Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Ž. S..

Aprašomoji dalis

nustatė

1. pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio P. S. (miręs (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu.

2. Nurodė, kad pareiškėjos seneliai P. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu, 1992 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5816 pagrindu, J. S. ir P. S. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) su ūkio pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėjos seneliai oficialiai nuosavybės teisę į butą galėjo įregistruoti tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, tačiau faktiškai bute abu sutuoktiniai pradėjo gyventi žymiai anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, jog 1992 m. nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota tik vieno sutuoktinio vardu, nes butą J. S. (duomenys neskelbtini) paskyrė tuometinė jos darbovietė, tačiau butą pareiškėjos seneliai įgijo santuokos metu ir nepertraukiamai jame gyveno iki pat savo mirties, bute užaugino savo vaikus – pareiškėjos mamą (suinteresuotą asmenį) Ž. S. (gimusią (duomenys neskelbtini)) ir jos brolį (suinteresuotą asmenį), V. S. (gimusį (duomenys neskelbtini)).

3. Kaip nurodoma pareiškime, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis P. S., po vyro mirties J. S. liko gyventi bute viena ir kaip ir iki tol, toliau mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, prižiūrėjo butą ir rūpinosi jo išlaikymu, savo vardu sudarinėdavo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Nors buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir nuosavybės teisė buvo įgyta santuokos metu, tačiau butas buvo įregistruotas tik J. S. vardu ir dėl to J. S. visada save laikė teisėta buto savininke. Apie tai, jog po vyro mirties reikėjo kreiptis į notarą dėl santuokos metu įgyto ½ dalies buto paveldėjimo, J. S., neturėdama teisinio išsilavinimo, tiesiog nežinojo ir į notarą nesikreipė. Nepaisant to, kad J. S. nesikreipė į notarą, tačiau J. S. bute gyveno ir rūpinosi juo nepertraukiamai beveik 70 metų, įskaitant ir laikotarpį po vyro, P. S., mirties, kadangi tai buvo vienintelė jos deklaruota gyvenamoji vieta ir vienintelis turimas nekilnojamas turtas. Pasak pareiškėjos, J. S. visada savo vardu sudarydavo komunalinių, ryšio ir kitų paslaugų sutartis, laiku mokėjo visus mokesčius, sąžiningai rūpinosi išlaikomu butu, su būtinybe sutvarkyti teisinius vyro palikimo priėmimo klausimus nesusidūrė ir apie būtinybę įforminti nuosavybės teisės pasikeitimą po vyro mirties, dėl teisinių žinių trūkumo nežinojo. J. S., pergyvenusi sutuoktinį, tiesiog toliau įprastai valdė, išlaikė ir faktiškai naudojo bendrai santuokoje įgytą butą. Apie tai, jog buto ½ dalis priklauso mirusiajam P. S. paaiškėjo tik tada, kai po J. S. mirties, įpėdinė, pareiškėja, kreipėsi į Vilniaus miesto 26-as notarų biuro notarę Ramunę Džavachidienę, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pažymėjo, kad V. S., Ž. S. pirmos eilės įpėdiniai, kurie yra į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, jokių pretenzijų pareiškėjai ar mirusiems tėvams neturi ir nėra priėmę nei tėvo, nei motinos palikimo.

4. Teisme gautas suinteresuoto asmens Ž. S. atsiliepimas į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašoma pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad jos mama J. S. visą laiką nepertraukiamai gyveno šalia jos, suinteresuoto asmens Ž. S., savo bute adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir laikotarpį po vyro mirties, pati mokėjo mokesčius už buto išlaikymą.

5. Teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame prašoma dėl pareiškėjos pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

6. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

7. 2024 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. sausio 16 d. 13.30 val.

8. 2024 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pakeitė bylos nagrinėjimo formą ir civilinę bylą skyrė nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. vasario 14 d. 14:00 val.

9. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. S. nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja, patvirtino pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. sutiko su pareiškėjos prašymu. Nurodė, kad po P. S. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi jo mama J. S., kuri ir rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo. Visą laiką manė, kad butas J. nuosavybė.

12. Teismo posėdžio metu liudytoja G. D. nurodė, kad pažinojo J. S.. Buvo giminaitės. Po vyro mirties J. liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja I. V. nurodė, kad pažinojo J. S.. Buvo kaimynės nuo 1998 metų. Po vyro mirties J. liko kartu gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Matė, kaip J. S. pirko baldus, malkas į butą.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas J. D. nurodė, kad pažinojo J. S.. Buvo kaimynai. Po vyro mirties J. liko kartu gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu su savo dukra ir anūke.

15. Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. nurodė, kad daug metų pažinojo J. S.. Buvo draugės. Dirbo kartu popieriaus fabrike. Po vyro mirties J. liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius.

