Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-287-1002/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-1444-1002/2021Nutartis · 2021-12-08Šiaulių apylinkės teismas
  3. T-198-1002/2022Nutartis · 2022-02-15Šiaulių apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
1-287-1002/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43196-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
L. K.
Nukentėjusysis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-287-1002/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43196-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1;1.2.4.4.1.; 2.3.6.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorui J. T.,kaltinamajam L. K.,nukentėjusiajam R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r.,, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ., nevedęs, teistas 4 kartus:

1) 2014-02-25 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. galutine bausme - 9 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2014-07-16 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. galutine bausme - 10 mėn. laisvės apribojimo;

3) 2018-01-17 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. galutine bausme - 50 parų arešto;

4) 2018-07-27 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 5 punktu, 6 punktu ir 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmė atlikta 2019-08-21,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. 2020-10-26 apie 22.50 val., gyvenamojo vagonėlio priestato, esančio (duomenys neskelbtini) ., koridoriuje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. J., tai yra tyčia iš galvos trenkė R. J. du kartus į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų nosies srityje, kairės dešinės akies vokų-nosies-kairio skruosto srityje, muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam R. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kaltinimas aiškus, kaltu prisipažįsta, sutinka duoti parodymus, atsakyti į klausimus. Tikslios datos nepamena. Pas R. J. namuose, begerdami sukonfliktavo ir jam trenkė du kartus iš galvos į veido sritį. Nežiūrėjo, kur trenkė. Labai blogai vertina savo elgesį. Bendravo su nukentėjusiuoju, žino apie jo pareikštą civilinį ieškinį. Bandė su juo tartis dėl ieškinio atlyginimo, bet jis sakė, kad viską nuspręs teismas. Kai teismas priteis, tai ir atlygins. Šiuo metu neturi pinigų. Nukentėjusiajam trenkė du kartus į veidą iš galvos. Alkoholis turėjo įtakos veiksmams. Gailisi. Sutinką su civiliniu ieškiniu ir gali sumokėti jį dalimis per metus. Bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, bet jis nelabai bendravo. Atsiprašo nukentėjusiojo R. dėl savo padarytos veikos. Sutinka su ligonių kasų pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma jo prisipažinimu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

2020-11-10 L. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas, supranta, dėl pateikto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Psichiškai yra sveikas, jokiomis psichinėmis ligomis nėra sirgęs, sunkių galvos traumų nėra turėjęs, narkologinėje įskaitoje neregistruotas. R. J. yra jo mamos I. J. buvęs sutuoktinis. Jie išsiskyrė kažkur prie 4 metus, gyvena atskirai. Iki įvykio su R. J. santykiai buvo geri. Po įvykio su juo nebendrauja. R. J. gyvena pats vienas vagonėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) . 2020-10-26 apie 19 val. jis vienas nuėjo pas R. J. į svečius. Dviese gėrė 5 proc. stiprumo alų. Kiek išgėrė alaus, neprisimena, bet nuo jo išgerto kiekio jautėsi apsvaigęs. Apie 21 val. automobiliu nuvyko pas bendrą draugą D. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini).. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini)yra apie 10 km. Automobilį „O. F.“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. J.. Pasiėmę D. R., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten ant kalno visi trys gėrė alų. Gėrė apie 1 valandą, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jam nuėjus nusišlapinti, R. J. su D. R. automobiliu išvažiavo. R. J. tyčia paliko jį ant to kalno vieną. Nežino, kodėl jis taip pasielgė. Jis tada pėsčiomis parėjo į (duomenys neskelbtini). Jam einant dar keliu pamatė R. J. grįžtant namo. Jis buvo supykęs ant R. J., kad jį paliko ant kalno (duomenys neskelbtini), todėl nuėjo pas jį. Lauke, prie vagonėlio, o ne vagonėlyje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kad paliko jį vieną (duomenys neskelbtini). Jie tarpusavyje susistumdė. Konflikto metu jis iš galvos trenkė R. J. du kartus į veidą. Daugiau R. J. nei vieno smūgio nesudavė. Jis nuėjo namo. Vagonėlio lango neišdaužė, lango rėmo neapgadino. Jam nėra jokio tikslo gadinti R. J. turtą. R. J. iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino alkotesteriu girtumą. Jo nesulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus nebūtų mušęs R. J. (b. l. 117-120).

