Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį bei šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti į negyvenamąją patalpą – kavinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovas laiko, kad tarp jo ir atsakovo yra sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais, kadangi atsakovo patalpose esantys įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų. Atsakovas už ieškovo tiektą energiją laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 iki 2019 m. gegužės 31 d. nesumokėjo ieškovui, dėl ko susidarė 6 297,07 Eur skola. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė už tiekiamą energiją, ieškovas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 21 d. priskaičiavo įstatymines 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios iš viso sudaro 187,54 Eur.

3. Dublike ieškovas palaiko ieškinio reikalavimus (el.b.l. 61-63, t. I). Papildomai nurodo, kad atsakovas nėra buitinis energijos vartotojas, o yra verslininkas, naudojantis energiją kavinės patalpoms. Ieškovas nurodo sąskaitas siuntęs atsakovui jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), o paaiškėjus naujam atsakovo adresui nuo 2019 m. vasario mėnesio sąskaitos buvo pradėtos siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo papildomai sąskaitas talpinęs savitarnos svetainėje, prie kurios atsakovas pirmą kartą prisijungė 2018 m. vasario 12 d., taip pat yra prisijungęs ir vėliau.

5. Triplike atsakovas palaiko atsiliepimo atsikirtimus (el.b.l. 75-79, t. I). Papildomai nurodo, kad ieškovas savavališkai tiekė šilumos energiją, neinformuodamas šilumos gavėjo apie šį faktą; todėl vien ta aplinkybė, kad šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų tinklų neįrodo atsakovo valios sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis; atsakovas neprivalo mokėti už ieškovo vienašališkai teiktas paslaugas. Atsakovas save laiko buitiniu vartotoju, nes kavinės patalpas nuomoja, o ne jose pats vykdo veiklą. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie sąskaitas, nors turėjo visas galimybes sąskaitas pateikti elektroniniu paštu; ieškovas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė tik pretenziją apie susidariusią skolą.

6. Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. spalio 15 d., bylos šalių atstovai žodžiu paprašė bylos nagrinėjimą atidėti šalims duodant terminą susitaikyti; o tuo atveju, jei nepavyks, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

7. Ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Byloje vyksta ginčas dėl skolos už suvartotą šilumos energiją priteisimo, nesant sudarytos rašytinės sutarties.

Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

9. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bendrosios normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, kurios yra taikomos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (CK 6.383-6.391 straipsniai), ir specialiosios teisės normos, reguliuojančios būtent šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, įtvirtintos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) bei jį detalizuojančiuose po įstatyminiuose teisės aktuose.

10. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalį šilumos vartotoju laikomas juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

11. Kaip matyti iš sprendimo 10 punkte įvardintos specialiosios teisės normos turinio šilumos vartotojui kyla įstatyminė pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją ne nuo rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, o nuo konkrečių konkliudentinių veiksmų atlikimo – šildymo prietaisų, esančių vartotojui priklausančiose patalpose, prijungimo prie šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų momento.

12. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog rašytinės sutarties nesudarymo faktas (priešingai nei teigia atsakovas) nelemia šilumos energijos vartotojo atleidimo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos sumokėti už tiektą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553-421/2016 nutarties 30-31 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. birželio 10 d. išrašo matyti, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“ yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2013 m. vasario 11 d.; į patalpas tiekiamas centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų (el.b.l. 10-15, t. I). Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl faktų, kad tarp ieškovo kaip šilumos energijos tiekėjo ir atsakovo kaip šilumos energijos vartotojo nėra sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis; nepaisant to, į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo tiekiama šilumos energija, karštas vanduo bei šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti.

14. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visetą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes (plačiau žr. teismo sprendimo 13 punktą), daro išvadą, kad atsakovas turėjo įstatyminę pareigą sumokėti ieškovui už į atsakovo patalpas tiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., kadangi atsakovo patalpose esantys šildymo prietaisai visą šį laikotarpį buvo prijungti prie ieškovo kaip šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų, kas reiškia, kad atsakovas visą šį laikotarpį buvo šilumos energijos vartotojas (nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis) (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalis, CK 1.71 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 9-14 punktus), teismas atmeta kaip nepagrįstas atsakovo prielaidas dėl skolos nebuvimo vien tuo pagrindu, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, bei tenkina ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir priteisia ieškovui iš atsakovo kaip šilumos energijos vartotojo 6 297,07 Eur skolą už laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. tiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti į atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas.

16. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas už tam tikrus mėnesius faktiškai negavo registruotos buveinės adresu sąskaitų, išrašytų už kas mėnesį jam tiekiamą šilumos energiją, pati savaime neeliminuoja atsakovo įstatyminės pareigos sumokėti už šilumos energiją, apie kurios tiekimą jis suvokė ir žinojo nuo to momento, kai įsigijo patalpas, kurių šildymo prietaisai buvo prijungti prie šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų. Pastaroji aplinkybė, kiek ji susijusi su informavimo apie skolą momentu, gali būti aktuali (vertinant ją kartu su skolininko sąžiningais veiksmais iškart grąžinti skolą nuo sužinojimo apie ją momento) tik sprendžiant dėl paskaičiuotų įstatyminių palūkanų priteistino dydžio (plačiau žr. teismo sprendimo 17-19 punktuose).

Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo

17. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė piniginės prievolės, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 187,54 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 21 d., taikant 6 procentų dydžio metinių palūkanų normą, laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

18. Pažymėtina, kad iš į bylą ieškovo pateikto savitarnos svetainės 2019 m. rugpjūčio 7 d. išrašo (el.b.l. 71, t. I) matyti, kad atsakovas ieškovo savitarnos svetaine, kurioje buvo kas mėnesį talpinamos sąskaitos už suvartotą šilumos energiją, naudojosi nuo 2018 m. vasario 12 d.; kaip matyti iš atsakovo atliktų veiksmų sekos, atsakovas vėliausiai laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. jungdavosi kas mėnesį prie savitarnos svetainės bei peržiūrėdavo jam atsiųstas sąskaitas už šilumos energiją. Vadinasi, nepaisant to, kad ieškovas atsakovui popierines sąskaitas ir toliau laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio (kuomet jis pakeitė registruotos buveinės adresą į (duomenys neskelbtini)) iki 2019 m. vasario mėnesio siuntė ankstesniu registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas, prisijungdamas prie savitarnos svetainės ir peržiūrėdamas sąskaitas suvokė apie skolos susidarymą; taip pat matė sąskaitoje nurodytą klaidingą buveinės adresą, tačiau nei sąskaitų apmokėjo, nei ėmėsi veiksmų informuoti kreditorių apie popierinių sąskaitų siuntimą ne tuo adresu.

19. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visetą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes (plačiau žr. teismo sprendimo 18 punktą), daro išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo faktiškai gautas popierines sąskaitas, nepaneigia nei fakto, kad atsakovas apie tiekiamą šilumos energiją į jam priklausančias patalpas žinojo, nei atsakovo pareigos mokėti įstatymines palūkanas už laiku neįvykdytą įstatyminę prievolę atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju už tiektą šilumos energiją.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Tenkinus ieškinio turtinius reikalavimus dėl skolos ir įstatyminių palūkanų priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 6 484,61 Eur (6 297,07 Eur + 187,54 Eur) sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos visos ieškovo patirtos 150,06 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 146,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro ir 3,19 Eur už Juridinių asmenų registro išrašą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteisiamos teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (į. k. 124135580) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (į.k. 3026295715) 6 297,07 Eur (šešis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 7 ct) skolą, 187,54 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir 54 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (6 484,61 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 150,06 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.