Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-226/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-09
Bylos Nr.
1S-226/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Arvydas Alekna
Kategorijos
Byla Nr. 1S-226/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,kaltinamajam E. K. ,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria E. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamas tuo, kad siekdamas fiziškai susidoroti su asmenimis, kurie prieš tai 2008 m. gegužės 26 d. prie parduotuvės „Rombas" esančios Statybininku g. 19, Panevėžyje buvo sumušę ir sužaloję T. B. , 2009 m. sausio 5 d. vakare, apie 18 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio r. Velžio seniūnijoje Molainių gyvenvietėje šalia tvenkinio T. B. subūrus metaliniais strypais, medinėmis kuokomis, dujiniais revolveriais .380 9 mm užtaisytais garsiniais šoviniais ir guminėmis kulkomis, 6 mm kalibro revolveriu pritaikytu šaudyti „Flobert" šoviniais, ginkluotą bendrininkų grupę, susidedančią iš D. G. , D. S. , T. L. , G. G. , K. K. , T. G. , A. K. , T. K. , V. P. , A. R. , E. K. , R. J. , M. Č. , E. K. , T. B. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, T. B. nurodžius jiems Panevėžio mieste ieškoti asmenų, kurie jį sumušė, toliau visiems veikiant bendrininkų grupe, automobiliais „Volkswagen Passat" kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. K. , „Volkswagen Sharan", kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. G. , „BMW", kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. B. , „Volkswagen Passat" v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. P. , važinėdami Panevėžio m. gatvėmis ieškodami šių asmenų, apie 19 val. 55 min. degalinėje „Blizgantis dramblys" esančioje Panevėžio m. Projektuotojų g. pastebėjo D. S. , važiuojantį automobiliu „Opel Vectra" (duomenys neskelbtini), ir apie tai pranešė kitiems nusikaltimo bendrininkams, kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais dėl menkavertės dingsties, manydamas, kad D. S. galimai bendrauja su asmenimis, kurie užpuolė ir sumušė T. B. , keturiais automobiliais, neteisėtai persekiojo automobiliu važiuojantį D. S. Panevėžio m. gatvėmis iki Daukanto g. sankryžos su Paltaroko g., Panevėžyje, kur A. K. , T. B. , D. G. ir V. P. vairuojamais automobiliais užblokavo D. S. persekiojamą automobilį, jį neteisėtai sustabdė, o D. S. skubiai išlipus iš sustabdyto automobilio ir nubėgus link Katedros al., Panevėžyje, V. P. , D. G. , T. B. , A. K. siekiant kitiems nusikaltimo bendrininkams padėti kaip galima greičiau pasišalinti iš nusikaltimo vietos ir tai po nusikaltimo įvykdymo padarius, pasilikus savo vairuojamuose automobiliuose, o jis kartu su D. S. , T. G. , K. K. , A. R. , E. K. , M. Č. , T. K. , T. L. , G. G. , R. J. bei nenustatytu asmeniui, nusivijo nuo jų bėgantį D. S. iki Panevėžio Katedros esančios Panevėžyje, Katedros al. 12. tvoros, D. S. sugriebus lipančiam per teritoriją juosiančią tvorą D. S. už kojos, dėl ko pastarasis užkliuvo už tvoros ir pargriuvo ir taip atėmus jam galimybę priešintis ir išvengti užpuolimo ir smurto, veikdami vieninga tyčia, E. K. medine dygliuota kuoka smogus už tvoros užkliuvusiam ir pargriuvusiam D. S. į koją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui smogus metaliniu strypu D. S. per rankas, K. K. keturis kartus smogus D. S. metaliniu strypu į galvą, tuo padarant tris kirstines aklas žaizdas viršugalvyje, jis, T. K. ir T. G. dujiniais revolveriais .380 9 mm užtaisytais garsiniais šoviniais ir guminėmis kulkomis, 6 mm kalibro revolveriu pritaikytu šaudyti „Flobert" šoviniais ne mažiau kaip keturis kartus šovė nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko nuo padarytos šautinės kiauryminės kaktos dešinės pusės žaizdos su kaktikaulio dešinės pusės skeveldriniu įspaustiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagoje, kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, metaliniu svetimkūniu galvos smegenų pamate bei kilusių komplikacijų – galvos smegenų komos, galvos smegenų pabrinkimo, 2009 m. sausio 12 d. 11 val. 50 min. D. S. ligoninėje mirė. Tokiais veiksmais E. K. kaltinamas įvykdęs tyčinį D. S. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu pademonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnio l dalyje.

E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. kovo 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartimi E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas pratęstas to paties teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi. Toliau kardomosios priemonės terminas E. K. netęstas, kadangi jis Pravieniškių pirmuosiuose pataisos namuose ėmė atlikinėti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi kaltinamajam E. K. skyrė kardomąją priemonę suėmimą, kadangi būtent šią dieną jis baigė atlikti aukščiau minėtu Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2011 m. liepos 5 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas dviems mėnesiams pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą kaltinamajam E. K. , skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d.

Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė, kad E. K. kaltinamas nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Nors jis turi šeimą, mažametį vaiką, tačiau apygardos teismo manymu, šie ryšiai nenusveria būtinumo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kadangi vien kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta bausmė leidžia pagrįstai manyti, kad keturis kartus teistas kaltinamasis E. K. , kuris anksčiau yra slapstęsis nuo teisėsaugos organų, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Teismo manymu, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatyti tikslai E. K. atžvilgiu negali būti pasiekti. Juolab, kad suėmimas E. K. nėra taikomas neproporcingai ilgai – nuo 2011 m. gegužės 27 d.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis E. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį, kuria dviems mėnesiams pratęstas jo suėmimo terminas ir priimti naują nutartį, kuria jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą.

E. K. skunde nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas suklydo konstatuodamas, jog neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai.

Kaltinamojo teigimu, jis suimtas nuo 2010 m. gegužės 27 d., tačiau su juo neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Tuo tarpu kiti šioje byloje kaltinami asmenys yra laisvėje, jiems taikytos švelnesnės kardomosios priemonės ir jų minėti asmenys nepažeidinėja.

Taip pat kaltinamasis mano, kad teismo argumentacija apie jam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą, leidžia manyti, jog jis jau beveik pripažįstamas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tokiu būdu pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

E. K. tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog jis turi sutuoktinę, maža vaiką, be to, paleidus jį iš suėmimo pradės dirbti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su jį supančiais ir jam labai artimais žmonėmis, todėl bus geranoriškas ir laikysis procesinės drausmės. Kaltinamojo teigimu, šiuo metu jo sutuoktinė viena augina mažametį vaiką, jai tai daryti vienai labai sunku. Tuo tarpu jis (E. K. ), pakeitus jam kardomąją priemonę, nesislapstytų, būtų paklusnus ir geras tėvas, garbingas pilietis, šaukiamas atvyktų į teismo posėdžius. Kaip garantą jo artimieji yra pasiryžę sumokėti gana didelį užstatą, t. y. iki 15000 litų. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad bylos nagrinėjimas gali be apribojimų tęstis skyrus jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe ir užstatą.

Kartu kaltinamasis teigia, kad supranta, jog baudžiamoji byla yra didelės apimties, reikalinga atlikti daug procesinių, paieškos ir kitų veiksmų, tačiau mano, jog šis darbas yra valstybės institucijų pareiga ir prievolė, ir šie veiksmai turi būti atliekami nepažeidžiant žmogaus teisių. E. K. , vadovaudamasis 1988 m. JTO Generalinės Asamblėjos patvirtintu „Principų, garantuojančių visų sulaikytų ar suimtų asmenų gynybą, sąvadu" bei Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalimi tvirtina, kad asmens suėmimas iki teismo dažniau turėtų būti išimtis nei taisyklė.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo E. K. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis pratęsti kaltinamojo E. K. suėmimo terminą dviems mėnesiams yra pagrįsta ir teisėta.

Būtinoji kardomųjų priemonių skyrimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai ar kaltinimai turi būti pagrįsti, tačiau pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiamas asmens kaltės klausimas, kitaip tariant, nesprendžiama ar asmuo iš tikrųjų padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai arba surašytas kaltinamasis aktas. Atitinkamai teismui nagrinėjant kardomosios priemonės pagrįstumo ir teisėtumo klausimus ir priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, kuriuo nustatyti ar nenustatyti suėmimo pagrindai, įtariamasis ar kaltinamasis nei išteisinamas nei pripažįstamas kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas, jog apygardos teismo motyvai apie jo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir jam gresiančios bausmės griežtumą iš esmės reiškia, kad jis jau beveik pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pastebėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertinamas tik pats faktas, jog kaltinamajam pareikštas konkretus kaltinimas už kurį gresia atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kartu vertinami bylos duomenys leidžiantys daryti minimalias išvadas apie tokio kaltinimo pagrįstumą bei kaltinamojo galimą dalyvavimą inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Tačiau jokiu būdu nedaromos galutinės išvados dėl kaltinamojo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą nėra būtina teismui turėti tiek įrodymų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis E. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys, kurie yra pakankami priimti sprendimą pratęsti suėmimo terminą E. K. . Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti įrodymų šaltiniai siejami su duomenų pakankamumu kardomajai priemonei pratęsti ir nereiškia, jog teismas įrodymus jau įvertino.

Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, E. K. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs nuo teismo.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Susiklosčiusioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S–170/2011, Nr. 1S-158/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą E. K. , šio BPK straipsnio nuostatų nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. yra kaltinamas padaręs vieną nesunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus. Už kaltinamajam inkriminuotą kvalifikuotą nužudymą jam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą šiuo pagrindu, buvo pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis E. K. anksčiau buvo teistas keturis kartus, be to bylos duomenimis, jis anksčiau slėpėsi nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo, dėl to buvo paskelbta jo paieška. Apeliacinės instancijos teismo manymu, paminėtas aplinkybes vertinant vieningoje visumoje, apygardos pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Tokios teismo išvados nepaneigia ir byloje esantys dokumentai apie kaltinamojo šeimą, galimybę jam įsidarbinti, jo charakteristika. Be abejonės, visos šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant ar yra pagrindas taikyti kaltinamajam suėmimą. Tačiau pastarąsias aplinkybes įvertinus kartu su aukščiau paminėtomis kaltinamajam nepalankiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad E. K. nurodomi socialiniai ryšiai bei kitos jam palankios aplinkybės negali būti pripažįstamos prioritetinėmis ir paneigiančiomis būtinybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Atitinkamai nėra reikšmingas ir kaltinamojo E. K. skundo argumentas, kad byloje kiti kaltinamieji nėra suimti ir nėra duomenų, kad jie pažeidinėtų jiems skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas spręsdamas dėl paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėja tik tas bylos aplinkybes, kurios susijusios su konkrečiu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė. Ta aplinkybė, kad kiti kaltinamieji laikosi jiems paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, niekaip nėra susijusi su E. K. atžvilgiu nustatyto suėmimo pagrindo teisėtumu ir pagrįstumu.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Nors apygardos teismas dėl šių suėmimo pagrindų pasisakė lakoniškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog byla yra ir sudėtinga ir didelės apimties. Baudžiamąją bylą sudaro dvidešimt penki tomai dokumentų. Teismui perduotoje byloje kaltinimai be E. K. pareikšti dar dvylikai asmenų, kaltinamiesiems inkriminuota po keletą nusikalstamų veikų. Teisminis bylos nagrinėjimas yra pradėtas, jame buvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, reikalaujami papildomi įrodymai, be to būtina atlikti daug kitų procesinių veiksmų, taigi iš esmės nėra jokių duomenų, kad bylos teisminis nagrinėjimas būtų vilkinamas.

Kaltinamojo E. K. prašymas pakeisti kardomąją priemonę į užstatą ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę, negali būti tenkinamas. Teisminėse baudžiamojo proceso stadijose kardomąsias priemones pakeičia tik bylą savo žinioje turintis teismas. Todėl tokie prašymai nagrinėjami teisme, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Apeliacinės instancijos teismas BPK 130 straipsnio tvarka nagrinėdamas skundus dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, gali skundžiamą nutartį panaikinti arba palikti ją galioti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-162/2011, Nr. 1S-163/2011 1S-152/2011,1S-140/2011).

E. K. , vadovaudamasis 1988 m. JTO Generalinės Asamblėjos patvirtintu „Principų, garantuojančių visų sulaikytų ar suimtų asmenų gynybą, sąvadu" bei Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalimi tvirtina, kad asmens suėmimas iki teismo dažniau turėtų būti išimtis nei taisyklė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu kaltinamojo argumentu iš esmės sutinka, tačiau mano, kad nagrinėjamu atveju šie tarptautinių teisės aktų reikalavimai netaikytini. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešasis interesas šioje byloje yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti itin pavojingą nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei, kuria kaltinamas E. K. . Apeliacinės instancijos teismo manymu, kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės nėra ir negali būti prioritetinėmis bei išimtinėmis, paneigiančiomis būtinybę byloje garantuoti viešojo intereso apsaugą, todėl negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą.

Kartu atmetamas kaltinamojo E. K. skundo argumentas, kad jis suimtas nuo 2010 m. gegužės 27 d., t. y. gana ilgą laikotarpį ir su juo neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Pastebėtina, kad kaltinamasis nepagrįstai tvirtina, jog jis suimtas dar 2010 metais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. kovo 16 d., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas pratęstas trims mėnesiams to paties teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi. Toliau kardomosios priemonės terminas E. K. netęstas, kadangi jis Pravieniškių pirmuosiuose pataisos namuose ėmė atlikinėti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Naujai suėmimas E. K. paskirtas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi ir pratęstas skundžiama 2011 m. liepos 5 d. nutartimi. Taigi šioje byloje E. K. skirtas suėmimas neviršija vienerių metų laikotarpio. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuotų kaltinimų sunkumą, bylos apimtį, sudėtingumą bei taikomos kardomosios priemonės trukmę, taikomas suėmimas ir jo taikymo laikotarpis šiuo atveju nepažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kaltinamajam E. K. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir nepažeidžiant BPK reikalavimų. Tenkinti suimto kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Suimto kaltinamojo E. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė