Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Decimetras“ ieškinį atsakovei DNSB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 250,00 Eur skolą; 3,95 Eur delspinigių, apskaičiuojamų taikant 0,02 procento dydžio normą už laikotarpį nuo 2017 12 04 iki 2018 02 20 (viso – už 79 dienas); 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 27 d. tarp UAB ,,Decimetras“ ir DNSB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Sutartis Nr. DEC_2017_0043. Šia Sutartimi Ieškovas įsipareigojo suteikti paslaugas – parengti Žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planą adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o Atsakovas – priimti šias paslaugas ir atsiskaityti už jas Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. UAB „Decimetras“ vadovavosi tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatomis ir sąžiningai įvykdė savo prievolę suteikti Sutartyje nurodytas paslaugas – iki Sutartyje numatyto termino, t. y. iki 2017 m. gruodžio 30 d. parengė Žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planą adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šį Planą pasirašė ir priėmė Atsakovo DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas J. L. Š., nereikšdamas pretenzijų Ieškovui dėl jo atliktų paslaugų. Ieškovas už atliktas paslaugas 2017 m. lapkričio 28 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, Serija DE Nr. 0112, 250,00 Eur sumai. Remiantis Sutarties 4.1 punktu, mokėjimą Atsakovas turėjo atlikti per 5 kalendorines dienas po PVM sąskaitos – faktūros gavimo. PVM sąskaitą – faktūrą Atsakovas gavo 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau mokėjimo per numatytą terminą neatliko. Preliminarų Planą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė Atsakovo atstovas J. L. Š.. NŽT savo pastabas tiek Ieškovui, tiek Atsakovui pateikė žodžiu. Atsižvelgus į NŽT pateiktas pastabas, Planas buvo pakoreguotas, o ant jo pasirašius (duomenys neskelbtini)bendrijos pirmininkui J. L. Š., vėl pateiktas NŽT. Taigi, Ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį ir atliko Atsakovo užsakytas paslaugas. Dėl neaiškių priežasčių dėl parengto ir NŽT pateikto Plano pastabų turėjo ir darbus sustabdyti prašė DNSB (duomenys neskelbtini), todėl Atsakovas pageidavo dar kartą pakoreguoti parengtą Planą. Ieškovas, atsižvelgdamas į Atsakovo pageidavimus, be papildomo užmokesčio keletą kartų koregavo Planą, kuris atitiktų tiek NŽT reikalavimus, tiek Atsakovo pageidavimus, ir parengė Planą Nr. 3, kurio Atsakovas iki šiol neatsiėmė. Ieškovas, būdamas sąžininga, atidi ir rūpestinga Sutarties šalis, ne kartą ragino Atsakovą įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas ir toliau piktybiškai ignoravo Ieškovo raginimus atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir įsipareigojimų nevykdė, Ieškovas kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę UAB „Teisės riba“, kurią įgaliojo imtis visų reikiamų teisėtų veiksmų įsiskolinimui ne teisminiu keliu išieškoti. Atsakovui buvo pateiktas 2018 m. sausio 22 d. Pranešimas dėl įsiskolinimo ir kreipimosi į teismą, taip pat 2018 m. vasario 6 d. Pranešimas dėl kreipimosi į teismą, tačiau Atsakovas už atliktas paslaugas Ieškovui neatsiskaitė. Tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo susiklostę sutartiniai santykiai, Ieškovas Sutartyje numatytas paslaugas suteikė sulygtomis sąlygomis ir terminais, Atsakovas darbus priėmė, tačiau įsipareigojimo sumokėti 250,00 Eur sumą neįvykdė. Ieškovui savo pareigas pagal Sutartį įvykdžius tinkamai, t. y. parengus Žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planą adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal Atsakovo užsakymą nustatytu terminu, Atsakovas įgijo pareigą už šias paslaugas su Ieškovu atsiskaityti pagal Ieškovo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą pilna apimtimi. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir į Ieškovo bei Atsakovo sudarytos Sutarties 6.1 p., kuriame numatyta, kad Užsakovui praleidus atsiskaitymo už suteiktas Paslaugas terminą, jis privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, iš Atsakovo Ieškovo naudai priteistina 3,95 Eur delspinigių suma, apskaičiuojama taikant 0,02 procento dydžio normą už laikotarpį nuo 2017 12 04 iki 2018 02 20 (viso – už 79 dienas). Remiantis LR CK 6.261 str., skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, už termino praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 2 d., kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Taigi iš Atsakovo Ieškovo naudai priteistina 3,25 Eur (trijų eurų 25 ct) palūkanų suma, apskaičiuojama taikant 6,00 (šešių) procentų metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo 2017 12 04 iki 2018 02 20 (viso – už 79 dienas).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsisako tenkinti ieškinio reikalavimus. 2017-11-27 su ieškovu pasirašė paslaugos teikimo sutartį Nr.DEC_2017_0043, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo iki 2017-12-30 pateikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą. Praleidęs sutarties įvykdymo terminą, t. y. 2018-01-03 paslaugos teikėjas pateikė nebaigtą planą: planas nebuvo pasirašytas paminėtais adresais esančių bendrijų ar administruojančios įmonės atstovų, tuos parašus jie surinko, t. y. atliko dalį paslaugos teikėjo darbo. Paminėto plano nepriėmė Nacionalinė žemės tarnyba, nes jame trūko kai kurių duomenų. NŽT nepriimtu planu neturėjo galimybės naudotis, vadinasi, sutarties pagrindinės sąlygos paslaugos teikėjas neįvykdė. Nežiūrint į tai, kad sutarties terminas buvo pasibaigęs, sutiko, kad paslaugos teikėjas pateiktų tinkamą planą, t. y. tokį, kurį priimtų NŽT. Tarp ieškinio priedų yra bent du plano variantai, tačiau abudu neužbaigti ir nepateikti. Paslaugos teikėjo UAB “Decimetras“ vadovui mėgino siūlyti bendradarbiauti, t. y. surinkti suinteresuotų projekto dalyvių parašus, kaip buvo padarę pirmąjį kartą, tačiau jis kategoriškai atsisakė tokio pasiūlymo. Telefoninio pokalbio NŽT atstovės su UAB „Decimetras“ vadovu š. m. vasario mėn. pastarasis pripažino, kad sutartis su jo vadovaujama firma baigėsi. Ieškovas, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties prievoles, neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad šalys tarėsi tik dėl plano rengimo, ieškovas neturėjo jo suderinti su kitų daugiabučių gyventojais. Planą parengė 2017-12-19 ir 2017-12-20 išsiuntė atsakovui el. paštu. Atsakovas raštu jokių pretenzijų ieškovui nepateikė. Parašus turėjo susirinkti atsakovas. (duomenys neskelbtini) namui planas netiko, nes į kiemus įvažiavimas vienas, kuris priskirtas (duomenys neskelbtini) namui. (duomenys neskelbtini) namas norėjo, kad per jo žemę einantis pravažiavimas ir visos aikštelės būtų naudojamos ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojų. Ieškovas dėl to nemokamai darė plano korekcijas. Planas NŽT netiko ne dėl ieškovo, o todėl, kad dėl tokio plano projekto nebuvo susitarę visi daugiabučiai. Per vieną mėnesį ieškovas nebūtų fiziškai sugebėjęs atlikti plano derinimo. Visus planus siuntė el. paštu. Naudojimosi tvarką nusistato patys gyventojai, plano pateikimą NŽT turėjo atlikti atsakovas. Pvz. atitinkamuose eismo ginčuose kiekviena pusė turi teisę teikti savo planą ir jam nėra kažkokių reikalavimų. Atsakovas nenorėjo pats rinktis parašų, todėl sutartis nebuvo pabaigta. Tinkamo naudoti plano atsakovas nebeatsiėmė. Pirma visi namai turėjo susitarti, bet atsakovas paskubėjo. 