Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1460-375/2017 pagal ieškovės E. B. (buv. E.) ieškinį atsakovui A. E. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. B. (buv. E.) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21526-947/2014 iš atsakovo A. E. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai S. E. ir jį padidinti iki 180 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.Ieškovė nurodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai S. E. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur iki dukters pilnametystės. Po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) nepilnametės dukros poreikiai, kadangi dukra pradėjo lankyti mokyklą, atsirado jos sveikatos problemos, todėl ieškovė viena negali visų išaugusių poreikių patenkinti. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės gyvenimo draugui (šiuo metu – sutuoktiniui) priklausančiame bute, nei nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo turto neturi. Ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 402 Eur darbo užmokestis. Šiuo metu ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro socialinė išmoka. Atsakovas A. E. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos nepilnametės dukters išlaikymui yra nepagrįstai didelės. Posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka teikti 150 Eur išlaikymą per mėnesį. Didesnio išlaikymo teikti negali dėl sunkios finansinės padėties.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21526-947/2014 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisė nepilnametei dukrai S. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. lapkričio 23 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo ieškovei 724,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo valstybei 11,36 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės S. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21526-947/2014 patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai S. E. teikti išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnametei S. E. buvo priteistas 2014 metais, kai jai buvo šešeri metai, o šiuo metu vaikui jau suėję devyneri, akivaizdu, kad vaiko poreikiai natūraliai išaugo. Teismas įvertino ir tai, jog mergaitei prasidėjęs išankstinis brendimas, kas sąlygojo staigų vaiko augimą ir patiriamų didesnių piniginių lėšų poreikį aprangai, avalynei, maistui. Be to, atsirado ir nauja išlaidų rūšis: ugdymo išlaidos mokykloje, lankomiems papildomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt. Teismas vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais apie S. E. poreikius bei patiriamas ieškovės išlaidas dėl jų tenkinimo, padarė išvadą, kad priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per mažas. Toks išlaikymo dydis negali garantuoti S. E. protingų poreikių patenkinimo, kadangi mergaitės poreikiai lyginant su 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžiu yra išaugę, todėl yra pagrindas jį padidinti. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamas sudaro 300 - 412 Eur dydžio darbo užmokestis. Šiuo metu ieškovei mokama socialinė išmoka motinystės atostogų metu, kuri vidutiniškai yra apie 326 Eur dydžio pirmaisiais metais, apie 186 Eur antraisiais atostogų metais, ieškovės sutuoktiniui J. B. mokamas darbo užmokestis, kuris vidutiniškai yra apie 500 Eur. Ieškovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinę - dukrą – E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovės šeima turi kreditorinių įsipareigojimų dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo, kurie per mėnesį sudaro apie 93 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, šiuo metu dalyvauja profesiniuose mokymuose santechniko specialybei įgyti. Jo pajamas sudaro gaunama 228 Eur stipendija. Atsakovas nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra turėjęs sveikatos sutrikimų, tačiau duomenų, jog jam yra nustatytas darbingumo lygis, byloje nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis esminių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, ar galėtų dirbti tik dalinai. Atsakovas šiuo metu studijuoja paklausią darbo rinkoje specialybę, šios kategorijos darbuotojų darbo užmokestis viršija vidutinį darbo užmokestį šalyje, todėl privalo dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas savo dukrai išlaikyti. Teismas nurodė, kad vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Išaugusių vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių tėvas, teikiantis išlaikymą, paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei. Šalių dukra šiuo metu yra devynerių metų, jos augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Teismas sprendė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai didėjo ir ateityje tik didės.Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo periodinių išmokų suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškinį patenkinti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21526-947/2014 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametei dukrai S. E. išlaikymą iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatė šalių turtinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo; Nenustačius nepilnametei dukrai specialiųjų poreikių ir įvertinus šalių turtinę padėtį, akivaizdu, kad priteistas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį neatitinka kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose;Įvertinus šalių turtinę padėtį bei nepilnametės dukters poreikius galima konstatuoti, kad jos išlaikymui pilnai pakanka 300 Eur. Teismo priteistas 180 Eur išlaikymo dydis neatitinka protingumo reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos;Teismas nevertino dalies svarbių faktinių aplinkybių, o dalį aplinkybių vertino neteisingai.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Poreikį padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį sąlygojo vaiko būtinųjų poreikių padidėjimas dėl vaiko sveikatos pokyčių, vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Poreikiai išaugo dėl vaiko nustatyto sveikatos sutrikimo - ankstyvo brendimo, kuomet 8 metų mergaitė šiuo metu atrodo kaip 14 metų, dėl ko labai dažnai tenka pirkti rūbus bei avalynę, dėl išaugusio apetito;Atsakovas visiškai nesidomi dukros sveikata, todėl jis neanalizavo byloje esančių medicinos išrašų, kurie patvirtino, kad dukra turi sveikatos problemų, nes jai nustatytas priešlaikinis brendimas, kas ir sąlygojo papildomus poreikius;Ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti po 180 Eur per mėnesį išlaikymo suma yra ta suma, kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo kaip rekomendacinę sumą priteisiant išlaikymą;Atsakovas privalo teikti dukrai dukros poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, ar galėtų dirbti tik dalinai. Atsakovas eilę metu stovėjo ir stovi darbo biržoje ir yra valstybės išlaikomas, nors jis neturi jokių pateisinamų priežasčių nedirbti, nededa jokių pastangų, jog gautų pajamų iš darbinės veiklos, o ne iš pašalpų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių

Pirmosios instancijos teismas ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė, kad šalių nepilnametės dukters S. E. gim. (duomenys neskelbtini) poreikiai išaugo dėl jos sveikatos pokyčių ir dėl amžiaus. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai S. E. teikti išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur), kas šiuo metu neatitinka išaugusių dukters poreikių. Iš 2015 m. gruodžio 16 d. medicinos dokumentų išrašo ir 2016 m. spalio 1 d., 2016 m. gruodžio 1 d. siuntimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. E. konstatuotas priešlaikinis brendimas, paskirtas ortopedinis gydymas, kas sąlygojo didesnių piniginių lėšų poreikį aprangai, avalynei, maistui. Be to, atsirado išlaidos mokykloje – lankomiems papildomiems užsiėmimams, laisvalaikio praleidimui ir kt. Ieškovės paskaičiavimu nepilnametės dukters poreikių patenkinimui į mėnesį reikia 387 Eur: 310 Eur – maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, kitos išlaidos skiriamos vaiko ugdymui, sveikatos stiprinimui, laisvalaikiui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnametės dukters poreikių patenkinimui pilnai pakaktų 300 Eur. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymo po 115,85 Eur kas mėnesį jo būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka.Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę dėl jo amžiaus ir sveikatos pokyčių, dėl ko reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Byloje nustatyta, kad ieškovės pajamos ieškinio pateikimo metu sudarė 300 – 412 Eur dydžio darbo užmokestis. Ieškovė išlaiko kitą savo nepilnametę dukrą – E. B. gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. liepos 27 d pažymų apie asmens socialinį draudimą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei mokama socialinė pašalpa motinystės atostogų metu, kuri vidutiniškai yra apie 326 Eur pirmaisiais metais ir apie 186 Eur – antraisiais atostogų metais. Ieškovės sutuoktinio J. B. gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 500 Eur. Ieškovė nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi. Ieškovės šeima turi kreditorinių įsipareigojimų dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo, kas sudaro per mėnesį apie 93 Eur.Atsakovas yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, dalyvauja profesiniuose mokymuose santechniko specialybei įsigyti, jo pajamas sudarė gaunama 228 Eur stipendija. Atsakovas kilnojamojo ar kito registruotino turto neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi.Apeliantas nurodo, kad jis turi sveikatos problemų, kas apriboja po galimybę susirasti darbą, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, neįgalumo ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas dėl jo sveikatos būklės būtų sumažėjęs, todėl atsakovas turi galimybę dirbti ir gauti darbines pajamas.Ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra 110 Eur socialinė pašalpa, nėra pagrindas sumažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, kadangi apeliantas būdamas darbingo amžiaus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 484 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. E. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.