- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-108-657/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13423-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. V. pareiškime prašė atnaujinti terminą kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl 2024 m. gruodžio 23 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-241223-00107 įvykdymo pratęsimo Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies tvarka, šio veiksmo atlikimui nustatant 1 mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2025 m. birželio 23 d. Pareiškėjas nuolat dirba Ispanijoje, į Lietuva sugrįžta retai, o tai rodo, kad pareiškėjo laikas atlikti veiksmus, būtinus savavališkos statybos įteisinimui ar privalomojo nurodymo vykdymo pratęsimui, palyginus su asmeniu, kuris nuolatos yra Lietuvoje, yra labai ribotas. Būtent darbas užsienio valstybėje sutrukdė jam laiku kreiptis į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo. Pareiškėjas stengėsi įvykdyti Privalomąjį nurodymą, įteisinant savavališką statybą, tačiau dėl kaimyno nenoro susitarti, to laiku negalėjo padaryti. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreiptis dėl termino pratęsimo. Neatnaujinus termino pareiškėjas būtų priverstas pašalinti savavališkos statybos padarinius demontuojant jau pastatytą stogą ir jo laikančiąsias konstrukcijas bei dėl to patirtų itin didelius nuostolius, kas būtų neproporcingos pasekmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra nežymus, niekam neigiamų pasekmių nesukelia ir gali būti įteisintas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad terminas kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo yra suėjęs, jo atnaujinimo galimybės įstatymas nenumato, todėl pareiškėjo nurodytos priežastys neaktualios ir neturi jokios teisinės reikšmės, jos galėtų būti vertinamos tik esant nepasibaigusiam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, taigi pareiškimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl termino kreiptis į statybos inspekciją dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino atnaujinimo.
5. Teismas nustatė, kad Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo iki 2025 m. birželio 23 d. įpareigojo pareiškėją pašalinti pažeidimus. Pareiškėjas žinojo apie privalomąjį nurodymą, jo neginčijo, iki 2025 m. birželio 23 d. nesikreipė nei į Inspekciją, nei į teismą dėl termino pratęsimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę pateikti prašymą paštu, el. būdu ar per atstovą. Taigi pareiškėjas pats nepasinaudojo įstatyme suteiktomis teisėmis. Teismas konstatavo, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, kurio vykdymo ir termino pratęsimo tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Šis įstatymas aiškiai nustato, kad prašymas pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą turi būti pateiktas iki termino pabaigos, termino atnaujinimo galimybė po jo pasibaigimo nėra numatyta, todėl, pasibaigus terminui, teismas neturi teisinio pagrindo jo atnaujinti.
6. Teismas pasisakydamas dėl „svarbių priežasčių“ dėl kurių neva pareiškėjas praleido terminą kreiptis į Inspekciją, rėmėsi LVAT praktika, pagal kurią, svarbiomis laikomos tik tos priežastys, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos (pvz., administracinės procedūros). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tokios kaip darbas užsienyje, kaimyno atsisakymas duoti sutikimą, derybos su kaimynu, nėra laikomos svarbiomis priežastimis, leidžiančiomis atnaujinti terminą po jo pasibaigimo. Šios aplinkybės galėjo būti vertinamos tik tuo atveju, jei prašymas būtų pateiktas laiku. Teismas pasirėmęs nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, jo pratęsimas ar atnaujinimas nebegalimas bei apygardos teismų praktika analogiškose bylose, kuri patvirtina šią poziciją, pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjas G. V. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.
7.2. Aplinkybės, kad pareiškėjas dėl darbo užsienio valstybėje ir to sąlygoto riboto laiko Lietuvoje bei negeranoriško kaimyno, kuris, nesant objektyvių priežasčių, atsisako duoti sutikimą reikalingą savavališkos statybos padariniams pašalinti, lėmė, kad pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti Privalomojo nurodymo ir praleido terminą dėl jo pratęsimo. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreiptis į VTPSI termino pratęsimui, juolab, neatnaujinus termino pareiškėjas būtų priverstas pašalinti savavališkos statybos padarinius demontuojant jau pastatytą stogą ir jo laikančiąsias konstrukcijas, kitas statinio dalis bei dėl to patirtų itin didelius nuostolius, kas būtų neproporcingos pasekmės, turint omeny, kad pareiškėjo pažeidimas yra nežymus, niekam neigiamų pasekmių nesukelia ir gali būti įteisintas.
7.3. Iš nurodytos teismų praktikos, teismas, priimdamas sprendimus, nėra visiškai suvaržytas teisės normų ir gali nuo jų nukrypti, jeigu mano, kad to reikia siekiant užtikrinti teisingumą. Pažymėtina, kad analogiškose bylose, teismai yra atnaujinę terminą kreiptis į VTPSI (civilinės bylos Nr. e2S-745-856/2021, Nr. e2S-1006-657/2021), kitose bylose teismai leidžia negriauti statinio, kuris pastatytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (normatyvinius atstumus nuo sklypo ribos), jeigu tai pažeistų proporcingumo principą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį Teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų.
