Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato Irmanto Ruželės 2022 m. gruodžio 7 d. skundą (toliau – Skundas) dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi J. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 312 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi J. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartimi J. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi J. K. taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp kurių ir stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Stacionarinį stebėjimą teismas taiko asmeniui kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Apygardos teismas išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties priėmimo motyvus, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi J. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas buvo pratęstas pagrįstai, o keisti ją į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagrindo nėra.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje 2022 m. spalio 27 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad J. K. psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu išliko be ryškesnės dinamikos, vyrauja konkretus, neproduktyvus mąstymas, ryškus intelekto deficitas, primityvus afektas, socialinių įgūdžių stoka. Savyje orientuotas, tačiau vietoje ir laike orientacija sutrikusi, prasmingas verbalinis kontaktas apsunkintas dėl intelekto deficito, į klausimus atsako keliais žodžiais, ne visada pagal prasmę. Nuotaika lėkšta, emocijos primityvios. Mąstymas konkretus, neproduktyvus. Aktyvios psichopatologijos neišsako. Impulsų kontrolė struktūruotoje aplinkoje pakankama, skyriuje elgesys nekonfliktiškas, be agresijos. Nekritiškas įvykdytos neteisėtos veiklos ir psichikos sutrikimo atžvilgiu. Socialiniai ryšiai – bendrauja su mama, kuri lanko pacientą, tačiau negali užtikrinti tinkamos paciento priežiūros. Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo J. K., pagrįstai rėmėsi šia gydytojų komisijos išvados aprašomąja dalimi bei teismo posėdžio metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės V. Ž. paaiškinimais, jog J. K. kartais nėra visiškai stabilus, jam pasireiškia pykčio priepuoliai, jo emocijos neadekvačios, kontaktas su juo apsunkintas, jis vis kartoja, kad išvyks gyventi namo pas motiną. Nors kliedesių ir haliucinacijų neišsako, tačiau yra nekritiškas savo būsenai sako, kad yra sveikas. Gydomas jau antrą kartą, kadangi ambulatorinėmis sąlygomis gali nevartoti vaistų. Nagrinėjamu atveju tiek gydytojų komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė V. Ž. buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti J. K. priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. J. K. atstovo advokato I. Ruželės skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo argumentų nepakankamumo skundžiamo sprendimo priėmimui, jokiu būdu nereiškia, jog tai yra pakankamas pagrindas naikinti tokį sprendimą. Skunde pirmiausia yra nurodoma, jog J. K. intelekto stoka nėra psichiatrinės ligoninės gydymo objektas, o būtent J. K. žemas intelektas įtakoja jo socialinių įgūdžių stoką. Matyti, jog šiuo skundo argumentu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumas, nurodant, jog J. K. psichinė būsena yra susijusi ir su jo intelekto stoka ir todėl negali daryti įtakos priimant sprendimą dėl asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Šioje dalyje pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos J. K., pratęsimo įvertino ne tik tai, kad J. K. atveju yra stebima kliniškai vidutinė protinė negalia, socialinių įgūdžių stoka, tačiau įvertinta ir eilė kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog J. K. psichikos būklė be ryškesnės dinamikos, klinikiniame vaizde vyrauja konkretus, neproduktyvus mąstymas, ryškus intelekto deficitas, primityvus afektas, stebima kliniškai vidutinė protinė negalia, socialinių įgūdžių stoka, nurodoma jog J. K. yra nekritiškas savo įvykdytos neteisėtos veikos ir psichikos sutrikimo atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog J. K. pats negalėtų pasirūpinti savimi, jog jam reikalinga priežiūra ir kontrolė. Apygardos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutikti neturi pagrindo, kadangi jos padarytos remiantis bylos duomenimis. Nors nagrinėjamame skunde nurodoma, kad J. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista ir jam turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas, tačiau sutikti su šiuo skundo argumentu pagrindo taip pat pagrindo nėra. Kaip ir teisingai buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo, iš bylos duomenų matyti, jog J. K. jau buvo taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau jos metu jis jam priskirtų vaistų nevartojo, jų nepasiimdavo iš vaistinės, nesilankė pas psichiatrą. Būtent dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi J. K. taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Taip pat, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad J. K. motina, kuri pasak J. K. atstovo advokato I. Ruželės šiuo metu galėtų tinkamai pasirūpinti savo sūnumi, jog šis tinkamai laikytųsi jam paskirto gydymo režimo (vartotų vaistus, atvyktų pas psichiatrą ir kt.), negali užtikrinti tinkamos ir reikalingos sūnaus priežiūros. Pirmosios instancijos teismo jau buvo teisingai pažymėta, kad ji šiuo metu negali užtikrinti tinkamos ir reikalingos sūnaus priežiūros, kadangi pati ne kartą buvo išvežta į psichiatrijos ligoninę dėl savo pačios ir aplinkinių saugumo. Be to, minėtoje Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartyje buvo nurodyta, jog J. K. gydant ambulatoriškai ir šiam nevartojant jam paskirtų vaistų, jo sveikatos būklė prastėjo, jis kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Vien skundo argumentas, jog šiuo metu J. K. psichikos būklė yra iš esmės pagerėjusi ir atitinka kriterijus dėl gydymosi rėžimo pakeitimo, nesudaro pagrindo atstovo advokato prašomo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, jog J. K. psichikos būklės pagerėjimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su jo gydymu stacionare, kuomet jis nuolatos yra stebimas profesionalių savo srities gydytojų ir yra užtikrinamas taikomo gydymo laikymasis. Pastebėtina ir tai, jog gydant J. K. ambulatoriškai juo buvo įpareigotas rūpintis ir kitas asmuo – G. A., tačiau ir ji negalėjo (jai nepavyko) užtikrinti, jog J. K. laikytusį jam paskirto gydymo rėžimo. Vadovaujantis išdėstytu negalima sutikti su skundo argumentais, jog šiuo metu J. K. taikomą gydymą galima tęsti ambulatorinėmis sąlygomis, kuomet byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog psichikos būklės pagerėjimas ar jos stabilizavimasis yra stebimas tik tęsiant gydymą stacionare, todėl J. K. atstovo advokato I. Ruželės skundas atmestinas.

11. Vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant J. K. stacionarų stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bus galima spręsti dėl šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo tikslingumo. Aukščiau nurodytos aplinkybės, o taip pat ankstesnis J. K. elgesys (nusikalstamų veikų darymas, gydymo režimo nesilaikymas gydantis ambulatorinėmis sąlygomis) verčia abejoti ar J. K. gydant ambulatoriškai, kuomet nebus galimybės užtikrinti nepertraukiamą jo gydymą, bus galima pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus.

12. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti J. K. dar reikalingas priverstinis stacionarinis stebėjimas bendromis stebėjimo sąlygomis, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. K. atstovo advokato Irmanto Ruželės 2022 m. gruodžio 7 d. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.