Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-94-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-16
Bylos Nr.: e2A-94-254/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00876-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: M. V.

Civilinė byla Nr. e2A-94-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00876-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.1; 3.3.1.18

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21649-1084/2019 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. V. 11 585,00 Eur skolą, 2 896,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Nurodė, kad 2011 metais bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Prieš nutraukiant santuoką ieškovė su atsakovu susitarė, jog jis grąžins ieškovei 11 585,00 Eur skolą. 2011 m. balandžio 14 d. atsakovas atsiuntė J. V. elektroninį laišką, kurį ieškovė laiko skolos rašteliu, kuriuo ne tik patvirtino šį įsiskolinimą, tačiau ir nurodė, kad skolą grąžins iki 2011 m. birželio 1 d., tačiau atsakovas prievolės neįvykdė. Atsakovui laiku negrąžinus paskolos, už naudojimąsi ieškovei priklausančiais pinigais, jis turi sumokėti 2 896,25 Eur palūkanas už penkerius metus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei J. V. iš atsakovo M. V. 11 585,00 Eur skolą, 2 896,25 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei iš atsakovo M. V. priteisė 81,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Priėmus preliminarų teismo sprendimą, ieškovė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priimti papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei ir ieškovei priteisimo.

5. Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir pareikšto ieškinio, kuriuo prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Iki santuokos nutraukimo tarp šalių vyko ilgos, įvairios derybos, tarimasis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau apsispręsta santuoką nutraukti be jokių piniginių įsipareigojimų, juolab dėl tariamų skolų. Ieškovė siekė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje būtų įtraukta tariama skola, buvo atsiuntusi sutarties variantą, kurioje įtraukė sąlygą dėl ieškovei išmokėtinos 45 000,00 Lt sumos, tačiau atsakovas nepasirašė sutarties tokiomis sąlygomis, nesutiko pasirašyti jokių skolos dokumentų ir, šalių santuoką nutraukus, buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių be sąlygų apie tariamas atsakovo skolas, nes jokių pinigų iš ieškovės atsakovas nėra gavęs. Kadangi pinigai nebuvo skolinti, perduoti, paskolos teisiniai santykiai nebuvo įforminti nei sutartimi dėl santuokos nutraukimo, nei sutartis patvirtinta teismo ar notariškai, todėl derybų susirašinėjimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių negali būti pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus.

Atsiliepimas

6. Ieškovė J. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo M. V. prieštaravimus, kuriame prašė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20014-1084/2019 palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovei. Ieškovės teigimu, atsakovo pozicija prieštaravimuose tik patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes apie susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir tai, jog atsakovas nors ir nesutiko, kad skola būtų įtraukta į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tačiau tarp šalių vyko derybos ir buvo sprendžiamas skolos grąžinimo klausimas. Iki nutraukiant šalių santuoką atsakovas įtikino ieškovę, kad į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebūtų įtraukta skola, o teismui patenkinus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukus santuoką, atsakovas ėmė vengti ne tik bet kokios skolos sutarties pasirašymo, bet ir įsipareigojimų vykdymo, motyvuodamas bloga finansine padėtimi, tačiau žadėdamas bet kokiu atveju skolą grąžinti. Per visą laiką nuo 2011 m. balandžio 14 d. parašyto elektroninio laiško atsakovas nei karto neneigė skolos buvimo fakto ir tik tuomet, kai buvo kreiptasi į teismą, siekdamas išvengti skolos grąžinimo prievolės, jis nepagrįstais ir deklaratyviais teiginiais siekia paneigti skolą. Tačiau su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pripažino 11 585,00 Eur dydžio įsiskolinimą, ne tik patvirtindamas skolos dydį, nurodydamas skolos grąžinimo terminą, tačiau ir sutikdamas su ieškovės pasiūlymu tartis dėl skolos grąžinimo dalimis. Atsakovas nepateikė nei vieno objektyvaus rašytinio įrodymo, sudarančio teisinį pagrindą panaikinti ar pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. galutiniu sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui M. V. iš ieškovės J. V. 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas nustatė, kad 2011 m. gegužės 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta J. V. ir M. V. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių 2011 m. balandžio 1 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po minėtos sutarties sudarymo, tačiau dar nenutraukus šalių santuokos, atsakovas M. V. iš savo pašto dėžutės ((duomenys neskelbtini)) į ieškovės pašto dėžutę ((duomenys neskelbtini)) 2011 m. balandžio 14 d. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė esantis skolingas ieškovei 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt). Ieškovė šį elektroninį laišką ieškinyje laiko skolos rašteliu, patvirtinančiu atsakovo skolą jai ir šalis siejusius paskolos teisinius santykius.

Atsiliepimas

1.2. Ieškovė teismo posėdžio metu, ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus teigusi, jog skolos sumą sudaro paskolos suma, neneigė aplinkybės, jog atsakovui nėra perdavusi grynųjų pinigų, kas yra esminis paskolos sutarties požymis, jokių įrodymų dėl to nepateikė. Ieškovė paaiškino, kad iš atsakovo prašomą priteisti skolos sumą sudaro šalių santuokos metu ieškovės panaudotos piniginės lėšos atsakovui ir jo broliui priklausiusiam nekilnojamajam turtui (butui) pagerinti, ieškovės lėšos, panaudotos mokesčiams mokėti, taip pat lėšos, skirtos atsakovo kreditoriniams įsipareigojimams padengti, bei kitos ieškovės lėšos, panaudotos šalims gyvenant santuokoje šeimyniniams poreikiams tenkinti, taip pat lėšos, skirtos vestuvių šventei. Taigi teismo posėdžio metu ieškovė, reikalavimą kildinusi iš paskolos, nurodė naujas faktines aplinkybes, susijusias su jos prašoma priteisti iš atsakovo suma, kurios nebuvo nurodytos teismui pareikštame ieškinyje ir kurios, priešingai nei nurodė ieškinyje ieškovė, ne patvirtina, o paneigia faktą, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, iš kurių ieškovė ir kildino savo reikalavimą. Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, jog būtent jis parašė 2011 m. balandžio 14 d. elektroninį laišką, tačiau skolos fakto ieškovei nepripažino, patvirtino, jog jokių grynųjų pinigų iš ieškovės nėra gavęs. Teismas sprendė, kad nesant byloje įrodymų apie paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovui, net ir esant atsakovo parašytam 2011 m. balandžio 14 d. elektroniniam laiškui, nėra pagrindo spręsti dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių.

1.3. Atsižvelgiant į visas nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovės J. V. pareikštas materialinis teisinis reikalavimas dėl 11 585,00 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo, taip pat prašymas priimti byloje papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš ieškovės atsakovui M. V. teismas priteisė 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - J. V. ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybės naudai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą dėl skolos priteisimo, nepagrįstai susiaurino LR CK 6.870 str. 1 d. numatytos paskolos sutarties normos taikymą, apsiribojant vien tik pinigų perdavimo fakto nustatymu. Teismas neteisingai pritaikė minėtą materialinės teisės normą, kadangi ją vertino per siaurai, nepagrįstai eliminuodamas CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog pagal paskolos sutartį gali būti perduodami ne tik pinigai, tačiau ir rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai.

1.2. Civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl skolos priteisimo, atsiradusio dėl ieškovės patirtų išlaidų atsakovui M. V. ir jo broliui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimo, atsakovo kreditorinių įsipareigojimų padengimo, komunalinių mokesčių sumokėjimo, santuokos sudarymo šventės ir kitų išlaidų. Šios išlaidos abipusiu ieškovės su atsakovu sutarimu buvo apibrėžtos pinigine išraiška, atsakovui įsipareigojant sumokėti ieškovei 40000,00 Lt (kas atitinka 11584,80 Eur). 2019-09-18 teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus pripažino, kad ieškovė „ <...> kažkiek prisidėjo prie remonto <...> “, todėl pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę turėjo atsižvelgti.

1.3. 2019-09-18 teismo posėdžio metu atsakovas M. V., kalbėdamas apie nekilnojamojo turto – buto remontą nurodė, kad „<...> ten buvo tiktai trys kambariai suremontuoti <...>“ (2019-09-18 teismo posėdžio garso įrašo laikas 54:48). Atsakovui ir jo broliui nuosavybės teise priklausęs butas ir buvo trijų kambarių. Tokiu būdu atsakovas pripažino, kad santuokos metu iš esmės didžiąja dalimi ieškovė prisidėjo prie atsakovui ir jo broliui nuosavybės teise priklausančio buto remonto (pagerinimo). Tačiau pirmos instancijos teismas dėl netinkamai (per siaurai) aiškintų ir taikytų teisės normų reglamentuojančių paskolos teisinius santykius šių aplinkybių nevertino.