2020-12-16 L. K. apklaustas įtariamuoju parodė, pilnai pripažįsta, kad R. J. trenkė du kartus iš galvos į veidą. Jam trenkė lauke, prie vagonėlio, o ne vagonėlyje. Pasilieka prie 2020-11-10 duotų parodymų, juos tvirtina. Išsamius parodymus duos teisme. Daugiau įvykio aplinkybių nekomentuos (b. l. 125-127).

2020-10-28 R. J., apklaustas liudytoju, parodė, 2020-10-26 apie 23 val. namuose (vagonėlyje) adresu (duomenys neskelbtini) aj., su savo buvusiu posūniu L. K. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu gėrė alkoholinius gėrimus su L. ir nepamena, dėl kokios priežasties, bet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, įvykus konfliktui apsistumdė ir L. K. smogė jam du kartus iš galvos į veido sritį. Viskas įvyko koridoriuje tik įėjus į vagonėlį. Po suduoto smūgio, kuris kliuvo tiesiai į nosį, pajuto didelį skausmą, todėl paskambino 112 į bendrą pagalbos centrą ir paprašė policijos pagalbos, ką kalbėjo su BPC darbuotoja nelabai pamena, kadangi buvo neblaivus. Pamena, kad pokalbio metu į namus atvyko policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas 2,05 prom. girtumas. Jis pasakė, kad įvyko konfliktas su buvusiu posūniu. Netrukus pas jį atvyko ir GMP, kurie po apžiūros išsivežė į (duomenys neskelbtini) respublikinę ligoninę detalesnei apžiūrai. (duomenys neskelbtini) respublikinėje ligoninėje jam nustatė nosies kaulo lūžimą, nosies žaizdą, susiuvo. Yra užsiregistravęs pas šeimos gydytoją, šiuo metu taip pat jaučia diskomfortą dėl sužalotos nosies. Gali pasakyti, kad su buvusiu posūniu L. K. jų santykiai lyg ir buvo normalūs paskutiniu metu, nors ankščiau yra visko buvę. Ankščiau gyveno su L. motina I. J., tačiau jau 5 metus kartu nebegyvena ir nėra jokių ryšių, taigi L. jam buvęs posūnis arba kaimynas, nes gyvena priešais. Supranta, kad konfliktas kilo dėl to, kad abu buvo padauginę alkoholio, tačiau tai nebuvo priežastis smogti galva jam į veidą ir taip padaryti sužalojimus. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, ar reikš ieškinį, dar nenusprendė. Jo sveikata nėra apdrausta, namuose vaizdo stebėjimo kamerų nėra įrengta. Kur šiuo metu gali būti L., nežino, nes po įvykio su juo nebendravo. Ligoninėje po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Šio įvykio metu taip pat buvo apgadintas jam priklausantis turtas t.y. išdaužtas vienas paketas lango stiklo, esantis dešinėje pusėje nuo įėjimo durų bei apgadintas kitoje durų pusėje esančio lango rėmas. Kokia padaryta žala dėl apgadinto turto, patikslins vėliau (b. l. 7-14).

2020-11-20 R. J., apklaustas liudytoju, parodė: 2020-10-26 apie 13 ar 14 val., tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus atėjo buvęs posūnis L. K.. Jis gyvena vagonėlyje, vagonėlis yra sujungtas su priestatu, jis priestatą pats pasistatė. Abu buvo blaivūs. Iki įvykio su L. K. santykiai buvo geri. Apie 17 val. nuvažiavo automobiliu su L. K. į parduotuvę nusipirkti alaus. Nusipirko 6 laipsnių stiprumo, 1 litro talpos, 10 butelių alaus. Grįžę pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini) ., vagonėlio kambaryje, dviese gėrė alų. Išgertuvių metu, apie 22.50 val., tarp jo ir L. K. įvyko žodinis konfliktas. L. K., būdamas neblaivus, jo automobiliu norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis jam neleido, nedavė automobilio raktelių. Žodinio konflikto meta L. K. tyčia iš galvos jam trenkė du kartus į veido sritį. Jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Nuo suduotų smūgių pargriuvęs nebuvo, neatsitrenkė į jokį kietą, buką daiktą. Išėjo į lauką, kad nepritaškytų kraujo kambaryje. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. L. K. pasišalino. Dar nori paminėti, kad po konflikto, L. K., išėjęs į lauką, tyčia išdaužė ranka priestato lango paketą (langas yra prie laukinių durų iš dešinės pusės) bei apgadino kitoje durų pusėje esančio lango rėmą. Padaryta jam turtinė žala apie 150 eurų. Lango stiklo paketo vertė apie 100 eurų, o apgadinto rėmo vertė apie 50 eurų. Bet jis patikslins vėliau, kokia tiksli turtinė žala jam padaryta. Nors buvo neblaivus, bet gerai prisimena, kad L. K. jį mušė vagonėlio priestato koridoriuje (nors ten yra šaldytuvas, buities daiktai, bet tai yra ne virtuvė, o koridorius), o ne lauke prie vagonėlio. 2020-10-26 su L. vakare nevažiavo į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), su jokiu D. R. nebuvo susitikęs. D. R. pažįsta, jis nėra jo draugas, paskutinį kartą jį matė 2020 m. vasarą. Šio įvykio niekas nematė. Po įvykio jis iškart iškvietė policiją. Buvo atvykę grietosios med. pagalbos medikai. Buvo pristatytas į respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Lankėsi pas šeimos gydytoją, dėl nedarbingumo pažymos išrašymo ir iš nosies siūlų ištraukimo. L. K. savo veiksmais jam padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės dešinės akies vokų-nosies-kairio skruosto srityje, muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžį. Buvo nedarbingas nuo 2020-10-28 iki 2020-11-11. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išmokos negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Pateiks civilinį ieškinį iki 2020-12-04. L. K. po įvykio su juo nesusisiekė, nesitarė dėl žalos atlyginimo (b. l. 53-56).

2020-11-30 R. J. apklaustas liudytoju, parodė, nori patikslinti, kad langus, kuriuos jam sugadino L. K., buvo pirkęs prieš tris metus, nepamena iš kokios įmonės juos buvo užsisakęs, čekių neturi išsaugojęs. Vieno lango vertė 70 eurų, bendra langų vertė 140 eurų (b. l. 59-61).

Proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas R. J. nurodė, kad 2020-10-26 apie 23 val. namuose (vagonėlyje), adresu (duomenys neskelbtini) aj., su savo buvusiu posūniu L. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus konfliktui apsistumdė, ko pasėkoje L. K. smogė jam iš galvos į veido sritį du kartus. Dėl sukelto fizinio skausmo buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) respublikinę ligoninę, kur nustatė nosies kaulo lūžimą, nosies žaizdą, susiuvo. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti buvusį posūnį L. K. įstatymo nustatyta tvarka. Apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ., apžiūrėtas vagonėlio langas (b. l. 7-10, 15-20).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėtas vagonėlio lango apgadintas rėmas. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 21-24, 25-26).

Specialisto teismo mediko 2020-10-30 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - nosies srityje, kairės dešinės akies vokų-nosies-kairio skruosto srityje, muštinė žaizda nosies srityje, nosies kaulų lūžis. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46-47).

Apžiūros protokole apžiūrėtas ,,Body“ kameros įrašas ir peržiūrint failus, ant ekrano matome datą ir laiką, 2020-10-26 23:06, filmuojama tamsiu paros metu, pareigūnas įeina į gyvenamąsias patalpas, matome kambaryje atsitūpusį vyriškį, jis nuleidęs galvą, veido nesimato. Pareigūnas sako: „biški pargriuvai, tau pačiam medikų reikia?“. Vyriškis sako: „ne“. Pareigūnas sako: „ne agirdi, aš iškviesiu medikus, nes tau baisiai, pala parodyk biški, aš tau iškviesiu gerai, priimsi jų pagalbą? Nes žinok tiksliai reik čia?“. Filmuojamas vyriškio veidas labai trumpai. Ant vyriškio veido matosi kraujas. Pareigūnas sako: „tai kas čia tai nosiai buvo?“. Vyriškis sako „posūnis“. Pareigūnas sako: „smeigė, bet buvęs posūnis“. Vyriškis sako: „jo“. Pareigūnas sako: „tai žodžiu buvęs posūnis smeigė tau į nosį, kartu gėrėt, susipykot ir smeigė tau į nosį?“. Vyriškis sako: „taip“. Pareigūnas sako: „ar tu pirmas jam smeigei?“. Vyriškis sako: „ne, iš galvos jis man trenkė“. Pareigūnas sako: „iš galvos?“. Vyriškis sako: „taip“. Pareigūnas, išėjęs į kiemą, per raciją paprašė iškviesti medikus. Pareigūnas grįžta į gyvenamąsias patalpas ir sako: „kur čia gėrėt?“. Vyriškis sako: „pas mane namuose“. Pareigūnas sako: „pas tave namuose“. 23:25 atvykę medikai gyvenamojo namo patalpoje suteikia med. pagalbą vyriškiui. Ant vyriškio nosies matosi žaizda. Pareigūnas informuoja vyriškį, jei jis turės pretenzijų gali kreipiasi į policiją. Daugiau įrašuose naudingos informacijos susijusios su įvykiu nėra (b.l.88-90).

