Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Subendrinus šią bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Subendrinus šią bausmę su anksčiau subendrinta bausme, L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams.

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, nustatant 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (iki 2021 m. rugsėjo 9 d.);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 1 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL (2500 Eur) baudą, išaiškinant, kad bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2022 m. sausio 9 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia atidėta 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausme bei 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 29 dienoms bei 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda (sumokėti per 24 mėn.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. V. ir M. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

L. V. ir M. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžis (dėl šio lūžio nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Tokią aplinkybę įrodo, be kita ko, objektyvus įrodymas – 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada Nr. G 2706/2020 (01). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šio įrodymo objektyvumu. Pagal byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusiajam šis sužalojimas buvo padarytas būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val. viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). D. J. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje prieš jį smurtavo abu kaltinamieji (iš pradžių M. P., po to prisidėjo ir L. V.). Konflikto su M. P. metu D. J. juto kelis smūgius į galvą, vėliau pajuto smūgį į pakaušį (šį smūgį sudavė L. V.); nukritęs ant žemės taip pat juto kelis smūgius ties galvos sritimi. D. J. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 16–18, 20–22). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti D. J. parodymais. M. P. bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį (ranka trenkė į dešinės pusės šoną, antrą smūgį sudavė į krūtinę, konflikto metu sudavė gal tris ar keturis smūgius, taip pat buvo pataikęs į kaktą). Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis, bandydamas sulaikyti D. J., suėmė jį už rankos, tuo metu nukentėjusysis suėmė kaltinamąjį už striukės ar džemperio arba už kaklo, o M. P. atstūmė jį; nukentėjusysis bandė porą kartų jam trenkti, tačiau kaltinamasis pasitraukė, tačiau pats D. J. nenurodė, kad jis pirmas bandė smūgiuoti M. P.. Priešingai, nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad jis bandė suduoti kaltinamajam tik nuo to momento, kai pajuto suduotus smūgius. Šiame kontekste pažymėtina, kad D. J. per visą baudžiamąjį procesą nuosekliai nurodė ir tą aplinkybę, kad M. P. jau nuo pat pradžių buvo agresyviai nusiteikęs prieš nukentėjusįjį. Taigi D. J. galėjo justi grėsmę iš kaltinamojo pusės. Be to, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis turėtų interesą pirmas naudoti fizinį smurtą, juolab jis savo inciatyva neturėjo jokių pretenzijų M. P.. Dėl aptartų priežasčių teismas vertina M. P. iškeltą versiją dėl nukentėjusiojo siekio pirmam suduoti smūgius jam kaip neatitinkančią tikrovės.

L. V. bylą nagrinėjant teisme taip pat pripažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš D. J., t. y. jis įsikišo į tuo metu vykusį konfliktą tarp D. J. ir M. P. bei pradėjo muštis. L. V. sudavė ranka ir kumščiu nukentėjusiajam, bet neatsiminė kur (galėjo suduoti gal į nugarą, šonus ar pakaušį). Negalėjo pasakyti, kiek smūgių sudavė D. J., bet daugiau kaip vieną. Galėjo būti suduotas smūgių skaičius, kurį jis nurodė apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (5– 6 kartai į įvairias kūno vietas) (1 t., b. l. 150–152). Kaip minėta, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad konflikto su M. P. metu L. V. pasirodė vėliau ir šis panaudojo fizinį smurtą prieš D. J. (pajuto smūgį į pakaušį); nukritęs ant žemės taip pat juto kelis smūgius ties galvos sritimi. Liudytojas D. H. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis buvo mušamas gulintis. L. V. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis nepripažįsta, jog jis iš karto su M. P. pradėjo mušti D. J.. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kuriuo metu L. V. pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – ar nuo konflikto pradžios, ar vėliau. Byloje nustatyta, kad M. P. naudojo fizinį smurtą prieš D. J., todėl neįtikėtina, kad L. V., bėgdamas į įvykio vietą, šviesiu paros metu nematė kito kaltinamojo atliekamų smurtinio pobūdžio veiksmų. Užuot bandęs išskirti konflikto dalyvius, sustabdyti M. P. nuo tolimesnių veiksmų, L. V. pats pradėjo naudoti fizinį smurtą. Tai rodo, kad kaltinamasis pritarė ankstesniems M. P. veiksmams. Kita vertus, byloje taip pat nenustatyta ir ta aplinkybė, kad M. P. bandė sustabdyti L. V. nuo fizinio smurto naudojimo prieš D. J.. Be to, nėra abejonių, kad M. P. suprato, jog L. V. naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau buvo abejingas, kad konfliktas baigtųsi. Todėl nėra abejonių, kad šiuo atveju L. V. veikė bendrais veiksmais su M. P. naudodami fizinį smurtą prieš D. J..