1.4. 2019-09-18 teismo posėdžio metu atsakovas, atsakydamas į teisėjos klausimą „Kokia, Jūsų nuomone, suma, kuria ieškovė prisidėjo prie to šeimos poreikių tenkinimo ir kuri gali būti tas jos indėlis?“ iš esmės neginčydamas skolos fakto bei motyvuodamas bendru gyvenimu ir „visko darymo kartu“ nurodė, kad „Skyrybų metu mano buvo pasiūlymas dalinamės visą turtą kartu, jinai nenorėjo <... >, tuo pačiu atsakovas M. V. pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju kompensacija už nekilnojamojo turto remontą (pagerinimą) galėjo būti susitarta tik pinigine išraiška, papildomai paaiškindamas, jog „<..> aišku, tapetų nenuimsi <...>.“ (2019-09-18 teismo posėdžio garso įrašo laikas 1:10:52). Būtent dėl šių priežasčių, t. y. dėl to, kad nebuvo objektyvių galimybių atsakovo bute likusių daiktų ar atliktų remonto darbų pasidalinti natūra, pvz. ieškovė negalėjo nusiplėšti dalies tapetų, išsiimti santechnikos vamzdžių, dušo kabinos ar kriauklių, todėl po ilgų derybų dėl kompensacijos dydžio (iš pradžių buvo prašoma didesnės sumos) su atsakovu galiausiai susitarė dėl 40000,00 Lt (11584,80 Eur) skolos (kompensacijos) padengimo. Ieškovė mano, kad atsakovas pripažįsta, jog santuokos nutraukimo procese buvo sprendžiamas kompensacijos sumokėjimo klausimas, kuris vėliau ieškovės su atsakovu bendru susitarimu buvo išreikštas pinigine forma ir patvirtintas M. V. 2011-04-14 išsiųstu el. laišku (skolos rašteliu)).

1.5. Atsakovui pripažinus, jog ieškovė „kažkiek“ prisidėjo prie buto pagerinimo (remonto), t. y. nustačius dalyko (daikto) perdavimą (LR CK 6.870 str. 1 d.), pirmos instancijos teismas nepagrįstai 2019-10-01 galutiniame sprendime nurodė, jog „nesant byloje įrodymų apie paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovui, net ir esant atsakovo parašytam minėtam elektroniniam laiškui, nėra pagrindo spręsti dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių”. Atsakovo skolinis įsipareigojimas (skola) kyla ne iš perduotos konkrečios pinigų sumos, o iš tam tikrų vienos šalies išlaidų, kurios buvo panaudotos kitos šalies interesais/naudai ir antroji šalis įsipareigojo už jas pirmajai atlyginti/kompensuoti, o šalys tai įvardija kaip skolą (skolinį įsipareigojimą). Todėl Kauno apylinkės teismas neįvertino esminių šios bylos nagrinėjimo aplinkybių (daiktų kaip dalyko pagal LR CK 6.870 str. 1 d. perdavimo fakto) sąlygojusių akivaizdžiai neteisingo 2019-10-01 galutinio sprendimo priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. 2011 m. gegužės 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės, J. V., ir M. V. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo metu, t. y. 2011-04-14 atsakovas M. V. išsiuntė ieškovei el. laišką (skolos raštelį), kuriame nurodė, kad yra skolingas ieškovei 40.000,00 Lt. Juos planuoja grąžinti iki 2011 m. birželio 1 dienos. 2019-09-18 teismo posėdžio metu atsakovas siekdamas paneigti skolą, paaiškino, jog „Skolos raštelį buvau praktiškai priverstas pasirašyti, todėl, kad jinai kaip šantažavo, sakė, kad nepasirašys skyrybų sutarties, jeigu aš neparašysiu to skolos raštelio“. Tačiau tokie atsakovo argumentai vertinti kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolės atsiskaityti įvykdymo ir yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta 2011-04-01, o el. laiškas (skolos raštelis), kuriuo atsakovas pripažino šalis siejančius skolinius santykius, buvo išsiųstas 2011-04-14, t. y. praėjus 13 dienų, todėl atsakovo argumentas, kad jis el. laišką (skolos raštelį) pasirašė neva tam, jog ieškovė sutiktų nutraukti santuoką ir pasirašytų dokumentus, yra visiškai nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pats atsakovas 2019-09-18 teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, 2011-04-14 išsiųstą el. laišką įvardija „skolos rašteliu“, taip tik dar kartą patvirtindamas tokio dokumento realumą ir iš jo kylančias atitinkamas teisines pasekmes.

