- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-953-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20499-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Liudos Uckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,EMILĖ“ (toliau – atsakovė) 6 297,07 Eur skolos, 187,54 Eur palūkanų, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį bei šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti į negyvenamąją patalpą – kavinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausančią atsakovei. Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais, atsakovės patalpose esančius įrenginius prijungus prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų. Atsakovė už ieškovės tiektą energiją laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nesumokėjo, dėl ko susidarė 6 297,07 Eur skola. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė už tiekiamą energiją, ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 21 d. priskaičiavo 6,00 procentų dydžio metines palūkanas, iš viso sudarančias 187,54 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įstatymo leidėjas numato pareigą šilumos tiekėjui sudaryti su atsakove kaip silpnesniąja šalimi viešąją šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė neįrodė, jog atsakovę tinkamai ir laiku informavo apie suteiktas paslaugas, nes nepateikė įrodymų apie atsakovei išsiųstas sąskaitas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame teigė, kad atsakovė nėra buitinė energijos vartotoja, o verslininkė, naudojanti energiją kavinės patalpoms. Atsakovei sąskaitos buvo siunčiamos jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, o paaiškėjus naujam atsakovės adresui, nuo 2019 metų vasario mėnesio sąskaitos pradėtos siųsti adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Papildomai sąskaitos būdavo talpinamos savitarnos svetainėje, prie kurios atsakovė pirmą kartą prisijungė 2018 m. vasario 12 d., taip pat yra prisijungusi ir vėliau.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė tripliką ir nurodė, kad ieškovė savavališkai tiekė šilumos energiją, neinformuodama šilumos gavėjos apie šį faktą. Vien ta aplinkybė, kad šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų tinklų, neįrodo atsakovės valios sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis, todėl ji neprivalo mokėti už ieškovės vienašališkai teiktas paslaugas. Atsakovė save laiko buitine vartotoja nes kavinės patalpas nuomoja, o ne jose pati vykdo veiklą. Pažymėjo, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie sąskaitas, nors turėjo visas galimybes jas pateikti elektroniniu paštu. Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė tik pretenziją apie susidariusią skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26493-987/2019 ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 6 297,07 Eur skolą, 187,54 Eur palūkanų, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 484,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 150,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas darė išvadą, kad atsakovė turėjo įstatyminę pareigą sumokėti ieškovei už į jos patalpas tiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., nes atsakovės patalpose esantys šildymo prietaisai visą šį laikotarpį buvo prijungti prie ieškovės kaip šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų, o tai reiškia, kad atsakovė visą šį laikotarpį buvo šilumos energijos vartotoja (nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis).
8. Teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė už tam tikrus mėnesius faktiškai negavo registruotos buveinės adresu sąskaitų, išrašytų už kas mėnesį jai tiekiamą šilumos energiją, pati savaime neeliminuoja atsakovės įstatyminės pareigos sumokėti už šilumos energiją, apie kurios tiekimą ji suvokė ir žinojo nuo to momento, kai įsigijo patalpas, kurių šildymo prietaisai buvo prijungti prie šilumos energijos tiekėjos perdavimo tinklų.
9. Teismas nustatė, jog nepaisant to, kad ieškovė atsakovei popierines sąskaitas ir toliau laikotarpiu nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio (kuomet ji pakeitė registruotos buveinės adresą į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius) iki 2019 metų vasario mėnesio siuntė ankstesniu registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovė, prisijungdama prie savitarnos svetainės ir peržiūrėdama sąskaitas suvokė apie skolos susidarymą, taip pat matė sąskaitose nurodytą klaidingą buveinės adresą, tačiau nei jų apmokėjo, nei ėmėsi veiksmų informuoti kreditorę apie popierinių sąskaitų siuntimą ne tuo adresu. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės faktiškai gautas popierines sąskaitas, nepaneigia nei fakto, kad atsakovė apie tiekiamą šilumos energiją į jai priklausančias patalpas žinojo, nei atsakovės pareigos mokėti įstatymines palūkanas už laiku neįvykdytą įstatyminę prievolę atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju už tiektą šilumos energiją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26493-987/2019 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė, būdama stipresnė teisinių santykių pusė bei monopolinis konkrečios paslaugos – šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo kontrahentas, turėjo pareigą sudaryti su atsakove, buitine šilumos vartotoja, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būtų aptartos individualios sąlygos dėl šilumos teikimo į patalpas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius.
10.2. Nesant šilumos tiekimo sutarties, ieškovė savavališkai tiekė šilumos energiją, neinformuodama atsakovės apie šį faktą, šilumos tiekimo apimtis bei kainą, todėl jai nekyla pareiga už šias paslaugas atsiskaityti.
10.3. Ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatos – ji teigė, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, tačiau nenurodė, kokiu konkrečiu būdu jie susiklostė: žodinės sutarties pagrindu ar konkliudentiniais veiksmais; taip pat nepateikė pirmosios instancijos teismui bei atsakovei dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių žodinės sutarties ar sutarties, sudarytos konkliudentiniais veiksmais, egzistavimą. Vien šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimas centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinkle negali suponuoti fakto, jog atsakovė išreiškė valinį pageidavimą sudaryti sutartį konkliudentiniais veiksmais.
10.4. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė bandė susisiekti su atsakove dėl sąskaitų perdavimo ar sutarties sudarymo, jos sąlygų aptarimo per visą ginčo laikotarpį, todėl tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi. Atsakovei sąskaitos nebuvo tinkamai įteiktos bei apskaitytos jos buhalterinėje apskaitos sistemoje, todėl aplinkybės apie susidariusią tariamą skolą atsakovei apskritai nebuvo žinomos iki ieškinio pareiškimo momento. Ieškovės pareiga yra tinkamai bei laiku informuoti klientą apie jam suteiktų paslaugų kainą bei apimtis, tačiau ieškovė šios pareigos nesilaikė.
10.5. Kadangi ieškinys nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, atsakovei negali kilti prievolė mokėti įstatymines bei procesines palūkanas, taip pat atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26493-987/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantė teigė, jog ieškovė konkrečiai neįrodė, kokiu būdu – konkliudentiniais veiksmais, žodžiu – sudaryta sutartis, tačiau ieškovė procesiniuose dokumentuos nurodė, kad sutarčiai egzistuoti pakanka šalių susitarimo, kuris gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais, ir tik įstatyme nustatytais atvejais sutarties galiojimui būtinas dar vienas elementas – šalių susitarimo forma. Kadangi įstatymai nenustato privalomosios šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties formos, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju šalių nesudaryta rašytinės formos sutartis, nereiškia, jog tokia sutartis iš viso nebuvo sudaryta, nes patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, šiluma tiekiama ir vartojama patalpose, todėl laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio, 6.384 straipsnio reikalavimus šilumos tiekėja žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove – patalpų savininke – neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri laikoma sudaryta pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas. Taigi, nesant sudarytos rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, šalių teisinį santykį reglamentuoja aprašo nuostatos, o atsakovės patalpoms esant prijungtoms prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų ir jose vartojant patiektą šilumos energiją, kurios kiekis ir kaina nurodyta sąskaitose, laikoma, jog sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais ieškovei tiekiant šilumos energiją o atsakovei ją suvartojant. Net ir nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties vartotojos – atsakovės pareiga atsiskaityti už į patalpas patiektą šilumos energiją numatyta teisiniu reguliavimu.
11.2. Nors ieškovė privalo sudaryti rašytinę sutartį su atsakove, tačiau atsakovė arba nesikreipė dėl tokios sutarties sudarymo, arba nebuvo susitarta dėl individualių tokios sutarties sąlygų, arba buvo sąlygos, nurodytos taisyklių 19.3 punkte, todėl vadovaujantis taisyklių 37 punktu šalims iki šiol yra taikomos standartinės sutarčių sąlygos, nustatytos apraše, o priežastis, lėmusi rašytinės sutarties nesudarymą – atsakovės vengimas, yra jos pačios atsakomybė.
11.3. Atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkė, vartojanti šilumos energiją su verslu susijusių poreikių tenkinimui – negyvenamajai patalpai – kavinei adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, todėl šalių teisinam santykiui netaikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis ar šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas.
11.4. Ieškovė iki 2019 metų vasario mėnesio sąskaitas siuntė į žinomą atsakovės buveinę adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir tik nuo 2019 metų vasario mėnesio, paaiškėjus naujam atsakovės buveinės adresui, sąskaitas pradėjo siųsti adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė sąskaitų negavo dėl savo pačios kaltės, laiku neinformuodama apie rekvizitų pasikeitimą (buveinės adresą), tokiu būdu tinkamai nevykdant savo pareigų. Be to, būdama atidi ir rūpestinga vartotoja, o taip pat ir patalpų savininke, negaudama laiku sąskaitų privalėjo kreiptis į šilumos tiekėją, siekdama nustatyti negavimo priežastis, tačiau to nepadarė. Ieškovė papildomai sąskaitas pateikia ir savitarnos puslapyje: https://savitarna.chc.lt/saskaitos/. Atsakovė prie savitarnos pirmą kartą prisijungė dar 2018 m. vasario 12 d.; nekartą buvo prisijungiama ir vėliau, pavyzdžiui, 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. gruodžio 10 d. ir kt., peržiūrint sąskaitas. Atsakovė apie skolą taip pat buvo informuojama tiek paštu, tiek elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siunčiamais raštais, todėl ir apie skolą, ir apie sąskaitas žinojo, jas gavo, bet piktybiškai nevykdė pareigos atsiskaityti už į jos patalpas patiektą šilumos energiją ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, ex officio (pagal pareigas) patikrinęs, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
14. Remiantis bylos medžiaga, negyvenamoji patalpa – kavinė, esanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – negyvenamoji patalpa, objektas, nuosavybės teisės objektas), nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri ją įgijo 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AG-1453 pagrindu. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įrašas apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį objektą išviešintas 2013 m. vasario 11 d. Ieškovė objektui tiekia centralizuotą šilumos energiją. Už laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. į negyvenamąją patalpą patiektą šilumos energiją, karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti iš viso yra susidariusi 6 297,07 Eur skola. Rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove nesudaryta.
15. Įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog ginčas yra kilęs dėl šilumos tiekimo į nuosavybės teisės objektą paslaugų apmokėjimo, nesant tarp šalių sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė turėjo įstatyminę pareigą sumokėti ieškovei už į jos patalpas tiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, nes atsakovės patalpose esantys šildymo prietaisai visą šį laikotarpį buvo prijungti prie ieškovės kaip šilumos energijos tiekėjos perdavimo tinklų. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodė, kad nesant šilumos tiekimo sutarties, ieškovė savavališkai tiekė šilumos energiją, neinformuodama atsakovės apie šį faktą, todėl jai nekyla pareiga už šias paslaugas atsiskaityti.
17. Šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis – šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sudaroma sutartis (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 2 straipsnio 38 dalis), o šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (ŠŪĮ 2 straipsnio 52 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-3/2008, 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-3/2008).
18. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad negyvenamojoje patalpoje verslą vykdant nuomininkui, o jos veiklai nesant susijusiai su kavinės veikla, ji laikytina buitine šilumos vartotoja, kuriai taikytinos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal ŠŪĮ 2 straipsnio 9 dalį, buitiniu šilumos vartotoju laikomas fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Taigi, asmuo gali būti pripažįstamas buitiniu šilumos vartotoju tik esant toliau išvardytam sąlygų visetui: 1) subjektiškumui (fizinis asmuo); 2) paslaugų įsigijimo tikslui (buities reikmėms tenkinti). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, nuosavybės teise turintis negyvenamąją patalpą – kavinę, į kurią tiekiama šilumos energija verslui vykdyti (ko neneigė nei pati atsakovė), ji negali būti pripažįstama buitine šilumos vartotoja, neatitinkant nei subjektiškumo, nei paslaugų įsigijimo tikslo reikalavimų. Tuo tarpu aplinkybė, jog nuosavybės teisės objekte su verslu susijusią veiklą galimai vykdo kitas asmuo nesudaro pagrindo kvestionuoti atsakomybės subjektą, atsakovei į bylą nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teisė naudotis negyvenamąja patalpa ir ją valdyti suteikta trečiajam asmeniui, t. y. nuomininkui.
19. Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokį susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai, vienai šaliai teikiant paslaugas, o kitai šaliai priimant jų vykdymą. Iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa šildoma naudojant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų. Atsakovė nėra sudariusi rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, tačiau jai priklausančioje negyvenamojoje patalpoje naudojami šildymo prietaisai teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie šilumos tiekimo tinklų. Duomenų apie atsakovės kreipimąsi į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo nutraukimo ar šildymo tiekimo-vartojimo įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų procedūrų inicijavimo byloje nesant, šilumos įrenginių prijungimas prie šilumos tiekimo tinklų laikytinas patvirtinančiu konkliudentinių veiksmų, išreiškiančių valią sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, buvimo faktą (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys). Kitaip tariant, atsakovei 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. AG-1453 įsigijus negyvenamąją patalpą, perduotą jai 2013 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. AG-131, kurioje naudojami šildymo prietaisai prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, ir iš energijos tiekimo įmonės po patalpų įsigijimo priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsirado šilumos energijos tiekimo-vartojimo teisiniai santykiai, šalių valią gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinant konkliudentiniais veiksmais. Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, atsakovės veiksmus po negyvenamosios patalpos įsigijimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove sudarytą konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo objekto įsigijimo momento, nes šilumos tiekimo įrenginiai atsakovės įsigytoje negyvenamojoje patalpoje jau buvo prijungti prie šilumos tiekimo tinklų, patalpas su tokia šildymo sistema ji įsigijo savo valia (VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje skelbiama informacija, susijusi su negyvenamosios patalpos šildymu iš centrinio šildymo sistemos, ir atsakovė neginčija, kad tokia informacija jai buvo žinoma), todėl konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad šilumos energija toliau būtų tiekiama į jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą.
20. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. <...> (ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalis). Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas privalo laiku atsiskaityti už šilumą bei jam tenkančia dalimi už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pateiktą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.2, 235.2 punktai). Šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą už šilumą (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 29 punktas).
21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigusi, jog ieškovei tinkamai neįteikus sąskaitų, ji apie susidariusią skolą iki ieškinio pareiškimo momento nežinojo. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. įregistruotas atsakovės buveinės adreso (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius pakeitimas. Ieškovė iki sužinojimo apie minėtą pakeitimą momento (2019 metų vasario mėnesio) dalį išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, t. y. 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 18VST Nr. 52049, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 18VST Nr. 58140, 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 18VST Nr. 65419, 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 18VST Nr. 72819, 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 19VST Nr. 3285 išsiuntė atsakovei paštu ankstesnės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius (išregistruotu, kaip minėta, nuo 2018 m. rugsėjo 10 d.); nuo 2019 metų vasario mėnesio, kada ieškovei tapo žinomas padarytas pakeitimas, visos atsakovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, t. y. 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra Serija 19VST Nr. 14102, 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija 19VST Nr. 21537, 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Serija 19VST Nr. 28965, 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija 19VST Nr. 34662 buvo siunčiamos pakeistu registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 7 d. išrašas iš savitarnos patvirtina aplinkybę, jog be paštu gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų, atsakovė turėjusi galimybę su jomis susipažinti ir kitu būdu, t. y. prisijungdama su savo slaptažodžiu prie savitarnos, kur jos kas mėnesį būdavo įkeliamos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovė savitarnos svetaine https://savitarna.chc.lt/saskaitos/ naudojosi nuo 2018 m. vasario 12 d., pakeitusi pirminį slaptažodį, prie kurios kas mėnesį iki 2018 m. gruodžio 10 d. prisijungdavo ir peržiūrėdavo jai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Akivaizdu, jog atsakovės veiksmai suponuoja išvadą ją tiek iš paštu gaunamos korespondencijos (minėtų PVM sąskaitų-faktūrų, pranešimų, pretenzijų), nepaisant dalies, išsiųstos ankstesnės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tiek iš savitarnos svetainės https://savitarna.chc.lt/saskaitos/ žinojus apie ieškovės į objektą patiektų šilumos energijos, karšto vandens, šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti paslaugų atlygintinumą ir už jas susidariusią skolą, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tinkamu jos informavimu, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovės, o ne ieškovės veiksmai sutartinių teisinių santykių vykdymo kontekste galėtų būti pripažinti nesąžiningais, jai nesilaikius šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, kada ji, pastebėjusi, jog PVM sąskaitos-faktūros siunčiamos ankstesnės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ne tik neinformavo ieškovės apie jo pasikeitimą, tačiau, be kita ko, dar ir tendencingai vengė iš dalies ar visiškai (priklausomai nuo įmonės finansinės situacijos) atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas ar savo iniciatyva sudaryti susitarimą dėl skolos grąžinimo, tokiu būdu mažindama susidariusį įsiskolinimą.
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pripažinus, kad šalys pagal standartines sąlygas sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė, gavusi tiekiamą šilumos energiją, turėjo prievolę sumokėti 6 297,07 Eur skolą, atsiskaitydama už laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. suvartotą šilumos energijos kiekį (ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalis).
24. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, priteisti neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26493-987/2019 palikti nepakeistą.