- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- e2-111-434/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00657-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- E. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinius atsakovui E. C. dėl skolų, sutartinių ir metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo (jo atstovė pagal įstatymą V. C.) priešieškinius ieškovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2015-09-23 d. pagal tarp šalių sudarytas dvi vartojimo kredito sutartis ieškovas suteikė atsakovui iš viso 2100 eurų dydžio vartojimo kreditus, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti nustatytais terminais ir kuriuos ieškovė dar buvo pratęsusi, tačiau atsakovas kreditų nustatytu terminu negrąžino ir šiai dienai jis yra skolingas iš viso 2100 eurų negrąžinto kredito, todėl šią sumą prašo iš jo priteisti. Taip pat prašo priteisti ir 349,47 eurų nesumokėtų palūkanų bei 5 procentų dydžio įstatyminių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo rašte teismui ieškovė nurodo, kad atsakovas šių kreditų negrąžino iki šiol, todėl savo ieškinį palaiko visa apimtimi. Nurodo, kad su atsakovo priešieškiniais nesutinka, nes pateikta ekspertų išvada turi būti vertinama su visais byloje esančiais įrodymais ir nėra privaloma teismui, tačiau jeigu teismas sandorius pripažintų negaliojančiais, prašo taikyti restituciją, kaip tai numato įstatymai.
Atsiliepimas
Atsakovo įstatyminės ieškovės paaiškinimu, nesutinka su ieškovo reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti, nes jos sūnus, sudarydamas šias vartojimo kredito sutartis, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nes nuo 19 metų serga psichikos liga. Jos nuomone, ieškovas neturėjo jam suteikti paskolų, nes jo gaunamos pajamos yra tik neįgalumo pensija, kuri yra tik 131 euro dydžio. Kai sūnus nuolat pradėjo imti paskolas, kurias grąžindavo už jį visa šeima, įskaitant ir senelius, ji skambino kredito įstaigoms prašydama jam paskolų nebeišduoti, tačiau visur jai atsakydavo, kad jo kredito istorija gera. Kokioms kredito įstaigoms ir kada skambino su tokiu prašymu, negali pasakyti. Apie šias paskolas sužinojo tik tuomet, kai pradėjo ateiti laiškai apie skolas. Todėl, sūnaus ligai paūmėjus ir gydantis Panevėžio ligoninėje, jai gydytoja patarusi dėl šios problemos kreiptis į teismą, ką ji ir padariusi, dėl ko 2017-02-23 d. teismo sprendimu jos sūnus buvo pripažintas neveiksniu. Kadangi sūnus, sudarydamas ginčo sutartis, taip pat jau sirgo psichikos liga, dėl ko negalėjo ir tuo metu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, prašo šias sutartis pripažinti negaliojančiomis, tačiau netaikyti restitucijos, nes sūnus gauna nedidelę neįgalumo pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas, priešieškinys tenkinamas.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovė atsakovui pagal tarp šalių 2015-09-23 sudarytas dvi kredito sutartis suteikė vartojimo kreditus iš viso 2100 eurų sumai, tačiau atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, net ir juos pratęsus, ieškovei kredito negrąžino, likdamas skolingas 2100 eurų kredito sumą. Kad šią sumą atsakovas gavo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė. Tačiau atsakovo atstovė prašo šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais, nes sūnus, sudarydamas šias paskolos sutartis, sirgo psichikos liga, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas 2017-02-23 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymo srityse ir 2017-04-04 d. teismo nutartimi šioje srityje jam buvo nustatyta nuolatinė globa ir paskirta globėja bei turto administratore jo motina V. C.. Nors sutarčių sudarymo metu jis buvo veiksnus, tačiau atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės metu ekspertai nustatė, kad ir 2015-09-23 d., sudarydamas ginčo kredito sutartis, jis sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, liga yra lėtinė ir jis dėl šio susirgimo, sudarydamas ginčo kredito sutartis, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šia teismo ekspertų išvada teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nes teismo posėdyje atsakovo motina teismui patvirtino, kad sūnus psichikos liga susirgo nuo 19 metų, ką patvirtina ir asmens sveikatos istorijoje esantys duomenys. Šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas E. C., 2015-09-23 d. su ieškovu sudarydamas ginčo kredito sutartis, nors ir būdamas veiksnus, tačiau sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl priešieškiniai tenkintini ir šie sandoriai pripažintini negaliojančiais (LR CK 1.89 str. 1 d.), dėl ko ieškovės ieškiniai dėl juose nurodytų kreditų ir palūkanų priteisimo atmetami.