16. Į teismo posėdį suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas neatvyko, atsiliepime yra prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) būdama našle, mirė pareiškėjos A. P. močiutė J. S.. Pareiškėjos močiutės J. S. sutuoktinis P. S. (pareiškėjos senelis) mirė (duomenys neskelbtini) J. S. turėjo du pilnamečius vaikus – suinteresuotus asmenis V. S. ir Ž. S.. Pareiškėjos seneliai P. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu, 1992 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5816 pagrindu, J. S. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) su ūkio pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi J. S. ir P. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. prieš būsto įsigijimą 1992 m., todėl butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja J. S. ir P. S. jungtine sutuoktinių nuosavybe.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad J. S. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog nors pareiškėjos seneliai oficialiai nuosavybės teisę į butą galėjo įregistruoti tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, tačiau faktiškai bute abu sutuoktiniai pradėjo gyventi žymiai anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, jog 1992 m. nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota tik vieno sutuoktinio vardu (J. S.), nes butą J. S. (duomenys neskelbtini) paskyrė tuometinė jos darbovietė, tačiau butą pareiškėjos seneliai įgijo santuokos metu ir nepertraukiamai jame gyveno iki pat savo mirties, bute užaugino savo vaikus – pareiškėjos mamą (suinteresuotą asmenį) Ž. S. (gimusią (duomenys neskelbtini)) ir jos brolį (suinteresuotą asmenį), V. S. (gimusį (duomenys neskelbtini)). Kaip jau minėta ankščiau, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis P. S., po vyro mirties J. S. liko gyventi bute viena ir kaip iki tol, toliau mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, prižiūrėjo butą ir rūpinosi jo išlaikymu, savo vardu sudarinėdavo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Apie tai, jog po vyro mirties reikėjo kreiptis į notarą dėl santuokos metu įgyto ½ dalies buto paveldėjimo, J. S., neturėdama teisinio išsilavinimo, tiesiog nežinojo ir į notarą nesikreipė. Minėtame bute gyveno ir rūpinosi juo nepertraukiamai beveik 70 metų, įskaitant ir laikotarpį po vyro mirties, kadangi tai buvo vienintelė jos deklaruota gyvenamoji vieta ir vienintelis turimas nekilnojamas turtas. J. S. visada savo vardu sudarydavo komunalinių, ryšio ir kitų paslaugų sutartis, laiku mokėjo visus mokesčius, sąžiningai rūpinosi išlaikomu butu, su būtinybe sutvarkyti teisinius vyro palikimo priėmimo klausimus nesusidūrė ir apie būtinybę įforminti nuosavybės teisės pasikeitimą po vyro mirties, dėl teisinių žinių trūkumo nežinojo. J. S., pergyvenusi sutuoktinį, tiesiog toliau įprastai valdė, išlaikė ir faktiškai naudojo bendrai santuokoje įgytą butą. Apie tai, jog buto ½ dalis priklauso mirusiajam P. S. paaiškėjo tik tada, kai po J. S. mirties, įpėdinė, pareiškėja, kreipėsi į Vilniaus miesto 26-as notarų biuro notarę Ramunę Džavachidienę, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

19. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas dėl fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkio pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo aktyviai naudojosi pareiškėjos močiutė J. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)), po P. S., miręs (duomenys neskelbtini), mirties.

20. Iš į bylą pateikto Testamentų registro išrašo matyti, jog palikėja J. S. (duomenys neskelbtini) sudarė Oficialųjį testamentą, kurį patvirtino notarė Nijolė Šilinienė, notarinio registro Nr. NŠ-1090. Dėl palikėjos palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biuro notarę Ramunę Džavachidienę kreipėsi pareiškėja A. P., kuri siekia paveldėti po savo močiutės mirties.

21. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad palikimo atsiradimo momentu, po pareiškėjos senelio P. S. mirties ((duomenys neskelbtini) mirė palikėjas P. S.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (priimtas 2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis numato, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad P. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant dėl mirusio palikėjo palikimo priėmimo, paveldėjimo santykiams turi būti taikomos 1964 m. CK normos.

22. Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

23. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

24. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tiek 1964 m. CK, tiek šiuo metu galiojančiame (t. y. 2000 m.) CK, aiškiai ir identiškai numatyta palikimo priėmimo alternatyva vienu iš nurodytu būdu, nagrinėjamu atveju – tai priėmimas palikimo pradėjus jį faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

26. Kaip jau minėta ankščiau, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Nors ši teisės norma nebuvo įtvirtinta 1964 m. CK, kuris galiojo palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini) mirus P. S.), tačiau ji atitinka tiek tuo metu galiojusią, tiek šiuo metu galiojančią teisminę praktiką, sprendžiant ginčus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, todėl aktuali ir nagrinėjamu atveju (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-645-601/2023).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

28. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjos senelio P. S. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi pareiškėjos močiutė J. S., kuri butu rūpinosi, reguliariai mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, disponavo juo kaip savo nuosavybe. Įvertinus pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimus, kad mirus P. S. J. S. rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu santuokos metu, kuriems bylos dalyviai neprieštaravo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei J. S. pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų išdėstytos aplinkybės, kad J. S. po savo sutuoktinio, palikėjo P. S. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu, ūkio pastatais), t. y. mokėjo mokesčius, turtą prižiūrėjo, jį remontavo ir pan., leidžia daryti išvadą, kad J. S. aktyviais veiksmais siekė priimti po palikėjo P. S. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju J. S. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog J. S. po palikėjo P. S. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

30. Remiantis bylos duomenimis, po palikėjo P. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą nebuvo kreiptasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po P. S. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į minėtą turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjos močiutė J. S. po P. S. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi minėtą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.51 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos močiutė J. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio (pareiškėjos senelio) P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

32. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip testamentinei įpėdinei po palikėjos J. S. mirties.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) močiutė J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio P. S. (pareiškėjos senelis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinis faktas pareiškėjai A. P. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą