Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo –

L. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, bei nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams 29 (dvidešimt devynioms) dienoms – prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (7 mėnesius laisvės atėmimo), taip pat laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, ir L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Baudą įpareigota sumokėti iki (duomenys neskelbtini).

Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas L. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 (dvi) dienos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendyje nurodytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 (viena) diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai, taip pat bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Jeigu L. V. yra sumokėjęs paskirtos baudos, subendrintos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, dalį, įskaityti į 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą sumokėtos baudos dalį.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu M. P. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, bei nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam D. J. turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

- pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam D. J. turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams – prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (7 mėnesius laisvės apribojimo), taip pat laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam D. J. padarytą turtinę žalą, taip pat per 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendyje nurodytiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), bei 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Baudą įpareigota sumokėti per (duomenys neskelbtini) nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas M. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 (dvi) dienos), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, taip pat laisvės apribojimo bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Jeigu M. P. yra sumokėjęs baudos, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, dalį, įskaityti į 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą sumokėtos baudos dalį.

Iš L. V. ir M. P. solidariai priteista: 1) nukentėjusiajam D. J. 130,49 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų keturiasdešimt devyni euro centai) turtinės žalos atlyginimo; 2) civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) 384,58 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai penkiasdešimt aštuoni euro centai), susiję su nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Iš L. V. ir M. P. nepriteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.

Nuteistasis M. P. apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog L. V. ir M. P., 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val., viešojo transporto stotelėje „A“, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri yra laikytina vieša vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, veikdami kartu, supykę dėl to, jog D. J. bandė užkalbinti M. P. (duomenys neskelbtini) ir L. V. merginą (duomenys neskelbtini) M. P., kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų, užpuolė D. J. ir sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl to D. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu, ir sugadintas turtas, taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes į konfliktą turėjo įsikišti jį matęs pašalinis asmuo – D. H., kuris buvo priverstas stebėti viešą smurtą, t. y. šiais savo veiksmais L. V. ir M. P. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas

9. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, savo kaltės, taip pat paskirtų bausmių rūšių ir dydžių, bausmių bendrinimo, priteistų žalų dydžių bei kitų pirmosios instancijos teismo išspręstų klausimų. L. V. nesutinka su tuo, kad jo atžvilgiu nėra galimas BK 75 straipsnio taikymas ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kitų bylos klausimų, t. y. patikrina skundžiamą nuosprendį tik dalyje dėl BK 75 straipsnio taikymo L. V. galimybės.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir bylos medžiaga, įvertinusi nuteistąjį L. V. charakterizuojančius duomenis, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo nuteistajam L. V. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

13. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

14. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

15. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti pačios baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

16. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad iki priimant skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendį, L. V., nepaisant savo jauno amžiaus, buvo teistas net 8 kartus (past. – pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų), tarp jų už išžaginimą (BK 149 straipsnio 1 dalis), pasikėsinimą išžaginti (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 149 straipsnio 1 dalis) ir plėšimą panaudojant peilį (BK 180 straipsnio 2 dalis). Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinę sistemą „LITEKO“ (toliau – LITEKO) ir joje susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, jog tiek išžaginimas, tiek pasikėsinimas išžaginti, L. V. buvo padaryti panaudojant šaltąjį ginklą (peilį), be to, išžaginta moteris buvo apiplėšta. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų nusikaltimų padarymo metu L. V. buvo (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas jam suteikė šansą pasitaisyti ir 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės realų vykdymą atidėjo. Nuteistasis, net ir prižiūrimas bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir nepraėjus metams padarė analogišką sunkų nusikaltimą – plėšimą panaudojant peilį (BK 180 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą L. V. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, vėliau L. V. taip pat buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, plėšimą, turto prievartavimą, savavaldžiavimą, pasikėsinimą padaryti vagystę, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad L. V. yra pavojingas visuomenei, o laikytis įstatymų ir nenusikalsti sugeba tik būdamas izoliuotas nuo visuomenės.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu L. V. pripažinus kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskyrus 50 MGL dydžio baudą, po atitinkamo nuosprendžio nepraėjus mėnesiui – 2020 m. rugsėjo 11 d., nuteistasis padarė šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus. Susipažinus su skundžiamame nuosprendyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis bei proceso dalyvių paaiškinimais, akivaizdu, kad byloje nagrinėjamus nusikaltimus L. V. padarė ne vienas, o veikdamas kartu su kitu nuteistuoju, matant pašaliniams asmenims viešojo transporto stotelėje, kas parodo asmens ypatingą įžūlumą, kitų asmenų negerbimą, nemokėjimą tinkamai ir padoriai elgtis visuomenėje ir joje nusistovėjusių moralės normų nepaisymą. Be to, šias veikas L. V. padarė būdamas recidyvistu.

18. Svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nustatyta, jog L. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus vos pusei metų po šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad (duomenys neskelbtini) jis tapo tėvu, tačiau jo ciniškas elgesys (past. – likus kiek mažiau nei (duomenys neskelbtini) iki sūnaus gimimo), kai būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, žinant, jog būsimo vaiko mamai reikalinga pagalba, rūpestis ir ramybė, suteikia pagrįstą abejonę, kad nuteistasis iš tiesų nori rūpintis neseniai gimusiu sūnumi ir tokia jo pozicija laikytina siekiu išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas nepateikė jokių duomenų, kad šiuo metu L. V. sūnus būtų neprižiūrimas, nepamaitintas, neaprengtas, sunkiai sirgtų ir jam reiktų išskirtinės globos, taip pat, jog nuteistojo žmona sunkiai gyventų, jai nepadėtų artimieji giminaičiai ar būtų atimtos vaiko globos teisės bei naujagimis būtų perduotas vaikų globos namams, t. y. L. V. sūnus yra prižiūrimas ir užtikrinti mažamečio teisėti interesai. Nors nuteistasis nurodo, kad sukūrė šeimą ir persikraustė gyventi į kitą miestą bei susirado darbą, jog galėtų rūpintis žmona ir naujagimiu bei nebedaryti naujų nusikaltimų, pažymėtina, kad keisti gyvenimo būdą L. V. turėjo visas galimybes jau po pirmojo karto, kai atliko realią laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigoje, tačiau nesistengė keistis teigiama linkme ir toliau darė naujas bei pavojingas ne tik visuomenei, bet ir kitiems asmenims nusikalstamas veikas, kas parodo, jog net ir griežčiausios kriminalinės bausmės jo elgesiui realios įtakos neturi.

19. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu L. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo ne tik subendrintos tarpusavyje, tačiau taip pat bendrintos su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu, neatidedant bausmės vykdymo, bei bauda. Patikrinus LITEKO, nustatyta, kad minėtas nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), jis šiuo metu yra vykdomas ir L. V. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad tenkinus nuteistojo apeliacinį skundą ir atidėjus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą, iš esmės būtų keičiamas jau įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendis, kuriuo L. V. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad L. V., susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu turėjo baudžiamojo proceso įstatymu suteiktą procesinę teisę nuosprendį skųsti ir dalyje dėl BK 75 straipsnio dalies netaikymo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Šiame kontekste, konstatuotina, kad apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos koreguoti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos įsiteisėjusios bausmės.

20. Nuteistasis L. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, jis negalės tinkamai įvykdyti kitos jam paskirtos bausmės – iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 50 MGL dydžio baudos. Pažymėtina, kad laiku negalėdamas savanoriškai sumokėti baudos, nuteistasis turi teisę teikti prašymą baudą paskyrusiam teismui pratęsti baudos sumokėjimo terminą. Be to, L. V. apeliaciniame skunde nenurodė, kad jam paskirtą baudos bausmę būtų įvykdęs bent iš dalies, t. y. nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog būtų sumokėjęs bent minimalią dalį jam paskirtos baudos, kas teisėjų kolegijai suteikia pagrįstą pagrindą abejoti asmens tikrąja valia geranoriškai įvykdyti paskirtą baudos bausmę.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. V. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.