Ieškovė prašo, pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją, su kuo atsakovo atstovai nesutinka, nurodydami, kad tokiu atveju, kai atsakovas yra neveiksnus, restitucijos taikymas pažeistų tokio asmens interesus bei prieštarautų sąžiningumo principui.
Ieškovės prašymas dėl restitucijos taikymo tenkintinas. LR CK 1.89 str. 2 d. nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 d. nurodytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai, be šio kodekso 1.80 str. 2 d. numatytų pasekmių šaliai, kuris sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tos šalies turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą atlygina antroji šalis, jeigu ši antroji šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad su ja sandorį sudaręs asmuo buvo tokios būsenos. Tokias pačias pasekmes numato ir LR CK 1.84 str. 3 d., t.y. jei sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis sudarytas fizinio asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Tuo tarpu LR CK 1.80 str. 2 d. nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens, išnyko atsakovo teisė į ieškovės jam pervestas lėšas, nes atsakovas nepagrįstai praturtėjo jam nepriklausančiomis lėšomis, o šių ieškovės pervestų atsakovui pinigų teisinis pagrindas išnyko, todėl atsisakius taikyti restituciją, ieškovė patektų į nelygiavertę atsakovui padėtį, ir tai prieštarautų CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 2 d. nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2016-05-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284-219/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, kad restitucija gali būti netaikoma esant išimtinėms situacijoms, dėl kurių vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Vien ta aplinkybė, kad taikant restituciją asmuo turės grąžinti iš kitos sandorio šalies gautą pinigų sumą, jei neįrodyta, jog dėl tokio grąžinimo jis patirs papildomų reikšmingų (sunkių) turtinių praradimų, nepatvirtina tokio nepagrįsto ir nesąžiningo jo padėties pablogėjimo, kuris sudarytų pagrindą atsisakyti taikyti restituciją, nes, kaip jau minėta, sandorį pripažinus negaliojančiu, asmuo negali įgyti daugiau teisių, palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydamas sandorį. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas (jo atstovas pagal įstatymą) teismui nepateikė jokių įrodymų, kokių konkrečių sunkumų atsakovui kiltų byloje įvykdžius restituciją – įpareigojus grąžinti ieškovei jos atsakovui perduotas lėšas, nes byloje nėra ginčo, kad jis ieškovės pervestas sumas gavo, ir kaip jie pablogintų atsakovo padėtį, atitinkamai pagerindami ieškovės padėtį (LR CPK 178 str.).
Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2100 eurų suma.
Atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo VGTPT 2017-06-09 sprendimais Nr.2.4.(NTP-2)-17-T-1479-11746 ir 2.4.(NTP-2)-17-T-1041-8648. Kadangi ieškiniai atmesti, o priešieškiniai buvo patenkinti bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo taip pat buvo patenkintas, iš ieškovo priteistina 50 proc. žyminio mokesčio nuo šių dviejų reikalavimų (2100 eurų sumos), atsižvelgiant į tai, kad procesinius dokumentus ieškovė pateikė elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl priteistina iš ieškovės valstybei 24 eurai žyminio mokesčio, taip pat 50 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir 11 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 11 p., 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo UAB „4finance“ ieškinius atsakovui E. C. dėl skolų, sutartinių ir metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Atsakovo (jo atstovė pagal įstatymą V. C.) priešieškinius ieškovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkinti. Pripažinti negaliojančiomis 2015-09-23 d. vartojimo kredito sutartis, sudarytas tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovo E. C. dėl 1500 ir 600 eurų paskolų suteikimo.
Taikyti restituciją, priteisti ieškovei UAB „4finance“ iš atsakovo E. C., atstovaujamo globėjos ir turto administratorės V. C., du tūkstančius vieną šimtą eurų.
Priteisti iš ieškovės UAB „4finance“ 24 eurus žyminio mokesčio ir 11 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660), taip pat 65 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.