2018-01-15 buvo paskutinis planas, kurio atsakovas neatvyko atsiimti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pažeidė sutarties 1.3. p., nes pateikė planą 2018-01-03. Pateikė be parašų. Juos surinko atsakovas. NŽT planą atmetė, nes nebuvo koordinačių sistemos. Susirado kitą rangovą, kuris padarė planą. Atsakovas buvo užėjęs pas ieškovo vadovą, jam liepė išeiti. Nunešė planą atgal ieškovui, gavo planą su koordinatėmis. Raštu dėl pretenzijų nesikreipė, tik žodžiu. Ieškovas atkreipė dėmesį į pretenzijas. Bosas liepė eiti per duris. Naudoja el. paštą (duomenys neskelbtini). Planas buvo dėl to, kad įrengti automobilių aikštelę prie atsakovo namo. Kita firma pati surinko parašus.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. (buvusi UAB „Decimetras“ darbuotoja) parodė, kad plano pirmą variantą padarė pagal užsakymą 2017-12-19, išsiuntė el. paštu 2017-12-20. 2017-12-21 gavo iš atsakovo atsakymą, kad jis tinka. Tą pačią dieną planą išsiuntė ir kitų namų atstovams. Iš(duomenys neskelbtini)namo gavo atsakymą, kad jiems netinka. Atidavė planus užsakovui, kad susirinktų parašus. Užsakovas susirinko, nunešė į NŽT peržiūrėtų, nes (duomenys neskelbtini) namui netiko. Gavo iš NŽT atsakymą, kad nėra koordinačių, prašė labiau detalizuoti lentelę. Ji tarp Kalėdų ir Naujųjų nedirbo. 2018-01-09 pataisė planą, išsiuntė į NŽT. Jie pasakė, kad planas tinka. Išsiuntė ir kitiems namams. 2018-01-10 parengė dar vieną planą, kad tiktų (duomenys neskelbtini) namui. Jam vėl netiko. 2018-01-15 buvo padarytas paskutinis planas, kuris tiko ir (duomenys neskelbtini) namui. 2018-01-16 jį išsiuntė užsakovui ir (duomenys neskelbtini) namui. Bet atsakovas neatvyko plano atsiimti. Sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovas turi rinkti parašus ir derinti planą su kitų namų atstovais. Pirmame plane nebuvo koordinačių, nes ką tik buvo atlikti viso sklypo kadastriniai matavimai, kuriame galima pamatyti koordinates. Vėliau jas jau pridėjo. Planą rengė tol, kol tiko visiems. Su atsakovo atstovu bendravo ir gyvai, ir telefonu, ir el. paštu. Nežino, kas įvyko tarp vadovo ir atsakovo atstovo. (duomenys neskelbtini) namo atstovui netiko, nes jie norėjo, kad bendro naudojimo teritorijos būtų išplėstos, įtraukti visi pravažiavimai, aikštelės, kad visi visur galėtų parkuoti automobilius. Nes jų kiemas pravažiuojamas, jų sklypo sąskaita yra mažiau vietos parkavimui. Ieškovė rengė ir viso sklypo kadastrinį planą, kuriame buvo koordinatės. Užsakovė keisti plano nereikalavo, jie patys keitė, kad visiems tiktų. Ieškovė kiekvieną planą siuntė NŽT peržiūrai. Antro plano data išlikusi nepataisyta, bet planas su pataisymais. Dėl termino planui pratęsimą nebuvo kalbama, buvo kalbama apie galutinio plano parengimą. Dar buvo šventinis laikotarpis.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad dirba NŽT, dėl žemės nuomos sutarties turi būti pateiktas ir naudojimosi planas. Būna kreipiasi dėl preliminaraus plano įvertinimo. Tai yra darbinė plano rengimo stadija. Buvo teiktas darbinis planas. Nebuvo koordinačių ir turi atitikti visų namų poreikius. Variantų buvo daug, o toliau naudotojų susitarimo reikalas. Planas oficialiai teiktas nebuvo. Plano parašai – susitarimo reikalas. Kiek žino, buvo naudotojų nesutarimas. Kituose plano variantuose koordinatės jau buvo. Gal ieškovas užmiršo uždėti, nes koordinatės jau buvo nustatytos rengiant bendrą sklypo planą. Planas, jei būtų buvęs paskutinis parašas ir koordinatės, būtų buvęs NŽT patvirtintas. NŽT žiūri, ar plano išdėstymas atitinka teisinius reikalavimus. Ieškovas klausinėjo kelis kartus dėl plano, vėliau domėjosi ir kitų namų atstovai. Negali patvirtinti, kad girdėjo, jog sutartis tarp šalių pasibaigė, neatsimena. Decimetras rengia daug planų.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys 2017-11-27 sudarė sutartį dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo projekto parengimo (b. l. 6-7). Pateikti ieškovės rengti projektai, sąskaita (b. l. 8-13). Pateiktas NŽT raštas atsakovui (b. l. 27-28). Pateikti originalūs planai bei susirašinėjimo išrašai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti sutartą užmokestį už suteiktas paslaugas, o atsakovė vertina, kad paslauga suteikta pavėluotai bei nekokybiškai.

