Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Legrana“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Interbolis“ dėl tarpininkavimo ir taikos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Ieškovė UAB „Intermaks salonas“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgęs, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems teisme buvo įgyvendinta bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šalims teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, civilinė byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. tarp keturiolikos žemės sklypų savininkų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria partneriai įsipareigojo bendrai veikti siekdami, kad būtų pastatytas ir suprojektuotas bendrasis elektros tinklas keturiolikos sklypų kvartalui (duomenys neskelbtini)., atsakingas asmuo už bendrų reikalų tvarkymą paskirtas UAB „Erdvė projektams“ (sutarties 1 punktas, 5 straipsnio 1 punktas, 2 t., b. l. 104–110). UAB „Erdvė projektams“, kuri veikė nurodytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2006 m. spalio 11 d. buvo išduotos techninės sąlygos keturiolikos sklypų kvartalo (duomenys neskelbtini). elektros įrenginių prijungimo prie AB VST skirstomųjų elektros tinklų projektui rengti (2 t., b. l. 34–37). Nustatyta, kad atsakovė UAB „Legrana“ ir UAB „Erdvė projektams“ 2007 m. sausio 10 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti statinio „10kV skirstomojo punkto, 10/0,4 kV transformatorinių statybą ir 0,38 – 10 kV elektros linijų tiesimą keturiolikos sklypų kvartalui (duomenys neskelbtini)“ techninį darbo projektą (2 t. b. l. 38–44). Atsakovė UAB „Legrana“, UAB „Siemens“, UAB „Liumenas“ 2009 m. birželio 22 d. sudarė su AB LESTO rangos sutartį dėl 10kV skirstomojo punkto, 10/0,4 kV transformatorinių statybos ir 0,38 – 10 kV elektros linijų tiesimo keturiolikos sklypų kvartalui (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo (2 t., b. l. 133–140).Ieškovė UAB „Intermaks salonas“ 2008 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise 7995/39978 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b. l. 56–64). Minėtos sutarties 4.6. punkte buvo numatyta sąlyga laikytis 2006 m. rugsėjo 13 d. jungtinės veiklos sutarties (dėl elektros tinklų įvedimo).Nustatyta ir tai, kad 2008 m. gruodžio 22 d. ieškovė UAB „Intermaks salonas“ su atsakove UAB „Legrana“ ir UAB „Interbolis“ sudarė tarpininkavimo sutartį, kuria atsakovė, kaip tarpininkė, įsipareigojo: tarpininkauti ieškovei derantis dėl prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties sąlygų; suderinti prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų kainą;pasirašyti ieškovės vardu prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (1 t., b. l. 18–21).Ieškovė UAB „Intermaks salonas“ pagal minėtą sutartį įsipareigojo sumokėti atsakovei UAB „Legrana“ už prijungimą prie operatoriaus elektros tinklų ir suteiktas tarpininkavimo paslaugas (sutarties 2.2.2. punktas). Tarp šalių 2008 m. gruodžio 22 d. buvo pasirašytas priedas prie tarpininkavimo sutarties, kuriame buvo detalizuotas apmokėjimas už tarpininkavimo paslaugas (1 t. b. l. 22–24). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. vasario 10 d. atsakovė UAB „Legrana“ su AB LESTO sudarė naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartį, pagal kurią prie elektros tinklų buvo prijungtas keturiolikos sklypų kvartalas (duomenys neskelbtini) tarp jų ir ieškovei priklausantis žemės sklypas (2 t., b. l. 119–131). Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 7 d. AB LESTO, atsakydama į ieškovės paklausimą, informavo, jog sumontuota transformatorinė, ieškovei rezervuota elektros galia ir ji gali prisijungti (1 t., b. l. 25). 2011 m. gruodžio 23 d. šalys sudarė taikos sutartį, kurioje atsakovė patvirtino, kad suteikė ieškovei pagal 2008 m. gruodžio 22 d. tarpininkavimo sutartį tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas, o ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei yra skolinga 11 331 Lt (1 t., b. l. 15–17).

Dėl 2008 m. gruodžio 22 d. tarpininkavimo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais

Ieškovės UAB „Intermaks salonas“ teigimu, ginčijama tarpininkavimo sutartis turi būti panaikinta kaip sudaryta apgaulės būdu, nes ieškovei nebuvo atskleista visa informacija ir sutartis neįvykdyta, kadangi jos žemės sklype neįvestas elektros įvadas (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), taip pat kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį, apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016 ir kt.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2008 m. gruodžio 22 d. tarpininkavimo sutartį laikė atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi. Pažymėtina, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė UAB „Intermaks salonas“ patikslintame ieškinyje nurodė, jog ginčijama tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta tam, kad atsakovė UAB „Legrana“, kaip bendrovė teikianti elektros įrenginių montavimo ir projektavimo paslaugas, atliktų veiksmus reikalingus prijungimui prie operatoriaus elektros tinklų, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype būtų galima naudotis elektra (1 t., b. l. 58–71). Ieškovės UAB „Intermaks salonas“ atstovas direktorius A. A. 2015 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pasirašė tarpininkavimo sutartį, siekdamas, kad jo žemės sklype būtų atvestas elektros įvadas ir jis suprato, jog tarpininkas prijungs prie AB LESTO tinklų pagal sutartyje nurodytas technines sąlygas (2015 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 25 min. – 28 min.). Atsakovo atstovas direktorius I. B. 2015 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijama tarpininkavimo sutartimi susitarė su ieškove, kaip ir su kitais keturiolikos sklypų kvartalo savininkais, atstovauti jiems AB LESTO pasirašant naujo vartotojo prijungimo sutartis (2015 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 51 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties dalykas yra aiškiai įvardytas sutarties 1.1. punkte, t. y. tarpininkas (UAB „Legrana“) įsipareigojo tarpininkauti ir atstovauti užsakovus (tarp jų ir ieškovę) pasirašant naujo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (tarpininkavimo sutarties 1.1. punktas, 2.1. punktas). Kaip nurodyta šios nutarties 17 pastraipoje, tarpininkavimo sutarties 2.11. punkte išvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovė, taip pat nurodyta atsiskaitymo tvarka. Pažymėtina, kad ginčijamo priedo prie tarpininkavimo sutarties tarpininkė (atsakovė) 4 punkte taip pat numatyta, jog tarpininkas (UAB „Legrana“) įsipareigoja atlikti sutartyje numatytus darbus, t. y. pasirašyti sutartį su AB LESTO per 30 darbo dienų nuo šioje sutartyje numatytos kainos apmokėjimo, aptarta kaina (1 t., b. l. 22–24). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalims sutartyje aiškiai nurodžius sutarties dalyką – tarpininkauti pasirašant sutartį, aptarus konkrečius šalių įsipareigojimus, jų įvykdymo terminus, apmokėjimo sąlygas, ieškovė suvokė tikrąją sandorio ir jos sąlygų esmę bei neturėjo pagrindo tikėtis, jog atsakovė atves į ieškovei priklausantį žemės sklypą elektros įvadą (pastatys elektros apskaitos spintą), nes šalys nebuvo dėl to susitarę. Ieškovo atstovo direktoriaus A. A. netinkamas tarpininkavimo sutarties esmės suvokimas, nenustačius, kad sutartis buvo sudaryta dėl kitos sandorio šalies (atsakovės) nesąžiningų veiksmų, negali būti pagrindas panaikinti tarpininkavimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas A. A. yra verslininkas, dviejų įmonių direktorius, todėl turėjo ir privalėjo suprasti ginčijamos tarpininkavimo sutarties sąlygas ir jis pats savarankiškai priėmė sprendimą sudaryti sutartį. Aplinkybės, kad ieškovė UAB „Intermaks salonas“ pasirašė atliktų darbų aktus, atsakovei UAB „Legrana“ už suteiktas paslaugas 2009 m. gegužės 22 d. pervedė 13 941 Lt, 2010 m. liepos 22 d. – 2 610 Lt, o 2011 m. gruodžio 23 d. sudarė taikos sutartį, kuria sutiko sumokėti likusią skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, taip pat rodo, kad sudaryta tarpininkavimo sutartis atitiko tikrąją sutarties šalių valią ir jos sąlygos ieškovei tiko (20 pastraipa, CK 6.985 straipsnio 1 dalis, 1 t., b. l. 15–17). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog pagrindas ginčyti tarpininkavimo sutartį atsirado gavus 2011 m. gruodžio 7 d. AB LESTO raštą, nors minėta taikos sutartis pasirašyta jau po šio rašto gavimo, t. y. 2011 m. gruodžio 23 d. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu ir neatitiko ieškovės tikrosios valios ar pažeidė jos teisėtus lūkesčius (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nenurodė argumentų dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsnis, CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija ištyrė ieškovės UAB „Intermaks salonas“ argumentus, kad tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, neatskleidžiant ieškovei visos informacijos, susijusios su tarpininkavimo sutarties sudarymu, neinformuojant, kad prisijungti prie elektros tinklų galima ir be tarpininko, be to, buvo nuslėpta tikroji paslaugos kaina, nurodyta klaidinga sąmata, atsakovei nereikėjo gauti techninių sąlygų, parengti projekto. CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Intermaks salonas“ atstovas direktorius A. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog projekto vykdymo stadijoje UAB „Erdvės projektams“ jam buvo parodžiusi dokumentus, susijusius su elektros įvedimu, tarp ir jų tarpininkavimo sutartyje nurodytas technines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 metų rudenį pas ieškovę atvykęs atsakovės vadovas I. B. parodė brėžinius, kurie atitiko ieškovės žinomą informaciją. Ieškovės atstovas A. A. nurodė ir tai, kad suprato, kad jo žemės sklypas bus prijungtas prie elektros tinklų pagal technines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas tarpininkavimo sutartyje (2015 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min.). Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad su technine projekto dalimi buvo supažindinta. Pažymėtina, kad 2006 m. spalio 10 d. techninėse sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini) (nei pateiktose su ieškiniu, nei atsakovės pateiktose 2014 m. gegužės 27 d.) nėra numatyta, jog kiekviename žemės sklype turės būti įrengtos transformatorinės (1 t., b. l. 27–30, 2 t., b. l. 34–37). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad minėtos techninės sąlygos 2008 m. kovo 18 d. buvo patikslintos, pakeičiant 2.2.2. punktą vietoj „reikiamas kiekis dviejų galios transformatorių“, nurodant „reikiamas kiekis vieno arba dviejų galios transformatorių“ (2 t., b. l. 34–37, 47–50). Taigi, ir patikslintose techninėse sąlygose nenumatyta įrengti transformatorinių kiekviename iš keturiolikos kvartalo žemės sklypų. Aplinkybė, kad tarpininkavimo sutartyje techninių sąlygų numeryje klaidingai vietoj „TS“, nurodyta „P“ nekeičia sutarties esmės ir nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė buvo supažindinta su techniniu projektu, pagal kurį vyko keturiolikos sklypų kvartalo (duomenys neskelbtini). elektros tinklų prijungimas prie AB LESTO skirstomųjų tinklų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, prieš sudarydama tarpininkavimo sutartį, pateikė informaciją, susijusią su teikiama paslauga, t. y. supažindino su elektros įrenginių prijungimo techninėmis sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais (CK 6.718 straipsnio 1 – 3 dalys, 6.719 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė UAB „Legrana“ neprivalėjo ieškovės UAB „Intermaks salonas“ supažindinti su 2008 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-253, nes tai yra viešai skelbiamas teisės aktas. Be to, minėto įsakymo (redakcija galiojusi nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 16 punkte buvo numatyta, kad elektros įrenginius kartu prie operatoriaus elektros tinklų jungiančių vartotojų tarpusavio santykius bei jų atstovavimo tvarką ir sąlygas gali nustatyti jungtinės veiklos ar kita pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą vartotojų sudaryta sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nenurodė, kokie teisės aktai draudžia sudaryti tarpininkavimo sutartį dėl prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų (CPK 178 straipsnis, CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta šios nutarties 25 pastraipoje, atsakovo atstovas direktorius I. B. patvirtino, kad analogiškos tarpininkavimo sutartys buvo sudarytos ir su kitais keturiolikos sklypų kvartalo savininkais. Atmestini apeliantės argumentai, kad pagrindas pripažinti tarpininkavimo sutartį negaliojančia yra ir tas, kad buvo nuslėpta tikroji paslaugos kaina ir tarpininkavimo sutartis sudaryta pagal senas sąmatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priedo prie 2008 m. gruodžio 22 d. tarpininkavimo sutarties 3 punkte projekto sąmatinė vertė nurodyta 10 339 258 Lt (1 t., b. l. 22–24). Iš byloje pateikto 2008 m. liepos 30 d. projekto bendrosios ekspertizės akto matyti, kad skaičiuojama statybos kaina (2008 metų kainomis) taip pat sudarė 10 339 258 Lt (2 t., b. l. 113–116). Tokia pati projekto statybos kaina nurodyta ir AB VST 2008 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu patvirtintose techniniuose-ekonominiuose projektuojamo objekto rodikliuose (2 t., b. l. 117–118). Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovei nereikėjo gauti techninių sąlygų, projekto, rengti projektinės sąmatos projekto, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl tarpininkavimo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytų dėl apgaulės, nes šalys tarpininkavimo sutartyje ir jos priede nesusitarė dėl nurodytų veiksmų atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, kad atsakovė nepastatė reikiamo skaičiaus transformatorinių, pažymi, kad statinio statytojas buvo AB LESTO (2 t., b. l. 55). Kaip nurodyta šios nutarties 15 pastraipoje, atsakovė buvo rangovas. Byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad statinio statytojas reiškė pretenzijas atsakovei dėl netinkamai atliktų ar neatliktų statybos darbų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateiktame 2014 m. spalio mėnesio AB LESTO rašte nurodyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype nebuvo numatyta statyti transformatorinės (2 t., b. l. 100–103, 144–145). Apeliantės teigimu, ginčijama 2008 m. gruodžio 22 d. tarpininkavimo sutartis nebuvo įvykdyta. Teisėjų kolegija, šios nutarties 26 pastraipoje konstatavo, kad šalys tarpininkavimo sutartimi susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo pasirašant sutartį dėl prijungimo prie operatoriaus tinklų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek 2011 m. gruodžio 7 d. AB LESTO raštas, tiek 2009 m. vasario 10 d. naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovė įvykdė 2008 m. gruodžio 22 d. tarpininkavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pasirašė ieškovės vardu prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (19 pastraipa, 1 t., b. l. 25, 2 t., b. l. 119–131). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent minėtame AB LESTO rašte nurodyta, jog pateikus Valstybinės energetikos komisijos pažymą, ieškovės žemės sklypo elektros įrenginiai transformatorinėje bus įrengti nemokamai. Taigi, tik atsakovei sudarius naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei atsirado galimybė prijungti savo įrenginius prie transformatorinės. Kaip jau nurodyta, šalims nesusitarus dėl elektros įvedimo į ieškovės žemės sklypą, neturi teisinės reikšmės ieškovės pateiktas antstolio 2013 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad ieškovės žemės sklype neužfiksuota elektros įvado dėžės. Atmestini ieškovės UAB „Intermaks salonas“ argumentai, kad beveik visi atsakovės UAB „Legrana“ byloje pateikti dokumentai yra suklastoti ir pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovės pareiškimo dėl galimai suklastotų dokumentų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. gegužės 13 d. pateikė teismui pareiškimus dėl suklastotų 2006 m. spalio 11 d. techninių sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42–49, 78–83). Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. gegužės 13 d. teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad teisėja pareiškimą atmetė, motyvuodama tuo, kad kreiptis dėl dokumentų suklastojimo į ikiteisminio tyrimo institucijas galėjo pati ieškovė (2016 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min., 2016 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 21 min. – 22 min.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė atsakovės pateiktų dokumentų klastojimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas ieškovės prašymu 2014 m. gegužės 15 d. raštu pareikalavo iš AB LESTO pateikti duomenis dėl techninių sąlygų išdavimo, todėl atmesti apeliantės teiginiai dėl dokumentų neišreikalavimo (1 t., b. l. 170).Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-116-528/2015 pagal ieškovės UAB „Interbolis“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Legrana“, trečiajam asmeniui UAB „Intermaks salonas“ dėl šioje byloje ginčijamos tarpininkavimo sutarties ir jos priedo bei taikos sutarties pripažinimo negaliojančiomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovė UAB „Legrana“ suteikė tarpininkavimo sutartyje numatytas paslaugas, byloje nėra duomenų, kad 2008 m. gruodžio 22 d. tarpininkavimo sutartis ir jos priedas prieštarautų bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ginčijami sandoriai negali būti vertinami kaip sudaryti dėl apgaulės. Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovė atsiliepime prašo civilinės bylos dalį dėl tarpininkavimo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiu nutraukti, nes šis reikalavimas jau yra išspręstas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-116-528/2015. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors abiejose civilinėse bylose ginčas kilęs dėl 2008 m. gruodžio 12 d. tarpininkavimo sutarties, tačiau ieškovai bylose yra skirtingi. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo sutartį sudarė UAB „Intermaks salonas“ ir UAB „Interbolis“ (užsakovai) su atsakove UAB „Legrana“, todėl užsakovai turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Be to, šioje byloje ieškovė UAB „Intermaks salonas“ nurodo aplinkybes, kurios nebuvo analizuojamos civilinėje byloje Nr. 2-116-528/2015. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės reikalavimas dėl bylos nutraukimo atmestinas (CPK 5 straipsnis, 293 straipsnio 3 punktas).

Dėl 2011 m. gruodžio 23 d. taikos sutarties pripažinimo negaliojančia

Kaip nurodyta šios nutarties 20 pastraipoje, tarp šalių 2011 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi (1 t., b. l. 82–84). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė, nurodydamas, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis pagal įstatymą turi teismo sprendimo galią, todėl tokia taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik taikant CPK normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, jų bei skundžiamame sprendime nurodytos teismų praktikos nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai, kad teisėja buvo atsisakiusi tvirtinti analogišką taikos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Interbolis“ civilinėje byloje Nr. 2-2743-528/2012, be to, ieškovė prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta 2011 m. gruodžio 23 d. taikos sutartis, kitu pagrindu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau ištirtus tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių, jų atstovų paaiškinimus, tiek šalių elgesį po sutarčių sudarymo, sprendžia, jog aplinkybės, kad ieškovė UAB „Intermaks salonas“ iš dalies apmokėjo atsakovės išrašytas sąskaitas, pasirašė darbų atlikimo aktus, taikos sutartį, kuria pripažino, jog tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos, patvirtina, kad tarpininkavimo sutarties ir jos priedo sąlygos atitiko ieškovės UAB „Intermaks salonas“ valią. Šalims tarpininkavimo sutartyje ir jos priede nesusitarus dėl elektros įvado į ieškovės žemės sklypą ir tokios sąlygos nesant techninėse sąlygose, nėra pagrindo panaikinti ginčijamus sandorius kaip sudarytus apgaulės būdu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nenurodė argumentų dėl sandorių kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, panaikinimo (CK 1.80, 1.81 straipsnis, 1.91 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė atlygintinų paslaugų teikimą ir sandorių pripažinimą negaliojančiais, reglamentuojančias materialines teisės normas (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.719 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės UAB „Legrana“ turėtas 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t., b. l. 168–170). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš apeliantės ieškovės UAB „Intermaks salonas“ (CPK 93 ir 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 2,38 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Intermaks salonas“, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Legrana“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.