Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-473-252/2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos ir Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. C. atstovės V. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-111-434/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui E. C. ir atsakovo atstovės V. C. priešieškinį ieškovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ prašė priteisti iš atsakovo 2100 Eur negrąžintų pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutartis, taip pat 349,47 Eur nesumokėtų palūkanų, 5 procentų dydžio įstatyminių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. su atsakovu buvo sudarytos dvi vartojimo kredito sutartys 1500 Eur ir 600 Eur sumai. Atsakovas pagal vartojimo kredito sutartis savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu bei sąlygomis su kreditoriumi neatsiskaitė. Atsakovo atstovė V. C. pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti 2015 m. rugsėjo 23 d. jos atstovaujamojo E. C. su ieškove UAB „4finance“ sudarytas vartojimo kredito sutartis negaliojančiomis. Nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. teismo sprendimu jos sūnus E. C. pripažintas neveiksniu, ji 2017 m. balandžio 4 d. paskirta jo globėja ir turto administratore. Teigia, kad CK 1.84 straipsnio prasme jos neveiksnaus sūnaus sudaryti sandoriai – ginčo vartojimo kredito sutartys yra negaliojantys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. kovo 9 d. sprendimu UAB „4finance“ ieškinius atsakovui E. C. dėl skolų, sutartinių ir metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Priešieškinį ieškovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino. Pripažino negaliojančiomis 2015 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutartis, sudarytas tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovo E. C. dėl 1500 Eur ir 600 Eur paskolų suteikimo. Taikė restituciją ir priteisė ieškovei UAB „4finance“ iš atsakovo E. C., atstovaujamo globėjos ir turto administratorės V. C., 2100 Eur. Priteisė iš ieškovės UAB „4finance“ 24 Eur žyminio mokesčio ir 11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas. Teismas konstatavo, kad nors vartojimo kredito sutarčių sudarymo metu atsakovas E. C. buvo veiksnus, tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtina, kad sudarydamas ginčo sandorius, jis sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, liga yra lėtinė ir jis dėl šio susirgimo, sudarydamas ginčo kredito sutartis, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas priešieškinį tenkino ir ginčijamus sandorius pripažintino negaliojančiais, dėl ko ieškinį dėl jame nurodytų kreditų ir palūkanų priteisimo atmetė.Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl restitucijos taikymo. Vertino, kad pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens, išnyko atsakovo teisė į ieškovės jam pervestas lėšas, nes atsakovas nepagrįstai praturtėjo jam nepriklausančiomis lėšomis, o šių ieškovės pervestų atsakovui pinigų teisinis pagrindas išnyko, todėl atsisakius taikyti restituciją, ieškovė patektų į nelygiavertę atsakovui padėtį, ir tai prieštarautų CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-284-219/2016 pateiktais išaiškinimais dėl restitucijos taikymo ir sprendė, kad šioje byloje atsakovas (jo atstovė) teismui nepateikė jokių įrodymų, kokių konkrečių sunkumų atsakovui kiltų byloje įvykdžius restituciją, nes byloje nėra ginčo, kad jis ieškovės pervestas sumas gavo, ir kad gautų lėšų grąžinimas pablogintų atsakovo padėtį, atitinkamai pagerinant ieškovės padėtį

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas, jo globėja ir turto administratorė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Nurodo, kad apylinkės teismas spręsdamas dėl restitucijos netinkamai taikė materialinės teisės normą, numatytą CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teigia, kad šiuo atveju neveiksnaus asmens E. C. turtinė padėtis nesąžiningai pablogėtų, jis neturėtų lėšų pragyvenimui, kadangi išieškojimas būtų vykdomas iš jo gaunamos 131 Eur dydžio neįgalumo pensijos. Ieškovė, būdama finansiškai stipri neatgaudama 2100 Eur sumos nepatirtų nuostolių, o gavus priteistą sumą iš neveiksnaus ir neįgalaus asmens, jos padėtis pagerėtų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, pagal nurodyto straipsnio 2 dalį taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog byloje atsakovas (jo atstovė) teismui nepateikė jokių įrodymų, kokių konkrečių sunkumų atsakovui kiltų byloje įvykdžius restituciją. Sutarčių pagrindu apeliantas gavo finansinę naudą, todėl grąžinant pervestas lėšas apelianto padėtis