Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Adminta“, atstovaujamos advokato V. Ž., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Adminta“ skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. V. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

8. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo kopiją. Antstolė L. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia papildomus įrodymus – AIS vykdomojo dokumento pateikimo momentinį vaizdą (momentinę ekrano kopiją). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, yra susiję su nagrinėjamu ginču, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę dėl šių įrodymų pasisakyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus priima.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių nusprendė priteisti iš atsakovo A. V. U. 1 089,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Adminta“. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. papildomu sprendimu už akių nusprendė priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei UAB „Adminta“. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. išdavė išieškotojai UAB „Adminta“ vykdomąjį raštą pagal 2023 m. balandžio 12 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. teismo sprendimus.

11. 2023 m. liepos 12 d. antstolei L. P. per AIS buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1378-512/2023 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A.V. U.. Antstolė, užregistravusi gautą vykdomąjį dokumentą AIS, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti šį vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Antstolė nustatė, kad pareiškėjas (išieškotojas) prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodė skolininko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miestą, be to, remiantis „Sodros“ duomenimis, nustatyta, kad skolininkas vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), GRT duomenimis, šis asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, o skolininko vardu neregistruotas joks nekilnojamasis turtas, todėl antstolė 2023 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-109-26495, kuriuo atsisakė priimti vykdyti minėtą vykdomąjį raštą Nr. e2-1378-512/2023, nurodydama, jog egzistuoja akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Antstolės kontoroje 2023 m. liepos 26 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą 2023 m. liepos 12 d. patvarkymą ir persiųsti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1378-512/2023 kitam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje jis turi būti vykdomas. Antstolė su šiuo skundu nesutikdama jį persiuntė spręsti teismui. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Adminta“ skundą dėl antstolės L. P. veiksmų atmetė.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Pagal CPK 651 straipsnio nuostatas antstolis, priimdamas vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Šios normos tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti tik akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą ir išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje, t. y.: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją, intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. CPK 590 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje vykdymo vietą, numatyta, kad, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio veiklos teritorijoje. Taigi įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta arba darbo vieta.

15. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad 2023 m. liepos 12 d. antstolei L. P. per AIS buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1378-512/2023 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A.V. U.. Antstolė, užregistravusi gautą vykdomąjį dokumentą AIS, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti šį vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Antstolė dar tą pačią dieną, kai jai buvo pateiktas vykdomasis dokumentas, t. y. 2023 m. liepos 12 d., nustatė, kad išieškotojas prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodė skolininko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miestą, be to, remiantis „Sodros“ duomenimis, nustatyta, kad skolininkas vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), GRT duomenimis, šis asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, o skolininko vardu neregistruotas joks nekilnojamasis turtas, todėl antstolė 2023 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-109-26495, kuriuo atsisakė priimti vykdyti minėtą vykdomąjį raštą Nr. e2-1378-512/2023, nurodydama, jog egzistuoja akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, kuri nurodyta CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte – dokumentas vykdytinas kito antstolio, veikiančio Tauragės teritorijoje.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės veiksmai buvo atliekami laikantis įstatymuose nustatytos nuoseklios jų atlikimo tvarkos, nepažeidžiant CPK nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė teisėtai atsisakė šį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, o apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad antstolės veiksmais iš esmės yra pažeisti proceso kooperacijos ir koncentracijos principai, neatitinka tikrovės, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

17. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentuoja nebūtas išieškotojo atstovo klaidas, pateikiant vykdomąjį raštą vykdymui į AIS, ir kad jų taisymas nepriklauso antstolės kompetencijai. Tačiau konkrečiai, kokios tos klaidos, nei teismas, nei antstolė neįvardija. Kitą vertus, išieškotojas pasirinkti skolininko vykdymo veiksmų atlikimo vietos fiziškai negali, nes tik AIS nurodo vykdomojo rašto vykdymo teritoriją, o išieškotojas ir jo atstovas prašyme, adresuotame LR antstolių rūmams, nurodyti neprivalo, esant atsitiktinei vykdomųjų raštų paskirstymo teritoriniu principu tvarkai.

18. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, įvertinus byloje pateiktus įrodymus (AIS momentinę ekrano kopiją), matyti, jog pradėjus pildyti prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui, momentinėje ekrano kopijoje matomi privalomi užpildyti laukai: išieškotojas ar kitas asmuo (jei pateikia atstovas) ir skolininko savivaldybės pavadinimas. Akivaizdu, kad išieškotojas ar jo atstovas, pildydamas prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo, privalo pats pasirinkti (laukelis pažymėtas žvaigždute) skolininko savivaldybės pavadinimą, pagal kurį vykdomasis dokumentas priskiriamas vienai ar kitai antstolių vykdymo veiksmų veiklos teritorijai, ir tik tolimesniame žingsnyje išieškotojas ar jo atstovas pateikia skolininko išsamius duomenis, t. y. nurodo jo vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, kuri atsispindi teikiamame prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Pažymėtina, kad pasirinktas skolininko savivaldybės pavadinimas prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nebėra nurodomas, nes pagal jį AIS tik paskirsto vykdomuosius dokumentus skirtingoms antstolių vykdymo veiksmų veiklos teritorijoms. Apeliantės ar jo atstovo suklydimas pasirenkant skolininko savivaldybės pavadinimą nulėmė neteisingą vykdomojo dokumento paskyrimą vykdyti netinkamai antstolių veiklos teritorijai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad išieškotojo ar jo atstovo klaidos, pateikiant vykdomąjį dokumentą į AIS, taisymas negali būti vertinamas kaip antstolio kompetencijos klausimas ir kad šiuo atveju vykdomasis dokumentas turi būti grąžintas išieškotojui ir išieškotojo turi būti pateiktas į sistemą (AIS) iš naujo, nurodant teisingus duomenis.

19. Apeliantė nurodo, kad akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nėra nustatyta, nes antstolei nustačius, kad vykdomasis raštas vykdytinas kito antstolio, veikiančio Tauragės teritorijoje, ji privalėjo grąžinti jį atsiuntusiam subjektui – Antstolių rūmams, kurio kompetencija yra AIS, arba, be didelių pastangų suderinus su Antstolių rūmų administracija, persiųsti jį kitam antstoliui, kurio teritorijoje šis dokumentas vykdytinas.

20. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, kadangi įstatymas nagrinėjamu atveju nenumato galimybės antstolei persiųsti gauto vykdomojo dokumento kitam antstoliui, kurio teritorijoje šis dokumentas vykdytinas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte nurodoma, kad, tik nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Kadangi įstatymas nenumato, todėl ir AIS nėra įdiegtas funkcionalumas, sudarantis galimybę, nepriėmus vykdomojo dokumento vykdymui, t. y. nesurašius patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir neužvedus vykdomosios bylos, tai minėtu atveju pažeistų teisinį vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti reglamentavimą, persiųsti jį kitam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje jis turi būti vykdomas. Pažymėtina, kad CPK 590 straipsnio 4 dalis taikoma tik tais atvejais, kai nustatoma, jog vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje, jau esant užvestai vykdomajai bylai ir esant pradėtiems vykdymo veiksmams, kuriuos būtina tęsti kitoje teritorijoje. Šiuo atveju vykdomoji byla nebuvo užvesta, antstolės vykdymo veiksmai nebuvo pradėti (nepriimtas patvarkymas priimti vykdymui vykdomąjį raštą), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokio pagrindo taikyti CPK 590 straipsnio 4 dalį ir įpareigoti antstolę persiųsti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolės veiksmai buvo atliekami laikantis įstatymuose nustatytos nuoseklios jų atlikimo tvarkos, nepažeidžiant CPK nuostatų bei vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti skundžiamą 2023 m. liepos 12 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-109-26495. Antstolė L. P. priimdama patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai taikė CPK 590 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, kuriomis reglamentuojama vykdomojo dokumento vykdymo vieta, ir tinkamai taikė CPK 651 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, minėtų CPK straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, todėl antstolė pagrįstai atsisakė priimti vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą ir jos patvarkymo naikinti nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.