Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui,

2019 m. lapkričio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 1 000 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas E. M. teigia, kad nurodytą žalą patyrė dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – Klaipėdos AVPK) Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio veiksmų, surašant 2018-08-07 administracinio nusižengimo protokolą, ir Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo veiksmų, priimant 2018-09-26 nutarimą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2018-08-07 23 val. 51 min. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2018-08-07 22 val. 40 min. Kretingos r. sav., Kretingoje, Žemaitės al., Šventosios, vairuodamas automobilį Honda Civic, esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Protokole Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (minėta, toliau – ir ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė, nurodytas ANK 420 straipsnio 2 dalis. Protokole teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas nurodytas – Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1850, (minėta, toliau – ir KET) 9 punktas. Iš aptariamo protokolo matyti, kad pareiškėjas pasirašė ir nurodė, jog su pažeidimu sutinka, gailisi. Administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi, 610 straipsniu, pasiūlyta iki 2018-08-22 sumokėti 225 Eur baudą ir skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn., bei pasiūlyta iki 2018-08-22 grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (t. y. sutikti su specialiosios teisės atėmimu). Protokole nurodyta, jog iki nurodytos datos neįvykdžius administracinio nurodymo ar jo dalies ar pateikus prašymą nerašyti ar panaikinti šį nurodymą, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018-09-26 10.00 val. adresu, Kretinga, Vytauto g. 19-220 kab. Be kita ko, iš protokolo turinio matyti, jog pareiškėjas jame pasirašė, bei sutiko, kad su protokolu susipažino, jį gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje jam paaiškintos.

Nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2018-09-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-2518-2018, vadovaudamasi ANK 420 straipsnio 2 dalimi, nutarė pareiškėjui skirti 460 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėn. 2018-09-26 nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2018-08-07 22 val. 40 min, Kretingos r. sav., Kretinga, Žemaitės al., Šventosios, vairuodamas automobilį, esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Nutarime nurodytas ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė – 420 straipsnio 2 dalis. Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas nurodytas – KET 9 punktas. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Paaiškintos kitos aplinkybės, jog administracinio nusižengimo protokole pareiškėjas nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, tačiau 2018-09-25 pateiktame paaiškinime jis kaltę neigia, su pažeidimu nebesutinka, kas vertintina kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, todėl lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2019-03-07 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-1068/2019 panaikintas anksčiau aptartas 2018-09-26 nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukta. Aptariamoje nutartyje teismas nurodė, kad tiek surašant 2018-08-07 protokolą, tiek priimant 2018-09-26 nutarimą nebuvo nurodytas KET specialiosios dalies normos pažeidimas, o tik KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl visiškai neaišku, kokį KET specialiosios dalies normas pareiškėjas pažeidė, dėl ko baudžiamas už chuliganišką vairavimą. Taip pat akcentuota, jog 2018-09-26 nutarime nurodyta, kad pareiškėjo automobilio vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau teismas konstatavo, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Teismo vertinimu protokole suformuluotas kaltinimas yra paremtas subjektyvia nuomone, jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra surinkta. Teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Iš 2019-03-07 nutarties turinio matyti, kad Plungės apylinkės teismas padarė išvadą, kad priimant 2018-09-26 nutarimą ir nubaudžiant pareiškėją pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, jo vairavimas netinkamai įvertintas kaip chuliganiškas, netinkamai įvertinta įvykio situacija.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, pažymėtina, kad kaip teisingai nurodo pareiškėjas, šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ne pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

LVAT žalos atlyginimo bylose yra pasisakęs, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, svarbu tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015). Darytina išvada, jog kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia turi būti vertinama, kokie veiksmai buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės prašo atlyginti žalą dėl to, kad jo atžvilgiu buvo surašytas protokolas bei nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovas nesilaikė pareigos teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes.

Dėl neteisėtų veiksmų

Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.). Be to, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014-06-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

LVAT yra nurodęs, kad tam, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2017-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra nurodęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2019-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019 ir kt.).

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą t. y. policijai. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti nutarime.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas remiantis šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, keturių galimą administracinį nusižengimą mačiusių pareigūnų paaiškinimais, pareiškėjo ir kartu gretimoje eismo juostoje kitu automobiliu važiavusio, kuriam taip pat buvo surašytas ANK protokolas, paaiškinimais, vaizdo įrašu.

Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje bei prie šios bylos prijungtoje administracinės teisės pažeidimo byloje esančių tarnybinių pranešimų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, jog kartu viename ekipaže dirbę Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai I. Š. ir D. P. bei kartu kitame ekipaže dirbę Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai J. P. ir V. R. patvirtina, jog matė pareiškėjo galimai padarytą administracinį nusižengimą. Be kita ko, jie paaiškina, kad matė ir girdėjo, kaip du automobiliai, vairuojami pareiškėjo ir L. J., stovėdami prie sankryžos akseleravo (didino variklio apsukas), o užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui pajudėdami nuo sankryžos gretimose eismo juostose ta pačia kryptimi, didindami variklio apsisukimus ir važiavimo greitį, privertė prasisukti automobilių varančiuosius ratus, sukeliant padangų cypimo garsą. Pareigūnų teigimu, sustabdyti vairuotojai su pažeidimais sutiko, gailėjosi, nurodė, kad kelyje lenktyniavo, tačiau priežasčių, kodėl tai darė, nurodyti negalėjo, abiem vairuotojams buvo surašyti analogiški administracinio nusižengimo protokolai. Pažymėtina, kad nei šioje administracinėje byloje, nei administracinės teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, ar kitaip būtų suinteresuoti jį nubausti. Be kita ko, nėra duomenų, kad dėl šio atvejo pareiškėjas ar kiti asmenys būtų kreipęsi ir prašę atlikti kokį nors tyrimą dėl pareigūnų galimai atliktų neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo, ar nekompetencijos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais.

