- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- 1-254-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20941-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
G. L. (G. L.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu nušalintas nuo tarnybos), gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent,
jis, 2020 m. gegužės 30 d., apie 17.40 val., Vilniaus r., Visalaukės I k., Sodžiaus g., sankryžoje (10 km), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš pradžių neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad prieš įvykį nuvažiavo prie ežero, kur susirenka jaunimas. Ten susitarė, kad už atlyginimą jį nuveš namo ir pavartojo alkoholio. Jį vežė žmogus, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Jis (G. L.) sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kai įvyko eismo įvykis, minėtas žmogus pabėgo, o jis (G. L.) negalėdamas atidaryti keleivio durų, išlipo per vairuotojo pusę, dėl to ant vairuotojo pusės apsauginės pagalvės galėjo likti jo DNR pėdsakai. Prašė apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti, kad jis prieš pat avariją sėdėjo keleivio vietoje. Po įvykio jis buvo sutikęs vairuotoją (duomenys neskelbtini), ketino šį nuvesti į policiją, bet pastarasis neigė vairavimo faktą ir ėmė jį (G. L.) gąsdinti (t. 1, b. l. 107-108, t. 2, b. l. 165-167). Teisme paskutinio žodžio metu nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi tą padaręs. Pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad įvykio dieną iš karto važiavo kitas žmogus, vaikinas, bet vėliau šiam kažkas paskambino ir pastarasis pasakė, kad negali vairuoti. Vaikinas išlipo, o jis pats atsisėdo prie vairo, norėjo nuvažiuoti namo, nes netoli gyvena. Pagalvojo, kad nuvažiuos porą kilometrų iki namų, nusprendė surizikuoti. Persėdo prie vairo prieš eismo įvykį. Šiaip alkoholio nevartoja. Po šito įvykio visai nevartojo. Dabar neturi nei darbo, nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonės – neturi, iš ko gyventi. Liudytojai matė, kad jie važiavo dviese, bet jie nematė, kaip tas žmogus išlipo. Tą žmogų už pastato paėmė atvažiavusi mašina. Jis išvažiavo ant pagrindinio kelio, o tie žmonės atsitrenkė į jį. Sankryžoje jo mašina stovėjo ant stop linijos, gal priekis buvo išlindęs už stop linijos, bet ratai stovėjo ant stop linijos - neišvažiavo į pagrindinį kelią. Jis buvo šalutiniame kelyje. Jie jį užkabino, buvo eismo įvykis. Gal užmigo, nes pastarieji lenkė jį greitėjimo juostoje. Kai įvyko eismo įvykis, jis išlipo pažiūrėti, kas su žmonėmis nutiko. Ten buvo pilna mašina žmonių. Paklausė, ar visi sveiki, ar viskas tvarkoje. Žmogus išlipo, apžiūrėjo savo mašiną, priėjo prie jo, pradėjo kalbėti keiksmažodžiais ir purtyti jį. Pastarasis sutiko, kad yra kaltas, bet vėliau pamatė, kad jis (G. L.) išgėręs ir pradėjo jį purtyti. Liudytojai sako tiesą, jis (G. L.) buvo normaliai išgėręs. Įvykio dieną jo mama buvo namuose. Ji nieko nežinojo, nes buvo atvažiavęs vyresnysis brolis, o jis išvažiavo iš namų, pasakė, kad važiuoja pas draugą. Prašo, kad jo mama už jį laiduotų. Labai gailisi padaręs tokį nusikaltimą. Buvo išgėręs prie vairo, šiaip negeria, nebent koks gimtadienis būna, taip išėjo. Mama jį prižiūrės, su močiute gyvena. Jam 34 metai. Jis bijojo prarasti tarnybą, vairuotojo pažymėjimą ir mašiną. Gyvena su mama ir močiute iš jo atlyginimo. Jo mama gauna minimalų atlyginimą, močiutė gyvena kaime. Sprendimus priima mama, dabar jis niekur nedirba. Jis vienas jaunas kaime gyvena, aplink tik senukai gyvena. Kol dirbo, sprendimus pririmdavo kartu. Padeda namuose, reikia remontą daryti. Nori maistą pirkti, finansiškai padėti. Jis nevadovauja mamai. Tai močiutės namas. Neturi savo nei buto, nei namo. Kai dirbo, darė viską už savo pinigus, mama finansiškai jam padėdavo. Jam padėdavo mama ir močiutė. Dar brolis jam padėdavo, o šiaip mama pastoviai padeda. Jam toli važiuoti iki darbo, mašiną reikia išlaikyti. Jo santykiai su mama labai geri. Ji nerūko, negeria, dirba prie namų, anksčiau turėjo gyvulius. Ji giežta kaip mokytoja. Sako