Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą (vertėja), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau bausta administracine tvarka, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - BK) 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., mušdama ir kitaip smurtaudama prieš mažametį, sukėlė jam fizinį skausmą, t.y.

J. R., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose Kretingoje, sistemingai, tyčia, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atvejų skaičių, sudavė ne mažiau, kaip 20 kartų rankomis savo sūnui L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvos sritį bei suėmusi rankomis per liemenį jį purtė, vieną kartą trenkė jį į sieną, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu teisiamoji kalta dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino.

Teisminio nagrinėjimo metu J. R. paaiškino, kad su sūnumi L. S. ir sūnaus tėvu K. S. iki 2016 metų gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. K. S. iš namų išėjo, kai vaikui buvo 1 m. ir 5 mėn. K. S. turėjo problemų su alkoholiu ir tai buvo viena iš išsiskyrimo priežasčių. Sūnus lankė darželį, psichologą ir niekada niekam nesiskundė, net bendravo su savo tėvu, tai būtų pasiskundęs tuo laiku. Jos ir sūnaus ryšys buvo labai artimas. Darželyje sūnus yra bendravęs su auklėtoja smurto temomis, tai bet kada galėjo pasiskųsti auklėtojai, jei ji būtų šį skriaudusi. Su auklėtoja sūnus labai artimai bendravo, visada norėjo eiti į darželį. Pas juos ateidavusi socialinė darbuotoja taip pat matė jos artimą ryšį su sūnumi, sūnus turėjo galimybę pasiskųsti. Smūgių į galvą ar kitas kūno vietas sūnui ji nėra sudavusi. Kaip tik jiedu labai artimai bendraudavo, dažnai apsikabindavo. Jai dabar neleidžia bendrauti su sūnumi, nes žino, kad šis norės grįžti namo. Sūnaus tėvas K. S. jai nesuteikia galimybės pasimatyti su sūnumi. Sūnaus ji nematė nuo 2020 m. gruodžio 23 d. ir net telefonu nėra bendravusi. Ji sūnaus nėra nei purčiusi, nei trenkusi į sieną. Jiedu visą laiką gražiai kalbėdavosi susėdę. Jai yra tekę pasakyti garsiau, kad būtų išgirsta, bet fiziškai prieš sūnų niekada nesmurtavo. Mano, kad tai yra tėvo K. S. noras atimti jai teisę bendrauti su sūnumi. Jai nesuprantama, kaip galima iš sūnaus tai išklausti, jei tokio dalyko niekada nebuvo. K. S. sugeba sumontuoti garso įrašus, o sūnus taip kalbėti gali, nes tėvo bijo. Galimai, sūnaus buvo kažko klausiama, o šis atsakė, kaip reikėjo. Prieš sūnų šiuo metu yra naudojamas psichologinis smurtas, šis negali normaliai vystytis, negali žaisti su savo žaislais. Kai sūnų nuveža jos mamai, K. S. stovi šalia, kad mama negalėtų jai paskambinti ir ji negalėtų pabendrauti su sūnumi. Jos sūnus turi taikytis su kartu gyvenančiu vaiku autistu. Sūnus tėčio iš tikrųjų prisibijo ir pasakyti gali bet ką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios paaiškinimo, kad kaltę nepripažįsta, jos kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta mažamečio L. S. atstovės advokatės, liudytojų ir S. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, garso įrašais, Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos nukentėjusiojo L. S. apklausos protokolu, garso ir vaizdo įrašu, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kitais byloje surinktais įrodymais.

2021 m. gegužės 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone rašte Nr. 9SD-1547 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodoma, kad nagrinėjant informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą K. S. šeimoje, bendraujant su vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini) atstovu pagal įstatymą K. S., buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką L. S.. 2021 m. gegužės 17 d. K. S. elektroniniu paštu atsiuntė garso įrašą, kuriame vaikas pasakoja, kaip prieš jį, galimai, smurtą naudojo jo atstovas pagal įstatymą - motina J. R.. Tarnyba ir jos teritorinis skyrius ėmėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atliekamas vaiko L. S. situacijos vertinimas. Pridėtas garso įrašas (tom. 1, b. l. 1).

2021 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo failo AUD-20210505-WA0000, kurį pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, apžiūra. Garso įrašo trukmė - 2 min. 45 sek. Klausant garso įrašą girdima, kad vyksta pokalbis, galimai tarp moters S. S. (toliau - S) ir mažamečio L. S. (toliau – L). S: „Tai aš sakau, kad vaikam negalima liesti ir negalima daryti mėlyniu, bet nu…“ L: „Skaudžiai“. S: „Nu tikrai skaudžiai, o mes tau padarėm skaudžiai? O išeitų padaryt kaip jai?“ L: „O jum nebūtų (nesupranatama)“. S: „Ir tave taip mušo?“ L: „Skaudžiau“. S: „O taip kaip jinai daro tau?“ L: „Visur net į sieną į galvą ir čia man daužė. Visur kur galėjo, tik ne į akis“. S: „Ar tai jinai tave paėmė ir į sieną trenkė, ar kaip darė?“ L: “Ir purtė, viską darė tik ne į akis“. S: „Ai, kad nematytų ant veidelio?“ L: „Akys tai paliko saugios, visas kūnas nesaugus paliko“. S: „O kodėl jinai taip darė?“ L: „Supyko labai“. S: „O ko jai pykt ant tavęs, jeigu tu vaikas?“ L: „Nes nujautė (neaiškiai)“. S: „O kai mes atvažiuodavom pas tave, atsimeni? Prie langų sakydavom L., L., tu girdėjai?“ L: „Taip“. S: „O kodėl tu neparodei, kad tu nori su mumis susitikt?“ L: „Nu paslėpė, su kaudra. Paslėpė ir tai darė, uždarė mane ir viskas ir užsirakino duris net“. S: „Neleido tau pasirodyt, kad tu esi?“ L: „Nu, iškarto kaudra padėjo, suspaudė kaudra, kad aš neišeičiau“. S: „Ir tu negalėjai šaukt netgi?“ L: „Mhh“. S: „Tau nesakė, kad būk tyliai?“ L: „Sakė tyliai būt ir aš vistiek nebuvau tyliai“. S: „Aha, nu blogai. Blogai. Tau reikėjo garsiau šaukti“. L: „Aš šaukiau garsiau ir nepavyko, ir po to, nepavyko, vis šaukiau garsiau ir man vis tiek negirdėjot“. S: „Mes per langus negalėjom girdėt“. L: „Ir per duris negirdėjot“. S: „Bet nieko, bet dabar tu pas mumis, aš džiaugiuosi“ ( tom. 1, b. l. 119-121).

2021 m. gruodžio 3 – 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-214/2021 konstatuota, jog L. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo psichinę (2019-01-29 K. P. psichologinės pagalbos skyriuje buvo nustatytas vidutinis kalbos neišsivystymas; 2019-06-25 diagnozuotas nepatikslintas normalios fiziologinės raidos sutrikimas), psichologinę būkles, galėjo duoti parodymus apie konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes. L. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazavimui, įtaigumui ar kt.), dėl kurių jis negalėtų būti liudytoju byloje, tačiau vertinant jo parodymus rekomenduojama atsižvelgti į ilgai trunkantį aukštą tėvų konfliktiškumą, tai, kad abu tėvai jam yra emociškai reikšmingi asmenys. Dėl silpnų intelektinių gebėjimų L. S. negalėjo ir negali suteikti informacijos, kada jis pirmą ir paskutinį kartą yra patyręs byloje tiriamą fizinį smurtą (byloje tiriamo laikotarpio pradžios ir pabaigos), kaip dažnai jis tai yra patyręs. L. S. įvardina patyręs nevienkartines fizines bausmes. Remiantis turimų duomenų analize, L. S. parodymai atskleidžia aukštą tėvų tarpusavio santykių konfliktišumą. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. neverbalika (kūno kalba) apklausos bei ekspertizės metu nekinta, nestebima jokio emocinio reagavimo į byloje tiriamus įvykius, atsakyti į klausimą, ar parodymuose jo nurodyti veiksmai, įvykiai yra paremti realiu jo paties patyrimu, nėra galimybių. Šiuo metu pakankamų duomenų, ar L. S. buvo daromas poveikis dėl jo duodamų parodymų, negauta. L. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinį išsivystymą, jo turimas žinias, jis negalėjo pilnai suvokti apie fizinį smurtą, todėl negalėjo adekvačiai priešintis įtariamosios jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Be to, priešintis įtariamosios veiksmams jis negalėjo ir dėl savo būsenos (išgąsčio, fizinio silpnumo, priklausomumo nuo įtariamosios kaip savo mamos). L. S. nekonstatuojamas elgesio ir/ar emocijų sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika (tiriamais J. R. veiksmais), sveikatos sutrikdymas nevertinamas (tom. 2, b. l. 34-56).

Dėl įrodymų vertinimo ir J. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

Mažametystė, kaip fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantis požymis, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Mažamečiu yra laikomas asmuo, jaunesnis nei keturiolikos metų. Asmens mažametystė dažniausiai yra akivaizdi, tačiau ne visada smurtiniai veiksmai prieš tokį asmenį bus pripažinti kvalifikuotu fizinio skausmo sukėlimu. Tokiu atveju reikšmės turi nusikalstamą veiką padariusio asmens subjektyvus suvokimas, t. y. reikia nustatyti, ar kaltininkas žinojo, ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis dar neturi keturiolikos metų. Nukentėjusio asmens mažametystės, kaip fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojančios aplinkybės, įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme iš esmės pagrįstas tuo, kad mažamečiai dėl savo fizinių, psichinių, psichologinių savybių bei socialinės patirties stokos nesugeba savęs apginti nuo neteisėtų veiksmų, ypač fizinio smurto, jie priskiriami itin pažeidžiamai visuomenės grupei, kuriai reikalinga ypatinga teisinė apsauga. Vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tiek tarptautinėje, tiek ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. LAT yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl akivaizdu šioje baudžiamojoje byloje, kad mama puikiai suvokė savo sūnaus amžių ir mažamečio atžvilgiu vartojo smurtinius veiksmus.

Teismas asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, parodymus vertina itin įdėmiai, atsargiai, įvertina galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti mažamečio nukentėjusiojo ir jo tėvo bei pamotės parodymais, kurie, pasak teisiamosios J. R., yra melagingi ir išgalvoti, bei kuriais siekiama nepagrįstai ją apkaltinti dėl priešiškų tarpusavio santykių, kadangi mažamečio nukentėjusiojo L. S. parodymai yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, teisiamosios J. R. kaltė yra grindžiama ne vien tik nukentėjusiojo sūnaus parodymais, bet ir kitais byloje esančiais objektyviai užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais J. R. veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo, juolab juos atitinka ir faktinės aplinkybės, kai vaikas savo patirtą fizinį smurtą patvirtino pamotei S. S., o apklaustas pas ikiteismininio tyrimo teisėją, smurto faktus patvirtino dar kartą. Ir šiandien, tėvo ir pamotės liudijimu, vaikas žiūrėdamas namie filmą bei stebėdamas kontaktinius veikėjų veiksmus, prisimena jo atžvilgiu mamos neleistinus smurtinius veiksmus, kas tik patvirtina faktą, kad kaltinime nurodytą laiko tarpą teisiamoji smurtavo savo mažamečio sūnaus atžvilgiu. Teisiamosios versija, kad vaikas galėjo būti susižalojęs žaisdamas, kad vaikas viską išsigalvojo, nes jį to primokė tėvas bei jo sutuoktinė, nagrinėjamu atveju yra neįtikinanti. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog vaikas išsigalvoja smurtinius veiksmus, ką patvirtina 2021 m. gruodžio 3 – gruodžio 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-214/2021, kuriame konstatuota, jog L. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo psichinę (2019-01-29 K. P. psichologinės pagalbos skyriuje buvo nustatytas vidutinis kalbos neišsivystymas; 2019-06-25 diagnozuotas nepatikslintas normalios fiziologinės raidos sutrikimas), psichologinę būkles, galėjo duoti parodymus apie konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes. Vaikas patvirtino, kad mama ne vieną kartą jam sudavė rankomis į galvos sritį bei suėmusi rankomis per liemenį jį purtė, vieną kartą trenkė jį į sieną, tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama J. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei dėl nukentėjusiajam mažamečiui L. S. sukelto fizinio skausmo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad teisiamoji J. R. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose sistemingai, tyčia, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atvejų skaičių, sudavė ne mažiau kaip 20 kartų rankomis savo sūnui L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvos sritį bei suėmusi rankomis per liemenį jį purtė, vieną kartą trenkė jį į sieną, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajam mažamečiui L. S. fizinį skausmą, suprato, kad tokiais savo veiksmais sukelia fizinį skausmą, žaloja sūnų ir norėjo taip elgtis.

Pažymėtina, kad konstatuoti fizinį skausmą nėra būtinos specialios žinios. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Kadangi fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo sudėtis yra materiali, manytina, kad pats fizinio skausmo kilimo faktas yra kaip smurtinių veiksmų pasekmė. Kiekviena nusikalstama veika tikrovėje sukelia žalingų padarinių, tuo labiau mažamečiui asmeniui. Jų atsiradimas laikytinas faktinis veikos baigtumo momentas. Nusikalstamos pasekmės yra nusikalstamos veikos rezultatas, kuris parodo, kokie pakitimai įvyko nusikalstamos veikos objekte. Mušimo ar kitų smurtinių veiksmų atlikimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata. Šiuo atveju padariniai yra būtinasis požymis, tad BK 140 straipsnyje, numatančiame baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įvirtinta materialioji nusikaltimo sudėtis. Taikant baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą turi būti nustatytos šios veikos baudžiamumo ribos. Vertinant, ar atlikus nusikalstamą veiką atsirado padariniai – fizinis skausmas, būtina atsižvelgti į tai, jog veikos pavojingumas priklauso nuo fizinio smurtinio poveikio nukentėjusiajam, tai yra nuo to, kaip pastarasis jaučiasi poveikio metu ir po jo. Baudžiamosios teisės teorijoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad fizinio skausmo sukėlimas apima tik tuos atvejus, kai smurto veiksmai nesukelia kūno sužalojimo, susargdinimo bei kitų padarinių, numatytų kituose BK straipsniuose, ir veika nebuvo padaryta siekiant tokių padarinių. Fizinio skausmo sukėlimas nepalieka ant nukentėjusiojo kūno pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai.

Teismas, vertindamas teisiamosios, nukentėjusiojo atstovės ir liudytojų parodymus, garso įrašais, Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos nukentėjusiojo L. S. apklausos protokolu, garso ir vaizdo įrašu, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kitais byloje surinktais įrodymais, vertindamas įvykių visumą, konstatuoja, kad kvalifikacija pagal BK 140 str. 3 d. yra teisinga, nes nusikalstama veika buvo padaryta mažamečio atžvilgiu.

2 vnt. DVD vaizdo įrašai su L. S. apklausa, saugomi prie bylos tom. Nr. 2.

1 vnt. DVD vaizdo įrašas su J. R. apklausa, saugomi prie bylos tom. Nr. 1.

2021 m. liepos 7 d. nutarimu įtariamajai J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tom. 2, b. l. 127-129).

2021 m. liepos 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi įtariamajai J. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (tom. 2, b. l. 133-135).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

Teismas proceso išlaidomis pripažįsta 600 Eur atstovavimo (advokato, paskirto VGTPT Klaipėdos skyrius) išlaidų atstovaujant mažametį nukentėjusįjį L. S. (tom. 3, b.l. 66-68). Minėtą sumą J. R. turi sumokėti per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi teisingumo principu ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, vykdo individualią veiklą (vertėjauja) ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau neteista, neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Teismas vertina, jog siekiant J. R. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. R. skiriant baudą. Kartu su bausme J. R. paskirtinos BK 72¹ straipsnyje ir 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo L. S. ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Paskirtinos pareigos, kurios ją drausmins ir kontroliuos. Teismas sprendžia, kad vienerių metų ir dešimties mėnesių terminas, draudęs J. R. bendrauti su vaiku, buvo pakankama statisfakcija savo veiksmams įvertinti ir naujiems sprendimams, padėsiantiems pakeisti gyvenimo būdą ir įpročius, priimti. Išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Remiantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t.y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Atsižvelgiant į Teismų praktiką, BVK 22 straipsnio nuostatų prasme, Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Paskirtoji bauda taip pat keičiama kitomis bausmėmis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalimis, esant tam tikroms sąlygoms dėl jos sumokėjimo/nemokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad J. R. vykdo individualią veiklą (vertėja), jos pajamos nedidelės, teismas mano, kad tikslinga jai nustatyti skirtinos baudos sumokėjimą keturių (4) mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 50 str. ir LR BPK 121-132 ² , 297, 301, 302-308 str., 432 str., teismas

nusprendžia:

pripažinti J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta pagal BK 140 str. 3 d. ir skirti jai 50 MGL (2500 eurų) baudą.

J. R. 2500 Eurų (50 MGL) baudą privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į VMI prie FM sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Kartu su bausme J. R. paskirti BK 72¹ straipsnyje ir 72² straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

- įpareigoti J. R. 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo L. S., uždraudžiant jai iki nustatyto termino pabaigos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju L. S., lankytis nukentėjusiojo L. S. gyvenamoje vietoje, įpareigojant ją nesiartinti prie nukentėjusiojo L. S. arčiau kaip 100 m atstumu;

- įpareigoti ją 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš J. R. VGTPT Klaipėdos skyriaus naudai proceso išlaidas, t.y. 600 Eur advokato išlaidų atstovaujant mažametį nukentėjusįjį L. S.. Minėtą sumą J. R. turi sumokėti per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

2 vnt. DVD vaizdo įrašus su L. S. apklausa, saugomus prie bylos tom. Nr. 2 ir 1 vnt. DVD vaizdo įrašą su J. R. apklausa, saugomą prie bylos tom. Nr. 1., palikti saugoti prie tomų Nr. 1 ir Nr. 2.

Civilinio ieškinio nėra.

Nuosprendį per 20 dienų, nuo nuosprendžio gavimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.