Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Menesa“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Eksparas“, uždaroji akcinė bendrovė saugos tarnyba „Argus“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Menesa“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2010 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus fiksuotą santuokos įrašą Nr. Duomenys neskelbtini, kuriuo į apskaitą įtraukta Duomenys neskelbtini. K. K. bažnyčioje sudaryta santuoka tarp pareiškėjų J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti šalims turėtas santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų L. N. ir E. N. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų L. N. ir E. N. išlaikymui po 200 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti J. N. nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja; ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį „Mercedes Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur vertės), o atsakovui priteisti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Duomenys neskelbtini“ 100 procentų akcijų (2 896,20 Eur vertės); kreditinius įsipareigojimus UAB „Menesa“, UAB „Eksparas“, UAB saugos tarnybai „Argus“ pagal užvestas vykdomąsias bylas: Nr. 0005/16/02137, skolos likutis 4 941,92 Eur; Nr. 0010-16-00208, skolos likutis 2 571,08 Eur; Nr. 0010/16/00461, skolos likutis 188,12 Eur, pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis. Ieškovė nurodė, kad santykiai tarp pareiškėjų atšalo, prasidėjo nesutarimai, išsiskyrė požiūris į šeimą, gyvenimą, vaikų auklėjimą, pradėjo siekti skirtingų tikslų. Nuo 2017 m. vasario mėnesio nebegyvena kartu, neturi bendrų reikalų, nebekuria bendros ateities. Gyvendami santuokoje iš bendrų lėšų neįgijo nekilnojamojo turto. M. N. vardu yra registruotas žemės sklypas (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su prekybos patalpomis (unikalus Duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esantys adresu Duomenys neskelbtini., ir žemės sklypas (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esantis adresu Duomenys neskelbtini. Visas nekilnojamasis turtas yra asmeninė M. N. nuosavybė, įgyta iki santuokos sudarymo, todėl panaikinant santuokos akto įrašą nekilnojamasis turtas nedalytinas. Santuokos metu įgijo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur vertės), kuris pirktas iš ieškovės asmeninių lėšų, todėl priteistinas ieškovei. Santuokos metu 2014 m. kovo 28 d. buvo įsteigta UAB „Duomenys neskelbtini“, kurios įstatinis kapitalas – 2 896,20 Eur, 100 procentų akcijų valdo M. N.. Tai jo iniciatyva ir noru įsteigta įmonė ir vykdoma veikla, kurią jis vykdė keletą metų. Po santuokos akto įrašo panaikinimo minėta įmonė atitenka M. N.. Atsakovas su ieškinyje nurodytais reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad įmonė buvo įsteigta 2014 metų kovo mėnesį iš jo sutaupytų lėšų. Įmonė užsiėmė langų ir patalpų valymo paslaugomis ir tai buvo jo idėja. Nuo įsteigimo įmonė iki šiol veikla buvo nuostolinga. Įmonės 2016–2017 metų apyvarta siekė 50 000–100 000 Eur, tačiau didžioji dalis šių pajamų buvo panaudota įmonės skoloms sumokėti. Su dabartiniais kreditoriais įmonė neatsiskaito, nes skolų pagal vykdomąsias bylas turėjo ir kitiems kreditoriams, tačiau šiuo metu įmonės situacija po truputį gerėja ir planuojama su kreditoriais atsiskaityti. Ieškovė įmonėje dirbo vadybininke, sudarinėjo darbo sutartis ir sprendė kitus administracinius klausimus. Sutuoktinė žinojo, kad dėl nuomos įmonei didėjo skolos, tačiau nežinojo, kad jis su UAB „Menesa“ pasirašė laidavimo sutartį. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo pirktas iš šeimos lėšų, neprieštaravo, kad jis atitektų ieškovei.Trečiasis asmuo UAB „Menesa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog kreditinis įsiskolinimas UAB „Menesa“ negali būti laikomas tik atsakovo asmenine prievole ir turi būti pripažintas bendra sutuoktinių prievole. Pažymėjo, kad vykdydamas juridinio asmens veiklą atsakovas gavo pajamų. UAB „Duomenys neskelbtini“ 2016–2017 metų apyvarta siekė 50 000–100 000 Eur. Nėra jokių duomenų apie investicijas, įgytą turtą ar kitas išlaidas, kurioms padengti atsakovas būtų naudojęs iš UAB „Duomenys neskelbtini gautas pajamas, kad šios pajamos buvo naudojamos išimtinai tik atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Gautos pajamos buvo tiesiogiai naudojamos šeimos poreikiams tenkinti ir buvo pagrindinis šeimos pinigų šaltinis. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog santuokos metu gautas pajamas sutuoktiniai naudojo bendrai – šeimos poreikiams tenkinti, todėl atitinkamai iš to paties šaltinio kylantys įsipareigojimai taip pat turi būti pripažinti bendrais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę N., atsakovui – N.. Nustatęs, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šio klausimo nesprendė. Nustatydamas nepilnamečių vaikų L. N. ir E. N. gyvenamąją vietą teismas atsižvelgė į ieškovės pareikštą valią, į tai, kad atsakovas tam neprieštaravo, todėl padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų L. N. ir E. N. gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaikų interesus. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu šalys susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, yra optimali, nesudėtinga ir įvykdytina, todėl bendravimo tvarką nustatė pagal abiejų šalių teismo posėdžio metu sudarytą susitarimą. Nurodė, kad šalys dėl išlaikymo dydžio susitarė, todėl iš atsakovo priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad automobiliu „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, šiuo metu naudojasi ieškovė. Ieškovė nurodė, kad automobilis jai reikalingas nuvežti vaikus į darželį, mokyklą, ieškovė kito automobilio neturi. Taip pat nustatė, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ yra įsteigta atsakovo iniciatyva, ją jis valdo ir tebevykdo komercinę veiklą, ieškovė įmonės veikloje nedalyvauja, todėl šalys ir sutarė, kad turtą, kuriuo jie fiziškai disponuoja, nutraukiant santuoką, priskiria kiekvienas sau. Teismas padarė išvadą, kad toks šalių turimo turto padalijimas nepažeidžia nei kiekvieno iš sutuoktinių, nei kreditorių interesų, todėl automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei, o įmonės UAB „Duomenys neskelbtini“ 100 proc. akcijų priteisė atsakovui.Nustatė, kad šalys santuokos metu bendrų kreditinių įsipareigojimų neįgijo, tačiau M. N. turi asmeninių skolų, kurios susidarė jam vykdant UAB „Duomenys neskelbtini“ veiklą. Nurodė, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ įkurta 2014 m. kovo 28 d., įstatinis kapitalas yra 2 896,20 Eur, 100 proc. akcijų priklauso M. N., kuris yra ir įmonės direktorius. Pažymėjo, kad pats atsakovas M. N. aktyviai plėtojo verslą, jo paties idėja buvo šiuo verslu užsiimti. Nors atsakovas nurodė, kad iš pajamų, gaunamų iš šio verslo, jis prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog sutuoktinių prievolė yra solidari. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė dalyvautų bendrovės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais prisidėtų prie jo plėtojimo. Nors ieškovė kurį laiką, t. y. nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d., dirbo UAB „Duomenys neskelbtini tačiau šioje įmonėje ji dirbo samdomu darbuotoju, t. y. vadybininke, ir jokių sutarčių nepasirašinėjo, sprendimų nepriiminėjo, įmonės akcininke netapo. Be to, įsiskolinimas kreditorei UAB „Menesa“ susidarė iki ieškovei pradedant dirbti UAB „Duomenys neskelbtini“, ieškovė apie atsakovo M. N. ir UAB „Menesa“ sudarytą laidavimo sutartį sužinojo tik vėliau, duomenų, kad iš įmonės gautos ar sukauptos piniginės lėšos būtų panaudotos naujoms įmonės akcijoms pirkti ar jos įstatiniam kapitalui didinti, o tai galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą, nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Menesa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta „padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (vertė 3 000 Eur), o atsakovui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti uždarosios akcinės bendrovės „ Duomenys neskelbtini“ 100 procentų akcijų (vertė 2 896,20 Eur)“ ir „pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei „Menesa“, <...> pagal užvestas vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/02137, skolos likutis 4941,92 Eur, <...>, yra asmeninės M. N. skolos“, ir perduoti bylą dėl šios sprendimo dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Padalydamas ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą teismas neištyrė, iš kokių lėšų buvo įsigytas konkretus turtas, nesiaiškino tikrosios turto vertės, todėl nepagrįstai konstatavo, kad toks turto padalijimas nepažeidžia kreditorių interesų. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, teismas netyrė ir nesiaiškino, ar ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė iš tiesų sudarė 3 000 Eur sumą. Teismas nesiaiškino tikrosios UAB „Duomenys neskelbtini“ vertės.

10.2. Bylos nagrinėjimo metu šalys iš esmės pripažino, kad UAB Duomenys neskelbtini“ buvo šeimos verslas. Tiek ieškovė, ties ir atsakovas patvirtino, kad iš šios bendrovės veiklos gautas pajamas naudojo šeimos interesais. Šios pačių šalių patvirtintos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė žinojo apie laidavimo sutartį ir neprieštaravo jos sudarymui. Nagrinėjamu atveju šalys UAB „Duomenys neskelbtini“ įkūrė po santuokos sudarymo, iš jos gaunamas pajamas naudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl ir prievolė turėjo būti pripažinta solidaria sutuoktinių skola.

Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisių ir pareigų pagal vieno iš sutuoktinių pasirašytą laidavimo sutartį pripažinimą solidariosiomis sutuoktinių teisėmis ir pareigomis, jų padalijimą, aiškinimo ir taikymo. Apeliantė taip pat kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria padalytas šalių santuokoje įgytas turtas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Vienas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentų susijęs su netinkamu šalių santuokoje įgyto turto padalijimu. Apeliantė teigia, jog teismas nesiaiškino tikrosios dalytino turto vertės, todėl nepagrįstai konstatavo, kad toks šalių turto padalijimas nepažeidžia kreditorių interesų.Iš bylos duomenų nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, taip pat santuokos metu buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Duomenys neskelbtini“, kurios įstatinis kapitalas 2 896,20 Eur, o 100 procentų akcijų valdo M. N.. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog sutuoktiniai šį turtą įvertino tokiomis kainomis, kokių yra vertas minėtas turtas, nes tik jie patys žino, kokios būklės yra automobilis ir kokia įmonės finansinė būklė. Tiek iš procesinių dokumentų, tiek iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog ginčo tarp šalių dėl dalytino turto vertės nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje buvo nustatyta, kad tiek automobilis „Mercedes Benz“, tiek UAB „Duomenys neskelbtini“ – santuokos metu įgytas turtas, klausimas, iš kokių lėšų buvo įgytas šis turtas, nebuvo keliamas, ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės dalijant turtą. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių turto padalijimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neatsisakė savo turto dalies, teisėtai ir pagrįstai padalijo turtą natūra pagal faktinį to turto naudojimą. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė, ginčydama skundžiamo sprendimo dalį, kuria padalytas šalių santuokoje įgytas turtas, nenurodo jokių konkrečių argumentų, kaip šalių turto padalijimas pažeidžia kreditorių interesus. Taip pat neįrodinėja, kokia, anot apeliantės, turėtų būti dalytino turto vertė, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, jog šalių turto padalijimas pažeidžia kreditorių interesus, atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog skola UAB „Menesa“ negalėjo būti pripažinta asmenine atsakovo skola, nes įmonės lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti.Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ir prievolė, kylanti iš sandorio tokioms pajamoms gauti, turėjo būti pripažinta solidaria sutuoktinių skola.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas vertinant tiek sutuoktinių santykius su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių prievolinius santykius. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu įmonės veikla siejasi tada, kai ji susijusi su įmonių verslo plėtros interesais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. ir V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-682/2013).Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ įsteigta 2014 m. kovo 28 d., įstatinis kapitalas yra 2 896,20 Eur, 100 proc. akcijų priklauso M. N., kuris yra ir įmonės direktorius. Ieškovė nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d. dirbo vadybininke UAB „Duomenys neskelbtini Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, jog iš UAB „ Duomenys neskelbtini“ gautos pajamos buvo tiesiogiai naudojamos šeimos poreikiams tenkinti ir tai buvo pagrindinis šeimos pinigų šaltinis. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai.Pažymėtina, kad įmonės teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, o ne individualioji įmonė, todėl tai suponuoja išvadą, kad įmonės lėšos ir turtas negalėjo būti naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, dirbdamas direktoriumi, gaudavo fiksuotą darbo užmokestį, kuris ir buvo šeimos pajamos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų dalyvavusi bendrovės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie jo plėtojimo.Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010). Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorius šiuo atveju turėjo pareigą įrodyti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Apeliantė įrodinėjo, kad šalys UAB „Duomenys neskelbtini“ įsteigė po santuokos sudarymo, o iš jos gaunamas pajamas naudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl ir prievolė, kylanti iš sandorio tokioms pajamoms gauti, turėjo būti pripažinta solidaria sutuoktinių skola.Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar atsakovo prievolė laikytina asmenine ar solidariąja, būtina atsižvelgti į tai, kad įsiskolinimas kreditorei UAB „Menesa“ susidarė iki ieškovei pradedant dirbti UAB „Duomenys neskelbtini“, apie atsakovo M. N. ir UAB „Menesa“ sudarytą laidavimo sutartį jos pasirašymo metu ieškovei nebuvo žinoma. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Menesa“ sudarytos sutartys buvo skirtos įprastinei įmonės veiklai, jokios gautos ar sukauptos piniginės lėšos nebuvo panaudotos naujoms įmonės akcijoms pirkti ar jos įstatiniam kapitalui didinti, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą. Todėl atsakovo veiksmai sudarant sutartis vertintini kaip įprastinių įmonės valdymo organo (direktoriaus) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais. Šių aplinkybių kontekste svarbu įvertinti kasacinio teismo nuomonę, jog įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (žr. šios nutarties 27 p.). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 100 procentų akcijų valdo M. N., ieškovė jokių sutarčių, susijusių su bendrovės veikla, nepasirašinėjo, sprendimų nepriiminėjo. Nagrinėjamoje byloje ieškovės darbas (ji bendrovėje dirbo vadybininke) negali būti laikomas dalyvavimu bendrovės veikloje. Tai, kad santuokos metu įsteigtos įmonės akcijos priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, savaime nereiškia, kad vienam iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo nusprendus laiduoti atsiskaitymą už įmonei teiktas nuomos paslaugas, tokie verslo sprendimai laikytini sudarytais šeimos interesais ir sukuria prievoles kitam sutuoktiniui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo laidavimas neturėjo įtakos šeimos turtiniams interesams, o kreditorė UAB „Menesa“ nepateikė kitų duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog sandoris sudarytas šeimos interesais, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia jos pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.