nevažiuoti, nevaikščioti, liepia padėti. Jis daro taip, kaip mama liepia. Sesuo atskirai gyvena, brolis irgi. Automobilis „Škoda“ priklauso jam. Už šį įvykį nebuvo nubaustas administracine nuobauda. Jis nebaustas už avariją, tiksliau - apie paskirtą administracinę nuobaudą nieko nežino. Gynėjo žiniomis nuobauda buvo panaikinta ir perduota tirti iš naujo. Administracinė teisena buvo atnaujinta, nes buvo gautas skundas. Administracinėje teisenoje prašė iškviesti liudytojus. Administracinėje byloje sakė, kad nevairavo, buvo šoke. Administracinėje byloje įrodinėja, kad nevairavo automobilio. Daro taip, nes bijo prarasti darbą, vairuotojo pažymėjimą (t. 2, b. l. 30, 65-66).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis ir įrodymais:
- liudytojo T. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 75-77), kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi, ir teisme, kad kaltinamąjį pažįsta iš eismo įvykio, giminystės ryšių nėra. 2020 m. gegužės 30 d., apie 17.20 val., važiavo automobiliu VW T-roc, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) namo kartu su savo šeima nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus A14 keliu. Kartu su juo automobilyje važiavo jo žmona J. G., gim. (duomenys neskelbtini), jo žmonos mama R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo du nepilnamečiai sūnūs: I. G. ir U. G.. Automobilį vairavo jo žmona. Įvykio dieną dangus buvo pilkas. Matomumas buvo geras, dar nebuvo tamsu. Jis su dviem vaikais sėdėjo gale. Jis buvo iš dešinės pusės. Priekyje sėdėjo jo žmonos mama. Snūduriavo ir pajuto smūgį. Mašina pradėjo suktis ir nulėkė nuo kelio. Viskas įvyko žaibiškai, jis atsimerkė. Nejautė streso. Protas pradeda veikti, viską matai, vertini. Įvykio metu jis (T. G.) buvo blaivus. Pažiūrėjo, kaip vaikai, bandė prilaikyti šalia sėdintį vaiką. Kai nulėkė nuo kelio, paklausė, ar visi sveiki, kaip visi jaučiasi. Pažiūrėjo vaikus, išlipo iš mašinos ir nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Vaikus apžiūrėjo labai greitai. Dabar sunku atsakyti, kiek laiko praėjo, kol nuėjo žiūrėti, kas nutiko. Viskas įvyko akimirksniu, užtruko gal minutę gal kelias minutes. Vyresnis sūnus pasakė, kad užsigavo, jam teka kraujas, jaunesnis sūnus atsakė, kad jam skauda pilvą, pakėlė jo marškinėlius, ant pilvo nieko nesimatė, žmona ir žmonos mama jam atsakė, kad joms viskas gerai. Pasakė savo žmonai kviesti medikus, o pats išlipęs iš mašinos suprato, kad įvyko avarija bei kas juos nudaužė. Pamatė kitą mašiną, nuo kurios jų link ėjo vairuotojas. Sako, kad nuo tos mašinos ėjo vairuotojas, nes daugiau ten žmonių nebuvo, ten niekas nebuvo išlipęs iš mašinos. Įvykio vietoje viskas yra iškirsta. Krūmų nebuvo, jie nulėkė į priešingą kelio pusę. Jie pakibo ant griovio „pakaušio“, dar porą metrų ir būtų nukritę į bebrų užtvanką. Tiksliai nepasakys, ar jie buvo pakibę aukščiau. Jie pakibo šalia griovio. Paaiškino, kad įvykio vietoje buvo lygu. Mašina stovėjo sankryžoje, ten nieko absoliučiai nėra. Ten nėra medžių. Žmogus buvo akivaizdžiai neblaivus, kažką vapaliojo. Kai vyras pradėjo kalbėti, jis kalbėjo labai nerišliai, jis sakė, kad jo žmonos vairuojamas automobilis važiuoja be šviesų, tada pakeitė savo parodymus ir pasakė, kad kažkas kažką lenkė. Tada vairuotojas pradėjo jam įrodinėti, kad pas jį automobilyje yra vaizdo registratorius, bandė įrodyti, kad jis nekaltas dėl eismo įvykio, kad vairavo ne jis, o kažkas, kas iš automobilio pabėgo. Natūraliai jis (T. G.) buvo labai piktas, pačiupo pastarąjį iš priekio ir liepė niekur neiti, laukti, nes jie kvies policiją. Sustojo kiti žmonės. Nebuvo nuėjęs iki kito automobilio, jie susitiko ant kelio. Kai atvažiavo policija, ėjo prie tos kitos mašinos. Kartu su policijos pareigūnu nuėjo iki Škoda automobilio, nes jis jam minėjo, kad jo automobilyje yra vaizdo registratorius, pamatė, kad kairėje pusėje, prie vairuotojo durelių, guli degtinės butelis ir stiklinė. Ar tas butelis buvo tuščias, neprisimena. Pas tą asmenį automobilyje buvo kažkokie keli prietaisai, kas ten per prietaisai, jis tiksliai nurodyti negali. Kiti žmonės privažiavo greitai. Kai išlipo, ėjo, mašinos važiavo. Buvo nemažas judėjimas. Sustojo gal trys, penkios ar šešios mašinos (t. 2, b. l. 167-168);
