Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-189-1057/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-13
Bylos Nr.
eII-189-1057/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00005-2026-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Pažeidėjas
L. N.
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-189-1057/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00005-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. N.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. N. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Institucija) 2026 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-3798-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: ROIK: 25288140228.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės įmonės Registrų centras specialistė 2026 m. gruodžio 12 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą Nr. RC-ANR_N-3798-2025, kuriuo L. N. paskirta nuobauda – 600 Eur dydžio bauda už tai, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) duomenimis, Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Viešoji įstaiga), vadovas L. N., per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie Viešosios įstaigos naudos gavėjus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 papunktį nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

Vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, Viešoji įstaiga, JAR įregistruota 2010 m. lapkričio 15 d., todėl informacija apie Viešosios įstaigos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. Vadovaujantis Nuostatų 11.1 papunkčiu, 14 punktu, už JADIS teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose nenurodyta kitaip.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo panaikinti paskirtą 600 Eur baudą, nes nutarimas priimtas formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į faktines situacijos aplinkybes. VĮ Registrų centras skirdamas administracinę nuobaudą nevertino 2025-11-07 pateikto aplinkybių paaiškinimo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas užėmė formaliai, nes buvo įdarbintas galimam mažiausiam darbo laikui – tik 1 val. per mėnesį ir už darbą niekada negavo darbo užmokesčio ar kito atlygio. Be to, (duomenys neskelbtini) realios veiklos nevykdo. Nuo pat direktoriaus pareigų užėmimo su dabartiniu (duomenys neskelbtini) alininku D. B. buvo sutarę, kad dėl savo pagrindinio darbo (duomenys neskelbtini) galės būti tik formalus (duomenys neskelbtini) vadovas. Šį faktą patvirtina ir tai, kad per VĮ Registrų centro savitarną iki 2026 m. birželio 28 d. buvo suteikęs D. B. atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su duomenų teikimu/atnaujinimu Juridinių asmens registrui ir kt. veiksmams, pridėjo išrašą iš Registrų centro savitarnos. Dėl šių įvardintų priežasčių objektyviai niekada neturėjo ir prieigos prie (duomenys neskelbtini) el. pašto (duomenys neskelbtini), nes jį visuomet valdė dalininkas D. B. Savo vardu pareiškėjas neturėjo el. pašto su domenu „(duomenys neskelbtini)“. Dalininkas D. B. jo, kaip direktoriaus, neįformavo, kad el. paštas nebeveikia, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės Registrų centrui pateikt veikiančio el. pašto. Atsižvelgiant į tai, Registrų centrui el. paštu 2025 m. kovo mėn. siunčiant informaciją apie prievolę atnaujinti/pateikti JADIS ir JANGIS duomenis, neturėjo jokių galimybių apie tai būti informuotas ir įvykdyt įstatyme nustatytų prievolių. Nors Registrų centras ir nurodo, kad neturi prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su informacijos apie juridinio asmens naudos gavėjus teikimu JADIS tvarkytojui, tačiau Registrų centras 2025 m. kovo mėn. automatiniu būdu išsiuntė priminimus pateikti duomenis apie galutinius naudos gavėjus visiems juridiniams asmenims, kurie nebuvo pateikę reikiamų duomenų, gavę priminimus ir pateikę duomenis, kiti juridinių asmenų vadovai, galimai liko nenubausti. Jei dalininkas D. B. būtų informavęs apie neveikiantį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas būtų turėjęs galimybę laiku atnaujint kontaktinius duomenis, toks Registrų centro priminimas būtų pasiekęs (duomenys neskelbtini) ir po priminimo pateikus duomenis nebūtų buvusi skirta administracinė nuobauda. Nesutinka su Registrų centro vertinimu, kad nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas juridinio asmens vadovas ir už tai turi prisiimti atsakomybę. Su dalininku D. B. buvo sutarta, kad bus formalus vadovas (buvo įdarbintas tik 1 val. per mėnesį ir be darbo užmokesčio), nes dėl pagrindinio ir tiesioginio darbo (duomenys neskelbtini) negalėjo skirti laiko kitoms veikloms. Iki 2025 m. sausio 1 d. buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, nors pagal (duomenys neskelbtini) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, (duomenys neskelbtini) privalo atlikt ne vienas (duomenys neskelbtini) vadovas (duomenys neskelbtini). Esant tik vienam (duomenys neskelbtini) vadovui ir be išteklių, (duomenys neskelbtini) pareigos ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimai pagal Reglamento (ES) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuostatas buvo vykdomos ne tik darbo laiku, todėl (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo domimasi ne dėl neatidumo ar nerūpestingumo, o dėl didelio darbo krūvio ir prisiimtų įsipareigojimų (duomenys neskelbtini).

