Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jai paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 30 parų (trisdešimties) arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, R. L. įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

uždraudimas naudotis ir įgyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2023 m. balandžio 7 d.;

transporto priemonės – automobilio „Ford Fusion“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskacija.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. liepos 6 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. L. vardu registruotam automobiliui „Ford fusion“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Valstybei iš R. L. priteista 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2023 m. balandžio 6 d., apie 00.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Fusion“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0142 nustatytas 3,29 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs R. L. kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl nuteistajai skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji neteista, tačiau ne kartą bausta administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų susiję su leistino greičio viršijimu ir visos šios aplinkybės rodo, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusijusios su laisvės atėmimu (administracinės baudos, įspėjimai), jai jokios įtakos neturėjo, todėl sprendė, kad areštas yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Bausmės dydį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinus kaltininkės asmenybės resocializacijos poreikius, teismas bausmės dydį nustatė mažesnį už bausmės vidurkį. Padaręs išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nuteistajai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, teismas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo. Taip pat teismas nuteistajai paskyrė baudžiamojoje poveikio priemones, tai yra turto (transporto priemonės) konfiskaciją bei draudimą naudotis ir įgyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas, teismo vertinimu, nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę švelnesne bausmės rūšimi – bauda, o taip pat sutrumpinti specialiosios vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad buvęs jos darbdavys, sužinojęs, jog ji automobilį vairavo neblaivi ir neteko specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kuri jai buvo būtina vykdant darbines funkcijas, ją atleido iš darbo. Nuo 2023 m. gegužės 2 d. apeliantė dirba kitame darbe, kur taip pat jai reikia turėti vairuotojo pažymėjimą, kad savarankiškai galėtų važinėti po objektus. Šiuo metu ji važinėja visuomeniniu transportu, todėl aplanko mažiau objektų, padaro mažiau darbų, atitinkamai gauna mažesnį darbo užmokestį. Nuosprendžiu valstybei priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra sumokėjusi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

4. Atsiliepimu į skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistosios R. L. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas jai paskyrė per griežtą arešto bausmę, kurią apeliantė prašo pakeisti švelnesne bausmės rūšimi – bauda. Apeliantė taip pat nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams terminu, prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą sutrumpinti Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, nuteistosios skundo argumentus dėl per griežtos bausmės rūšies, o taip pat dėl specialiosios teisės atėmimo taikymo termino sutrumpinimo atmeta kaip nepagrįstus.

7. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8. Pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. skirtą arešto bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą neturi pagrindo.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai R. L. bausmę, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistosios asmenybę. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 2 dalis). R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ji praeityje neteista, bausta administracine tvarka, skirtas baudas sumokėjusi, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, nedirba.

11. Nors nuteistosios asmenybę, kaip matyti, iš esmės būtų galima charakterizuoti teigiamai, tačiau aukštesnis teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad tai nėra pakankamas pagrindas pastarajai skirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nors R. L. praeityje nėra teista, tačiau ji ne kartą buvo bausta administracine tvarka ir dauguma administracinių nusižengimų yra susiję su piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tai yra leistino greičio viršijimu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, už administracinių nusižengimų padarymą apeliantei paskirtos administracinės nuobaudos (baudos, įspėjimai) jai jokios teigiamos įtakos nepadarė, ji toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o jos kaip eismo dalyvės veiksmai vis šiurkštėja. Nagrinėjamu atveju už Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų, numatančių draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, R. L. veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas administracinių nusižengimo kodekso, bet jau pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, kadangi ji 00.35 val. (duomenys neskelbtini) mieste vairavo jai priklausantį automobilį būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas sunkus 3,29 promilių girtumas. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistoji paaiškino, kad ji visą dieną iki vakaro buvo vartojusi alkoholį, o po to, kaip matyti, būdama neblaivi sėdo už automobilio vairo ir jį vairavo, kol policijos pareigūnams pastebėjus keistai manevruojantį automobilį, R. L. automobilis buvo sustabdytas. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sustabdžius automobilį, vairuotojai pradarius transporto priemonės langą, nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas, o patikrinus R. L. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 3,29 promilių, o antru pūtimu – dar didesnis 3,44 neblaivumas. Tad akivaizdu, jog skaudžių padarinių dėl tokio neatsakingo nuteistosios elgesio pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka.

12. Aukštesnio teismo vertinimu, nors R. L. nusikalto pirmą kartą, tačiau atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei tai, kad nuteistoji ne pirmą kartą piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir savo elgesio nekeičia, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, taip pat įvertinus nuteistajai praeityje administracine tvarka taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajai arešto bausmę. Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų trijų alternatyvių bausmių parinkdamas būtent arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertino, kad bausmės tikslai paskyrus nuteistajai bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į ją charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirti baudą nuteistajai yra netikslinga, o tuo tarpu terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Parenkant bausmės dydį be pirmiau paminėtų nuteistosios naudai vertintinų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad vis tik dėl tokių neteisėtų R. L. veiksmų sunkių pasekmių nekilo, o taip įvertinęs kaltininkės asmenybės resocializacijos poreikius, bausmės dydį pagrįstai nustatė mažesnį už arešto bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį.

13. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje padaręs išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nuteistajai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo.

14. Esant šių duomenų visumai, aukštesnis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad jai paskirta arešto bausmė yra griežta. Bausmės skyrimas, kaip nurodyta pirmiau, yra teismo diskrecija, teismas bausmę skiria vadovaudamasis bausmės tikslais ir paskirtimi, įvertinęs BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas taip pat teisingumo principą. Konstatuoti, kad bausmė nagrinėjamu atveju nuteistajai buvo paskirta nesilaikant pirmiau aptartų nuostatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. R. L. paskirta arešto bausmė ir jos dydis atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ją keisti švelnesne bausmės rūšimi – bauda, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Aukštesnio teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistąją charakterizuojančius duomenis, būtent arešto bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajai teisingą bausmę.

15. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. uždrausta naudotis ir įgyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

16. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje, o taip pat BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje.

17. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra treji metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju paskirdamas R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apeliantės padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei nuteistosios asmenybę. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad apeliantė padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,29 promilių neblaivumas), dėl ko jos veiksmai, kaip jau minėta, buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal baudžiamojo kodekso nuostatas. Nuteistosios padarytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas, padarytas faktiškai naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemones. Ji praeityje neteista, tačiau tris kartus bausta administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, nustatyta jos viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nenustatyta. Kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus visą dieną ir suvokdama apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydama, vairavo transporto priemonę, tuo sukeldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamajai skyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones). Tuo tarpu parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, pirmosios instancijos teismas pirmą kartą teisiamos R. L. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų sistemingumo neįžvelgė. Būdama neblaivi Kelių eismo taisyklių reikalavimus ji pažeidė pirmą kartą, už greičio viršijimą yra bausta tris kartus, paskirtas administracines nuobaudas įvykdžiusi, nagrinėjamu atveju kaltę prisipažino ir gailėjosi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas dvejų metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto terminas, kuris yra mažesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumui ir, kolegijos vertinimu, pakankamas bausmės paskirčiai įgyvendinti.

18. Esant šių duomenų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, paskirta teisingai, šios priemonės terminas nustatytas tinkamai, todėl jo mažinti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog pagrindu mažinti šios specialiosios teisės terminą nelaikytina ir skunde nurodoma būtinybė nuteistajai vairuoti transporto priemonę dėl jos vykdomos darbinės veiklos. Šis skundo argumentas nėra išskirtinis, daugiau deklaratyvus, o kaltininkei tai buvo žinoma ir nusikalstamos veikos darymo metu. Nuteistoji turėjo numatyti ir įvertinti galimus savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padariusi nusikalstamą veiką vairuodama automobilį būdama neblaivi, ji dabar atitinkamai tiesiog privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes.

19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.