Pažymėtina, kad nei pareiškėjas nei šioje administracinėje byloje liudytojais apklausti L. J., R. S., A. P. nepaneigė aplinkybių, kurios buvo nustatytos Plungės apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje bei neįrodė (nepatvirtino), kad administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas buvo surašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Be kita ko, nei pareiškėjas, nei liudytojas L. J. iš esmės nepaaiškino ir nepagrindė aplinkybių, kodėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, su padarytais pažeidimais bei jų kvalifikavimu pažeidimu sutiko ir neteikė jokių paaiškinimų. Pareiškėjas tik 2018 -09-25 (likus 1 dienai iki protokole paskirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos), pateikė rašytinį paaiškinimą, jog jo vairuojamas automobilis pagamintas dar 1996-03-22 (22 metai), automobilio variklio galia tik 66 kW, automobilio vasarinės padangos smarkiai nusidėvėjusios, tuo tarpu Žemaitės alėjoje esanti sankryža yra įkalnėje, todėl logiška, jog turėjo padidinti variklio apsisukimus. Paaiškinta, kad pareiškėjas neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, t. y. jis tyčia nedidino variklio apsisukimų ir nesiekė prasukti automobilio priekinių ratų.

Pažymėtina, jog vaizdo įrašas patvirtina tik kai kurias neesmines faktines aplinkybes, tačiau su galimu nusižengimu susijusių dėl vaizdo kokybės jis patvirtinti negali. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 esančioje UAB „Impulsana” 2018-12-10 eksperto išvadoje nurodyta, kad jei pajudant iš vietos buvo prasisukę automobilių varantieji ratai, tai toks reiškinys buvo trumpalaikis, nes vaizdo įraše nesimato, kad pajudėję iš vietos šie automobiliai būtų praradę judesio stabilumą (paprastai šiuo atveju automobilis pasisuka į šoną arba nukrypsta nuo judėjimo tiesiai krypties). Taigi, vaizdo įrašas nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjo automobilio ratai prasisuko, t. y. išlieka galimybė, kad jie prasisuko trumpalaikiai arba tiesiog tai buvo atvejis, kai jie prasisuko ilgalaikiai, tačiau automobilis nepasisuko į šoną arba nenukrypo nuo judėjimo tiesiai krypties.

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (žr. pvz., LVAT 2010-09-03 nutartį byloje Nr. N-444-1242/2010).

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į pareigūnų tarnybinių pranešimų turinį, pareigūnų, liudytojų bei pareiškėjo parodymus bei paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje Nr.II-7-474/2019, akivaizdu, kad buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, leidžiančių pripažinti 2018-08-07 protokole nurodytas aplinkybes pagrįstomis. Pažymėtina ir tai, kad 2018-09-25 teikiant rašytinius paaiškinimus dėl 2018-08-07 administracinio nusižengimo protokolo buvo prašoma arba panaikinti protokolą dėl inkriminuotos veikos arba veiką perkvalifikuoti, taigi reiškiamas alternatyvus prašymas. Tai patvirtina, kad nebuvo galimas vienareikšmiškas vertinimas dėl įvykio sudėties buvimo/nebuvimo pirminėje nusižengimo tyrimo stadijoje, o reikšmingos veikos kvalifikavimui aplinkybės buvo nustatytos tik atlikus papildomus procesinius veiksmus.

Kaip jau paminėta, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Analizuojant Plungės apylinkės teismo 2019-03-07 nutarimo turinį bei anksčiau aptartą nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, jog 2018-09-26 nutarimas teismo buvo panaikintas dėl pareigūnų priešingai nei teismo vertintų nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai pareiškėjui surašant protokolą ir nutarimą, elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, jog tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas. Taip pat nagrinėjamoje byloje tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų neteikia pareiškėja. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai ANK bei KET pažeidimą konstatavo įvertinę tuo metu surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, o tai, kad vėliau priimtas nutarimas buvo apylinkės teismo panaikintas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, nesudaro pagrindo pareigūnų veiksmų priimant nutarimą vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, tačiau, kaip jau buvo anksčiau minėta, vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Be kita ko, Plungės apylinkės teismo 2019-03-07 nutartyje nebuvo nurodyta, kad 2018-08-07 protokolas buvo bei 2018-09-26 nutarimas surašyti neteisėtai. Iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad buvo pakankamai duomenų surašyti paminėtą 2018-08-07 protokolą bei 2018-09-26 nutarimą. Išvardytos faktinės aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad aprašytoje situacijoje 2018-08-07 protokolą bei 2018-09-26 nutarimą surašę pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, jog pareiškėjas galbūt padarė ANK numatytą administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau jo pagrindu nutarimą. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, tai reiškia, kad pareigūnai nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis.

Pažymėtina, kad teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą, bei nuostolius – bylinėjimosi išlaidas, dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos. Tačiau, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovo pareigūnų veiksmai (kartu ir administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.