Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po močiutės E. N. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas savo gyvenamosios vietos adresu iš Specialiosios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinės bendrovės „INVL B. R. E“, registruotos (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą apie įstatinio kapitalo mažinimą, adresuotą jo mirusiai močiutei E. N. K, tik po ko tapo žinoma, kad jo močiutė E. N. K. buvo įsigijusi investicinės bendrovės „INVL B. R. E.“ paprastųjų vardinių akcijų, turinti teisę gauti „INVL B. R. E.“ mokamus dividentus. Kadangi pareiškėjo močiutė E. N. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas T. - E. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos notaro biure užvestos nebuvo, nes nebuvo žinoma apie močiutės įsigytas investicinės bendrovės „INVL B. R. E.“ paprastąsias vardines akcijas, todėl pareiškėjas neturi kito pasirinkimo, kaip pareiškimu kreiptis į teismą, kuriuo prašyti nustatyti, jog jis priėmė savo močiutės E. N. K. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitų nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, galinčių pretenduoti į E. N. K. palikimą nėra, pareiškėjo močiutė E. N. K. iki savo mirties gyveno pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte adresu (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties šiame turte liko mirusiajai E. N. K. priklausę asmeniniai daiktai (dokumentai, nuotraukos, namų apyvokos daiktai ir kt.), kuriuos pareiškėjas priėmė, tvarkė ir juos saugojo, t. y. šiuo turtu rūpinosi kaip savu, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po močiutės E. N. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos valstybės atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje iš gimimo liudijimo nustatyta, kad L. S. tėvas – T. - E. S., motina – M. S.. Iš archyvo pažymos nustatyta, kad T. E. S. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai: M. S. ir E. N. P. Iš ištuokos liudijimo nustatyta, jog T. - E. S. ir M. S. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad T. - E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad E. N. K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). M. rajono 2 notaro biuro informacijoje nurodyta, jog mirus E. N. K. paveldėjimo byla neužvesta. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas - tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas – malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1997 m. spalio 16 d. priklauso L. S., 2004 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta panaudos sutartis su T. - E. S. ir E. N. K. Iš 2021 m. gegužės 12 d. investicinės bendrovės „INVL B. R. E“ pranešimo nustatyta, jog E. N. K. yra investavusi į bendrovės akcijas. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis E. N. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) su M. S., mirusiu (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) su J. K., mirusiu (duomenys neskelbtini) , vaikai – T. - E. S., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu, tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis Nr. 3K-3-152/2006). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Iš pareiškėjo, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. S. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti močiutės E. N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. L. S. 1997 m. spalio 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sutiko ir neprieštaravo, kad tiek močiutė, tiek jo tėvas šiame turte gyventų. Po močiutės E. N. K. mirties jo gyvenamajame name liko jai priklausę asmeniniai daiktai, kuriuos pareiškėjas priėmė, tvarkė ir juos saugojo, t. y. paėmė visus jos likusius daiktus, kurie buvo jam priklausančiame name, naudojosi visu po E. N. K., mirties namuose likusiu jai priklausiusiu turtu ir jį valdė. Nurodo, kad tai buvo asmeniniai daiktai, dokumentai, nuotraukos, namų apyvokos daiktai. Kadangi ne visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant gali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjui pradėjus valdyti daiktą iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas. Po E. N. K. mirties faktiškai visą jos turėtą turtą valdė, disponavo ir prižiūrėjo pareiškėjas L. S., jo veiksmai patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos valstybės pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas L. S. priėmė savo močiutės E. N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė E. N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.