Apžiūros protokole apžiūrėtas įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kur 2020-10-26 skambinantysis yra R. J. ir nurodo, kad posūnis trenkė į galvą (b. l. 85-87).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis L. K. tyčia iš galvos trenkė nukentėjusiajam R. J. du kartus į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų nosies srityje, kairės dešinės akies vokų-nosies-kairio skruosto srityje, muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam R. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, todėl nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, numatė, kad kils padariniai ir jų siekė (tiesioginė tyčia).

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. K., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamasis L. K. šiuo metu dirba, baustas administracine tvarka (b. l. 141-144). Kaltinamasis L. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Šią nusikalstamą veiką jis padarė kilus konfliktui dėl mažareikšmės dingsties. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. K. laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo L. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Skirtini įpareigojimai, padėsiantys šalinti kriminogeninius kaltinamojo elgesį determinuojančius veiksnius, didinantys užimtumą ir užtikrinantys kaltinamojo elgesio kontrolę.

Kaltinamajam L. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, gindama Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 67,31 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusįjį R. J., todėl civilinis ieškinys dėl 67,31 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį L. K. atlyginti padarytą 67,31 Eur turtinę žalą.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. pareiškė 2158,02 Eur civilinį ieškinį (b.l. 64-79). Nukentėjusysis R. J. prašo atlyginti 658,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, prie bylos medžiagos pridėti dokumentai. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, yra pagrįsta, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis R. J. prašo atlyginti 1500 Eur neturtinę žalą, civiliniame ieškinyje nurodė, kad po patirto sužalojimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis patyrė didelį išgąstį, stresą, dvasinį sukrėtimą. Teisiamojo posėdžio metu R. J. nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, įvertina jų visumą.

Abejonių nekyla, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo metu patirto sužalojimo nukentėjusysis R. J. patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius, išgyvenimus, nepatogumus, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Visgi, teismas, įvertinęs R. J. nurodytas aplinkybes kartu su byloje esančiais įrodymais, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padaryto sužalojimo mąstą, sužalojimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo elgesį, į tai, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė nepatogumų, gydėsi, į sužalojimų pasekmes - į tai, kad tokios pasekmės yra negrįžtamos, o R. J. padaryti jam sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir priteistinas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020-12-16 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas - 658,02 Eur, esančias kaltinamojo L. K., sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) AB), leidžiant L. K. valdyti, naudoti ir disponuoti iki 300,00 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam R. J. ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metus laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti L. K. sumažintą bausmę – 8 (aštuonerius) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, 69 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- tęsti darbą, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholinių gėrimų;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti padarytą turtinę žalą (658,02 eurų).

L. K. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti nukentėjusiajam R. J. iš kaltinamojo L. K. 658,02 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai (iš viso 2158,02 eurų) atlyginti.

(duomenys neskelbtini)teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš L. K. 67,31 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 31 centą) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki priteistos žalos nukentėjusiajam R. J. ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai visiško atlyginimo pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020-12-16 nutarimu, į kaltinamojo L. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) AB) esančias pinigines lėšas, pakeičiant sumą: 2158,02 Eur. Kitas sąlygas (dėl leidimo disponuoti laisvai iki 300 eurų kas mėnesį) palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Liesis