Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. J. skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Visi įrodymai yra surinkti administracinio nusižengimo byloje.

Pareiškėjui L. J. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2018-08-07, apie 22:40 val., Žemaitės al.-Šventosios gatvių sankryžoje, Kretingos mieste, vairuodamas transporto priemonę HONDA PRELIUDE, v/n (duomenys neskelbtini), esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, tai yra tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. 2018-09-26 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu už KET 9 punkto reikalavimo pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda pagal administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį 460 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Skundžiamu nutarimu apeliantui buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliantas skundžia priimtą nutarimą ir teismas patikrina pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar L. J. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. J. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių ( toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek surašant protokolą, tiek nutarimą KET specialiosios dalies normos pažeidimas net nebuvo nurodytas, todėl visiškai neaišku, kokį KET specialiosios dalies normas L. J. pažeidė, dėl ko baudžiamas už chuliganišką vairavimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono PK Veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime nurodyta, kad L. J. automobilio vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau teismas mano, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Nutarime nurodyta, kad L. J. vairuodamas transporto priemonę HONDA PRELIUDE, v/n (duomenys neskelbtini) tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti priekinius ratus prasisukti, tuo sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitų žmonių saugumui. Liudytojas policijos pareigūnas D. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis kartu su kolega I. Š. važiavo nuo Palangos link Darbėnų sankryžos ir išgirdo dviejų automobilių HONDA padangų cypimą, kurios prie šviesoforo užsidegus leidžiamam signalui, dideliu greičiu pajudėjo link Palangos. Suprato, kad šie du automobiliai lenktyniauja. Tada jie apsisuko ir nusivijo automobilius, kuriuos sustabdė Tiekėjų gatvėje. Girdėjo padangų cypimą, nes buvo vasara, automobilio langai buvo atidaryti. Analogiškai teisminio nagrinėjimo metu parodė ir liudytojas I. Š., kuris važiavo kartu su pareigūnų D. P.. Liudytojas policijos pareigūnas J. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis kartu su pareigūnu V. R. važiavo nuo Palangos ir sankryžoje su Šventosios gatve sustojo, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui. Jų tarnybiniame automobilyje buvo įjungtas vaizdo registratorius Priekyje priešingos krypties eismo juostose stovėję automobiliai stipriai „gazavo“, spausdami akseleratorius. Jie girdėjo, nes tarnybinio automobilio langai buvom atidaryti. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, priešingos krypties eismo juostose stovėję automobiliai, pulsuodami „gazą“, prasukdami ratus, pajudėjo link Palangos. Pravažiavus sankryžą pamatė, kad jų kolegos, važiavę paskui, įsijungę švyturėlius, nusivijo lenktyniaujančius automobilius. Šie automobiliai buvo sustabdyti Tiekėjų gatvėje ir vienas iš sustabdytų vairuotojų patvirtino, kad vyko lenktynės. Tokiu elgesiu, stipriai spausdami akseleratorių, negerbė kitų eismo dalyvių. Analogiškai parodė ir liudytojas policijos pareigūnas V. R.. Liudytojas E. M. parodė, kad tą vakarą jis su L. J. važiavo į degalinę, esančią Tiekėjų gatvėje. Jis vairavo HONDA CIVIC automobilį ir sustojo prie sankryžos, nes užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Buvo vėlus vakaras, eismas nebuvo intensyvus. Jis stovėjo kairėje eismo juostoje, o L. J. sustojo dešinėje eismo juostoje. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti ir važiavo leistinu greičiu. Jis leido greta važiuojančiam L. J. persirikiuoti į kairę eismo juostą, nes jiems reikėjo sukti į kairę. Pasukus į kairę, juos sustabdė policijos pareigūnai. Prie administracinės bylos medžiagos yra pridėtas vaizdo įrašas, kuris padarytas iš policijos tarnybinio automobilio, kurį vairavo policijos pareigūnas J. P.. Vaizdo įraše matyti, kad užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, iš vietos pajuda policijos automobilis ir po to pajuda priešingos krypties eismo juostose stovėję du automobiliai, paskui vieną iš pajudėjusių pajuda už jo sustojęs automobilis. Sankryžoje žmonių, stovėjusių prie perėjos ar einančių šaligatviais, nematyti. Pareiškėjas L. J. pateikė specialisto išvadą Nr. MV2018-44, kurios 1 punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teikti, kad variklio apsukų didinimas sukelia grėsmę saugiam eismui. Išvados 2 punkte nurodyta, kad iš vaizdo įrašo negalima įžiūrėti, kad būtų prasisukę automobilio HONDA PRELIUDE varantieji ratai. Išvados 3 punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu automobilio HONDA PRELIUDE, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui, trukdė vienas kitam arba privertė kitus eismo dalyvius imtis papildomos saugos priemonių(staigaus stabdymo, manevravimo ir kt.) saugiam eismui užtikrinti. Iš pateiktos vaizdo medžiagos negalima daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjo L. J. vairuojamo automobilio varantieji ratai būtų prasisukę, nes įvykio vieta netirta, neapžiūrėta, ką patvirtino ir policijos pareigūnai, surašę nusižengimo protokolą. Pareiškėjas protokolo surašymo metu kaltę pripažino, vėliau jis savo kaltę neigė ir toks pareiškėjo elgesys yra suprantamas, nes jis galėjo iš susijaudinimo ir išgąsčio sutikti su pareigūnų pateiktais įvykio paaiškinimais. Policijos pareigūnai įvykio aplinkybių nustatymui nenaudojo jokių techninių priemonių, neapžiūrėjo įvykio vietos, neužfiksavo pėdsakų, kuriuos galėjo palikti automobilių varantieji ratai. Kaltinimas L. J. yra suformuluotas, kad esant intensyviam transporto priemonių eismui, jis tyčia didindamas variklio apsukas, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, taip sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Pats įvykis vyko tamsiu paros metu, vaizdo registratoriumi yra užfiksuotas tik vienas automobilis, kuris važiavo paskui automobilius HONDA, pėsčiųjų nesimatė. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad negalima įžiūrėti vaizdo įraše, ar varantieji ratai prasisuka, nėra nustatyta techniniu požiūriu, kad pareiškėjo L. J. veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui. Tokia išvada nėra paneigta, protokole suformuluotas kaltinimas yra paremtas subjektyvia nuomonę, jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra surinkta.

Teismas sprendžia, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. J. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą. Teismas sprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą ir nubausdama L. J. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, netinkamai jo vairavimą įvertino kaip chuliganišką. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina nesant administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniais teismas

nutarė:

panaikinti 2018-09-26 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimą Nr. 69-ANR-N-2516-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.