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 str. 1 d.).

Kaip matyti iš sutarties, šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį. Sutarties 1.2. p. nustatyta, dėl kokių paslaugų šalys susitarė - žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo parengimas adresu (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (toliau - „Projektas“). Sutarties 1.3. p. nustatyta, kad paslaugų atlikimo terminas: iki 2017-12-30.

Kaip matyti iš sutarties, šalys sudarė sutartį tik dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo projekto parengimo. Sutartimi nėra sutarta, jog ieškovė dar surinks ir parašus iš kitų suinteresuotų daugiabučių atstovų dėl pritarimo projektui. Projektas nėra patvirtintas teisinis dokumentas, tai tik tam tikra suinteresuotų asmenų valios išraiška. Teisiniu dokumentu projektas būtų tapęs jį pateikus Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT), kuri, esant pagrindui projektą būtų patvirtinusi. Kitų suinteresuotų daugiabučių atstovų parašai ant projekto nėra formalus reikalavimas, faktiškai tai reiškia visų suinteresuotų asmenų valios naudoti tam tikrą žemės sklypą suderinimą. Tam, kad valia būtų suderinta, atitinkami įgalioti asmenys turi tartis tarpusavyje. Tokiu tarimusi bei susitarimu nagrinėjamu atveju yra suinteresuota būtent atsakovė, kuriai projekto pateikimas NŽT buvo reikalingas tikslu sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį bei įsirengti automobilių aikštelę. Tuo tarpu ieškovė nėra teisinė įmonė, kuri turi vesti derybas su visais suinteresuotais asmenimis (7 daugiabučiais) dėl to, kaip kiekvienas iš šių suinteresuotų asmenų pageidauja bendrai naudotis valstybiniu žemės sklypu, ir rasti tarp visų suinteresuotų asmenų vieningą sutarimą nurodytu klausimu. Kaip matyti ir iš šalių sudarytos sutarties turinio, ieškovė teikia žemės sklypų geodezinių matavimų, braižymo bei projektavimo paslaugas. Taigi, aiškinant šalių sudarytą sutartį negalima teigti, jog šalių susitarimas apėmė ir pareigą ieškovei suderinti skirtingus suinteresuotų asmenų interesus bei juos patvirtinti atitinkamais parašais. Faktiškai atsakovė turėjo pateikti ieškovei konkretų užsakymą, kuris jau atitiktų visų kitų daugiabučių valią dėl žemės sklypo naudojimo. Ieškovės pareiga tokios sutarties atveju buvo perkelti suderintą visų suinteresuotų asmenų valią į teisės aktų formalumus atitinkantį plano projektą, kurį vėlgi būtent atsakovė, kaip vienintelis rezultatu suinteresuotas asmuo, turėjo teikti NŽT patvirtinimui. Kaip jau minėta, ieškovė įsipareigojo tik parengti plano projektą, bet ne atlikti visus kitus teisinius veiksmus tam, kad jis būtų patvirtintas, įskaitant parašų rinkimą bei projekto teikimą NŽT. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, šalių nurodytų argumentų, atsakovė vieno projekto atveju parašus pati ir rinkosi, to nereikalaudama iš ieškovės. Taip pat ir sutarties kaina – 250,00 Eur – kuri nėra didelė, neleidžia daryti išvadą, kad ieškovė būtų apsiėmusi daugiau kažkokių funkcijų, nei vien tik plano projekto parengimo. Kitokiems veiksmams atsakovė taipogi nebuvo sudariusi su ieškove pavedimo sutarties. Tuo tarpu iš NŽT rašto (b. l. 27-28) matyti, kad planą NŽT pateikti turi būtent statinių savininkas. Pastebėtina, kad iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovė, nors teismo vertinimu ir neprivalėjo, tačiau stengėsi atsakovės interesais ir parašų surinkimo klausimu – iš surinktų įrodymų matyti, kad plano projektas buvo siunčiamas kitų daugiabučių atstovams bei buvo kviečiama atvykti jį pasirašyti.

