- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-406-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02284-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, pagal ieškovės M. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys AB „Swedbank“ bankas, AB SEB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą S. B.: 1) netrukdyti jai naudotis gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį; 2) įpareigoti atsakovą S. B. perduoti M. B. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktus, atskleisti signalizacijos kodą bei uždrausti atsakovui keisti šio gyvenamojo namo įėjimo durų spynas bei signalizacijos kodą; 3) nustatyti laikiną naudojimosi namu tvarką, pagal kurią ieškovei priskiriama naudotis patalpomis 1-1, 1-2, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12; atsakovui priskiriant naudotis patalpomis 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, R-1, R-2, R-3, R-4, R-7, R-8; priskirti šalims bendrai naudotis patalpa R-5; 4) neradus argumentų priskirti šalims naudoti ankstesniame punkte nurodytomis patalpomis, priskirti ieškovei laikinai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10, 1-9, 1-8, 1-7; atsakovui – patalpomis 1-3, 1-4, 1-5, 1-6; priskirti šalims bendrai naudotis patalpomis 1-1,1-11,1-12, 1-2, R-8, R-7, R-6, R-5, R-4, R-3, R-2, R-1. Ieškovė prašymą iš esmės grindė argumentu, kad ji yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, tačiau negali patekti į namą ir juo naudotis dėl atsakovo veiksmų, kuris pakeitė namo durų spynas ir neperdavė ieškovei namo raktų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime ir patikslintame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo nurodė su juo nesutinkantis, prašė jo netenkinti, teismui nusprendus tai esant reikalinga nustatyti laikinai iki bus priimtas teismo sprendimas ieškovės gyvenamąją vietą atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė 2018 m. kovo 30 d. iš namų išsikraustė savo noru, ji nuosavybės teise turi kitą butą, ieškovei noras vėl grįžti gyventi į namą kilo tik po vienerių metų nuo išsikraustymo, ruošiant ieškinį teismui, ji tuo metu pradėjo slapta lankytis name, pradėjus dingti atsakovo daiktams ir dokumentams buvo kreiptasi į policiją ir pakeistos namo spynos. Atsakovas teigė, kad būtent ieškovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, vartoją psichologinį smurtą prieš atsakovą tokiu būdu bandydama jį sužlugdyti. Atsakovas teigė, kad de facto skyrybos jau įvyko, teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones šalys prieš jų valią būtų įpareigoti vėl kartu gyventi nepaisant jau beveik metus trunkančios separacijos, tai prieštarautų logikai, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principui ir pačių sutuoktinių, kurių santykiai itin konfliktiški, interesams, todėl darytina išvada, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų tikslų, CPK numatytų jų taikymo sąlygų, ieškovė jokiais argumentais ir įrodymais negrindė fakto, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas byloje – įpareigojo atsakovą S. B. netrukdyti ieškovei M. B. naudotis jai laikinam naudojimui priskirtomis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis bei įpareigojo atsakovą S. B. perduoti M. B. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktus, atskleisti signalizacijos kodą. Priskyrė ieškovei M. B. laikinai naudotis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpomis, inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-10, 1-9, 1-8, 1-7. Priskyrė atsakovui S. B. laikinai naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6. Priskyrė M. B. ir S. B. laikinai bendrai naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , patalpomis, inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-1,1-11,1-12, 1-2, R-8, R-7, R-6, R-5, R-4, R-3, R-2, R-1. Kitoje dalyje prašymo netenkino.
4. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo konstatuota, kad situacija, kai ieškovė negali patekti į jai jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pažeidžia ieškovės interesus ir tokiu atveju iš esmės yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jos nebuvo taikytos konstatuojant, kad ieškovės prašymas taikant laikinąsias apsaugos priemones leisti tik jai naudotis visu namu neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant išvengti papildomų konfliktų, ieškovė turėtų konkrečiai nurodyti, kokiomis patalpomis ji nori naudotis, kadangi atsakovas taip pat turi teisę gyventi jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę naudotis bendrąja šalių nuosavybe – gyvenamuoju namu ir laikinosios apsaugos priemonės, suteikiančios galimybę faktiškai naudotis tokia teise iki bus nuspręsta dėl turto (gyvenamojo namo) padalijimo gali būti taikomos, todėl atsakovo argumentai dėl konfliktiškų šalių santykių, galimo ieškovės nesąžiningumo ar aplinkybė, kad ieškovė savo noru 2018 m. kovo mėnesį išsikraustė iš minėto namo nesudaro pagrindo prašymo netenkinti, nes minėti argumentai nepaneigia ieškovės teisės naudotis nuosavybe bei teisinės būtinybės apsaugoti ieškovės neturtinį interesą nustačius, kad jis pažeidžiamas atsakovo veiksmais – pakeitus namo raktus ir tokiu būdu apribojus ieškovės teises naudotis namu (CPK 144, 178 straipsniai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
6. Pažymėjo, kad atsikirtimuose atsakovas nurodė, kad ieškovė nuo pat išėjimo gyventi atskirai nevykdo prievolių pagal kredito sutartį bei prievolės mokėti už namui suteiktas komunalines paslaugas ir nesiruošia to daryti ateityje. Vertinant paminėtus argumentus pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog vėl pradėjusi naudotis jai priklausančiu turtu ieškovė nevykdys su juo susijusių prievolių, kita vertus, vien minėtų prievolių nevykdymas šioje byloje nesudaro pagrindo ieškovei riboti naudojimąsi turtu. Atsakovo 2020 m. sausio 6 d. atsikirtimuose nurodyti argumentai dėl to, kad ieškovės sesuo sudarė santuoką ir ketina kraustytis į kitą gyvenamąją vietą nėra pakankamai pagrįsti (pridėtos tik nuotraukos su prierašu dėl santuokos sudarymo). Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė nuosavybės teise turi butą neapriboja jos teisės naudotis gyvenamuoju namu. Taigi, atsakovo atsiliepimuose nurodyti argumentai nepaneigia Vilniaus regiono aplinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodytų teisinių argumentų dėl faktinio pagrįstumo bei teisinio pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas atsiliepime siūlė, teismui manant esant reikalinga, nustatyti laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas ieškovės gyvenamąją vietą atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė parengiamajame teismo posėdyje su tokiu prašymu nesutiko. Ieškovei neatsisakius prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra teisinio pagrindo atmesti ieškovės 2019 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovo pasiūlymas naudotis jam priklausančia nuosavybe neatima iš ieškovės teisės naudotis jai priklausančia nuosavybe (gyvenamuoju namu). Teismas sutiko su ieškovės atstovo teismo posėdyje išsakytu argumentu, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos atsakovo pasiūlytu būdu. Sprendžiant ieškovės prašymą teismas gali jį tenkinti visiškai, iš dalies arba atmesti, tačiau ne taikyti tokias laikinąsias priemones, kurių ieškovė neprašo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (CPK 144 straipsnis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
7. Nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies nustatant laikiną šalių naudojimosi namu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą antrą variantą bei įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis jai priskirtomis laikinam naudojimui gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis bei įpareigoti atsakovą S. B. perduoti M. B. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktus, atskleisti signalizacijos kodą. Patenkinus prašymą, priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).
8. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašė uždrausti atsakovui keisti šio gyvenamojo namo įėjimo durų spynas bei signalizacijos kodą. Teismas vertino, kad minėtas prašymas yra perteklinis, nes įpareigojimas netrukdyti naudotis namu bei perduoti jo raktus reiškia ir atsakovo pareigą pakeitus namo spynas (raktus) ar signalizacijos kodus juos perduoti ieškovei, tuo tarpu apribojimas atsakovui juos keisti nepagrįstai varžytų atsakovo teises tinkamai rūpintis namu, nes jų keisti atsakovas neturėtų teisės net esant objektyviam pagrindui (pvz. jiems sugedus).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas (atsakovas) S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-07 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės M. B. 2019-12-19 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
9.1 Nurodė, kad ginčijama nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nors ieškovė savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai jokiais teisiškai reikšmingais argumentais neįrodė, jog jų nepritaikius galutinio teismo sprendimo byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad ginčijama nutartimi nėra jokia forma laikinai sureguliuotas teisinis tarp šalių kilęs ginčas dėl namo padalinimo.
9.2 Nurodė, kad atsakovui priteistos Namo patalpos neatskirtos nuo bendrų patalpų realiomis durimis. Nenumatyta aiški naudojimosi namu tvarka, įskaitant pareigos mokėti komunalinius mokesčius tvarką ir kredito Namui dengimo tvarką. Ginčijama nutartimi, priešingai, įteisinamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurioms nėra jokio realaus poreikio; kurios, kaip aprašyta aukščiau, iš esmės pažeidžia šalių (Ieškovės ir Atsakovo) interesų pusiausvyrą ir sukuria bei sukurs neigiamas teisines pasekmes, nes ieškovė turi kur gyventi iki sprendimo Byloje priėmimo, tad nėra jokio realaus poreikio Ginčijama nutartimi priimtoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Viena iš Ginčijama nutartimi sukeliamų nereikalingų pasekmių - teismo įpareigojimas sutuoktiniams gyventi kartu po beveik du metus trukusios separacijos (de facto skyrybų).