1.7. 2019-09-18 teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad santuokos nutraukimo procese turėjo atstovę, kuri ir paruošė santuokos nutraukimo dokumentus, tuo tarpu ieškovė santuokos nutraukimo procese neturėjo advokato. Tokiu būdu atsakovas pasinaudodamas situacija, kuomet ieškovė neturėjo asmens, galinčio man patarti teisiniais klausimais, į santuokos nutraukimo sutartį sąmoningai neįtraukė skolos.

1.8. Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, todėl sąžiningai manė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas dėl kreditorių išskirtinai yra susijęs tik su trečiaisiais asmenimis, juo labiau, suprato, kad 2011-04-14 el. laiškas (skolos raštelis) yra skolą patvirtinantis dokumentas, kurio papildomai įrodinėti nereikės. 2011-04-14 el. laiške (skolos raštelyje) atsakovas ne tik pažadėjo grąžinti (kompensuoti) skolą, bet netgi nurodė realias faktines aplinkybes leidžiančias pagrįstai manyti ir tikėtis, jog jis turės finansines galimybes grąžinti 2011-04-14 išsiųstame el. laiške nurodytą pinigų sumą. 2019-09-18 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuokos nutraukimo metu sirgo depresija, tuo metu blogai jautėsi, nedaug trūko iki savižudybės (2019-09-18 teismo posėdžio garso įrašo laikas 20:18 min.), todėl tam tikrus teisinius aspektus galėjo suprasti klaidingai. Atsakovui aplinkybės apie ieškovės tuometinę būklę buvo puikiai žinomos, tačiau atsakovas tuo pasinaudojo ir į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neįtraukė kreditorinių įsipareigojimų, ieškovės prašyto dokumento – vekselio nepasirašė, o ieškovės pasiūlymus pasirašyti skolos sutartį pas notarą vis atidėdavo, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi.

1.9. 2019-09-18 teismo posėdžio metu atsakovas, atsakydamas į teisėjos klausimą dėl 2011-04-14 el. laiško (skolos raštelio) turinio, „Kaip Jūs pakomentuotumėte tame laiške esantį sakinį, kad „Aš ir nenorėdamas negalėčiau negrąžinti jos“?, atsakė, kad: „Negaliu pakomentuoti šito. Galbūt čia, kad skambėtų įtikinamai “, vėliau atsakovas, atsakydamas į teisėjos klausimą „Ar jums reikėjo įtikinėti ieškovę?, atsakė „ Taip <...>“ (2019-09-18 teismo posėdžio garso įrašo laikas 1:16:23), todėl darytina išvada, kad, nutraukiant santuoką, atsakovas iš anksto turėjo tikslą negrąžinti ieškovei skolos ir tikslingai tam ruošėsi, sąmoningai pateikdamas ieškovei santuokos nutraukimo dokumentus, kuriuose nebuvo nurodyti ir aptarti atsakovo skoliniai įsipareigojimai bei rasdamas įvairiausių priežasčių nepasirašyti jokių kitų skolos dokumentų.

1.10. 2019-09-18 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog neva el. laiško (skolos raštelio) turinį, kurį jis parašė 2011-04-14 išsiųstame el. laiške, nurodė ieškovė, tačiau šie atsakovo paaiškinimai vertintini kritiškai. Juo labiau, šioje civilinėje byloje esantis rašytinis įrodymas – socialinio tinklalapio „Facebook Messenger“ susirašinėjimas su atsakovo M. V. pussesere A. S. (A.S.) (b.l. 73), kuriame ji nurodo: „ Tai jis ten kazka kalbejo kad kai zeme parduos tipo tada atiduos“ tik patvirtina tai, kad tokie atsakovo paaiškinimai yra tik jo gynybinė pozicija, paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

