Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundus dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr.0011/09/06869 pagal nutarimą Nr. 1249194-1 dėl 8,69 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo SĮ “Susisiekimo paslaugos” naudai; vykdomąją bylą Nr. 0011/11/09110 pagal nutarimą Nr. 1338629-8 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo SĮ “Susisiekimo paslaugos” naudai. Skolininkui geruoju neįvykdžius reikalavimų, antstolė patikrinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Remiantis šiuo pagrindu 2016-01-22 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei patikslintas patvarkymas dėl išieškojimo. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininkui buvo areštuotos lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016-04-08 ir 2016-04-25 skolininkas pateikė skundus, kuriuos 2016-05-03 patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-05-17 gautas skolininko prašymas tenkinti skundus dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr.0011/09/06869, Nr. 0011/11/09110.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės neišnagrinėjus pareiškėjo skundo. Pasak apelianto, antstolis neturi teisės išieškoti visų 100 proc. apelianto turimų lėšų. Pasak apelianto, išieškodamas 100 proc. jo turimų lėšų iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, antstolis pažeidė antstolių įstatymo 3 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93,6 punktus bei CPK 668 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 624 straipsnio 2 dalimi, priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, jog antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto V. M. teiginys, jog nukreipdamas išieškojimą į jo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, antstolis pažeidė CPK 688 straipsnį.

Pažymėtina, kad atskiruoju skundu apeliantas iš esmės neginčija fakto, jog antstolis gali ir turi teisę vykdyti išieškojimą iš apelianto turėtų lėšų, tačiau nesutinka, jog antstolis išieškojo 100 proc. jo įkalinimo įskaitoje turėtų lėšų.

Susipažinęs su atskirojo skundo turiniu bei kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2016, kuria savo skunde remiasi apeliantas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkas V. M. klaidingai suvokia ir skiria skolos išieškojimą iš įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių jo piniginių lėšų bei išieškojimo taisykles iš asmenų darbo užmokesčio. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi yra išaiškinta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka, nurodant, kad pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–154/2016). Kaip jau minėta, aptariamoje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs dėl ribojimų dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų sumų, tuo tarpu šiuo atveju yra išieškoma iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl apelianto nurodyta nutartis bei CPK 736 straipsnio šio ginčo atveju nėra aktualūs.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Sutiktina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios sąskaitos, priklausančios skolininkui. Dėl išdėstyto, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad antstolis negalėjo išieškoti 100 proc. apelianto įkalinimo įskaitoje turėtų lėšų (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas, kad išieškodamas 100 proc. apelianto turimų lėšų iš laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, antstolis pažeidė antstolių įstatymo 3 straipsnį, apeliantas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl jis atmestinas kaip neįrodytas ir pagrįstas tik paties apelianto subjektyvia nuomone.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.