Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, A. T. skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. 1.52 val. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. 11.47 val. (dvi paros).

A. T. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, kartu įpareigojant: gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – trejus metus uždrausta vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš A. T. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, o būtent 314 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.2. Skunde taip pat ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo paskirtas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Apelianto nuomone, atsižvelgus į nusikaltimo sunkumą, kaltės pripažinimą, sutikimą bylą užbaigti pagreitintu procesu bei pateiktus dokumentus, nustatytas terminas yra per griežtas ir turi būti trumpinamas iki vienerių metų.

2.4. Skunde ginčijamas ir teismo paskirtas trejų metų draudimo vairuoti transporto priemones terminas. Apelianto nuomone, lengvinančių aplinkybių buvimas leidžia teismui taikyti švelnesnę bausmę, nei numatytas bausmės vidurkis, ir tai turėtų būti taikoma visoms bausmės rūšims, tame tarpe ir draudimui vairuoti transporto priemonę, todėl nustatytas trejų metų terminas turi būti trumpinamas.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl bausmės

5. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Asmuo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. A. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 4 mėnesių.

7. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais ir sprendžia, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir jų nepažeidė, teisingai nustatė ir įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti, nurodė ir švelnesnių sankcijoje įtvirtintų bausmių – baudos bei arešto neskyrimo motyvus. Teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – A. T. padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis neblaivus vairavo automobilį mieste, kartu važiuojant dar trims asmenims, tokiu būdu sukeliant didelį pavojų tiek sau, tiek kartu važiavusiems asmenims bei eismo saugumui. Jam nustatytas neblaivumas (2,52 promilės) stipriai viršijo ribą, nuo kurios yra galima baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Teismas konstatavo bei atsižvelgė ir į lengvinančią atsakomybę aplinkybę – A. T. pripažino kaltę, davė parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, o būtent, kad A. T. turi tamprius socialinius ir ekonominiu ryšius: yra dirbantis, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir nepilnametį vaiką. Tačiau be šių, nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, yra ir kitos, neigiamos. A. T. praeityje yra du kartus teistas. 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, tai yra už tos pačios rūšies nusikalstamą veiką. Šiuo nuosprendžiu jam buvo skirta bauda. 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Už šias veikas jam skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais. Be to, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus (vairavimas, kai atimta teisė vairuoti, važiavimas esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nepaklusimas policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, už minėtas uždraustas veikas A. T. buvo skirtos baudos, net laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas, tačiau bausmės (nuobaudos) teigiamo poveikio nepadarė, joms keliamų prevencinių tikslų nepasiekė, A. T. yra linkęs ir toliau nesilaikyti visuomenės taisyklių ir jas pažeidinėti. Be to, teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad ankstesnės baudos (bendrai 2930 Eur) buvo sumokėtos tik tuomet, kai teismui buvo perduota ši baudžiamoji byla. Nuteistasis nurodė teismui, kad baudas už jį sumokėjo tėvas, nes jis pats to padaryti neišgali, gauna nedideles pajamas. Atsižvelgus į apelianto argumentus pažymėtina, kad skirtos baudos sumokėjimas yra asmeniui nustatyta privaloma prievolė ir jos įvykdymas neabejotinai vertintinas teigiamai, tačiau atsižvelgus į jau minėtas aplinkybes, o būtent, kad A. T. finansiškai nėra pajėgus mokėti baudų, jos prevencinių tikslų nerealizuoja, tad yra pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju ši bausmės rūšis nėra tinkama. Įvertinus visumą minėtų aplinkybių yra spręstina, kad nėra tinkama ir trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas, nes šiuo atveju norint pasiekti prevencinių tikslų yra būtina imtis griežtesnių poveikio priemonių. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis bei jos dydis atitinka tai įtakojančias aplinkybes, yra proporcinga, nėra per griežta, BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingumo principo nepažeidė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino

8. Pirmosios instancijos teismas A. T. vadovaudamasis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Anot apelianto, bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per griežtas ir turi būti švelninamas iki vienerių metų. Bausmės vykdymą reglamentuoja BK 75 straipsnio nuostatos. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Motyvuotai apsispręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, kuris neturi viršyti trejų metų, paliekama teismo diskrecijai. Nustatant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, vertinamas inkriminuoto nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės bei kaltininką charakterizuojančios aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 1A-314-150/2016). Pirmosios instancijos teismas skirdamas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą nurodė, kad A. T. jau ankščiau buvo atidėtas bausmės vykdymas vienerių metų laikotarpiui, tačiau jis buvo neveiksmingas, teigiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, todėl šį kartą tikslinga skirti ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu. Aukščiau aptarti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra proporcingas ir adekvatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas nagrinėjimu atveju nėra pakankamas siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. siekiant kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių bei taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.

Dėl skirto įpareigojimo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir 40 valandų nemokamų darbų

9. Iš apeliacinio skundu turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija ne patį įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (teismo posėdžio metu jis gydytis sutiko), o tai, kad teismas nenustatė šio įpareigojimo įgyvendinimo sąlygų bei tvarkos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Taigi, minėto teismo kartu su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu skirto įpareigojimo vykdymo tvarkos ir sąlygų nustatymas nėra priskiriamas teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija, bei probuojamųjų asmenų priežiūrą vykdo ir koordinuoja probacijos tarnybos. To paties įstatymo 17 straipsnis nurodo, kad probacijos laikotarpiu probuojamam asmeniui yra sudaromas individualus priežiūros planas, kuris sudaromas atsižvelgiant, be kita ko, į paskirtas probacijos sąlygas.

10. Nuteistasis A. T. skunde nesutinka ir su teismo paskirtais nemokamais darbais. BK 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Skirdamas nemokamus darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai. Pirmosios instancijos teismas A. T. paskyrė 40 valandų nemokamų darbų ir nustatė keturių mėnesių terminą šiam įpareigojimui įgyvendinti. Tai, kad nuteistasis dirba dvejose darbovietėse, nesuteikia pagrindo išvadai, jog baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas jam bus ypatingai apsunkintas dėl jo darbo. Teisėjų kolegos nuomone, nustatytas keturių mėnesių terminas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui yra pakankamai ilgas ir pakankamas tam, kad skirtas įpareigojimas būtų įgyvendintas. Apelianto nurodytos šeimyninės aplinkybės nors ir svarbios, tačiau šiuo atveju nėra pakankamos tam, kad padaryti priešingą išvadą.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino

11. Nuteistasis apeliuoja BK 68 straipsnio pagrindu nustatytą trejų metų draudimo naudotis specialia teise terminą. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiąja teise nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. T. vairuoti transporto priemones uždraudė trejų metų terminui, kas atitinka galimybių vidurkį. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių numatytas uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas tuomet, kai asmuo naudodamasis šia teise padaro nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-696/2017). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes, akcentuodama tai, kad A. T., naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, praeityje yra padaręs vieną nusikalstamą veiką ir daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas leidžia spręsti, kad jis nėra linkęs atsakingai realizuoti minėtą teisę, ja naudodamasis nuolat kelia pavojų sau pačiam bei aplinkiniams, sprendžia, kad skirtas draudimo naudotis minėta specialia teise terminas yra pagrįstas, proporcingas ir teisingas, atitinka siekiamus prevencinius tikslus.

12. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šio sprendimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.