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad buvo rengiamas žemės sklypo naudojimo plano projektas dėl žemės sklypo, kurį naudoja keletas daugiabučių. Vienas iš daugiabučių ((duomenys neskelbtini) namas) turi pravažiuojamą kiemą, kuriuo naudojasi kitų daugiabučių gyventojai, kad pasiektų savo daugiabučius, tačiau šio pravažiavimo sąskaita sumažėjo vietos automobilių parkavimui (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) namo atstovas norėjo, jog bendro naudojimo teritorijos būtų išplėstos, įtraukti visi pravažiavimai, aikštelės, kad visi gyventojai visur galėtų parkuoti automobilius, nes jų kiemas pravažiuojamas, jų sklypo sąskaita yra mažiau vietos parkavimui. Taigi, atsakovės užsakytas pirminis plano projektas netenkino kaimyninio namo gyventojų, tačiau ši aplinkybė kilo ne dėl ieškovės kaltės. Kaip jau minėta, atsakovė pirmiausiai turėjo suderinti visų suinteresuotų daugiabučių valią dėl žemės sklypo naudojimo ir tik tada kreiptis į ieškovę dėl plano projekto parengimo. Šis būdas būtų logiškiausias bei ekonomiškiausias sutarties vykdymo prasme. Tačiau atsakovė pateikė ieškovei tokio turinio užsakymą, dėl kurio nesutiko (duomenys neskelbtini) namo atstovas, dėl ko ieškovė, stengdamasi įvykdyti sutartį tinkamai, ėmėsi iniciatyvos bei kelis kartus keitė projektą tam, kad jis atitiktų visų suinteresuotų asmenų pageidavimus. Esant tokiai situacijai, sutarties įvykdymui numatytas vos ilgesnis nei vieno mėnesio terminas, atsižvelgiant į tai, kad į jį patenka ir valstybinių švenčių laikotarpis, laikytinas pakankamai trumpu ir nepakankamai protingu, atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją, todėl negali būti vertinamas kaip itin svarbi ir esminė sutarties sąlyga. Kaip matyti, šalys planui parengti susitarė skirti daugiau nei vieną mėnesį laiko. Tuo tarpu ieškovė, stengdamasi sukurti tinkamą atsakovės užsakymo rezultatą, parengė bent tris planus, trečiasis datuotas 2018-01-15. Taigi, ieškovė ne tik dėjo pastangas įvykdyti sutartį tinkamai, bet ir atliko tai protingais terminais. Pažymėtina, kad pirmasis planas buvo parengtas dar 2017-12-19, taigi, gerokai iki sutartimi sutarto pirminio termino suėjimo. Todėl atsakovės atstovo argumentai apie tai, kad ieškovė pavėlavo pateikti plano projektą, yra nepagrįsti. Sutartas 2017-12-30 terminas netenka esminės reikšmės dar ir dėl to, kad atsakovė vieno iš suinteresuotų asmenų atstovės parašą ant plano gavo tik 2018-01-03, o (duomenys neskelbtini) namo atstovo parašo negavo apskritai, kadangi nebuvo su juo suderinusi savo pageidaujamo plano. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, pirmą parengtą plano projektą ieškovės darbuotoja atsakovo atstovui el. paštu išsiuntė 2017-12-20, o atsakovės atstovas, atstovavęs ir byloje, tą pačią dieną el. paštu informavo ieškovę, kad viskas tinka. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad naudoja el. paštą (duomenys neskelbtini). Po šio atsakovės atstovo pranešimo ieškovės darbuotoja 2017-12-21 atsakovės atstovą el. paštu informavo, kad dokumentai yra atspausdinti ir atsakovės atstovas gali atvykti jų pasirašyti.