Nesutinka ir su Registrų centro vertinimu, kad nusižengimas negali būti laikomas vienkartiniu ir atsitiktinio pobūdžio, nes niekada nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn, niekada nėra tekę mokėti bet kokios baudos. Kaip (duomenys neskelbtini), jam labai svarbi yra nepriekaištinga reputacija. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) taip pat nėra gavęs nuobaudų ar pastabų, visuomet buvau vertinamas gerai arba labai gerai. Nesutinka su Registro centro vertinimu, kad sąmoningai nepasinaudojo galimybe sumokėti pusės dydžio minimalią baudą (300 Eur), kurią buvo pasiūlyta sumokėti administraciniu nurodymu. 2025 m. spalio 16 d. Valstybės įmonės Registrų centro pranešime „Dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu siuntimo“, be siūlymo iki 2025 m. lapkričio 15 d. sumokėti administraciniame nurodyme nurodytą baudą, buvo suteikta teisė per keturiolika kalendorinių dienų nuo pasiūlymo įvykdyt administracinį nurodymą termino pabaigos pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Nepraleisdamas nustatyto termino, pateikė paaiškinimus dėl susidariusios situacijos tikėdamasis, kad įvertinęs faktines aplinkybes Registrų centras panaikins skirtą administracinę nuobaudą. Jeigu būtų sumokėjęs pusės dydžio minimalią baudą, būtų susidariusi dviprasmiška situacija, kuomet sumoka baudą ir prašo jos neskirti. Prašo teismo įvertinti visas faktines aplinkybes, kad duomenys laiku nebuvo pateikti ne iš blogos valios ar tyčia, o dėl to, kad (duomenys neskelbtini) veikloje faktiškai nedalyvavo. Nėra nei teisininkas, kuris turėtų žinoti teisės aktų pakeitimus, nei verslininkas, aktyviai vykdantis komercinę veiklą ir galintis samdytis teisininkus formaliems įstatymų reikalavimams užtikrinti, todėl Registrų centro formalus požiūris į siekį nubausti formaliai atsakingą asmenį (direktorių) pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus. Tik D. B. prašymu iš jo perėmė (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas siekdamas jam padėt vystyti (duomenys neskelbtini) srityje, o ne tikėdamasis iš to gauti naudos. Siekiant ateityje užkirst kelią kilti panašioms situacijoms, nuo 2025 m. lapkričio 28 d. nebėra (duomenys neskelbtini) direktorius.

Teismo posėdyje Pareiškėjas paaiškino, kad tik D. B. prašymu iš jo perėmė (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas siekdamas jam padėt vystyti (duomenys neskelbtini) srityje, o ne tikėdamasis iš to gauti naudos. Jis niekada neturėjo ir prieigos prie (duomenys neskelbtini) el. pašto (duomenys neskelbtini), nes jį visuomet valdė dalininkas D. B. D. B. parašė prašymą skirti baudą jam, nes jis yra atsakingas ir įgaliotas atlikti dokumentų teikimą Juridinių asmenų registrui. Siekiant ateityje užkirst kelią kilti panašioms situacijoms, nuo 2025 m. lapkričio 28 d. nebėra (duomenys neskelbtini) direktorius.

Institucija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, tačiau skundžiamame nutarime nurodė, kad L. N. nuo 2016 m. gegužės 5 d. yra Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), todėl jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą. Taip pat iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. lapkričio 15 d., todėl, vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, informacija apie Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. Iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemio duomenų matyti, kad informacija apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus pateikta 2025 m. spalio 20 d., pavėluotai, nesavalaikiai, t. y. po to, kai L. N. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena – 2025 m. spalio 16 d. buvo surašytas ir išsiųstas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Nors informacija apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus vis tik buvo pateikta juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemyje, tačiau tai L. N., kaip juridinio asmens vadovo, nuo atsakomybės už pavėluotą informacijos apie juridinio asmens naudos gavėjus pateikimą, neatleidžia.

Iš JAR išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog L. N. nuo 2016 m. gegužės 5 d. yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), todėl jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą. Taip pat iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. lapkričio 15 d., todėl, vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, informacija apie Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. Iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemio duomenų matyti, kad informacija apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus pateikta 2025 m. spalio 20 d., pavėluotai, nesavalaikiai, t. y. po to, kai L. N. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena – 2025 m. spalio 16 d. buvo surašytas ir išsiųstas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Nors informacija apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus vis tik buvo pateikta juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemyje, tačiau tai L. N., kaip juridinio asmens vadovo, nuo atsakomybės už pavėluotą informacijos apie juridinio asmens naudos gavėjus pateikimą, neatleidžia.

Nors L. N. teigimu šioje situacijoje nėra nukentėjusiųjų ir nepadaryta jokia žala, Institucija su tokiu jo vertinimu nesutinka. Naudos gavėjų duomenų nepateikimas pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, bet ir mažina juridinių asmenų veiklos skaidrumą bei visuomenės pasitikėjimą jų veikla.

Įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtina pakankamai trumpą (10 dienų) terminą duomenų apie naudos gavėjus pateikimui. Delsimas pateikti šiuos duomenis pažeidžia viešąjį interesą. Duomenys pateikti praėjus daugiau kaip šešeriems metams po įstatymo nustatyto termino pabaigos, todėl toks ilgas vėlavimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir nesukėlęs žalos.

Registrų centras neturi teisės aktais nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su informacijos apie juridinio asmens naudos gavėjus teikimu JADIS tvarkytojui, bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes – administracine atsakomybe. Registrų centro turimais duomenimis, 2025 m. kovo 21 d. Juridinių asmenų registre juridinio asmens nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) automatiniu būdu buvo išsiųstas priminimas pateikti duomenis apie galutinius naudos gavėjus. Iš JAR išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog minėtas el. paštas prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinės informacijos buvo nurodytas nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2025 m. spalio 20 d., taigi pranešimas 2025 m. kovo 21 d. buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu Viešosios įstaigos el. paštu.

Viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registrų centras negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis. Pats L. N. posėdžio metu nurodė, kad nesidomėjo Viešosios įstaigos veikla, vadinasi nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas juridinio asmens vadovas ir turi už tai prisiimti atsakomybę.

Šalies argumentai

L. N. taip pat nurodo nežinojęs apie pareigą teikti informaciją apie Viešosios įstaigos naudos gavėjus, taip pat nežinojo apie pasikeitusius Viešosios įstaigos naudos gavėjus. Vis dėl to pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, Be kita ko, posėdžio metu L. N. nurodė suprantantis, jog, tapdamas juridinio asmens vadovu, prisiėmė įstatymais įtvirtintas vadovo pareigas, todėl teiginiai apie pareigos teikti informaciją apie Viešosios įstaigos naudos gavėjus nežinojimą, nėra vertinami kaip jo atsakomybę šalinančios ar lengvinančios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiga laiku pateikti informaciją apie Viešosios įstaigos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui tenka juridinio asmens vadovui, nagrinėjamu atveju – L. N., o ne Viešosios įstaigos dalininkui. Todėl L. N. nurodomos aplinkybės jog Viešosios įstaigos dalininkas jo neinformavo apie pasikeitusius Viešosios įstaigos naudos gavėjus, nešalina ir itin nelengvina L. N. atsakomybės nagrinėjamos bylos kontekste. L. N. neveikimas atitinka ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

L. N. dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje duomenų, patvirtinančių, kad L. N. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė JADIS tvarkytojui duomenų apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nėra. L. N. vadovo pareigas eina nuo 2016 m. gegužės 3 d., todėl anksčiau aptartas teisinis reguliavimas ir vadovo pareigos jam turėjo būti žinomos. Vien tai, kad L. N. teigimu, jis nežinojo ir nesidomėjo savo, kaip vadovo, pareigomis, nesudaro pagrindo neskirti nuobaudos. L. N. svarbi jo nepriekaištinga reputacija, tačiau pažymėtina, kad asmuo pats yra atsakingas už savo reputaciją, tai reiškia, kad pats asmuo yra suinteresuotas nepriekaištingai laikytis įstatymų reikalavimų ir elgtis atsakingai, vykdyti prisiimtas pareigas. Duomenys pateikti praėjus daugiau kaip šešeriems metams po įstatymo nustatyto termino pabaigos, todėl toks ilgas vėlavimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar pagrindas švelninti administracinę nuobaudą. Taigi atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, šis L. N. neveikimu pasireiškęs administracinis nusižengimas negali būti laikomas vienkartiniu, atsitiktinio pobūdžio ir mažesnio pavojingumo laipsnio, kadangi, kaip jau buvo minėta, duomenys buvo nepateikti pakankamai ilgą laiką, vėlavimas atlikti šią pareigą buvo žymus, o iš L. N. paaiškinimų matyti, kad jis nesidomėjo Viešosios įstaigos veikla, taip pat nepateikė JAR duomenų tvarkytojui aktualios Viešosios įstaigos kontaktinės informacijos, už kurios pateikimą taip pat yra atsakingas vadovas. Tai, kad duomenys apie Viešosios įstaigos naudos gavėjus buvo pateikti tik po Protokolo surašymo, nesudaro pagrindo vertinti kaip aplinkybės, kuri galėtų lemti skirtinos nuobaudos švelninimą. L. N. padarytas nusižengimas pagal ANK negali būti laikomas mažareikšmiu ir dėl to, kad už šio nusižengimo padarymą numatyta griežta administracinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad L. N. finansinė padėtis yra sudėtinga ir paskirta nuobauda neadekvačiai apsunkins jo finansinę padėtį. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, be VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, L. N. dirba ir kitoje darbovietėje. Be to, L. N., galėdamas pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe sumokėti pusės dydžio minimalią baudą (300 Eur), kurią jam buvo pasiūlyta sumokėti administraciniu nurodymu, nesant jokių objektyvių kliūčių, šia galimybe sąmoningai nepasinaudojo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas švelninti administracinę atsakomybę, nenustatyta, kadangi neegzistuoja nei inkriminuojamai veikai būdingas mažesnis, nei įprasta tokio pobūdžio veikoms, pavojingumas, nei aplinkybės, kurios išskirtinai teigiamai charakterizuotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą ir juo paskirtą baudą. Alternatyvių prašymų, pavyzdžiui, paskirti mažesnę, nei sankcijoje numatytas minimas, baudą, ar paskirti kitą nuobaudą, pareiškėjas nepateikė.

Pagal ANK 223 straipsnio 1 dalis nustato, kad neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) duomenimis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vadovas L. N., per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie Viešosios įstaigos naudos gavėjus. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 papunktį nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis Nuostatų 11.1 papunkčiu, 14 punktu, už JADIS teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose nenurodyta kitaip.

Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančio JAR išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog L. N. nuo 2016 m. gegužės 5 d. yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), todėl sutiktina su Institucijos argumentais, kad būtent jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą. Taip pat iš JAR išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. lapkričio 15 d., todėl, vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, informacija apie Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d.

Iš byloje esančių Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemio duomenų matyti, kad informacija apie Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus pateikta 2025 m. spalio 20 d., pavėluotai, nesavalaikiai, t. y. po to, kai L. N. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena – 2025 m. spalio 16 d. buvo surašytas ir išsiųstas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Šios aplinkybės pareiškėjas taip pat neginčija, tačiau mano, kad tai lengvina jo atsakomybę.

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos argumentais, jog nesavalaikis, pavėluotas informacijos apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjus pateikimas juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemyje, neatleidžia pareiškėjo, kaip juridinio asmens vadovo, nuo atsakomybės už pavėluotą informacijos apie juridinio asmens naudos gavėjus pateikimą.

Atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį gali kilti tiek esant tyčiai, tiek dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog L. N. nusižengimą padarė dėl neatsargumo.

Nors ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, tačiau šioje situacijoje aplinkybės, kad nėra nukentėjusiųjų ir nepadaryta jokia žala, vertinamos visų bylos duomenų kontekste ir įtakoja nuobaudos dydį.

Pareiškėjas teigė, kad Registrų centro priminimas apie Viešosios įstaigos naudos gavėjų sąrašo pateikimą, jo nepasiekė, nes pasikeitė Viešosios įstaigos el. paštas, o apie el. pašto pasikeitimą Viešosios įstaigos dalininkas jo neinformavo. Tačiau iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog minėtas el. paštas prie Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinės informacijos buvo nurodytas nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2025 m. spalio 20 d., taigi priminimas- pranešimas 2025 m. kovo 21 d. buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu Viešosios įstaigos el. paštu: (duomenys neskelbtini).

Kita vertus, teisės aktuose nėra įtvirtintos Institucijos pareigos papildomai priminti juridinių asmenų vadovams apie jų įstatymines prievoles dėl duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus pateikimo JADIS. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtent bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Todėl apylinkės teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl nuobaudos pagrįstumo ar jos švelninimo galimybės. Pažymėtina, jog tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-383-1121/2025).

Kita pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo apie Viešosios įstaigos el. pašto pasikeitimą šiuo atveju nėra lengvinanti atsakomybė, nes L. N., nors ir buvo įgaliojęs Viešosios įstaigos dalininką tvarkyti įstaigos einamuosius reikalus, visgi jis kaip vadovas ir turėjo kontroliuoti įgaliotąjį asmenį, ar šis tinkamai vykdo pavestus jam darbus. Pareiga laiku pateikti informaciją apie Viešosios įstaigos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui tenka juridinio asmens vadovui, nagrinėjamu atveju – L. N., o ne Viešosios įstaigos dalininkui. Todėl sutiktina su Institucijos argumentais, nurodytais skundžiamame nutarime, jog L. N. nurodomos aplinkybės jog Viešosios įstaigos dalininkas jo neinformavo apie pasikeitusius Viešosios įstaigos naudos gavėjus, nešalina ir itin nelengvina L. N. atsakomybės nagrinėjamos bylos kontekste.

Pareiškėjas nurodo, jog kaip (duomenys neskelbtini) privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o formalus jo nubaudimas šiuo atveju kenkia jo reputacijai. Tačiau teismas visgi sutinka su Institucijos argumentu, kad tai, kad L. N. teigimu, jis nežinojo ir nesidomėjo savo, kaip vadovo, pareigomis, nesudaro pagrindo neskirti nuobaudos.

Taip pat atskirai pažymėtina, kad galimybė skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nuobauda gali būti ne tik švelninama, bet ir iš viso neskiriama. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).

Už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 (šešių šimtų) iki 1450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt) eurų. Savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo pareiškėjas pripažįsta, tačiau mano, kad nubaustas formaliai.

Nagrinėjamu atveju L. N. už jo padarytą administracinį nusižengimą Institucija nutarimu paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą t. y., 600 Eur (šešių šimtų) dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pareiškėjo skundo argumentais, sprendžia, kad Institucija tinkamai įvertino nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir nutarimu paskyrė 600 Eur dydžio administracinę nuobaudą. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nenustatyta nukentėjusiųjų ir nenustatyta, kad būtų kilusi žala, o aplinkybės, dėl kurių turėtų būti švelninama administracinė nuobauda, taip pat nenustatytos.

Teismo vertinimu, vien aptartos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (kad jis nedalyvavo viešosios įstaigos veikloje ir valdyme, buvo įgaliojęs kitą dalininką, kuris jo neinformavo apie Viešosios įstaigos el. pašto pasikeitimą, neturėjo reikiamų žinių, nes nėra nei teisininkas, nei verslininkas, aktyviai vykdantis komercinę veiklą) nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Kita vertus, iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ir nesiekia švelnesnės nuobaudos paskyrimo, nes skunde suformuluotas aiškus vienas prašymas – panaikinti nutarimą ir juo paskirtą baudą. Todėl apibendrinant, skundžiamas Valstybės įmonės Registrų centras (2026 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-3798-2025 paliktinas nekeistu, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

L. N. skundo netenkinti ir Valstybės įmonės Registrų centras (2026 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-3798-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: ROIK: 25288140228, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina Petraitienė