Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.6; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4

2021 m. rugpjūčio 13 d.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis V. A. individualioje įmonėje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. A. 2021 m. liepos 29 d. apie 19.53 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) sargu. 2021 m. liepos 29 d., apie 16 val., pačiam priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo į darbą. Atvažiavęs į darbą gėrė degtinę. Tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jis jam priklausančiu minėtu automobiliu išvažiavo namo. Pavažiavęs apie 2 km, sankryžoje suko į kairę, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Prie jo priėjo žmonės, kurie sakė, kad iškvies policiją. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Jis prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus. Jam alkotesteriu tikrino blaivumą. Tiksliai kiek įpūtė pasakyti negali, tačiau prisimena, kad virš trijų promilių. Labai gailisi dėl savo poelgio (IBPS dokumentų priedo b. l. 58 – 59).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. P. 2021 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti: 2021 m. liepos 29 d. 19.51 val. gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), išvažiavime link Dambravos į griovį automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo neblaivus asmuo, nori pasišalinti, pranešėjos vyras su draugu laiko vairuotoją, nuvykus į įvykio vietą, pasitiko R. B. ir A. B., kurie paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme, išgirdę stiprų garsą šalia namo, išėję į gatvę pastebėjo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavusį nuo kelio į griovį, einant prie automobilio, jame buvo tik vairuotojas, kuris prašė pastumti iš griovio; jie pastebėję, jog vairuotojas galimai neblaivus, dėl to iškvietė policiją; automobilyje ant galinės sėdynės rastas asmuo, nustatyta – V. A., paklaustas, kas vairavo automobilį „Toyota Corolla“, atsakė, kad automobilį vairavo jis; V. A. buvo akivaizdžiai neblaivus – sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti; alkoholio kiekio matuokliu 20.10 val. V. A. nustatytas 3,73 promilių girtumas, 20.27 val. – 3,25 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo b. l. 5 – 8).

5. Apžiūros protokolas, kuriuo aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) sankryža, ir joje, 14,6 m atstumu nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esantis, priekiniais ratais nuo kelio nuvažiavęs lengvasis automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio galiniai ratai yra ant žvyruoto kelkraščio (IBPS dokumentų priedo b. l. 9 – 17).

6. Neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad V. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš parą, alkotesteriu „Alcotest 6810“ ARFM-0242, V. A. 20.10 val. nustatyta 3,73 promilių girtumas, 20.27 val. nustatyta 3,25 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo b. l. 18).

7. Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios nustatyta, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas – V. A. (IBPS dokumentų priedo b. l. 28).

8. VšĮ „Emprekis” duomenys, iš kurių matyti, jog pagal automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) technines charakteristikas nustatyta vidutinė tokio automobilio kaina su PVM 2021 m. liepos mėnesį Lietuvoje – 2 150,00 Eur (IBPS dokumentų priedo b. l. 29).

9. Liudytojo A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad 2021 m. liepos 29 d. apie 19.45 val., būdamas sodybos (duomenys neskelbtini), kieme, išgirdo stiprų garsą netoli savo namo. Išėjęs į gatvę, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Matė, kad automobilyje sėdi vyriškis, kuris paprašė jį išstumti iš griovio. Pamatęs, kad vairuotojas galimai neblaivus, atsisakė jį stumti. Tada vyriškis išlipo ir šalinosi nuo automobilio. Išlipus vyriškiui iš automobilio, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, sunkiai pastovėjo ant kojų. Automobilyje ir šalia kitų asmenų nebuvo. Kadangi vairavęs automobilį asmuo galimai buvo neblaivus ir bandė pasišalinti, jį sulaikė ir iškart apie įvykį informavo policiją. Vairuotoją laikė iki kol atvyko policijos pareigūnai (IBPS dokumentų priedo b. l. 21 – 22).

10. Liudytojos D. P., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės, parodymai, iš kurių matyti, kad 2021 m. liepos 29 d. apie 19.51 val., patruliuojant, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į griovį nuvažiavo automobilis, kurio vairuotojas visiškai neblaivus. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) sankryžoje pasitiko moteris ir vyras. Tarnybiniame pranešime ji blogai nurodžiusi gatvę – nurodė (duomenys neskelbtini). Vyriškis paaiškino, kad būnant (duomenys neskelbtini) kieme, išgirdo stiprų garsą šalia namo, išėjus į gatvę pastebėjo automobilį „Toyota Corolla“, nuvažiavusį nuo kelio į griovį, matė, kad automobilyje buvo tik vairuotojas, kuris prašė automobilį pastumti iš griovio. Moteris ir vyriškis paaiškino, kad pastebėjo, jog vairuotojas galimai neblaivus, dėl to iškvietė policiją. Kai atvyko D. P., vairuotojas buvo ant automobilio galinės sėdynės. Paaiškėjo, kad tai – V. A.. Paklausus pas V. A., kas vairavo automobilį „Toyota Corolla“, šis atsakė, kad automobilį vairavo jis. V. A. buvo akivaizdžiai neblaivus – sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Automobilis priklauso V. A.. Alkoholio kiekio matuokliu automobilio vairuotojui pirmu tikrinimu nustatyta 3,73 promilių girtumas, antru tikrinimu – 3,25 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo b. l. 24 – 25).

11. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2021 m. liepos 29 d. apie 19.53 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Cotolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. liepos 29 d., 20.27 val. nustatytas 3,25 promilių girtumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis V. A. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir 2021 m. liepos 29 d. apie 19.53 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Atvykę į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 3,25 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais V. A. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

14. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

15. Teismas konstatuoja, kad V. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo b. l. 64 – 65).

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

18. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. A. (IBPS dokumentų priedo b. l. 40 – 53) – neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas 1 kartus, paskirta administracinė nuobauda galiojanti, dirba, psichiatro – narkologo įskaitoje įrašytas. (duomenys neskelbtini) VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Prienų r. Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei priklauso su diagnoze: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 nurodyta, kad V. A. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

20. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. A. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

21. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), todėl kaltinamajam skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas aštuonių mėnesių laikotarpiui ir V. A. paskiriama intensyvi priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, visą bausmės atidėjimo laiką nedarbo metu būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 07.00 val., paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytą pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlikti 56 valandas nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, organizacijose.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

22. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis V. A. neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą. Nors šios bylos KET pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Neteisėti V. A. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo V. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.), terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

23. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

24. Nagrinėjamoje byloje automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam V. A. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

25. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas V. A. vardu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nustatytų aplinkybių pagrindu automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, yra konfiskuojamas, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.

V. Kiti proceso klausimai

26. Bylos duomenimis matyti, kad (duomenys neskelbtini) nutarimu iki 2022 m. sausio 30 d. laikinai apribota V. A. nuosavybės teisė į automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini, nustatant terminą nuo 2021 m. liepos 30 d. Turto saugotoju paskirtas V. A. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 26 – 27). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

27. Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliekamos galioti kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 60, 61, 63). V. A. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti V. A. galutinę 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti bausmės vykdymą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti V. A. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, visą bausmės atidėjimo laiką nedarbo metu būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 07.00 val. ir paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytą pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 70 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlikti 56 valandas nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. A. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą V. A..

Palikti galioti V. A. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Palikti galioti V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Perduoti V. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“.

Informuoti kaltinamąjį V. A. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam V. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.