- liudytojos J. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 80-82), kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti ir liudytojos patvirtinti kaip teisingi, ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, jų nesieja giminystės ryšiai. 2020 m. gegužės 30 d., apie 17.20 val., važiavo automobiliu VW T-roc, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) namo kartu su šeima nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus A14 keliu. Kartu su ja automobilyje važiavo jos vyras T. G., gim. (duomenys neskelbtini), jos mama R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos du nepilnamečiai sūnūs: I. G. ir U. G.. Eismas nebuvo didelis. Iki eismo įvykio buvo susikoncentravusi į kelią, niekas automobilyje jos netrikdė, vaikai su vyru ant galinės sėdynės snaudė. Jos su mama žiūrėjo į kelią. Vežė visus sau brangiausius žmones automobilyje, todėl tikrai buvo maksimaliai susikoncentravusi. Važiuojant pagrindiniu keliu prie nusukimo į Visalaukės k. jai iš dešinės pusės iš šalutinio kelio labai greitai ir jai netikėtai, jos nepraleisdamas, į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris rėžėsi į jos automobilio dešinės pusės priekines ir galines dureles. Viskas įvyko labai greitai, nespėjo susivokti. Prieš smūgį spėjo pamatyti vieną sėdintį vairuotoją ir tada nučiuožė nuo kelio. Daugiau žmonių nematė. Mano, kad daugiau žmonių automobilyje nebuvo, nes ji jų nematė. Pajutusi smūgį pamatė, kad iššovė automobilio oro pagalvės, jos automobilis pradėjo judėti link griovio, ji nuspaudė stabdžių pedalą ir susuko vairą į kairę pusę, kad neįlėktų į griovį. Po eismo įvykio automobilis sustojo apie 2 metrus nuo griovio. Visas eismo įvykis įvyko labai greitai, buvo labai smarkus smūgis, jos automobilis liko sumaitotas. Kai pavyko sustabdyti automobilį, apsižiūrėjo, ar automobilyje visi gyvi. Visos pagalvės buvo iššokusios. Pamatė, kad mamai viskas buvo gerai, vaikai irgi buvo sveiki. Didelių nelaimių nesimatė. Tada iš karto iššoko iš automobilio ir bėgo atgal, link kelio, kur pamatė stovintį su sudaužtu priekiu automobilį. Pamatė, kad atsidarė vairuotojo durelės ir išlipo vairuotojas. Po įvykio nubėgo prie jo. Matė, kad jis svirduliuoja, yra išplaukusio žvilgsnio, kalba nerišliai ir gestikuliuoja. Pradėjo šaukti: „Ką tu padarei?“ Tada pradėjo stoti kiti vairuotojai, atbėgo jos vyras, pačiupo vairuotoją, nes jis galimai susivokęs norėjo bėgti iš įvykio vietos. Neįsivaizduoja, kaip ikiteisminio tyrimo metu galėjo nepaminėti tokio dalyko, kad kai ėjo prie to automobilio, matė atsidarančias dureles ir išlipantį žmogų. Atsimena tokį dalyką. Tas dalykas pasąmonėje - ji mato tuščią gatvę, judėjimo jokio nėra, ten yra pakankamai atvira teritorija, kelias „iks“ formos, jos pagrindinis kelias, o jo - šalutinis. Nieko nėra. Ji mato, kad atsidaro automobilio durys ir išlipa vienas žmogus. Vaizdas, kurį mato šiuo metu yra toks: atidarytos vienos automobilio vairuotojo pusės durelės ir vienas stovintis žmogus sankryžoje. 200 procentų yra tikra, kad sankryžoje buvo vienas aukšto ūgio vyras: svirduliuojantis, nesiorientuojantis, tas, kuris šiandien prisijungęs prie nuotolinio teismo posėdžio. Kai pamatė, kad situacija tapo kažkiek stabili, tada grįžo link savo automobilio nuraminti mamą ir vaikus. Tada kažkas iš sustojusių vairuotojų iškvietė policiją, greitąją, paklausė, ar nereikia pagalbos. Paskambino draudimui. Atvažiavo policija, pradėjo aiškintis su policija. Vėliau atvažiavo greitoji. Pakeleivingi automobiliai pasisiūlė nuvežti močiutę namo, nes jai negera pasidarė (t. 2, b. l. 168-170);
- liudytojos I. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 84-86), ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, jų nesieja giminystės ryšiai. Iš kaltinamojo pavardės nieko pasakyti negali, prašo perskaityti jos tarnybinį pranešimą, taip jai butų paprasčiau atsiminti, koks įvykis buvo. Paaiškino, kad tai buvo išskirtinis autoįvykis. Iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo asmuo, vairuodamas automobilį. Jis buvo neblaivus, kiek pripūtė - neatsimena. Atsimena, kad automobilyje, kuris važiavo pagrindiniu keliu, važiavo šeima. Ten buvo vyras su žmona, močiutė ir du vaikai. Greitosios medicinos pagalba juos apžiūrėjo vietoje, sunkesnių sužalojimų niekam nenustatė, niekas į ligoninę išvežtas nebuvo. Autoįvykio kaltininkas buvo aiškus iš karto. Jiems atvykus, įvykio vietoje buvo nemažai liudytojų. Jai išlipus iš tarnybinio automobilio, prie jos priėjo žmogus ir nurodė, kad būtent tas asmuo vairavo automobilį. Iš karto paklausė, ar tas asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį, buvo pamestas iš akiračio. Visi liudytojai matė, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje ir visi liudytojai patvirtino, kad vairavo tas asmuo. Bekalbant su autoįvykio kaltininku, jis sakė, kad važiavo į parduotuvę ar iš parduotuvės į namus, vairavo automobilį. Iš pradžių jis neigė, sakė, kad vairavo jo draugas, kuris pabėgo. Vis keitėsi jo parodymai. Bet vėliau sėdint tarnybiniame automobilyje jis nurodė, kad jis važiavo ir vairavo tą automobilį. Jis išsidavė. Pradžioje jis pradėjo juos vadinti kolegomis, kiek atsimena, jis pasienietis buvo. Sakė: „kolegos, gal reikia čia kažkaip susitarti“. Kai ji sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir laukė antro pūtimo laiko, jis jai prisipažino ir išsidavė, kad jis vairavo automobilį. Jai nekilo abejonių, kad vairuotų kažkas kitas. Visi asmenys, buvę įvykio vietoje, nurodė, kad vairavo jis. Abejonių nebuvo užfiksuota. Kaltinamojo transporto priemonę apžiūrėjo ji arba jos kolega A. M. (A. M.). Net neatsimena, ar į įvykio vietą atvyko jų specialistai. Apžiūrinėjo kartu, o apžiūros protokolą surašė kažkas vienas. Negali pasakyti, kas surašė apžiūros protokolą. Pati transporto priemonę matė ir fotografavo. Dėl priekinių keleivio ir vairuotojo durų pakomentuoti negali. Priekinis stiklas, berods, buvo skilęs vairuotojo pusėje. Buvo suveikęs tik vairuotojo saugos diržas. Keleivio pusėje diržas fiksavosi. Visas automobilio priekis buvo sugadintas, buvo stiprus smūgis. Stiklas buvo skilęs tikrai, bet kurioje pusėje – neatsimena. Viskas turi būti užfiksuota nuotraukose. Po eismo įvykių jie visada tikrina saugos diržus. Nors „Škoda“ vairuotojas teigė, kad važiavo su draugu, kad vairavo draugas, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Dėl to jie su kolega priėję patikrino, kiek prisisegusių keleivių galimai buvo mašinoje. Jei saugos diržas sutempia smūgio metu, tai po to sutempimo jis „vaikšto“ laisva eiga. Laisva eiga vaikščiojo tik vairuotojo diržas. Visų keleivių diržai fiksavosi. Į įvykio vietą atvyko iš Vilniaus miesto, Fabijoniškių mikrorajono. Mano per 19 minučių turėjo atvykti (t. 2, b. l. 170-171);
- liudytojo A. S. (A. S.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88-90) ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, jų nesieja giminystės ryšiai. 2020 m. gegužės 30 d. apie 17.20 val., važiavo su savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Pačios avarijos nematė, buvo kaip antras liudytojas. Važiavo (duomenys neskelbtini) keliu, kai prieš jį važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti. Nesuprato, kame esmė, kodėl stabdo, bet vėliau pamatė, kad tas automobilis apvažiavo kliūtį. Priekyje buvo automobilis, todėl negalėjo matyti autoįvykio. Praėjus daugmaž 15 sekundžių, kai privažiavo, pamatė automobilį su sudaužytu priekiu ir pamatė vieną žmogų, tai buvo kaltinamasis. Kaltinamasis stovėjo prie savo automobilio priekio. Negali pasakyti, prie kokių durelių jis stovėjo. Jis stovėjo priekyje. Daugiau asmenų prie to automobilio tikrai nematė. Toje vietovėje yra lyguma, jei kažkas pradėtų bėgti, tai, mano, pastebėtų. Nematė, kad kažkas bandytų pasišalinti iš įvykio vietos. Matė, kad buvo vienas žmogus ir nustebo, kad nėra kito automobilio. Jo dėmesys pakrypo į tą automobilį, kuris sukėlė eismo įvykį (su sudažytu priekiu), kuris stovėjo sankryžos viduryje. Nukentėjusiųjų automobilį pastebėjo vėliau. Kaltininko automobilis buvo tamsios spalvos. Pamatė, kad tas kaltinamasis ėjo link griovio ir tada pamatė antrą automobilį, kuriuo važiavo visa šeima, kurie buvo nukentėję. Ten buvo griovys, kuris buvo apaugęs nedidele žole. Ten ir stovėjo kitas automobilis. Ten buvo upelis ir viskas matėsi, krūmų nebuvo. Gal nepastebėjo krūmų. Paaiškino, kad matė, kaip kaltinamasis ėjo prie nukentėjusiųjų automobilio. Kaltinamasis praleido automobilį, kuris važiavo prieš jį (A. S.), ir jo automobilį praleido, o kai jie sustojo šalikėlyje, kaltinamasis nuėjo link griovio. Jis tada sustojo paklausti, ar nereikia pagalbos. Eismo įvykį sukėlė „Volkswagen“ automobilis. Nelabai tiksliai prisimena. Iš pradžių kaltininkas sakė, kad nukentėję važiavo be žibintų. Vėliau, kai pajautė alkoholio kvapą ir pasakė, kad jis išgėręs, jis pradėjo sakyti, kad buvo kitas vairuotojas. Ten buvo jo blaivas draugas, kuris pabėgo. Iki galo teigė, kad ne jis vairavo (t. 1, b. l. 171-172);
- liudytojo M. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 92-93) ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, jų nesieja giminystės ryšiai. 2020 m. gegužės 30 d. apie 17.20 val., važiavo su savo automobiliu Toyota Rab 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Ties posūkiu į Paberžę į prieš juos važiuojantį automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Po smūgio prieš juos važiuojantis automobilis metėsi į kairę pusę ir nuvažiavo į griovį. O iš automobilio, kuris važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, išlipo asmuo, kuris nusvirduliavo į šalikelę link to kito automobilio. Nepamena, iš kurios vietos išlipo vyriškis, kuris važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės. Jis išlipo iš vairuotojo pusės, tačiau priekinės ar galinės vietos - neįsidėmėjo. Jam atrodo, šis išlipo iš vairuotojo pusės. Daugiau išlipančių asmenų nematė. Jis (M. L.) sustojo pirmasis, vėliau sustojo po jo važiavęs automobilis. Iš to automobilio, kuris važiavo paskui juos, išlipo vyriškis ir laikė už pakarpos tą žmogų, kuris išlipo iš automobilio, važiavusio iš (duomenys neskelbtini) pusės. Tuomet jis (M. L.) pribėgo prie automobilio, kuris buvo šalikėlėje, paklausė, ar visi sveiki. Jam pasakė, kad viskas gerai. Tuomet nubėgo link automobilio, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Atidarė duris ir pažiūrėjo, ar nieko nėra viduje – viduje jokių asmenų nebuvo. Kažkokių pasišalinančių asmenų irgi nematė. Nieko nebuvo. Automobilis „Škoda“ stovėjo sankryžos viduryje, todėl tikrai turėtų pamatyti, jeigu kas nors butų dar ar iš jo liptų, bėgtų. Vietovė, kurioje sustojo „Škoda“, yra lyguma, sankryža gerai matosi, dėl to tikrai pamatytų, jeigu būtų dar kažkas ir bėgtų iš ten. Tuomet iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai užrašė jo duomenis ir leido jiems važiuoti. Jis (M. L.) važiavo kartu su žmona ir vaikais. Vaikai miegojo, o žmona sėdėjo priekyje ir maigė telefoną, tad įvykio ji nematė (t. 1, b. l. 172-172);
- liudytojos J. K. parodymais, kad kaltinamąjį pažįsta, jo tėvas gyvena jų kaime. Giminystės ryšių nėra. Jei G. L. būna pas tėvą ir susitinka lauke, tai pakalba, pasisveikina. Ji su E. išėjo iš parduotuvės. E. G. - tai jos draugas. Tame pačiame kaime gyvena. Jie nuėjo cigarečių nupirkti. Išėjo iš parduotuvės ir stovėjo. Tame kaime yra viena parduotuvė. Parduotuvės pavadinimo nėra. Parašyta parduotuvė ir viskas. Tuo metu važiavo G. L.. Bet ne jis sėdėjo prie vairo. Jis pakėlė ranką iš dešinės, pasisveikino. G. L. važiavo su savo žalia „Škoda“, bet numerio neatsimena. Ten tikrai buvo jis, nes jis pakėlė ranką, pasisveikino. G. L. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Kito žmogaus, kuris buvo prie vairo, nežino. Jie važiavo, nesustojo prie jų. G. L. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ant betoninio kelio. Jį matė 15, gal 20 metrų atstumu. Automobilio spalva tamsiai žalia, bet ne mėlyna, ne juoda. Tai buvo gegužės pabaigoje, gal 30 dieną. Tą dieną, kai buvo avarija, praėjus pusvalandžiui E. paskambino kažkoks draugas ir pasakė, kad G. L. padarė avariją. Patikslino, kad ne G. L. padarė, o avarija buvo. Avarija įvyko pusantro kilometro atstumu nuo parduotuvės. Avarijos ji nematė. Negali tiksliai pasakyti, kada kaltinamasis važiavo, gal apie 17 val. ar 18 val. Ne visas dienas prisimena, kada ir ką matė. Įvykio savaitės dienos neprisimena. Tai buvo gegužės 29 ar 30 dieną. Tiksliai negali pasakyti. Žino, kad tai buvo gegužės pabaigoje. Dar matė G. L. kovo mėnesį, galimai 20 dieną, nežino, tiksliai nežino, kokią dieną matė. Įvykis buvo gegužės pabaigoje. Prisimena, nes internete buvo parašyta apie tą avariją. Neprisimena, kaip ji buvo apsirengus tą dieną. Nematė kaip G. L. buvo apsirengęs, nes jis buvo mašinoje ir pakėlė ranką, pasisveikino. Po įvykio buvo sutikusi G. L.. Kaltinamasis neprašė jų liudyti byloje. Pasakė G. L., kad jeigu jį kaltina, tai gali paliudyti, kad ne jis prie vairo buvo (t. 2, b. l. 14-15);
- liudytojo E. G. (E. G.) parodymai, kad kaltinamąjį pažįsta, tai jo draugas. Giminystės ryšių nėra. Kai su draugė išėjo iš parduotuvės, G. L. važiavo ir ranka pamojavo, pasisveikino ir toliau nuvažiavo. Tai buvo pavasarį, gegužės mėnesį kažkur. G. L. važiavo su savo mašina – žalia „Škoda“. Apgadinimų ant automobilio nebuvo. Automobilį vairavo ne G. L.. Jis sėdėjo šalia vairuotojo, keleivio pusėje. G. L. automobilis jo atžvilgiu buvo atsisukęs dešine puse. Automobilis buvo 15, gal 20 metrų atstumu nuo jo. Vairuotojo nepažįsta, negali pasakyti, kas vairavo. Tai buvo apie 40 metų vyras. Pirmą kartą matė tą vyrą. Jie kai važiavo, tai vairuotojo nesimatė. Jis pažįsta žmones, gyvenančius jų kaime. Gal ir matė tą žmogų, bet nepažįsta jo. G. L. pastoviai pats važinėja, vienas. Dažnai sutikdavo G. L. vairuojant tą automobilį. Jie pasisveikina, bet nedraugauja. Dažnai pasisveikina. Pastoviai sveikinasi savaitgaliais. Negali pasakyti, kurį savaitgalį matė G. L. paskutinį kartą. Įsiminė, kada buvo avarija, nes per žinias rodė. Pačios avarijos nematė. Apie įvykį sužinojo iš draugo, kuris jam paskambino ir pasakė, kad matė G. L.. Jis važiavo ir paskambino jam, paklausė, ar nematė avarijos. Pasakė, kad nematė, ir paklausė, kas nutiko. O jis jam atsakė, kad G. L. avariją padarė. Avarija buvo prie pagrindinio kelio Vilnius – Utena. Nuo parduotuvės iki avarijos vietos kilometro atstumas. Po įvykio G. L. jam skambino ir paklausė, ar pamena avariją, ar gali paliudyti. G. L. prašė paliudyti, kad važiavo. Kad jis jam pamojavo, kad su draugu važiavo. Pasakė, kad pamena (t. 2, b. l. 15-16);
- neblaivumo nustatymo aktu ir kvitais, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. gegužės 30 d. atliktas G. L. blaivumo tikrinimas prietaisu Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 1218658, patikra galioja nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. spalio 2 d.). Pirmo tikrinimo metu 17.40 val. nustatytas 2,49 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 18.02 val. – 2,55 prom. neblaivumas. G. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (t. 1, b. l. 99-102);
- 2020 m. gegužės 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis įvykio vietoje Vilniaus r., Visalaukės I k., Sodžiaus g., sankryžoje (10 km), apžiūros metu padarytos automobilio nuotraukos (t. 1, b. l. 16-21);
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra sankryža nuo kelio A14 ir Didžiosios gatvės, Visalaukės I k., Vilniaus r. Minėta sankryža yra kelio A14 40-ame kilometre. Atstumas nuo šios sankryžos iki Vilniaus yra 37 km, o iki Utenos - 59 km. Iš nuotraukų, padarytų įvykio vietos apžiūros metu, matyti, kad įvykis vyko sankryžoje, aplink sankryžą yra laukai, pastatų, miško, kitų didelių objektų, ribojančių matomumą, nėra (t. 1, b. l. 22-25);
- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis saugomoje automobilių aikštelėje, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Automobilis yra sedano tipo, automobilio priekinė dalis yra daužta, automobilio detalės sudėtos ant priekinio automobilio dangčio. Automobilio priekinio lango dešinėje pusėje stiklas yra suskaldytas. Atidarius automobilio kairės pusės priekines dureles, automobilio salone matyti, kad yra iššovusios abi priekinės apsauginės oro pagalvės. Automobilio salono kairėje pusėje (iš vairo) buvo paimta (išpjauta) iššovusi apsauginė oro pagalvė, kuri supakuota į dėžę Nr. 1 ir užrašytas aiškinamasis užrašas. Automobilio salone yra įvairūs daiktai t. y. stiklinės, degtinės butelis, skardinės, automobilio valstybinis numeris ir t. t. Automobilio salone ant priekinės panelės paviršiaus rastas įrenginys (radaras-detektorius), kuris pagal pakvitavimą grąžintas G. L.. Daugiau kokių tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 34-40, 57);
- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant pateiktos tirti oro pagalvės, paimtos 2020 m. birželio 2 d. apžiūrint automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai (t. 1, b. l. 47-48);
- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant oro pagalvės (mėg. Nr. 1), paimtos 2020 m. birželio 2 d. apžiūrint automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų G. L. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10‑¹⁹ (t. 1, b. l. 54-55);
- VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. L. (t. 1, b. l. 30);
- VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Škoda“, gamybos metai 2002 m., dyzelinas, sedanas, vidutinė rinkos vertė yra 2 140 Eur su PVM (t. 1, b. l. 32);
Dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas aukščiau išdėstytus duomenis: liudytojų Tomo ir J. G., I. D., A. S., M. L. parodymus, kaltinamojo parodymus, duotus atnaujinus įrodymų tyrimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, specialistų išvadose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą, kurie atitinka tarpusavyje bei BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad G. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,49 prom.). Teismas šias išvadas daro įvertinęs aptartų įrodymų visumą, kuri yra pakankama G. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų pastarojo straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Taigi BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019; 2K-249-1073/2020).
Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020)
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jį perduoti motinos H. L. atsakomybėn pagal laidavimą.
Prokurorė prieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad pastarojo prisipažinimas yra nuoširdus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą. Savo poziciją pakeitė tik baigiamųjų kalbų metų, jo gailėjimosi motyvas grįstas naudos siekimu. Jis nori neprarasti tarnybos. Pastebėjo, kad kaltinamasis iki šiol neigia savo kaltę administracinėje byloje, susijusioje su šiuo įvykiu, kurioje teigia, kad nevairavo automobilio.
Byloje yra pateiktas laiduotojos H. L. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (t. 2, b. l. 28-29, 35-).
Laiduotoja H. L. sutinka laiduoti už kaltinamąjį G. L., teisme nurodė, kad kaltinamasis - tai jos sūnus, sutinka duoti parodymus. Žino, kad turi sakyti tiesą. Ji pasirašė prašymą dėl laidavimo. Prižiūrės sūnų, kuris gyvena kartu su ja, prižiūrės, kol galės. Įvykio dieną nesužiūrėjo, nes atvažiavo vyresnis sūnus, o G. L. išvažiavo pas draugą. Vėliau atėjo vyresnis sūnus ir pasakė: „Ar matai, ką padarė?“. G. L., kai išvažiuoja, visada pasako, kur važiuoja. Ateityje neleis jam važiuoti su draugais. Bars. Sūnus jos klauso. Būna, kad klauso. Jos barimai turi poveikį. Jos išsilavinimas vidurinis. Turbūt sugebės nukreipti sūnų tinkama linkme, vyresnis sūnus padės. Neabejoja, kad galės suvaldyti sūnų. Jų namuose gyvena jos mama, kuriai 95 metai. Prižiūri ją, dar dirba. G. L. gyvena su jomis tame pačiame name. Sūnus padeda prižiūrėti močiutę, dabar būna namuose. Sūnus nevedęs, todėl ir gyvena su jomis. Nuo to laiko, kai sūnus papasakojo apie įvykį, verkia. Dabar jis klausys jos. Ji išbarė sūnų, kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą bara (t. 2, b. l. 66-67).
Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, kad nors G. L. ir pripažino savo kaltę, tačiau jo parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (iki paskutiniojo žodžio) jis ne tik nuosekliai neigė savo kaltę, bet dar daugiau – bandė visais būdais išvengti atsakomybės klaidindamas ikiteisminį tyrimą ir teismą: aiškino, kad automobilį vairavo kitas asmuo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teikė prašymus apklausti papildomus liudytojus, kurie turėjo paneigti aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo automobilį (t. 1, b. l. 129-130, 156-157), teismui teikė prašymą apklausti specialistus, siekdamas įrodyti, kad automobilyje iššovusios abi oro pagalvės suponuoja išvadą, kad tuo metu važiavo du asmenys (t. 1, b. l. 156-157). Pastebėtina, kad kaltinamasis prisipažino tik paskutiniojo žodžio metu, – t. y. išklausęs visų liudytojų parodymus, prokurorės ir gynėjo baigiamąsias kalbas, o su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu susijusioje administracinio nusižengimo byloje, pastarasis, jo teigimu, iki šiol neigia vairavęs automobilį. Tokia kaltinamojo veiksmų seka leidžia pagrįstai abejoti jo gailėjimosi motyvais. Be to, kaltinamasis nei žodžiu, nei veiksmais nesuteikė teismui pagrindo išvadai, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, kremtasi būtent dėl nusikaltimo padarymo, o ne dėl jam gresiančių pasekmių – kaltinamojo teigimu, baimės prarasti tarnybą, vairuotojo pažymėjimą ir mašiną. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis prisipažino formaliai, parodymus davė tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, ir jo gailėjimasis labiau grįstas išskaičiavimu ir naudos siekimo tikslais (būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, išlaikyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą siekiant išsaugoti tarnybą, sušvelninti skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių sąlygas), o ne sąžiningu ir nuoširdžiu savo neteisėtų veiksmų pripažinimu ir gailėjimusi dėl jų.
Be to, kas paminėta, teismo vertinimu, H. L. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio prasme, kadangi kaltinamojo ir jos pačios parodymai, kaltinamojo amžius (pilnametis), aplinkybė, kad liudytoja dirba 0,75 etato valytoja (t. y. siekdama atlikti savo darbo funkcijas ji fiziškai privalo būti darbe), prižiūri 95 m. amžiaus motiną, dirba prie namų, taigi objektyviai jos galimybė prižiūrėti kaltinamąjį laiko prasme yra apribota, jos teisme išsakytos abejonės dėl to, ar sugebės nukreipti sūnų tinkama linkme, parodymai, kad sūnus ne visada jos klauso („Būna, kad klauso“), neleidžia teismui daryti išvados, kad ji gali daryti pakankamą teigiamą įtaką kaltininkui.
Tokiu būdu BK 40 straipsnio taikymas yra negalimas, kadangi nenustatyta šio straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintų sąlygų visuma.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į G. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, sukeliant eismo įvykį; kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (t. 1, b. l. 108); vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, baudą susimokėjo (t. 1, b. l. 119-120), dabartiniu metu bedarbis (iki nusikaltimo padarymo dirbo (duomenys neskelbtini)), į priklausomybės ligų, psichiatrinę įskaitas neįrašytas (t. 1, b. l. 121-123), iš esmės teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) (su pastaba, kad kaltinamajam trūksta atsakingumo, pareigingumo, t. 2, b. l. 54). Išdėstytos aplinkybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūloma bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimaliam.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 30 d., 17:40 val., iki 2020 m. gegužės 31 d., 14:23 val. (t. 1, b. l. 96-97, 114), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam G. L. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,49 prom. girtumas. Tokie G. L. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, sukėlė eismo įvykį. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 113).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. G. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone - automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam (t. 1, b. l. 30). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 38,72 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (t. 1, b. l. 67-73), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis, ir išieškotinos iš kaltinamojo G. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 –ojo skyriaus prokurorės 2020 m. birželio 2 d. nutarimu automobiliui „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 1, b. l. 58, 61-63, 176-177) paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 1, b. l. 110, 111, 112) – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžė su oro pagalve, vokas su G. L. seilių pavyzdžiais ir 2 specialisto išvadų kopijomis (t. 1, b. l. 56) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. L. (G. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai G. L. (G. L.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 30 d., 17:40 val., iki 2020 m. gegužės 31 d., 14:23 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir skirti galutinę 58 MGL (2 900 – dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu G. L. (G. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. gegužės 31 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis G. L. (G. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 38,72 Eur išlaidas už automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš G. L. (G. L.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodytinas automobilio valstybinis numeris, vardas ir pavardė.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 –ojo skyriaus prokurorės 2020 m. birželio 2 d. nutarimu automobiliui „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę su oro pagalve, voką su G. L. seilių pavyzdžiais ir 2 specialisto išvadų kopijomis – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.