 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. J. B. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti jos rūpintoją J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).Priteisė iš J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 71,14 Eur (septyniasdešimt vieną eurą, 14 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis –„žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos“. Sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo, dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė savo elgesiu kenkia nepilnametės dukros J. B. doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi, nesudaro jai palankių visapusiškos ir darnios raidos sąlygų, kurios reikalingos parengimui savarankiškai gyventi visuomenėje. Padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo J. P. tinkamai rūpinasi J. B. ir toliau sutiko būti jos rūpintoja, dalyvavo globėjų ir įtėvių rengimo mokymuose, yra neteista, sveika, jos gyvenimo būdas, moralinės ir kitos savybės atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus. Tokios nuomonės yra ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Todėl nepilnametės J. B. nuolatine rūpintoja ir jos turto administratore skirtina J. P., o nepilnametės rūpybos vieta nustatytina rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į atsakovės amžių, į tai, kad atsakovė yra sveika ir darbinga, teismas sprendė, kad ji turi galimybę uždirbti ir teikti 100,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį savo nepilnametei dukrai, kad būtų patenkinti bent minimalūs jos poreikiai, todėl iš atsakovės priteisė materialinį išlaikymą jos nepilnametei dukrai J. B. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2018 m. vasario 2 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei J. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskyrė jos rūpintoją J. P..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) J. Š. prašo 2018 m. kovo 15 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nuo to laiko, kai J. B. buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, situacija J. Š. šeimoje nepagerėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nemotyvuota spręsti savo problemų. Rėmėsi J. B. rašytiniu paaiškinimu, kuris nėra visiškai teisingas ir pakankamai informatyvus atsakovės atžvilgiu. Apeliantė teigia, kad paskutiniu laikotarpiu alkoholio nevartoja; kai dukra gyveno su atsakove, jai visuomet būdavo nupirkti visi mokymuisi reikalingi reikmenys; namuose yra sudarytos visos reikalingos buitinės sąlygos; atsakovė ne valkatauja, o daug laiko praleidžia dirbdama žemės ūkio darbus pas kitus asmenis. Kiek atsakovei žinoma, dukra, būdama pas globėją, išdaužė kaimynų langą, valkatauja po svetimų žmonių kiemus. Mano, kad rūpintojai trūkta socialinių įgūdžių. Pažymėjo, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Teigia, kad teismo priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 100,00 Eur yra nepakeliama našta atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtina aplinkybes, išdėstytas ieškinyje ir skundžiamame teismo sprendime. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. P. nurodė, kad jos globojamos nepilnametės J. B. nuomonė dėl grįžimo pas mamą nepasikeitė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas laikinai – vienerių metų laikotarpiui – apribojo motinos valdžią, nustatė nuolatinę rūpybą bei priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32–61). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad situacija atsakovės šeimoje nuo to laiko, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, nepagerėjo; atsakovė nėra motyvuota spręsti problemų, savo elgesiu kenkia nepilnametės dukros doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi, nesudaro jai palankių visapusiškos ir darnios raidos sąlygų, kurios reikalingos parengimui savarankiškai gyventi visuomenėje. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad nuo to laiko, kai J. B. buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, situacija J. Š. šeimoje nepagerėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nemotyvuota spręsti savo problemų. Rėmėsi J. B. rašytiniu paaiškinimu, kuris nėra visiškai teisingas ir pakankamai informatyvus atsakovės atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė J. Š. ir J. B., miręs (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 5-487 atsakovė buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaiko priežiūros. Dėl atsakovės girtavimo jos dukrai J. B. globa (rūpyba) nustatoma ne pirmą kartą. Nepilnametė pirmą kartą buvo apgyvendinta Tauragės vaikų globos namuose 2009 m. vasario 19 d., vėliau grąžinta į šeimą, tada vėl paimta 2009 m. rugsėjo 16 d. ir grąžinta 2009 m. lapkričio 19 d. Trečią kartą dukra iš atsakovės paimta 2014 m. rugsėjo 12 d., grąžinta 2014 m. gruodžio 19 d. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė J. Š. toliau valkatavo, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino dukterimi, nereagavo į raginimus negirtauti ir tinkamai rūpintis dukterimi, todėl 2016 m. birželio 30 d. vėl buvo priimtas sprendimas dėl jos nepilnamečio vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo. Nepilnametė J. B. buvo alkana, socialiai apleista, jai buvo nesaugu gyventi motinos namuose. Nepilnametė išreiškė norą gyventi J. P. šeimoje. J. P. pateikė prašymą dėl jos paskyrimo J. B. laikinąja rūpintoja. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-724 J. B. nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, jos rūpintoja paskirta J. P., rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje.Nors sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015), tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku nuo 2007 metų. Per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas dėl netinkamos vaiko priežiūros ir atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu net keturis kartus laikinai buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendintas valstybinėse institucijose, o paskutinį kartą (penktą) paimtas iš šeimos ir iki šiol apgyvendintas laikinosios rūpintojos J. P. gyvenamojoje vietoje.Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė daug kartų bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, dažniausiai už girtavimą ir nesirūpinimą dukterimi. Iš 2017 m. spalio 26 d. VšĮ Psichologinės gerovės centro rašto nustatyta, kad atsakovei ir jos dukrai buvo teiktos sisteminės šeimos konsultacijos, kurių tikslas buvo sukurti artimesnį ryšį tarp mamos ir dukros, tačiau atsakovei pritrūko iniciatyvos kuriant ryšį, nebuvo atliekami ryšio kūrimo įsipareigojimai. Iš šeimos aplankymo aktų nustatyta, kad įpareigojimų susitvarkyti namus, namų buitį, sudaryti tinkamas sąlygas dukrai augti šeimoje atsakovė nevykdo. Apeliantė teigia, kad ji paskutiniu laikotarpiu alkoholio nevartoja; kai dukra gyveno su atsakove, jai visuomet būdavo nupirkti visi mokymuisi reikalingi reikmenys; namuose yra sudarytos visos reikalingos buitinės sąlygos; atsakovė ne valkatauja, o daug laiko praleidžia dirbdama žemės ūkio darbus pas kitus asmenis. Kiek apeliantei žinoma, dukra, būdama pas globėją, išdaužė kaimynų langą, valkatauja po svetimų žmonių kiemus. Tačiau savo teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės elgesys nesikeičia, pakankamai pastangų pakeisti gyvenimo būdą atsakovė nededa. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, nurodytais šios nutarties 13 punkte, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė remdamasis ne tik šalių paaiškinimais, bet ir įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą (nutarties 15 ir 17 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinas atsakovės kaip motinos valdžios apribojimas nagrinėjamu atveju gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą.Apeliantei išaiškintina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismo priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 100,00 Eur yra nepakeliama našta atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas. Pažymėjo, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad priteistino vaikui išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad atsakovė niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna pašalpą, įvertinęs atsakovės gaunamas pajamas, turimą turtą ir aplinkybes, jog atsakovė sveikatos problemų neturi, bei įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, pagrįstai sprendė, kad iš atsakovės jos nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 100,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliaciniame skunde atsakovė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nuolatinės rūpybos, rūpybos vietos nustatyto, dėl rūpintojo, turto administratoriau paskyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamojo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliantei J. Š., sudaro 110,50 Eur (e. b. l. 175). CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Taip pat nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.