Dėl nagrinėjamo atvejo teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad dirba NŽT, įmonės būna kreipiasi dėl preliminaraus plano įvertinimo. Tai yra darbinė plano rengimo stadija. Buvo teiktas darbinis planas. Nebuvo koordinačių ir turėjo atitikti visų namų poreikius. Variantų buvo daug, o toliau naudotojų susitarimo reikalas. Planas oficialiai teiktas nebuvo. Plano parašai – susitarimo reikalas. Kiek žino, buvo naudotojų nesutarimas. Kituose plano variantuose koordinatės jau buvo. Gal ieškovas užmiršo uždėti, nes koordinatės jau buvo nustatytos rengiant bendrą sklypo planą. Planas, jei būtų buvęs paskutinis parašas ir koordinatės, būtų buvęs NŽT patvirtintas. Ieškovas klausinėjo kelis kartus dėl plano, vėliau domėjosi ir kitų namų atstovai. Decimetras rengia daug planų.

Taigi, plano projekto trūkumai NŽT požiūriu buvo du - nebuvo koordinačių ir turėjo atitikti visų namų poreikius (trūko vieno parašo). Taip pat nurodė, kad plano parašai yra susitarimo reikalas. Kaip jau minėta, plano parašai visų pirma yra visų suinteresuotų daugiabučių valios suderinimo reikalas, kuris nuo ieškovės nepriklausė bei ieškovė sutartimi tokią valią derinti neįsipareigojo. Koordinačių nebuvimo klausimas buvo greitai išspręstas parengiant antrą plano projektą, kuris, vadovaujantis liudytojos J. B. paaiškinimais, buvo parengtas 2018-01-09, kaip darbinis pateiktas į NŽT, iš kurių gautas atsakymas, kad planas tinka. Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad gal ieškovas užmiršo uždėti, nes koordinatės jau buvo nustatytos rengiant bendrą sklypo planą. Iš bylos dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad bendrą žemės sklypo planą rengė ieškovė. Kita vertus, net ir koordinačių nebuvimas nelėmė pirminio plano projekto netinkamumo – kaip minėta, nebuvo gautas (duomenys neskelbtini) namo atstovo sutikimas su planu (parašas), be to, teismo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad ginčo planas oficialiai teiktas apskritai nebuvo. Taigi, atsakovė plano NŽT neteikė, todėl negalima teigti, jog vienas ar kitas planas buvo nekokybiškas, netinkamas, nes dėl to nėra priimta jokio NŽT sprendimo.

Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 str. 1 d.). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 str. 3 d.). Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal atsakovės nurodymus, per sutartyje nustatytą terminą (t. y. 2017-12-19) parengė pirmąjį plano projektą, tačiau jis nebūtų tikęs NŽT, kadangi pagal atsakovės nurodymus parengtas plano projektas netenkino (duomenys neskelbtini) namo gyventojų. Šioje situacijoje nebeturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kad prie plano projekto iš pradžių nebuvo pridėta koordinačių sistema. Ieškovė, veikdama sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, vėliau, vos per porą savaičių po sutarties vykdymo termino pabaigos, parengė kitus plano projektus, šiuos darbinius projektus teikė NŽT tikslu įsitikinti, jog oficialaus pateikimo atveju projektai neturės trūkumų, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovė dėjo visas pastangas sutarčiai įvykdyti bei pasiekti patį geriausią darbų rezultatą atsakovės naudai.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Šalių sudarytos sutarties 5.1. p. taip pat numatyta, kad užsakovas (atsakovė) įsipareigoja geranoriškai bendradarbiauti su vykdytoju (ieškove). Pagal sutarties 5.2. p., užsakovas turi teisę reikalauti ištaisyti Paslaugų trūkumus Vykdytojo sąskaita per Šalių suderintą protingą terminą, o per jį Vykdytojui neištaisius trūkumų, trūkumus Vykdytojo sąskaita ištaisyti pačiam ar pasitelkus trečiuosius asmenis. Pagal sutarties 3.3. p. užsakovui raštu nurodžius pastebėtus Paslaugų trūkumus vykdytojas privalo per 3 darbo dienas užsakovo nurodytus trūkumus pašalinti (išskyrus atvejus, kai per nurodytą terminą objektyviai neįmanoma pašalinti trūkumų. Tokiais atvejais terminas ilginamas atskiru rašytiniu šalių susitarimu).

Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, ieškovė parengė mažiausiai tris planų projektus, siekdama paties geriausio rezultato atsakovės naudai, todėl konstatuotina, kad ieškovė vykdė sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiavo ir kooperavosi su atsakove. Tuo tarpu tokią pačią išvadą padaryti apie atsakovę nėra pagrindo. Atsakovė raštu jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Pagal šalių sudarytą sutartį net ir esant ieškovės paslaugų trūkumams, ieškovė turėjo teisę per protingą terminą tuos trūkumus ištaisyti. Tačiau vietoj bendradarbiavimo ir kooperavimosi atsakovė pasirinko veikti kitu būdu – nebeatvyko atsiimti galutinio plano projekto ir, atsakovės atstovo teigimu, pasirinko kitą įmonę, kuri parengė plano projektą. Tačiau, kaip jau minėta, pagal šalių sutarties 5.2. p., atsakovė tik per protingą terminą ieškovei neištaisius trūkumų, turėjo teisę trūkumus ieškovės sąskaita ištaisyti pati ar pasitelkusi trečiuosius asmenis. Tokio atsakovės sprendimo galima priežastis – galimai tarp atsakovės atstovo bei ieškovės vadovo dėl nežinomų priežasčių įvykusi konfrontacija ar žodinis konfliktas. Tačiau tokio konflikto turinys bei priežastis nėra žinomi, o tokia situacija ar asmeninės juridinio asmens (DNSB (duomenys neskelbtini)) atstovo ambicijos negali pateisinti vienašalio atsisakymo vykdyti sutartį. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė pareigos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.) bei nebendradarbiavo ir nesikooperavo su ieškove (CK 6.200 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad teisę ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus tokioje situacijoje ieškovei suteikia ir CK 6.208 str. Sutartį pažeidusi šalis turi teisę savo sąskaita pašalinti įvykdymo trūkumus, jeigu: 1) ji be nepateisinamo uždelsimo praneša kitai šaliai apie įvykdymo trūkumų pašalinimo būdą ir laiką; 2) nukentėjusi šalis neturi teisėto intereso atsisakyti, kad įvykdymo trūkumai būtų pašalinti; 3) įvykdymo trūkumai pašalinami nedelsiant; 4) įvykdymo trūkumų pašalinimą pateisina konkrečios aplinkybės (CK 6.208 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė nepažeidė sutarties, nes esminis plano projekto trūkumas buvo (duomenys neskelbtini) namo nepritarimas planui, o ši situacija kilo dėl to, kad atsakovė iš anksto nesuderino galimos bendros pozicijos. Tačiau bet kuriuo atveju ieškovė be uždelsimo ėmėsi veiksmų parengti visiems daugiabučiams tinkamą plano projektą; atsakovė neturėjo jokio teisėto intereso atsisakyti, kad įvykdymo trūkumai būtų pašalinti; atsižvelgiant į praėjusį trumpą laiko tarpą konstatuotina, kad plano projektai buvo koreguojami nedelsiant; plano projektų koregavimą pateisina konkrečios aplinkybės.

Be to, kitos šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą nepanaikina teisės pašalinti įvykdymo trūkumus (CK 6.208 str. 2 d.). Tinkamą pranešimą apie pasiūlymą pašalinti įvykdymo trūkumus gavusi šalis negali įgyvendinti savo teisių, kurios nesuderinamos su sutarties vykdymu, tol, kol nepasibaigęs įvykdymo trūkumams pašalinti nustatytas terminas (CK 6.208 str. 3 d.). Šalis privalo bendradarbiauti su įvykdymo trūkumus šalinančia šalimi visą trūkumų šalinimo laikotarpį (CK 6.208 str. 5 d.). Taigi, net jei laikyti, kad ieškovė šalino savo darbo trūkumus, atsakovė privalėjo bendradarbiauti su ieškove nurodytu laikotarpiu, nes bendradarbiavimo nutraukimas nagrinėjamų aplinkybių kontekste laikytinas nesuderinamu su sutarties vykdymu ir nepateisinamu.

Kaip matyti iš pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu, 2018-01-16 ieškovės darbuotoja siuntė atsakovės atstovui plano projektą, kuriam pritarė NŽT, t. y. galutinį tinkamą paslaugų sutarties rezultatą, kuris galėjo būti teisiškai patvirtintas. Tačiau atsakovės atstovas šio plano nebeatsiėmė. Iš el. laiško taip pat matyti, kad net ir 2018-01-16 atsakovė ir galimai (duomenys neskelbtini) namo atstovas turėjo susitarti, kurį iš parengtų planų projektų teiks tvirtinimui į NŽT. Tai tik patvirtina faktinę situaciją, kad ne ieškovė turėjo suderinti visų žemės sklype stovinčių daugiabučių valią, bet tai buvo išimtinai atsakovės reikalas be interesas.

Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.720 str. 3 d.). Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė tinkamai vykdė ir įvykdė sutartį, tuo tarpu atsakovė sutartį iš esmės vienašališkai nutraukė, bet tai atliko be teisėto pagrindo, todėl turi sumokėti ieškovei visą paslaugos kainą, numatytą sutartyje, t. y. 250,00 Eur. Šalys sutarties 4.1. p. numatė, kad atsakovė su ieškove turi atsiskaityti per 5 dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Nors nėra aišku, kada PVM sąskaita-faktūra buvo įteikta atsakovės atstovui, galbūt jos išrašymo dieną, tačiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad jos apmokėjimo terminas (sąskaitoje nurodytas 2017-12-30) sprendimo priėmimo dieną yra suėjęs, tačiau ji nėra apmokėta. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistini 250,00 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3,95 Eur delspinigių.

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Šalys sutarties 6.1. p. numatė, kad užsakovas, praleidęs atsiskaitymo už suteiktas Paslaugas terminą, numatytą 2.1. punkte, pagal Vykdytojo rašytinį reikalavimą privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 2.1. punkte numatyta tik paslaugos kaina, todėl aiškinant sutartį darytina išvada, kad šalys turėjo omenyje sutarties 4.1. punktą, kuriame ir numatyta atsiskaitymo tvarka - visi mokėjimai yra atliekami į vykdytojo banko sąskaitą, nurodytą šioje Sutartyje, nebent šalys raštu susitartų kitaip, per 5 kalendorines dienas, po PVM sąskaitos-faktūros gavimo. Iš bylos duomenų nėra aišku, kada sąskaita buvo įteikta atsakovei, kita vertus matyti, kad ji buvo išrašyta kitą dieną po sutarties sudarymo, atsakovės atstovui įteikta pasirašant, todėl tikėtina, kad buvo įteikta gruodžio pradžioje, galbūt jos išrašymo dieną, dar neatlikus paslaugos darbų. Tačiau pačioje sąskaitoje numatyta, kad jos atsiskaitymo terminas yra 2017-12-30, taigi, šalys tokiu būdu pakeitė atsiskaitymo už paslaugas datą. Todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 2017-12-31, o ne nuo 2017-12-04, kaip nurodo ieškovė. Ieškovė prašo delspinigius priteisti iki 2018-02-20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistini delspinigiai už 60 dienų – 3,00 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3,25 Eur palūkanų.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.). Šalys sutartimi susitarė, kad šalis, pažeidusi Sutarties nuostatas ar ja prisiimtus įsipareigojimus, privalo nedelsiant savo sąskaita ir rizika pašalinti tokius savo pažeidimus ir jų pasekmes (jei tai įmanoma), sumokėti sutartyje numatytas netesybas bei atlyginti visus kitos šalies dėl to patirtus nuostolius (Sutarties 6.3. p.). Taigi, šalys neapribojo galimybės reikalauti atlyginti ir nuostolius.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-153-916/2016 16 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-12 nutartį byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

Atsižvelgiant į jau nurodytą atsakovės atsiskaitymo pareigos momentą, palūkanos skaičiuotinos už 60 dienų ir sudaro 2,47 Eur (pagal CK 6.210 str. 2 d.). Kadangi nuostoliai ir netesybos skaičiuojamos už tą patį laikotarpį, o netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.), atsižvelgiant į tai, kad netesybų suma yra didesnė, nagrinėjamu atveju priteistini tik 3,00 Eur netesybų (delspinigių), o reikalavimas dėl 3,25 Eur palūkanų priteisimo netenkintinas.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pagal CK 6.210 str. 2 d.).

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 500,00 Eur išlaidų advokatui, sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Laikytina, kad yra tenkinama 99 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 509,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Decimetras“, į. k. 304507228, iš atsakovės DNSB (duomenys neskelbtini), į. k. 301167539, 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties Eur) skolą, 3,00 Eur (tris Eur) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,85 Eur (penkis šimtus devynis Eur 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.