nepablogėtų ir atitinkamai ieškovės padėtis nepagerėtų, nes šalys būtų grąžintos į iki sutarčių sudarymo buvusią padėtį. Priešingai, pripažinus sandorį negaliojančiu ir nepritaikius restitucijos atsakovo (apelianto) padėtis pagerėtų, o ieškovės nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes ji neatgautų jai iki sutarčių sudarymo priklausiusių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo, pripažinus sandorius negaliojančiais (CK 1.80 straipsnis, 6.145 straipsnis), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovas E. C. su ieškove UAB „4finance“ sudarė dvi vartojimo kredito sutartis, kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktos 1500 Eur ir 600 Eur paskolos. 2017 m. vasario 23 d. teismo sprendimu E. C. pripažintas neveiksniu, jo motina V. C. 2017 m. balandžio 4 d. paskirta jo globėja ir turto administratore. Vartojimo kredito sutartys pripažintos negaliojančiomis tuo pagrindu, kad sudarydamas ginčo sandorius, E. C., sirgo psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir dėl šio susirgimo, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (LAT 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016). Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį (LAT 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016). Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad vien ta aplinkybė, kad taikant restituciją asmuo turės grąžinti iš kitos sandorio šalies gautą pinigų sumą, jei neįrodyta, jog dėl tokio grąžinimo jis patirs papildomų reikšmingų (sunkių) turtinių praradimų, nepatvirtina tokio nepagrįsto ir nesąžiningo jo padėties pablogėjimo, kuris sudarytų pagrindą atsisakyti taikyti restituciją, nes, minėta, sandorį pripažinus negaliojančiu asmuo negali įgyti daugiau teisių, palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydamas sandorį. <...> Be to, sprendžiant dėl restitucijos taikymo turi būti vertinama <...> ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį (LAT 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284-219/2016).CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju, atsakovas ir prašo taikyti šią išimtį, argumentuodamas tuo, kad atsakovas yra neveiksnus ir pritaikius restituciją jo turtinė padėtis nesąžiningai pablogėtų, nes atsakovo pajamas sudaro tik 131 Eur neįgalumo pensija, o ieškovė yra finansiškai stipri ir dėl ginčo sumos neatgavimo nepatirtų nuostolių. Kolegija su virš aptartais apeliacinio skundo argumentais sutikti negali, nes vien aplinkybė, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra reikšminga sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nedaro įtakos šiuo pagrindu pripažinto negaliojančiu sandorio padariniams, kurie, remiantis CK 1.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, yra restitucijos taikymas (LAT 2016 m. gegužės13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284-219/2016). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas psichikos sutrikimu serga pakankamai ilgą laiką. Jo atstovė pripažino, kad atsakovas naudojosi kredito įstaigų paslaugomis ir anksčiau, tačiau dėl jo pripažinimo neveiksniu, kas ribotų jo galimybes sudaryti tokius sandorius, buvo kreiptasi tik 2017 m. Ieškovės nesąžiningumas ar Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymu nustatytų pareigų nevykdymas sudarant ginčo sandorius nenustatytas. Atsakovas ar jį atstovaujantys asmenys nepateikė jokių duomenų apie jo turtą, gaunamų pajamų dydį, turimus įsipareigojimus, t.y. įrodymų, kurie pagrįstų jo turtinę padėtį. Šios aplinkybės, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad atsakovas nepagrindė, jog pritaikius restituciją, jis patirs papildomų reikšmingų (sunkių) turtinių praradimų ir nesąžiningo jo padėties pablogėjimo. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė, teikianti kreditavimo paslaugas, neatgavusi ginčo sumos, nepajus finansinės padėties pablogėjimo. Bylos duomenimis nėra paneigta, jog atsakovas gavo iš ieškovės ir realiai bei pilna apimtimi disponavo ginčo suma, todėl negalima pripažinti, kad ieškovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, padėtis grąžinus tik jos suteiktą paskolą (be palūkanų), nepagrįstai pagerės. Įvertinusi bylos duomenis ir šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentus, kolegija sprendžia, kad restitucijos taikymas šiuo atveju nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį. Apeliantai nepateikė jokių duomenų ar gautos paskolos yra išleistos, ar jomis dar iki ginčo išsprendimo jomis disponuoja atsakovas. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmos instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.