1.11. Nors atsakovas M. V. laikosi pozicijos, kad jis neva ieškovei nėra skolingas, tačiau manydamas, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai reikalavo (daugiau kaip 8 metus) skolos grąžinimo, turėjo galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl prieš jį nukreiptų „neteisėtų“ ieškovės veiksmų (įvairių prašymų ir raginimų grąžinti skolą), tačiau 2019-09-18 teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad į teisėsaugos institucijas nesikreipė, todėl darytina išvada, kad atsakovas ne tik suprato, tačiau ir pripažino skolos buvimo faktą (2019-09-18 teismo posėdžio garso įrašo laikas 1:21:05). Pabrėžtina ir tai, jog per visą laiką, nuo 2011 m. balandžio mėn. 14 d. (el. laiško išsiuntimo dienos), t. y. per daugiau nei 8 metus, atsakovas nei karto neginčijo skolos buvimo fakto, priešingai, nuolatos žadėdavo grąžinti skolą. Kaip nurodė atsileipime į prieštaravimus, su atsakovu netgi buvo susitarę, kad nuo 2016 m. sausio mėn. atsakovas kas mėnesį ieškovei mokės po 200,00 Eur.

1.12. Pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nuo ieškovės su atsakovu santuokos nutraukimo (2011-05-12) yra praėję daugiau kaip 5 metai, todėl Kauno apylinkės teismo sprendime nurodyta aplinkybė dėl galimybės naudotis kitais įstatymuose įtvirtintais pažeistų teisių gynybos būdais (LR CK 1.138 str.), negali būti įgyvendinta, todėl atsakovo M. V. skoliniai įsipareigojimai (pagal 2011-04-14 el. laišką) spręstini šioje civilinėje byloje.

1.13. Teisinės pagalbos išlaidas ieškovė prašo priteisti pagal į bylą pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus (detalizuotas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus) bei atitinkamai išlaidas valstybės naudai (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Galutinis sprendimas priimtas teisingai įvertinus įrodymus, teisingai išaiškinus ir taikius materialinės teisės normas. Taip pat nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudarė pagrindo pripažinti, kad yra susiklostę tarp šalių paskolos teisiniai santykiai.

2.2. Teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta ir net ieškovės nebuvo įrodinėta aplinkybė, kad ji yra perdavusi atsakovo nuosavybėn pinigus ar daiktus – paskolos objektą. Ieškovė ne tik kad neįrodinėjo, bet ir pati pripažino, kad realiai nebuvo perduoti pinigai , o buvo mokami mokesčiai už atsakovo brolio buto patarnavimus, jame buvo daromas remontas, perkamai daiktai ir pan. Apeliantė be pagrindo nurodo, kad teismas neteisingai vertino atsakovo pripažintą aplinkybę, kad į brolio butą apeliantė buvo investavusi apie 1000 Eur pinigų. Ši atsakovo nurodyta aplinkybė niekaip nepatvirtina ieškovės ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, nepatvirtina fakto, kad atsakovui buvo perduoti pinigai, nepatvirtina fakto, kad buvo perduoti daiktai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas buvo ne atsakovo, o jo brolio, todėl visus ginčus dėl kito asmens buto pagerinimo ieškovė privalėtų spręsti su tuo asmeniu, o ne su atsakovu.

2.3. Iki santuokos nutraukimo tarp šalių vyko ilgos, įvairios derybos, tariamasi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tačiau visgi apsispręsta nutraukti santuoką be jokių piniginių įsipareigojimų, o juolab dėl tariamų skolų. Ieškovė siekė, kad santuokos nutraukimo sutartyje būtų įtraukta tariama skola ir buvo atsiuntusi 2011-01-15 sutartį, kurioje įtraukė tokią sąlygą, kad ieškovei bus išmokėta 45 000 litų suma. Atsakovas nepasirašė sutarties tokiomis skyrybų sąlygomis. Po ilgo susirašinėjimo, svarstymų, savo materialinės padėties įvertinimo atsakovas nesutiko pasirašyti jokių skolos dokumentų.

2.4. Apeliantė skunde sureikšmina aplinkybę, kad ji buvo tariamai silpnoji šalis, neturėjusi advokato, kad ji neteisingai supratusi, kad santuokos nutraukimo metu sprendžiami skoliniai įsipareigojimai tik su trečiaisiais asmenimis. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas ir vertintinas tik kaip siekimas suklaidinti teismą ar pan. Kad ieškovė buvo gerai susipažinusi su skyrybų procesu bendru sutikimu patvirtina į bylą pateikta jos iniciatyva parengta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sudaryta sausio mėnesį. Ši sutartis buvo parengta kvalifikuoto teisininko ir pateikta atsakovui. Atsakovas pateikė turimą sutartį į šią bylą, ką pripažino ieškovė.

2.5. Nors atsakovas parašė elektroninį laišką po 2011-04-01, kai buvo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau teismas teisingai pažymėjo, kad sutartis teismo dar buvo nepatvirtinta ir santuoka dar buvo nenutraukta. Dėl šios priežasties įtikinama atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis parašė elektroninį laišką, siekdamas kad nesugriūtų skyrybų bendru sutikimu procesas, nes ieškovei 2011-05-01 neatvykus į teismo posėdį ar nesutikus, kad teismas tvirtintų tokio turinio sutartį, santuoka nebūtų nutraukta.

2.6. Apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo, dėl neteisingo CK 6.870, 6.871 straipsnių aiškinimo ir taikymo netinkami, teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad teisnius santykius reikia kvalifikuoti kitaip ir teismo sprendimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

11. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovei 11585,00 Eur skolą. Byla išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

12. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Šiam procesui pradėti ieškiniui yra keliami specialieji reikalavimai, t. y. turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, tačiau šiam procesiniam dokumentui taip pat yra taikomi ir bendrieji CPK 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Ieškovas tik neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

13. Ieškovė ieškinyje, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti piniginę prievolę ir grąžinti jai 11585,00 Eur skolą. Taip pat nurodė, kad CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba bet koks kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokiu rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiu dokumentu ieškovė nurodė atsakovo 2011 m. balandžio 14 d. jai atsiųstą elektroninį laišką.

14. Ieškovės pateiktame į bylą atsakovo 2011 m. balandžio 14 d. jai siųstame elektroniniame laiške atsakovas nurodė, kodėl dėl skolos neišrašys ieškovei vekselio. Taip pat nurodė: „Kas dėl skolos: aš tau skolingas 40 000,00 Lt. Juos planuoju atiduoti arba pardavęs žemę, arba pasiskolinęs iš R.. Pinigus planuoju grąžinti iki 2011 m. birželio 1 dienos. Jei tau tinka sutartis, mes ją galim pasirašyti kada tu pas mane, ar aš pas tave atvažiuočiau. Ar atsiųsčiau paštu. Sutarčiai patvirtinti pas notarą šiuo metu neturiu pinigėlių“.

15. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė faktiniu ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas vengia vykdyti piniginę prievolę – grąžinti jai 11585,00 Eur paskolą (CK 6.870 straipsnis). Šį savo reikalavimą ieškovė grindė ne tik paminėto turinio 2011 m. balandžio 14 d. jai siųstu elektroniniu laišku, bet pateikė ir atsakovui siųstą 2019 m. birželio 17 d. prašymą – pretenziją, kurioje nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės argumentai, jog teismas nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kad ieškovė patyrė išlaidas, nes savo lėšomis pagerino atsakovui M. V. ir jo broliui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padengė atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, mokėjo komunalinius mokesčius, turėjo išlaidų dėl santuokos sudarymo šventės ir kitų išlaidų, yra neteisingi, nes ieškinyje tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir savo reikalavimo atsakovui šiomis aplinkybėmis negrindė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad ieškovė ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad priėmus atsakovo prieštaravimus ir bylą nagrinėjant teisme, ieškovė negalėjo pakeisti ieškinio pagrindo, galiojant CPK 430 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam imperatyviam draudimui dokumentiniame procese pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė nustatinėdamas ir vertindamas ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, ar atsakovas turi piniginę prievolę ieškovei grąžinti 11585,00 Eur skolą, kurią jos nuomone patvirtina atsakovo 2011 m. balandžio 14 d. jai siųstas elektroninis laiškas.

