Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorei R. J.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2023 m. balandžio 6 d. apie 00.35 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0142 nustatytas 3,29 promilių neblaivumas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustą kaip įtariamoji R. L. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir parodė, kad kuo yra įtariama supranta, teisę vairuoti yra įgijusi prieš (duomenys neskelbtini). Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. 2023 m. balandžio 5 d. dienos metu vartojo alkoholį. Būdama neblaivi, naktį, tikslaus laiko neatsimena, jai priklausančiu automobiliu ji nuvažiavo iki naktinės alkoholio parduotuvės, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Parduotuvėje nusipirko alaus ir ruošiesi važiuoti pas draugą. Policijos pareigūnai ją vairuojančią jai priklausantį automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), greitai po to, kai ji išvažiavo nuo minėtos parduotuvės. Ji jiems prisipažino, kad yra neblaivi, neneigė, kad vairavo automobilį. Ji buvo stipriai neblaivi, nes alkoholį vartojo visos dienos metu. Savo veiksmų nepateisina, gailisi, kad būdama neblaivi vairavo automobilį. Automobiliu važiavo viena, ruošiesi važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas draugą (b. l. 50-53).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji R. L. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Byloje pačios kaltinamosios R. L. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. R. L. 2023 m. balandžio 6 d. apie 00.35 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo jai nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 3,29 promilių neblaivumas. R. L. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jos veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo taip pat atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – praeityje neteista (b. l. 66-67), ne kartą bausta administracine tvarka (b. l. 69-71), tačiau skirtas baudas sumokėjusi, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 80), nedirba. Vertinant kaltinamosios asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo yra anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų susiję su leistino greičio viršijimu. Visos šios aplinkybės rodo kaltinamosios antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąją neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu (administracinės baudos, įspėjimai), jai jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, juolab kaltinamoji kaip nurodė teismo posėdžio metu yra sunkioje finansinėje situacijoje, šiuo metu nedirba, buvo atleista iš darbo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajai poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad areštas yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti arešto bausmės (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Be to, vien šių aplinkybių galimas buvimas, ko nenustatyta nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamosios asmenybę. Be to, teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jai bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo R. L. klausimą, įvertinęs kaltinamąją bei jos padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajai yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat įvertinus taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininkės asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį už bausmės vidurkį (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas pažymi, kad nustačius formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, ji neteista, inkriminuota nusikalstama veika žala nepadaryta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, nors asmuo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudas moka, ji yra darbingo amžiaus, nesukūrusi šeimos, nedirba, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamosios nuo visuomenės.

Esant aukščiau išdėstytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas artimam vidutiniam 6 mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins ją laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. L. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad ji praeityje neteista, tačiau tris kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už leistino greičio viršijimą. Tai rodo, kad ji nėra linkusi sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamoji neblaivi vairavo automobilį, kai jai alkotesteriu nustatytas 3,29 promilės neblaivumas. Tai rodo, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, dėl ko jos veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nepritaikius kaltinamajai BK 68 straipsnio nuostatų, R. L. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti R. L. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. L., jos veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo nedirba, teisė vairuoti nėra būtina darbui, bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidusi Kelių eismo taisykles, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, darytina išvada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji nėra linkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad asmuo nedirba, teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę, atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad automobilis priklauso kaltinamajai asmeninės nuosavybės teise patvirtino tiek kaltinamoji teismo posėdžio metu, tiek ir VĮ „Regitra“ duomenimis. Nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamosios vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajai, teismas sprendžia iš kaltinamosios konfiskuoti transporto priemonę.

Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamosios vairuoto automobilio rinkos vertė 1 890,00 Eur su PVM (b. l. 34), iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog transporto priemonės savininkė R. L.. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos procesinės prievartos priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės R. J. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. liepos 6 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

2. transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;

3. R. L. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamosios išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininkės, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininkės turtinę padėtį. Kaltinamajai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad teikiant kaltinamajai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 40,00 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąją kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamosios, kuri šiuo metu nedirba, negauna darbinių pajamų, yra darbingo amžiaus, nenustatyta sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų dirbti, nenustatyta ribotų darbingumų/ar nedarbingumų, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 40,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamosios valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti R. L. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu R. L. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, R. L. įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2023 m. balandžio 7 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės R. J. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. liepos 6 d. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo, po to - panaikinti.

Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

2. transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

3. R. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš R. L. 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie R. L. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones.

Išaiškinti R. L. bendrąsias probuojamųjų pareigas, numatytas Probacijos įstatymo 14 straipsnyje: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. L., kad probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.