- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-140/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Algirdas Putna
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato A. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 28 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, dalyvavo organizuota grupe kartu su R. M. , D. M. , A. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., A. M. kartu su D. M. pasinaudojo nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi, bei panaudojo apgaulę – nenurodžius tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėjus legalų ir gerai apmokamą darbą, žinojo, kad L. B. yra 16 metų vaikas, ir taip užverbavo ją (L. B. ) vykti į Ispaniją. A. M. su D. M. sutvarkė nukentėjusiajai kelionės dokumentus, apgyvendino iki išvykimo D. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to nuvežė nukentėjusiąją prie vaistinės, esančios Panevėžyje, tikslus adresas nežinomas, perleido nukentėjusiąją R. M. , kuris kartu su A. M. , jo vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabeno nukentėjusiąją į V. F. R., adresu F. R. (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas. R. M. atėmė iš L. B. asmens dokumentus, panaudojo psichinę prievartą ir grasinimus, taip atėmė galimybę priešintis, siekė pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, ir panaudojo fizinį smurtą, t. y. laikė ją nuomojamame name, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, t. y. kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat V. S. kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., 20.35 val., dalyvavo organizuota grupe kartu su R. M. , J. N. ir dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini)., 2008 m. rugpjūčio 23 d. kartu su R. M. pasinaudojo nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia jos materialine padėtimi, ir panaudojo psichologinį smurtą – grasino ginklu susidoroti su ja ir jos šeimos nariais, žinojo, kad L. B. yra 17 metų vaikas, taip palaužė jos valią priešintis, užverbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute. 2008 m. rugpjūčio 27 d. kartu su R. M. automobiliu „F. M. W.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė L. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikė nelaisvėje, kur ją iki išvežimo prižiūrėjo asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas. Po to 2008 m. rugpjūčio 28 d., apie 5 val., R. M. ir J. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabeno į degalinę (duomenys neskelbtini), įsodino nukentėjusiąją į UAB „S. E. “ priklausantį mikroautobusą „M. B. S. 518“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su nukentėjusiąja kartu vyko R. M. , kuris apribojo jos (L. B. ) judesių laivę, t. y. laikė ją už rankos ir neleido laisvai judėti, atgabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), T. M. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kurie pasitiko nukentėjusiąją, panaudojo psichinę prievartą ir grasinimus, taip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, siekė pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, laikė nuketėjusiąją nelaisvėje namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., 20.35 val., įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, t. y. kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat V. S. kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvavo organizuota grupe su R. M. , A. M. , J. N. , D. L. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, A. M. nurodžius nukentėjusiąsias A. B. ir L. B. kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, 2009 m. vasario 3 d., apie 18 val., prie K geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su R. M. pasinaudojo A. B. ir L. B. pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi, bei panaudojo apgaulę - melagingai nurodė, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, įtikino ir užverbavo A. B. ir L. B. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis. 2009 m. vasario 4 d., apie 19.30 val., kartu su R. M. atgabeno A. B. ir L. B. į asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo nukentėjusiosios A. B. ir L. B. laikomos iki 2009 m. vasario 8 d., R. M. nupirko lėktuvo bilietus, 2009 m. vasario 8 d., apie 7.30 val., jis (V. S. ) kartu su R. M. ir T. M. automobiliu „F. G. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusiąsias į Rygos oro uostą, iš kur R. M. lydėjo ir nugabeno nukentėjusiąsias į (duomenys neskelbtini). D. L. kartu su J. N. jas pasitiko, laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos laikė nuomojame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, t. y. įtraukė jas į prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos. Po to 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. jis (V. S. ) kartu su T. M. pervedė po 500 Lt A. M. į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų sąskaitą, kaip atlygį už A. B. ir L. B. , t. y., kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka V. S. buvo sulaikytas 2009 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, vėliau suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad šiuo metu pakanka faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. V. S. inkriminuojami labai sunkūs, sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, todėl yra susietas šeimyniniais ryšiais, tačiau kaltinamas padaręs devynis tyčinius nusikaltimus, trys iš kurių yra labai sunkūs, penki – sunkūs, vienas apysunkis (BK 11 straipsnis), jis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje du kartus teistas, turi ryšių užsienyje. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas), todėl gresiančios bausmės griežtumas yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalie 1 punktas). V. S. kaltinamas kelių labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalie 3 punktas). Teismas padarė išvadą, kad esant tokioms aplinkybės suėmimo paskyrimo ir jo pratęsimo pagrindai neišnyko, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam V. S. toliau taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas Algirdas Putna skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo BPK 121 straipsnio 4 dalyje išvardintas nuostatas, todėl priėmė neteisingą nutartį. Be to, teismo posėdyje, nagrinėjant kaltinamojo V. S. kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą, pastarasis teigė galėsiąs sumokėti užstatą ir prašė pakeisti kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, tačiau teismas nutartyje apie šią galimybę nepasisakė.
Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę turėjo vertinti ne tik tai, kad kaltinamasis kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, bet neatsiejamai vertinti ir byloje esančius faktinius duomenis. Pažymi, kad V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi du mažamečius vaikus, todėl yra susietas šeimyniniais ryšiais, todėl šių aplinkybių visetas neleidžia manyti, kad būdamas laisvėje V. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad būdamas nesuimtas jis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti V. S. taikant kitas kardomąsias priemones – užstatą ar įsipareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Prokuroras prašo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato A. P. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. gynėjo advokato A. P. skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nurodė, jog kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsiamas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, t. y. pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Pažymima, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ar pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Teismas atsakydamas į gynėjo skundo argumentus nurodo, kad skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, todėl yra susietas šeimyniniais ryšiais, tačiau kaltinamas padaręs devynis tyčinius nusikaltimus, trys iš kurių yra labai sunkūs, penki – sunkūs, vienas apysunkis (BK 11 straipsnis), jis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje du kartus teistas, turi ryšių užsienyje. Todėl gynėjas nepagrįstai savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į byloje esančių duomenų vistetą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis V. S. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Teismas nurodo, kad aukščiau paminėto Senato nutarimo 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog V. S. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis kaltinamas padaręs devynis nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, V. S. yra du kartus teistas (už nusikaltimų nuosavybei padarymą), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kaltinamas devynių tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, trys kurių priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs organizuota grupe, nukentėjo trys merginos, viena iš jų nepilnametė. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas V. S. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Teismas paaiškina, kad Apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje negali pasisakyti apie gynėjo manymą, jog galima kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą ar įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Anksčiau minėtame Senato nutarimo 26 punkte išaiškinta, kad išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Todėl netikslinga ir pasisakyti dėl kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę.
Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti šių BPK 119 straipsniu numatytų tikslų ir atmeta gynėjo skundo argumentą, kad teismas nepasisakė dėl galimybės kaltinamajam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Be to, Panevėžio apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų. Remiantis formuojama teismų praktika svarbu pažymėti, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę, todėl įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas V. S. , jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. S. gynėjo advokato A. P. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.