Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-43-755/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
2S-43-755/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01042-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Pareiškėjas
D. I.
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-43-755/2017

Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01042-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. I. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1218-762/2016 pagal pareiškėjo skolininko skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinė ligonių kasa,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. I. pateikė skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje (b. l. 4-6), kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

2. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Nurodė, kad išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.

3. Antstolė I. Bakšienė 2016-08-19 patvarkymu D. I. skundo netenkino ir nurodė, kad jos kontoroje vykdomas išieškojimas pareiškėjo pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-05 vykdomąjį raštą Nr. N1-112-783/2014 dėl 161,10 Eur žalos atlyginimo išieškotojos Valstybinės ligonių kasos naudai (vykdomoji byla Nr. 0115/15/00090). Vykdant išieškojimą, 2016 m. birželio 22 d. priimtas patvarkymas Nr. S-3754, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir patvarkymas Nr. S-3755 dėl skolos išieškojimo, kurie išsiųsti vykdyti į Kybartų pataisos namus, skolininkui D. I.. Antstolė nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, kad į nurodytą sąskaitą patenka lėšos, į kurias negalima būtų nukreipti išieškojimo (CPK 739 straipsnis). Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje. Pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė įrodymų apie jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Nurodė, kad nors pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, ir teigia, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos mėnesinės algos, tačiau CPK XLVII skyriuje numatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės (662-674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. Vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo D. I. pradėta 2015-01-16. Iš skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančios sąskaitos lėšų nenurašyta. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti sąskaitai areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016-09-06 nutartimi pareiškėjo D. I. skundo netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įstatymas numato, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).

6. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolės I. Bakšienės priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-3754 atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede patvirtintą Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje formą. Taigi, sprendė, jog tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, antstolės taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota (CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 688 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).

7. Teismas vertino, kad skolininkui į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą (išplėstinis sąrašas numatytas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte), iš kurio negali būti išieškoma, nes minėtame straipsnyje numatytas ribojimas, paliekant asmeniui Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos sumą, taikomas tam turtui, kurį skolininkas jau turi, pradėjus išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Nagrinėjamu atveju išieškojimas pagal 2014-12-05 Kupiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N1-112-783/2014 antstolės I. Bakšienės kontoroje pradėtas 2015-01-16. Teismas taip pat nurodė, kad CPK 739 str. nurodytų piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą artimųjų pervedamos lėšos taip pat nepatenka. Be to, CPK 736 straipsnio 1 ir 2 dalyje taip pat numatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolės priimti 2016-06-22 patvarkymai teisės normų ir minėtų CPK 736 straipsnio reikalavimų nepažeidžia.

8. Teismas pažymėjo, kad antstolės patvarkymas išieškojimo reglamentavimo, numatyto CPK 733-743 straipsniuose, nepažeidžia, kadangi iš jo neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

9. D. I. nepateikė įrodymų, kad dėl sąskaitos arešto būtų pažeidžiamos jo teisės pasirūpinti asmens higiena bei tenkinti būtiniausius asmeninius poreikius, todėl jo sąskaitai uždėtas areštas teisiniam reglamentavimui neprieštarauja.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė ir neįrodė, kad jam reikalingos didesnės išlaidos (CPK 178 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atskiruoju skundu D. I. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems iki 1 MMA dydžio.

12. Skolininkas nurodo, kad CPK 688 str. 1 d. numato, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

13. Apeliantas tvirtina, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija jos ar ne 1 MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Tvirtina, jog yra netiesa, kad antstolė išskaičiuoja tik leistiną procentą sumos iš jo algos ar įplaukų, 100 proc. įplaukų į jo sąskaitą yra nuskaitomos.

14. Nurodo, kad jam nebuvo suteiktas joks darbas, negauna jokių darbo pajamų. Į jo sąskaitą perveda lėšas, kurios reikalingos būtinoms išlaidoms, jo tėvai.

15. Teigia, kad teismas be pagrindo netaikė CPK 688 str. 1 d. nustatyto ribojimo nenukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p nuostatų.

16. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintas tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas, tai pašalina argumentus, kad nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenimo sąlygos.

17. Kadangi negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą neviršijančią 1 MMA, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie būtiniausius, papildomus poreikius ir neįrodė, jog areštavus lėšas jam neliko galimybės įsigyti pirmo būtinumo prekių, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Atskirasis skundas tenkinamas dalinai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

19. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolio areštą, taikytą sąskaitai, esančiai skolininko įkalinimo įstaigoje, pagrįstumo klausimas. Skolininkas tvirtina, kad negali būti išieškoma iš sumos, neviršijančios 1 MMA. Į sąskaitą jo artimųjų pervedami pinigai skirti maistui, kitiems būtiniems jo poreikiams.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas spręsti, jog pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CPK 668 str.1 d. ribojimus, pakitusią teismų praktiką , todėl be reikiamo pagrindo nusprendė, jog antstolės 2016-06-22 patvarkymas Nr.S-3754 nepažeidžia imperatyvių įstatymų reikalavimų, teisėtų pareiškėjo interesų.

21. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

22. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių. Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (Bausmių vykdymo kodekso( toliau tekste-BVK) 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).

23. Paminėta kasacinio teismo nutartis pakeitė iki jos priėmimo domunavusią teismų praktikos nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: kaip artimųjų parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, Nors šia kasacine nutartimi vadovavosi ir Rokiškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, bet be pagrindo sprendė, jog šia nutartimi suformuluotos nuotatos reikšmingas tik tokio turto, kuris buvo išieškojimo pradžioje, atžvilgiu, nes tokia išlyga CPK 668 str.1 d. nesuformuluota. Be to, šiuo atveju teismo nurodyta išieškojimo pradžia 2015-01-16 nereikšminga, kadangi ginčo objektu yra patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti antstoliui, kuris priimtas 2016 m. birželio 22 d. ,t.y. vėliau.

24. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

25. Pastebimą, jog BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisię turėti pinigų jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

26. Pastebima,jog antstolės patvarkyme nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis CPK 688 str.,bet nėra nurodyta,jog suma iš kurios turi būti išieškota yra kaip nors ribojama ( nustatoma).Tokia lakoniška nuoroda į CPK 668 str.1 d. neleidžia tiksliai įvertinti ar vykdant išieškojimą ribojimus antstolė nustatė, ar to nepadarė. Todėl atsižvelgtina į CPK 689 str. nuostata, jog išieškant iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje ,nurodyme dėl disponavimo ribojimo ar nurašymo turi būti nurodyta lėšų, kurių disponavimas ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jos nesant nurodyta, laikoma, jog ribojamas disponavimas visomis sąskaitoje esančiomis lėšomis.

27. Įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, teismo vertinimu, atsižvelgiant,jog kitokiais legaliais būdais atsakovas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip šiuo metu objektyviai neprieinamos, CPK 689 str. nuostatos, nesant specialaus reglamentavimo, pagal analogiją taikytinos ir įkalinimo įstaigos atidarytoje sąskaitoje tvarkomoms skolininko lėšoms ( CPK 3 str.6 d.). Taigi, minėtas anstolės nurodymas reiškia visų piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą, todėl toks skundo teiginys teismo vertinimas kaip pagrįstas, o teismo išvada,jog iš skolininko neišlaikoma 100 % jo pajamų, vertinama kaip klaidinga.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolės 2016-06-22 patvarkymas be išlygų nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, pripažintinas neteisėtu (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų,, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 str.), o skundžiamas antstolės veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.

29. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.

30. Konstatuotina, jog antstolė, priimdama 2016 m. birželio 22 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota 226,15 Eur suma, ir tokiu būdu nukreipdama išieškojimą ir į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios algos, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje, remiantis aukščiau minėtu, atsižvelgiant į bylos pobūdį (ypatingos teisenos byla), į tai, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir siekiant užkirsti kelią naujiems teismo procesams, antstolės 2016 m. birželio 22 d. patvarkymas Nr. S-3754 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje keistinas, nurodant, kad areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos, esančios Kybartų pataisos namų sąskaitoje, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir į šią lėšų dalį nukreipiamas išieškojimas.

31. Apelianto skundas gana nekonkretus, todėl teismas pasisako dėl konkretaus patvarkymo, kuris liečia apelianto pareigas, turtą, teisėtumo, klausimas išsprendžiamas iš esmės. Išsprendus skundą iš esmės, kiti skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl nepasisakoma.

32. Sykiu teismas pastebi, jog ginčo patvarkymo pakeitimas savaime nereiškia, jog areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos, esančios Kybartų pataisos namų sąskaitoje, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) ir į šią lėšų dalį nukreipiamas išieškojimas, lėšų dydį iki 1 MMA skaičiuojant kiekvieną kalendorinį mėnesį, nes tik toks reglamentavimas CPK 668 str.1 d. nenustatytas.

33. Skaičiuojant lėšas atskirai kiekvieną mėnesį toks principas gali pažeisti išieškotojo interesus, nes jų sumai kas mėnesį neviršijant 1 MMA ,išieškojimas iš tokių lėšų apskritai būtų neįmanomas. Toks CPK 668 str.1 d. aiškinimas reikštų, jog išieškojimo operatyvumas galėtų tapti priklausomai nuo to į kokį skolininko turtą( neimant domėn pinigų į kuriuos išieškojimo nukreipimas pagal CPK 739 str. bei turto, išskyrus pinigus, pagal CPK 668 str.1 d. nukreipimas draudžiamas) išieškojimas nukreipiamas.

34. Išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų pagal CPK LI skyriaus normas, ieškojimas gali būti nukreiptas į lėšas ( jų dalį) tiek viršijančias, tie neviršijančias 1MMA.Tuo tarpu CPK 668 str.1 dalies 1 MMA ribojimą taikant lėšoms kiekvieną atskirą kalendorinį mėnesį, gali susiklostyti teisiškai netoleruotina situacija, kad iš iki 1 MMA kasmėnesinių lėšų dalies išieškojimas iš vis nebūtų galimas nė pagal CPK 736 str.1 d. proporcijas. Teismo vertinimu tokia situacija neatitiktų CPK 2 str. deklaruotų civilinio proceso tikslų ginti asmenų, tarp jų ir kreditorių ,kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, tinkamai taikyti įstatymus vykdant teismo sprendimus , siekiant atkurti teisinę taiką , pažeistų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą ( CPK 6 str.), sudarytų prielaidas skolininkui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar naudotis jomis nesąžiningai ( CPK 7 str.).

35. Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnį antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais , vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

36. Taigi, detalizuoti vykdomojo dokumento vykdymo tvarką antstolis, esant poreikiui, gali atitinkamu patvarkymu pasisakant kaip , per kokį laikotarpį apskaičiuojama 1 MMA dydžio gautų lėšų suma, kilus abejonių dėl vykdymo tvarkos, kreipiantis atitinkamo išaiškinimo CPK 589 str. tvarka, atlikti reikiamus vykdymo veiksmus, įvertinus ar nėra prielaidų CPK 3 str.6 d. pagrindu įstatymo analogijos taikymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 str., 1 d. 2 p., 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo skundą tenkinti dalinai. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1218-762/2016 panaikinti.

Antstolės I. Bakšienės 2016-06-22 patvarkymą Nr. S-3754 pakeisti, panaikinant jo dalį, kuri nustatė , kad ieškojimas vykdomas ir iš lėšų neviršijančių Vyriausybės nustatytą vieną minimalią algą , ir nustatyti, jog 226,15 Eur suma išieškotina nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią algą.

Teisėjas Eigirdas Činka