Nagrinėjamu atveju iš tiesų nenustatyta nuo kurio iš kaltinamųjų – L. V. ar M. P. – D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kaulų lūžis). Kita vertus, pagal bylos aplinkybes abu kaltinamieji gana aktyviai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, sudavė ne vieną smūgį, taip pat pataikė nukentėjusiajam į galvos sritį. Kaip minėta, L. V. ir M. P. pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams, be to, jiems buvo nesvarbu, kokie sužalojimai bus padaryti D. J.. Dėl šios priežasties nėra svarbu kuris iš kaltinamųjų padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį. Abu kaltinamieji veikė kaip vykdytojai, todėl nukentėjusiajam sukeltas pasekmes apima bendri kaltinamųjų veiksmai (tarp jų padarytų veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys).

Byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamieji veikė tyčia.

Kaltinamajame akte L. V. ir M. P. inkriminuojamas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal kaltinimą, kaltinamųjų veiksmuose chuliganiškos paskatos pasireiškė tuo, kad jie panaudojo fizinį smurtą prieš D. J. supykę dėl to, kad nukentėjusysis bandė užkalbinti L. V. merginą ir M. P. seserį nepilnametę M. P., kas laikytina menkaverte priežastimi. Nusikalstamos veikos požymis „chuliganiškos paskatos“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl, nustatant jį, atsižvelgiama į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Šioje byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku M. P. buvo nepilnametė, ji yra M. P. sesuo ir L. V. mergina. Pagal byloje surinktus įrodymus, iki nagrinėjamo įvykio D. J. bendravo su M. P.. Liudytoja teisiamajame posėdyje nurodė, kad dvi dienas iš eilės iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis buvo sutikęs ją: pirmą kartą D. J. užkalbino liudytoją prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, antrą kartą – važiuojant viešuoju transportu. Pastebėtina, kad antru atveju nukentėjusysis ne tik kalbino M. P., bet ir palietė jos koją bandydamas atkreipti dėmesį, sakė, kokios gražios jos akys. Pasak liudytojos, dėl nukentėjusiojo veiksmų ji jautėsi nemaloniai ir nejaukiai. Nagrinėjamo įvykio metu pamačiusi D. J. viešojo transporto stotelėje, ji išsigando. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis dieną prieš tai kalbino autobuse M. P. ir, norėdamas atkreipti jos dėmesį, palietė pirštu jos kelį. Mergina buvo susinervinusi, jis juto, kad mergina juto diskomfortą. D. J. taip pat nurodė, kad jis tą vasarą buvo aktyvus ir ieškojo sau merginos. Remiantis kaltinamųjų ir liudytojos M. P. parodymais, ji papasakojo savo draugui ir broliui apie D. J. veiksmus prieš ją (taigi kaltinamieji netiesiogiai žinojo apie nukentėjusįjį). Teismo vertinimu, kalbinimas siekiant susipažinti savaime nėra neleistinas veiksmas, kita vertus, fizinis nepažįstamo asmens lietimas (juolab M. P. kūno vietos, kurią lietė nukentėjusysis) nelaikytinas toleruotinu. To nepateisina ta aplinkybė, kad D. J. siekė susirasti merginą, todėl buvo aktyvus paieškose. Tokio tikslo siekimas negali būti pateisinamas bet kokiais būdais. Be to, kaip minėta, M. P. buvo nepilnametė. Nors D. J. teisiamojo posėdžio metu minėjo, kad jam mergina atrodė 19–20 metų, tačiau taip pat nepateisina minėto fizinio veiksmo padarymo prieš nepažįstamą merginą. Akivaizdu, kad nukentėjusysis neprivalėjo taip pasielgti, o veikė savo iniciatyva dėl asmeninių paskatų. Reikšminga ir tai, kaip minėta, kad nukentėjusysis du kartus iš eilės bandė susipažinti su ta pačia M. P., todėl akivaizdu, kad jai galėjo kilti neigiamų emocijų tiek šiais kartais, tiek ir nagrinėjamo įvykio metu, kai ji, būdama su broliu, pamatė D. J. viešojo transporto stotelėje. Įvertinus M. P. emocinę būseną nagrinėjamo įvykio metu, jos ryšius su abiem kaltinamaisiais, nėra abejonių, kad tiek M. P., tiek L. V. galėjo supykti ir norėti aiškintis santykius su D. J. dėl jo gana neseniai atliktų veiksmų su M. P.. Be to, negalima daryti kategoriškos išvados, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš nukentėjusįjį kaip visiškai atsitiktinį asmenį, nes tai skatino būtent nukentėjusiojo ankstesni veiksmai prieš kaltinamiesiems artimą asmenį. Teismui nekyla abejonių, kad fizinio smurto naudojimas aiškinantis santykius negali būti laikomas civilizuotu elgesiu. Kita vertus, atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, nesutiktina su kaltinimu, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai galima pripažinti, jog M. P. ir L. V. fizinio smurto prieš D. J. naudojimą lėmusi priežastis (nukentėjusysis bandė užkalbinti L. V. merginą ir M. P. seserį nepilnametę M. P.) buvo menkavertė. Teismas dėl anksčiau aptartų priežasčių negali daryti tokios kategoriškos išvados. Tokios išvados nepaneigia tai, kad D. J. iki nagrinėjamo įvykio nepadarė jokių papildomų veiksmų prieš nepilnametę merginą; dėl nukentėjusiojo veiksmų nebuvo parašytas pareiškimas į policiją; M. P. neiškvietė policijos dėl D. J., o pats ėjo aiškintis santykių (pastebėtina, kad kaltinamasis ne iš karto pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį); L. V. vėliau prisidėjo prie fizinio smurto naudojimo, bet nebandė aiškintis visos situacijos.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas neturi teisinio pagrindo kvalifikuoti M. P. ir L. V. veiksmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti chuliganiškų paskatų padarant D. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas įspėjo kaltinamuosius dėl galimybės perkvalifikuoti jų padarytą nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, todėl tai nelaikytina jų teisės į gynybą pažeidimu.

Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad L. V. ir M. P. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jie padarė nusikalstamą veiką tyčia. Todėl jų nusikalstama veika kvalifikuojama ir pagal BK 284 straipsnį.

Taigi byloje įrodyta, kad L. V. ir M. P. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val. viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri laikytina vieša vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, veikdami kartu, supykę dėl to, kad D. J. bandė užkalbinti M. P. seserį ir L. V. merginą nepilnametę M. P., kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų, užpuolė D. J. ir sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl to D. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu, ir sugadintas turtas, taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes į konfliktą turėjo įsikišti jį matęs pašalinis asmuo – D. H., kuris buvo priverstas stebėti viešą smurtą.

L. V. ir M. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. V. ir M. P. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – kaltinamieji padarė po vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji, darydami nusikalstamas veikas, veikė kaip vykdytojai. Šiuo atveju įvertintinas D. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdis, byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės.

L. V. ir M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamieji iš esmės pripažino kaltę padarę nusikalstamas veikas, naudoję fizinį smurtą prieš D. J., kita vertus, abu kaltinamieji siekė iš dalies pateisinti savo padarytus veiksmus dėl nukentėjusiojo ankstesnių veiksmų prieš M. P.. Teismo vertinimu, D. J. veiksmai kelias dienas prieš nagrinėjamą įvykį neleidžia pripažinti, kad kaltinamieji turėjo teisę naudoti fizinį smurtą prieš jį, juolab nagrinėjamo įvykio dieną nukentėjusysis savo iniciatyva nedarė jokių neteisėtų veiksmų prieš kaltinamuosius ar M. P.. Nusikalstamą elgesį didele dalimi lėmė būtent kaltinamųjų reakcija į netikėtai pamatytą D. J.. Be to, teismas, vertindamas M. P. parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu, pripažįsta, kad jis siekė sumažinti savo kaltės laipsnį, nes teigė, kad pirmas bandė suduoti smūgius D. J., o kaltinamasis tik reagavo į tokius nukentėjusiojo veiksmus. Kita vertus, tai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu irgi akcentavo pirmiausia D. J. elgesį, o ne savo neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltės prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką negalima vertinti kaip nuoširdų gailestį. Kaltininko nuoširdus gailestis yra vienas iš būtinų aspektų, kurį būtina nustatyti pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

L. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal bylos duomenis, L. V. šiuo metu gyvena su savo drauge, su kuria susilaukė bendro vaiko, kaltinamasis su drauge siekia susituokti (2 t., b. l. 89–96). L. V. taip pat dirba. Visa tai teigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. iš viso teistas aštuonis kartus (1 t., b. l. 187–191). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo dėl L. V. buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už 2021 m. kovo 28 d. padarytą nusikaltimą. Taigi L. V. net ir po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo nepadarė išvadų ir nusikalto padarymas naują nusikalstamą veiką. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. V. taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne tik už nešiurkščius administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), bet ir už pavojingą – pavyzdžiui, už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 180–186). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, paskyrus L. V. laisvės atėmimo bausmes – 1 metų ir 5 mėnesių (už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) ir 10 mėnesių (už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių ir 29 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės – 1 metų ir 5 mėnesių – pridėjus dalį švelnesnės (7 mėnesius laisvės atėmimo) bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, ir L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju L. V. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, L. V. nuosprendžio paskelbimo metu iš viso yra teistas aštuonis kartus. Įvertinus teistumų skaičių, nėra abejonių, kad kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus (21 metų), yra linkęs nusikalsti. Jam teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už 2021 m. kovo 28 d. padarytą nusikaltimą. Taigi L. V. net ir po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo nepadarė išvadų ir nusikalto padarymas naują nusikalstamą veiką. L. V. anksčiau nemažai kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau L. V. vis tiek nusikalsdavo. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis linkęs ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai L. V. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl anksčiau aptartų priežasčių tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis šiuo metu turi mažametį vaiką. Tai, kad prokuroras prašė atidėti bausmės vykdymą L. V., teismo neįpareigoja priimti būtent tokį procesinį sprendimą.

Pagal bylos duomenis, M. P. šiuo metu nedirba, jis nuosprendžio paskelbimo metu yra teistas du kartus, turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tačiau pastebėtina, kad šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu dėl kaltinamojo nebuvo priimta apkaltinamųjų nuosprendžių (1 t., b. l. 131–135). Taigi laikytina, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, įrodytas šioje byloje (BK 55 straipsnis). Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 123–130).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, paskyrus M. P. laisvės apribojimo bausmes – 1 metų (už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) ir 10 mėnesių (už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą) (BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Prokuroras siūlė M. P. paskirti laisvės atėmimo bausmes, kita vertus, buvo prašoma paskirti šią bausmės rūšį ir už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau toks kaltinimas nepasitvirtino. Be to, kaip minėta, M. P. šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, todėl iš karto jam skirti griežčiausią bausmės rūšį už nesunkių nusikaltimų padarymą nebus teisinga ir neatitiks bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad dėl M. P. yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. P. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam D. J. padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios laisvės apribojimo bausmės – 1 metų ir 4 mėnesių – pridėjus dalį švelnesnės (7 mėnesius laisvės apribojimo) bausmės, taip pat laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam D. J. padarytą turtinę žalą, taip pat per 1 metus ir 4 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendyje nurodytiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.

Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

V. Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis D. J. pareiškė 290 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 28).

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 384,58 Eur civilinį ieškinį dėl D. J. gydymo išlaidų atlyginimo ir prašymą dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39–40).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. įvertino minėtus drabužius tokiomis sumomis: 1) kelnes 80 Eur; 2) batus 50 Eur; 3) striukę 150 Eur (1 t., b. l. 23–25).

Nukentėjusysis teismui taip pat pateikė čekį iš vaistinės, patvirtinantį, kad jis pirko vaistus dėl patirto sužalojimo (10,49 Eur).

Byloje nustatyta, kad nuo L. V. ir M. P. suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulų lūžis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. J. gana stipriai bėgo kraujas iš nosies, dėl to jis buvo nuvežtas į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė apžiūrai striukę, batus ir džinsus. Iš 2020 m. lapkričio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie drabužiai turi rudos spalvų dėmių (galimai kraujo) (1 t., b. l. 78–82). Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes D. J. nagrinėjamo įvykio vietoje buvo nukritęs ant žemės. Todėl nėra abejonių, kad nukentėjusiajam drabužiai buvo apgadinti. Kita vertus, pats nukentėjusysis nurodė, kad jis iki nagrinėjamo įvykio nešiojo minėtus daiktus. Iš prie 2020 m. lapkričio 4 d. daiktų apžiūros protokolo nuotraukų matyti, kad nukentėjusiojo drabužiai nėra itin geros būklės (matomas nusidėvėjimas), todėl teismas vertina visus nukentėjusiojo drabužius 120 Eur verte (D. J. nepateikė čekių, patvirtinančių, kad daiktai buvo nusipirkti visai neseniai iki nagrinėjamo įvykio). Tai laikytina protinga ir sąžininga daiktų verte. Taigi iš kaltinamųjų priteisiama iš viso 130,49 Eur.

Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 384,58 Eur išlaidų priteisimo už D. J. gydymą, taip pat 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39–40). Kaip minėta, L. V. ir M. P. bendrais veiksmais sužalojo D. J., dėl to jam buvo suteiktos gydymo paslaugos. Teismas nenustatė priežasčių abejoti suteiktų gydymo paslaugų nukentėjusiajam poreikiu ir kainomis. Tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir D. J. gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl priteistinas solidariai iš kaltinamųjų. Taip pat iš kaltinamųjų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo

VI. Kiti klausimai

L. V. ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 114–116, 172–173). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

L. V. į galutinę subendrintą bausmę įskaityti L. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 10.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 12.50 val. (dvi dienos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 28 d. 20.44 val. iki 2021 m. kovo 29 d. 15.34 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 162 Eur už L. V. gynusio advokato darbo užmokestį (2 t., b. l. 73); taip pat 2021 m. gegužės 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 39,06 Eur už M. P. gynusio advokato darbo užmokestį (2 t., b. l. 121). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad L. V. ir M. P. gynėjai buvo parinkti, nes iškilo klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo kaltinamiesiems. Kita vertus, L. V. ir M. P. patys atvyko į teisiamąjį posėdį, todėl nebebuvo poreikio dalyvauti gynėjams. Taigi advokatas realiai nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių ir 29 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės – 1 metų ir 5 mėnesių – pridėjus dalį švelnesnės (7 mėnesius laisvės atėmimo) bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, ir L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

L. V. į galutinę subendrintą bausmę įskaityti L. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 10.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 12.50 val. (dvi dienos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 28 d. 20.44 val. iki 2021 m. kovo 29 d. 15.34 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Jei L. V. yra sumokėjęs paskirtos baudos, subendrintos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, dalį, įskaityti į 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą sumokėtos baudos dalį.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam D. J. turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. P. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam D. J. turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios laisvės apribojimo bausmės – 1 metų ir 4 mėnesių – pridėjus dalį švelnesnės (7 mėnesius laisvės apribojimo) bausmės, taip pat laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam D. J. padarytą turtinę žalą, taip pat per 1 metus ir 4 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendyje nurodytiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.

M. P. į galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 10.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 13.59 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, taip pat laisvės apribojimo bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Jei M. P. yra sumokėjęs baudos, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, dalį, įskaityti į 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą sumokėtos baudos dalį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. V. ir M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nukentėjusiajam D. J. 130,49 Eur (šimtą trisdešimt eurų ir keturiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 384,58 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt aštuonis euro centus), susijusius su nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Iš L. V. ir M. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, L. V. paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda privalo būti sumokėta iki 2022 m. sausio 9 d., o M. P. paskirta bauda privalo būti sumokėta per 24 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. vasario 23 d., sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti bylos numerį.

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.