9.3 Pažymėjo, kad ginčijama nutartimi atsakovo teisės suvaržytos labiau negu būtina tikslui pasiekti ir tik įteisina dar vieną ieškovės reguliariai naudojamo prieš atsakovą psichologinio smurto formą. Atsakovas savo atsilipime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2020-01-06 papildomuose atsikirtimuose pabrėžė, jog ieškovė nesąžiningai naudodamasi teisinėmis priemonėmis naudoja psichologinį smurtą prieš atsakovą, tokiais veiksmais galimai bandydama sužlugdyti atsakovą, kaip burnos chirurgą, verslininką bei vyrą, ir skyrybų byloje galimai siekdama prisiteisti kuo didesnę dalį pinigų bei turto savo naudai. Atsakovas aiškiai nurodė ieškovės naudojamo psichologinio smurto formas bei tai pagrindžiančius įrodymus. Tačiau teismas, priimdamas Ginčijamą nutartį, visiškai nevertino taip pat ir šio itin reikšmingo fakto teisinio ginčo laikino sureguliavimo atžvilgiu, o priešingai - Ginčijama nutartimi tik suteikė ieškovei dar didesnes galimybes tokios psichologinio smurto formų plėtojimui.
Atsiliepimas
10. Ieškovė M. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-01-07 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo S. B. atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
10.1 Nurodė, kad ieškovė M. B. ir atsakovas S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad abi šalys turi lygias teises į naudojimąsi šiuo turtu, tuo labiau, kol turtas nėra padalintas. Tą numato ir CK 3.92 str. nuostatos, numatančios, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja kartu. Byloje esantys duomenys, t. y. šalių susirašinėjimas ir kt. tik patvirtina, kad ieškovės galimybės naudotis bendru turtu buvo apribotos atsakovo S. B. veiksmais šiam pakeičiant gyvenamojo namo durų spynas ir neperduodant naujų raktų ieškovei.
10.2 Pagrindiniai atsakovo argumentai yra tokie, kad šalys kartu negyveno, todėl dabar ieškovė turtu naudotis nebegali. Nurodė, kad tokie S. B. argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, šiuo atveju šalims turtas priklauso bendrai, todėl jų teisės disponuoti, valdyti ir naudotis turtu yra vienodos. CK 3.117 str. taip pat įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Be to, priešingai negu teigia atsakovas, teismas nesikiša į šalių asmeninių santykių sritį ir neįpareigoja šalių gyventi kartu. Pirmos instancijos teismas priimta nutartimi nustato laikinąją naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, t. y. uždaras patalpas priskiria šalims naudotis atskirai, nurodydamas, kad bendromis patalpomis (virtuve, svetaine, skalbykla ir kt.) šalys naudojasi bendrai.
10.3 Nurodė, kad atsakovas S. B. klaidina teismą teigdamas, kad jam priskirtos patalpos, neva yra atviros ir taip pažeidžiamas jo privatumas. Pažymėjo, kad atsakovui priskirtos patalpos turi duris, kuriose netgi galima įrengti spynas, jeigu yra toks poreikis.
10.4 S. B. skunde taip pat dėsto argumentus, kad ieškovė neva naudodamasi gyvenamuoju namu neprisideda prie jo išlaikymo. Pažymėjo, kad su tokiais atsakovo argumentais ieškovė nesutinka. Byloje yra duomenys, kad ieškovė netgi tuo metu, kai buvo apribotos jos galimybės naudotis gyvenamuoju namu, mokėjo atitinkamus mokesčius, susijusius su šio namo išlaikymu. Tuo laikotarpiu ieškovė netgi mokėjo už butų, kuriuos atsakovas laiko asmeniniu savo turtu, išlaikymą. Savo pareigas rūpintis turtu ieškovė žino ir jas vykdys. Pastebėjo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė M. B. būtų atsisakiusi ar nevykdytų savo kaip bendraturtės pareigų.
10.5 Atsakovas S. B. skunde nurodo ir tai, kad ieškovė neva turi kitą gyvenamąją vietą, todėl jos teisės naudotis turimu bendru turtu gali būti varžomos. Su tokiais argumentais ieškovė nesutiko. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė turi kitą gyvenamąjį būstą. Kita vertus, netgi jeigu ieškovė tokį būstą ir turėtų, tai nepaneigia jos teisės naudotis gyvenamuoju namu, kuris šiai dienai priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kol nėra priimtas teismo sprendimas, kuriuo išspręstas gyvenamojo namo nuosavybės ar padalinimo klausimas, tol ieškovė turi turėtų teisę ir realią galimybę naudotis jai priklausančiu turtu.
10.6 Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė neva naudoja prieš jį psichologinį spaudimą, tačiau nepateikia jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, byloje esantys duomenys, patvirtina, kad psichologinį spaudimą naudoja atsakovas ieškovės atžvilgiu - neigdamas jos teises, trukdydamas naudotis turtu ir kt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dalinai tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies t. y. įpareigojo atsakovą S. B. netrukdyti ieškovei M. B. naudotis jai laikinam naudojimui priskirtomis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis bei įpareigojo atsakovą S. B. perduoti M. B. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktus, atskleisti signalizacijos kodą. Leido šalims naudotis patalpomis, pažymėtomis tam tikrais indeksais.
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė M. B. ir atsakovas S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-1237-892/2020 teikė 2019 m. rugpjūčio 14 d. patikslintą ieškinį ir prašymą dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra įpareigojimų netrukdyti ieškovei naudotis nekilnojamuoju turtu. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas taikant laikinąsias apsaugos priemones leisti tik jai naudotis visu namu neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo. Atmetant ieškovės prašymą buvo išaiškinta, kad ieškovė turi teisę teikti naują prašymą nurodant, kokiomis namo patalpomis ji nori naudotis, kuris vėliau būtų spręstinas pranešus atsakovui. Minėta nutartis buvo apskųsta. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2S-1673-392/2019 nurodė, kad, nors ieškovės prašymas netenkintas, tačiau tai nereiškia, jog ieškovė neturi teisės laisvai naudotis šiuo turtu, taip pat kaip ir atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant išvengti papildomų konfliktų, ieškovė turėtų konkrečiai nurodyti, kokiomis patalpomis ji nori naudotis, kadangi atsakovas taip pat turi teisę gyventi jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name. Tai padarius, pirmosios instancijos teismas (kaip ir nurodė) ieškovės prašymą šioje dalyje spręs pakartotinai.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, nes šios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad yra taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (2 punktas) ir kt. Taigi, iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
16. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, jog civilinė byla tarp šalių dėl santuokos nutraukimo dar nėra išnagrinėta, turtas nepadalintas, todėl preziumuojama, kad minėtas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šiuo turtu tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę naudotis bendrai, nepažeisdami vienas kito teisių ir teisėtų interesų.
17. Apeliantas nurodo, kad atsakovui priteistos Namo patalpos neatskirtos nuo bendrų patalpų realiomis durimis. Nenumatyta aiški naudojimosi namu tvarka, įskaitant pareigos mokėti komunalinius mokesčius tvarką ir kredito Namui dengimo tvarką.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nenurodė, kokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitiktų jo interesus. Be to mokesčių mokėjimo tvarka išsispręs pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą, todėl minėti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to atsakovas nurodo, jog bijo dėl savo asmeninių daiktų saugumo, be to ieškovė prieš atsakovą naudoja psichologinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėti argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymai, tai tiesiog deklaratyvus atsakovo teiginiai, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
19. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato laikinąją apsaugos priemonę -monę - įpareigojimą vienam sutuoktiniui netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip priskyrimas naudotis tam tikromis patalpomis, teisės aktai nereglamentuoja, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, taikydamas šiame straipsnyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę, turėjo įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis tam tikromis patalpomis, o ne nustatyti laikinąją naudojimosi patalpomis tvarką. Nutartis keistina, rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai: įpareigoti atsakovą S. B. netrukdyti ieškovei M. B. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-10, 1-9, 1-8, 1-7, bei įpareigoti atsakovą S. B. perduoti M. B. gyvenamojo namo, esančio: adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktus bei pranešti apsaugos signalizacijos kodą.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra reglamentuotos įstatyme, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones (337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį pakeisti.
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas byloje – įpareigoti atsakovą S. B. netrukdyti ieškovei M. B. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-10, 1-9, 1-8, 1-7, bei įpareigoti atsakovą S. B. perduoti M. B. gyvenamojo namo, esančio: adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktus bei pranešti apsaugos signalizacijos kodą.