8.2. Atsižvelgiant į tai, kad terminas kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo yra suėjęs, atnaujinimo galimybės įstatymas nenumato, todėl teismo skundžiama nutartis teisėtas, o pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė nagrinėjamu klausimu, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo termino pratęsimo dar nepasibaigus jo įvykdymo terminui, t. y. iki 2025 m. birželio 23 d., ir šis terminas, įvertinus atliekamus aktyvius statybos įteisinimo veiksmus, galėjo būti maksimaliai pratęstas net iki 9 mėnesių, o taip pat dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti buvo galima pasinaudoti Priežiūros įstatyme numatyta teise kreipiantis į teismą.
Šalies argumentai
8.3. Pareiškėjo nurodytos priežastys, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas nutartyje, net nėra teisiškai reikšmingos prašymui dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 str.).
12. Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje reglamentuotas statybų patikrinimas. Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarka. Statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (Priežiūros įstatymo 14 str. 1 d.). Statybos valstybinės priežiūros pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, ir (ar) pranešti apie statybos pradžią tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 14 str. 2 d.).
13. Jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento ir (ar) nepraneša apie statybos pradžią, Inspekcija jos vadovo nustatyta tvarka privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (Priežiūros įstatymo 14 str. 7 d.).
14. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, kurį nustato Inspekcija, įvertinusi savavališkos statybos mastą (apimtis), galimus viešojo intereso pažeidimus, trečiųjų asmenų teisių užtikrinimą ir galimybę įteisinti savavališką statybą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių ir pažeidimas nėra kartotinis, asmens rašytiniu prašymu gali pratęsti vieną kartą 3 mėnesiams. Tuo tarpu kreipimąsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo reglamentuoja Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kuri numato, kad jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo iki 2025 m. birželio 23 d. įpareigojo pareiškėją pašalinti pažeidimus, t. y. išardyti perstatyto pastato dalis, kurios projekto sprendiniuose buvo numatytos esamos (nekeičiamos), kad jos atitiktų projekto sprendinius arba parengti projekto sprendinių korektūrą, taip, kad vykdomi statybos darbai atitiktų projekto sprendinius; projekto korektūra turi būti suderinta su gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkais, t. y. gautas jų sutikimas dėl besiribojančios pastato dalies paaukštinimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas byloje nėra ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas (jis apie privalomąjį nurodymą žinojo). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs privalomąjį nurodymą, taigi privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2025 m. birželio 23 d. Dėl to, kad pareiškėjas atliko tam tikrus veiksmus privalomojo nurodymo įvykdymui (savavališkos statybos įteisinimui), byloje ginčo nėra. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki 2025 m. birželio 23 d. nesikreipė į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Būtent dėl šios aplinkybės pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą Inspekcijai privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui. Pareiškėjas dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti atnaujinimo kreipėsi į teismą remdamasi CPK XXXVIII skyriaus normomis, kuriuose reglamentuota bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo tvarka.
16. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje bylos Nr. e2S-745-856/2021 bei Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje bylos Nr. e2S-1006-657/2021, nurodydamas, kad atnaujino pareiškėjui terminus tiek Privalomajam nurodymui įvykdyti, tiek ir kreiptis į Inspekciją dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.
17. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismų jurisdikcijos atskyrimo (rūšinio teismingumo) principas nėra absoliutus – taikant vyraujančio teisinio santykio doktriną tas pats teisinis ginčas vienu atveju gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, kitu atveju – administracinio teismo, todėl iškyla bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikos suderinamumo poreikis. Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų neatitiktų tokia situacija, kai bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai tokius pat (analogiškus) teisinius ginčus spręstų skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, kuri yra aktuali ir nagrinėjamos bylos atveju, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti (šiuo atveju atnaujinti) tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A?628?492/2017). Be to, tai, jog teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, yra pasisakyta ir kitose civiline tvarka išnagrinėtose bylose, pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1034-459/2023, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑1577-864/2023.
19. Vėlesnė teismų praktika klausimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo yra pasikeitusi, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, o taip pat aptartą teisinį reglamentavimą, šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytomis nutartimis.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti pareiškėjo nurodytas termino įvykdyti privalomąjį nurodymą praleidimo priežastis. Pareiškėjas, neteikdamas prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo per jame nustatytą įvykdyti terminą ir nesiimdamas jokių veiksmų jam įvykdyti, elgėsi pasyviai, o jo minimos priežastys kaip darbas užsienyje, kaimyno atsisakymas duoti sutikimą, derybos su kaimynu apskritai net negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sudarančios pagrindą terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teisės įstatymo nustatyta tvarka nerealizavo, o CPK nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl praleisto privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo. Taigi, sutinkamai ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, pareiškėjo nurodytos privalomojo nurodymo įvykdymo termino praleidimo priežastys šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, ir pagristai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.