17. Pastebėtina, kad savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, ieškovė šalių tarpusavio santykius vertino kaip paskolos teisinius santykius (CK 6.870 straipsnis), tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje, ieškovė nurodė kitas atsakovo skolos susidarymo aplinkybes, kurios neabejotinai patvirtina ieškovės pretenzijas atsakovui dėl santuokoje ieškovės lėšomis pagerinto jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto dalies (CK 3.98 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei 2011 m. balandžio 14 d. elektroniniame laiške, nei ieškinyje, nei atsakovui siųstame 2019 m. birželio 17 d. prašyme – pretenzijoje ieškovė nenurodė kada ir kokie konkrečiai atsakovo turto pagerinimo darbai buvo atlikti, kokia tų darbų vertė, kokie įrodymai patvirtina, kad tie darbai buvo atlikti ieškovės lėšomis. Be to, nepakanka ieškinyje nurodyti šias aplinkybes, tačiau jos turi būti ieškovės pagrįstos leistinais rašytiniai, ar kitais įrodymais, kurie pateikiami kaip ieškinio priedai (CPK 135 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl turto pagerinimo aplinkybių ir kitų ieškovės turėtų išlaidų, dėl kurių ji davė paaiškinimus žodžiu pirmosios instancijos teisme, išeina už ieškinio ribų, todėl pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas dokumentinio proceso tvarka, pagrįstai jų nevertino ir savo sprendimo jomis negrindė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti, nes CPK 312 straipsnio nuostatos draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas per siaurai vertino CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai eliminuodamas tai, jog pagal paskolos sutartį gali būti perduodami ne tik pinigai, tačiau ir rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai. Dėl šių ieškovės argumentų pastebėtina, kad tokiu atveju asmuo, paskolą gavęs rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus, turi ir pareigą grąžinti būtent tokius daiktus. Ieškovė gi ieškiniu prašo priteisti pinigų sumą, o ne rūšiniais požymiais apibūdinančius daiktus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo, ar ieškovė suteikė atsakovui paskolą pinigais ir, ar jis turi prievolę ją grąžinti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas 2011 m. balandžio 14 d. ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodė, jog yra skolingas 40 000,00 Lt, tačiau nesutiko pasirašyti vekselį, o siūlė ieškovei sudaryti sutartį. Ieškovė į bylą tokio dokumento nepateikė, bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad atsakovui piniginių lėšų neperdavė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad 2011 m. balandžio 14 d. elektroninis laiškas patvirtina tarp šalių buvus paskolos teisiniams santykiams (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Nustačius šias aplinkybes, teismas teisingai sprendė, kad egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą galutinį sprendimą panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, buvo nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pastebėtina, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tačiau paminėtu teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nėra nuostatų nei apie atsakovo prievoles ieškovei, nei apie ieškovės teisę į kompensaciją dėl sutuoktinio turto vertės padidėjimo ieškovės asmeninėmis lėšomis (CK 3.98 straipsnis). Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai, jog ieškovės nurodomas butas (duomenys neskelbtini) buvo ne atsakovo, o jo brolio, yra neteisingi. Apeliacinės instancijos teismas, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį turintis teisę naudoti duomenis iš registrų, nustatė, kad paminėto buto ½ dalis šalių santuokos metu nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl ją nutraukiant galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisės į kompensaciją. Atsakovas šiuo aspektu paaiškino, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išspręsti visi šalių turtiniai reikalavimai ir toks jo atsikirtimas atitinka CK 3.59 straipsnio nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių santuokos nutraukimo byloje, todėl kompensacijos už atsakovo asmeninio turto pagerinimą klausimas turi būti sprendžiamas vertinat jo siųstą 2011 m. balandžio 14 d. elektroninį laišką, kaip patvirtinimą šalis siejusių paskolos teisinių santykių, yra niekuo nepagrįstos ir nedaro skundžiamo galutinio teismo sprendimo neteisėtu.

22. Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl jos teisių gynybos, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog gali susiklostyti situacijos, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas bendras sutuoktinių turtas ir vien ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27, 28 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio praktiką, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019).

23. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad jos teisių gynybą riboja įstatyme nustatyti pažeistų teisių gynimo terminai. Tačiau tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip, negu pirmosios instancijos teismas įvertino, vertinti ieškovės ieškinio, kuris buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, pagrįstumą, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 150 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti, kurias prašė priteisti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių (maksimalus dydis – 1261,39 Eur (970,30 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)), todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas