- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- 2-580-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00363-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- "Golden capital"
- Kreditorius
- akcinės bendrovės SEB banko finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės, „Alsisa“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsisa“ bankroto byloje Nr. B2-267-425/2015.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino atnaujinimo ir kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Alsisa“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Bankrotas LT“. Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, o teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
AB SEB bankas (toliau ir bankas) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir patvirtinti jo 2 387,95 Eur finansinį reikalavimą.
Nurodė, kad UAB „Alsisa“ su banku 2008-09-25 sudarė finansinio lizingo sutartį Nr.P2008-0900031 (toliau – lizingo sutartis) dėl transporto priemonės BMW 730d valdymo ir naudojimo. Lizingo gavėjui nevykdant įsipareigojimų, lizingo sutartis buvo nutraukta, turtas atsiimtas ir realizuotas, o bankas dėl to patyrė 2 176,94 Eur nuostolį. Nurodė, kad atsiėmus turtą taip pat liko nepadengtas 211,01 Eur įsiskolinimas, iš kurio 178,82 Eur palūkanų, ir 32,19 Eur delspinigių.
Nurodė, kad finansinis reikalavimas nebuvo pareikštas laiku dėl didelės darbų apimties AB SEB lizingą prijungus prie AB SEB banko.
Žemesnės instancijos teismas
BUAB „Alsisa“ bankroto administratorius pareiškė prieštaravimus, teigdamas, jog apie bankroto bylos iškėlimą visi bendrovės kreditoriai buvo informuoti tinkamai, terminas reikalavimui pareikšti praleistas beveik metus, o didelis užimtumas teismų praktikoje nelaikomas svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastis ir į BUAB „Alsisa“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė AB SEB banką su 2 387,95 Eur reikalavimu.
Teismas pripažino, kad banko nurodyta aplinkybė dėl termino pateikti finansinį reikalavimą praleidimo priežasčių, t. y. didelė AB SEB lizingo jungimosi su AB SEB banku darbų apimtis, laikytina svarbia, nes bankas turėjo susipažinti su perimtais dokumentais, juos įvertinti ir padaryti išvadas. Dėl to šį terminą atnaujino ir patvirtino jo 2 387,95 Eur finansinį reikalavimą (ĮBĮ 26 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Kreditorė UAB „Golden capital“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutart, ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti AB SEB banko prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyti tvirtinti jo finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas neįvykdė pareigos būti aktyviu, nes nepasitikrino banko nurodytų aplinkybių dėl AB SEB lizingo ir AB SEB banko reorganizavimo. Iš viešų duomenų matyti, kad jų reorganizavimas visiškai buvo užbaigtas 2013-11-28, t. y. metai iki bankroto bylos UAB „Alsisa“ iškėlimo ir finansinių reikalavimų iki 2015-01-15 pateikimo. Dėl to banko nurodytos aplinkybės niekaip nėra susijusios su teismo nustatytu terminu bankroto byloje ir negali būti jo praleidimo priežastimi.Teismas neįvertino, kad terminas praleistas žymiai – beveik vienerius metus. Teismas elgiasi nevienodai kreditorių atžvilgiu, nes 2015 m. birželio 1 d. nutartimi neatnaujino termino kitam kreditoriui finansiniam reikalavimui pareikšti.Teismo nutartis pažeidžia kitų kreditorių interesus, nes sumažinta jų galimybė gauti reikalavimo patenkinimą.Teismo nutartis neatitinka nei ĮBĮ, nei teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas privalo taikyti protingos ir apdairios elgsenos reikalavimų, o svarbiomis pripažinti tik tas objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, sutrukdžiusias nustatytu terminu pateikti skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008, 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1404/2009, 2010 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-236/2010, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2632/2011).
BUAB „Alsisa“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti visiškai, nurodydamas, kad apie iškeltą bankroto bylą buvo tinkamai informuoti visi kreditoriai, terminas reikalavimui pareikšti praleistas žymiai, o didelis užimtumas teismų praktikoje nelaikomas svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi.
Atsiliepimas
AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bankas neneigia, kad yra praleidęs terminą pateikti finansinį reikalavimą, tačiau įstatymas neužkerta kelio įgyvendinti šią teisę iki teismas priims nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
2. Teismas pagrįstai praleidimo priežastį laikė svarbia, nes pagal 2013-11-22 AB SEB lizingo turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo aktą bankas perėmė visą turtą, teises ir pareigas, o dėl etatų mažinimo lizingo skolų administravimą perėmė banko darbuotojai, kurie dėl nepakankamų įgūdžių ir lizingo darbo specifikos nesuspėjo laiku įsisavinti lizingo ypatumų.
3. Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą, nes UAB „Taruškų alaus bravoras“ nenurodė teismui jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Pats apeliantas nurodo, kad ĮBĮ nereglamentuoja, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.
4. Apeliantas be pagrindo teigia, kad banko finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeidžia kreditorių interesus, nes jis yra tik trečios eilės kreditorius, o jo 2 176,94 Eur reikalavimas bendroje 2 018 925,60 Eur kreditorių reikalavimų sumoje nesuteikia jokio esminio vaidmens bankroto procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo nutarties, kuria AB SEB bankui atnaujintas terminas pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Alsisa“ bankroto byloje, bankas įtrauktas į trečios eilės kreditorių sąrašą bei patvirtintas jo finansinis reikalavimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais; absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atnaujino banko praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, todėl neteisėtai patvirtino šį reikalavimą. Byloje nėra ginčo dėl paties kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo teisė iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė iki kada šios kategorijos bylose gali būti pareikštas finansinis reikalavimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Sprendžiant šį klausimą bankroto bylose taip pat yra būtina turėti omenyje bankroto proceso ypatumus. Visų pirma tai, kad bankroto bylose prioritetas turi būti teikiamas tam, kad būtų įgyvendintas realus teisingumas ir vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų, t. y. įrodymais pagrįstų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas. Antra, skirtingai nei kitose bylose, bankroto bylose termino kreditoriams pareikšti savo reikalavimus nustatymo paskirtis yra skatinti operatyvų bankroto procesą, bet ne eliminuoti iš šio proceso, tai yra nubausti, terminą praleidusią šalį (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p., 10 str. 9 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai laikė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta akivaizdaus pareiškėjo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Be to, kaip minėta, atsakovo bankroto administratorius iš viso neginčija pareiškėjo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo materialiąja prasme. Pareiškėjo prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti yra / bus užvilkintos bankroto procedūros ar kad atsirado kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių (CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, nagrinėjamu atveju praleisto termino pareiškėjo finansiniam reikalavimui pareikšti neatnaujinimas turėtų neproporcingų neigiamų padarinių terminą praleidusiai šaliai ir neatitiktų bankroto proceso tikslų bei bendrųjų teisės principų reikalavimų (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.