Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-163/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
1S-163/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucy, Kęstutis Jucys
Advokatai
Nikolajus Kuznecovas
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 2 p., 3 d. ir kt. str.)
Byla Nr. 1S-163/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynėjui advokatui Nikolajui Kuznecovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 13 d.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. įtariamas tuo, kad jis 2008 m. vasario 27 d., laikotarpiu nuo 11 val. 35 min. iki 12 val. 00 min. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą – pinigus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, vieną kartą peiliu dūrė V. K. į krūtinę, taip padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinėje su širdies sužalojimu, paėmė nukentėjusiajam priklausančius 36,91 Lt ir paliko įvykio vietoje sužalotą V. K., kuriam durtinis-pjautinis sužalojimas komplikavosi gausiu vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis mirė.

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Šimonio 2011 m. balandžio 7 d. nutarimu buvo paskelbta įtariamojo D. B. paieška. 2011 m. gegužės 12 d. įtariamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatą. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2011 m. gegužės 13 d. nutarimu D. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

Suimtasis D. B. skundu prašo peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, nes ji nepagrįsta ir pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę.

D. B. skunde nurodo, kad laikyti jį suimtą nėra jokio pagrindo, liudytojai J. B. jokio poveikio nedarė ir nedarys, kadangi ji nedavė jokių parodymų prieš jį, bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo taip pat neturi jokio pagrindo, kadangi yra nekaltas. Pažymi, kad nors ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau gyvena nakvynės namuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnyje, jam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, t. y. namų areštas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

D. B. gynėjas prašo įtariamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. B. skundas atmestinas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad įtariamajam D. B. Vilniaus apygardos teismas paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

Apeliacinis teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o pareikštas įtarimas yra pakankamai konkretus. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nurodytą nusikalstamą veiką, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga. Atkreiptinas suimtojo dėmesys į tai, kad šioje bylos stadijoje atskleisti šių duomenų turinio teismas neprivalo. Dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl įtariamojo D. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymų vertinimu, o teismas nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino paskyrimo, pratęsimo ar nepratęsimo, to daryti negali.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismui, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikštas įtarimas D. B., įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos skirti suėmimą nėra išnykusios.

Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Vilniaus apygardos teismas D. B. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė dėl to, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apeliacinio teismo nuomone, pateiktoje bylos medžiagoje nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. B. būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. D. B. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įvertinus kitus bylos duomenis, jos visiškai pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir buvo paskelbta jo paieška. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo galimybės surasti ir iškviesti D. B. į teismo posėdį. Suimtasis iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pargyvenimo šaltinio, pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau ne kartą teistas, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojamas neigiamai, nevedęs, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas, susiformavusios įtariamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teisėjai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra duomenų apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2010 m. balandžio 22 d. nagrinėjant baudžiamąją bylą, liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad D. B. jai grasino, taip siekė ją įbauginti ir paveikti, kad ji neduotų jam nepalankių parodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. (įtariamojo brolis) iš kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl V. K. nužudymo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl D. B. galimai padarytos tos pačios nusikalstamos veikos, t. y. dėl V. K. nužudymo. Todėl šie duomenys patvirtina, kad įtariamasis D. B. gali siekti ateityje paveikti parodymus duodančius asmenis ir taip trukdyti procesui.

Atmestinas įtariamojo D. B. skundo argumentas, kad gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina tai, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone.

Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebūtų negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įtariamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto įtarimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys