- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- eI3-200-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00311-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
atsakovės (atsakovės atstovės) Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovams R. M., V. Š., E. G., advokatui T. B., advokato padėjėjui P. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovėms Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos administracinių ginčų komisijos, dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. A. (toliau- ir pareiškėja, ir J. A.) teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau- ir Komisija) 2022 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 3PE-112 (toliau- ir Įsakymas), kuriuo J. A. pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir nustatyta, kad ėjusiai valstybės tarnautojo pareigas J. A. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda- papeikimas, taip pat priteisti jai 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja skunde, teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiškino, kad pareiškėja Komisijos (duomenys neskelbtini) patarėjos 2022-06-06 pranešimu Nr.16R-78 (toliau- ir Pranešimas) buvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.
Nurodė, kad gavusi Pranešimą, 2022-06-13 kreipėsi į Komisijos pirmininką dėl informacijos pateikimo, pateikdama klausimą, ar suinteresuotas asmuo, t. y. (duomenys neskelbtini) R. M. (toliau- ir Patarėja), kuri 2022-05-26 prieš pareiškėją naudojo psichologinį smurtą, gali atlikti tyrimą dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. Komisijos pirmininko 2022-06-23 pranešimu Nr.19R-1353 pareiškėja buvo informuota, kad Patarėjai pavesta tirti pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau- ir Tvarkos aprašas) 4 punktu bei nurodyta, kad pareikštų nušalinimų dėl to negauta. Pareiškėja 2022-06-28 pateikė prašymą nušalinti Patarėją. Komisijos pirminkas 2022-07-01 raštu pateikė nemotyvuotą atsakymą dėl Patarėjos nenušalinimo, o 2022-07-04 raštu pareiškėją informavo, kad 2022-06-29 Komisijos pirmininko įsakymu buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Komisijos pirmininkas priėmė Įsakymą, kuriuo pritarė Komisijos pirmininko 2022-06-29 d. įsakymu Nr.3PE-105 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudarytos komisijos 2022-07-07 motyvuotai išvadai „Dėl (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusios J. A. tarnybinio nusižengimo“ Nr.16R-109 (toliau- ir Motyvuota išvada), pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą bei nustatė, kad ėjusiai valstybės tarnautojo pareigas J. A. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda- papeikimas. Pareiškėja nurodė, kad ji nesutinka su skundžiamu Įsakymu ir paskirta nuobauda, nuobauda skirta nepagrįstai, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, pažeidžiant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras.
Paaiškino, kad Patarėjos telefoniniu skambučiu pareiškėja buvo įpareigota pateikti prašymą per DVS dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) 2022-05-26 10.30 val. į pasitarimą darbo organizavimo klausimais (toliau- ir Pasitarimas), kokiais konkrečiais klausimais, nebuvo nurodyta, tik pažymėta, kad pasitarimas vyks trumpai. Įforminus komandiruotę, pareiškėja išvyko į (duomenys neskelbtini). Pasitarimui nebuvo tinkamai pasiruošta, nes nebuvo parengtos patalpos Pasitarimui vykti, jis vyko Komisijos pirmininko pavaduotojos E. B. kabinete, dalyvaujant Patarėjai ir Komisijos (duomenys neskelbtini) vedėjai E. G. (toliau- ir Vedėja), pasitarimas nebuvo protokoluojamas. Jau pasitarimo pradžioje tiek Patarėjos, tiek Vedėjos retorika buvo įžeidžianti, žeminanti, o pareiškėjai pageidaujant daryti garso įrašą, jai to daryti neleista. Teigė, kad Patarėjos ir Vedėjos pasirinktas psichologinis smurtas ir jam įgyvendinti suorganizuotas pasitarimas buvo sąmoningai atlikti veiksmai, atliekant sisteminį susidorojimą su pareiškėja dėl jos pateiktos informacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie Komisijos (duomenys neskelbtini) vykdomą mobingą. Pasitarimo metu nebuvo nagrinėjami darbo organizavimo klausimai, o pareiškėjos buvo reikalaujama pasiaiškinti, kodėl ji 2022-02-18 kreipėsi į atitinkamas institucijas, pranešdama apie vykdomą mobingą, pareiškėja buvo žeminama, teigiant, jog jai netiko darbas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), buvo siūloma išeiti iš darbo, jeigu jai darbas nepatinka. Pareiškėja buvo verčiama pasirašyti, jog sutinka dirbti su (duomenys neskelbtini) narėmis, atskirai įvardijant pavaduotoją V. Š., buvo reikalaujama garsiai perskaityti senos redakcijos Vyriausybės nutarimą, kuriame įvardinti (duomenys neskelbtini) nariai. Pareiškėjai atsisakius tai daryti, buvo tyčiojamasi iš jos regėjimo ir liepta skaityti, tekstą kompiuteryje išdidinus iki maksimalaus dydžio. Taip pat iš jos buvo tyčiojamasi, teigiant, jog pareiškėja yra konfliktiškas žmogus ir su ja sunku dirbti. Tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija buvo šališka, rėmėsi tik suinteresuoto asmens- Vedėjos pateikta informacija, neatsižvelgusi į jos pateiktą informaciją. Iš pasitarimo ji išvyko 2022-05-26 11 val.55 min. pasiteiravusi Vedėjos ir Patarėjos, ar jau aptarti visi klausimai ir gavusi teigiamą atsakymą bei nesulaukusi prieštaravimų dėl jos išėjimo, tačiau minėti asmenys tyrimo metu šios informacijos nepatvirtino, kas rodo jų suplanuotus veiksmus susidoroti su pareiškėja. Nors pareiškėja 2022-05-26 Komisijos pirmininkui pranešė apie netinkamus Vedėjos ir Patarėjos veiksmus, jų atžvilgiu joks tyrimas nebuvo pradėtas, o imtasi priemonių susidoroti su pareiškėja, taip siekiant išvengti atsakomybės už psichologiškai saugios darbo aplinkos neužtikrinimą, aplaidžiai vertinant informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomą mobingą. Nors tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos išvadoje pažymėta, kad 2022-05-26 pasitarime nebuvo aptarti suplanuoti svarstyti 3 ir 4 klausimai, jokia pasitarimo darbotvarkė pareiškėjai nebuvo žinoma iki susipažinimo su tyrimo medžiaga, taip pat Pranešime nebuvo nurodyta informacija apie Vedėjos 2022-06-02 pavedimo pareiškėjai atlikti užduotis aplinkybes, taip užkertant kelią pareiškėjai išnaudoti gynybos priemones. Pareiškėja nurodė, kad Komisijos pirmininko 2022-02-22 pavedimu jai buvo pavesta funkcijas vykdyti (duomenys neskelbtini) nariams (duomenys neskelbtini), taip buvo ženkliai padidintas pareiškėjos darbo krūvis, nepakėlus pareiginės algos koeficiento. Toks pavedimas buvo neteisėtas, priimtas be pareiškėjos sutikimo, jį pareiškėja vertina kaip papildomą nuobaudą. Komisijos pirmininkas niekaip nereagavo į jos daugkartinius prašymus tokį pavedimą panaikinti. Tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė (duomenys neskelbtini) Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Komisijos pirmininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.6P-20, (toliau- ir Vidaus tvarkos taisyklės) 6 punktą, nes informacija apie pareiškėjos išvykimą iš 2022-05-26 pasitarimo buvo pateikta Vedėjai ir Patarėjai šio pasitarimo metu, o grįžus į (duomenys neskelbtini)- 14 val.30 min. pateikta ir Komisijos pirmininkui. Pareiškėja teigė, kad Pasitarimo darbotvarkės iš viso nebuvo, ji buvo išgalvota E. G. kartu su tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusia R. M. siekiant savanaudiškų pasekmių bei išvengti atsakomybės už jų pačių neteisėtus veiksmus. Išvadoje nurodytos pareiškėjos neva pažeistos teisės normos yra blanketinės, nėra pagrįsta, kokiais neteisėtais veiksmais pareiškėja jas pažeidė. Be to, pareiškėjos tariamo nusižengimo tyrimas buvo pavestas atlikti prieš pareiškėją pasichologiškai smurtavusiai darbuotojai – Patarėjai, o pareiškus šiam asmeniui nušalinimą, ji nebuvo nušalinta, nors ir sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui ištirti. Mano, kad pažeidus nešališkumo ir objektyvumo principus, atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas bei pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikomi teisėtais. Teigė, jog tarnybinė nuobauda jai negalėjo būti skirta ir dėl to, kad nebuvo nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: nebuvo nustatyta pareiškėjos kaltė, padaryto nusižengimo teisinės pasekmės, neįvardinti jokių pareiškėjos neteisėti veiksmai, pagrįsti įrodymais, o ne šališkais bei neobjektyviais suinteresuotos pusės vertinimais. Be to, paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neteisinga ir dėl savo griežtumo.
Pareiškėja pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) atliko tyrimą dėl mobingo (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, vadovaujantis vien tik Komisijos pirmininko pavaduotojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimais. Matant bei jaučiant tendencingą susidorojimą ir spaudimą, patiriant psichologinį smurtą, pareiškėja buvo priversta savo noru atsistatydinti iš valstybės tarnautojos pareigų. Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos ji patyrė nerimą ir pergyvenimus, pašlijo jos sveikata, šiuo metu ji bedarbė ir jai sunku vertinti realias galimybes artimiausiu metu rasti kitą darbą valstybės tarnyboje ar privačiame sektoriuje, sumažėjusios pajamos turi ir tęstinį poveikį, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji šiuo metu laukiasi kūdikio. Pareiškėją neteisėtai perkėlus vykdyti funkcijas (duomenys neskelbtini), t. y. stipriai padidintu krūviu, patiriamas stresas ir išaugę pergyvenimai darbe padarė neigiamą poveikį pareiškėjos sveikatos būklei. Su ja ir toliau buvo siekiama susidoroti, 2022-06-02 jai paskiriant didelės apimties užduotį, kai ji turėjo išeiti atostogų 2022-06-06, dėl to tokios užduoties įvykdymas buvo neįmanomas. Teigė, jog atsakovė teikia padriką, realios situacijos neatitinkančią informaciją, nutylėdama Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir VDI) patikrinimo metu padarytas išvadas, jog (duomenys neskelbtini) psichologinis mikroklimatas nėra pakankamai geras, darbuotojai savo darbo aplinkoje patiria psichologinę įtampą, stresą, nesijaučia saugiai. Dėl nurodytų Komisijos darbuotojų neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kurią prašo teismo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos administracinių ginčų komisija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime, teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja skunde remiasi vien tik hipotetiniais paaiškinimais neva niekaip nepažeidusi savo tarnybinių pareigų. Pažymėjo, kad pareiškėja buvo pakaitinė valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini), jos teises, pareigas ir atsakomybę apibrėžė Komisijos pirmininko 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.1VE-24 patvirtintas (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau- ir Skyrius) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas (toliau- ir Pareigybės aprašymas). Pareigybės aprašymas aiškiai identifikuoja, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), o ne kuriame nors (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) vedėjui, todėl nepagrįsti pareiškėjos skunde nurodyti samprotavimai, kad ji buvo „perkelta“ dirbti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), bei kad ji apie savo išvykimą iš 2022 m. gegužės 26 d. vykusio pasitarimo informavo savo tiesioginį vadovą (Komisijos pirmininką). Pagal Pareigybės aprašymo nuostatas pareiškėjai jos Pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas pavesti vykdyti galėjo visi kompetentingi asmenys, kurie nurodomi Pareigybės aprašyme, (duomenys neskelbtini) nuostatuose nepriklausomai nuo geografinės padėties. Atkreipė dėmesį, kad Vidaus tvarkos taisyklės apibrėžia, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojams nustatoma 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis, darbo laikas – nuo 8 .00 val. iki 17.00 val., o penktadieniais- iki 15.45 val. Vidaus tvarkos taisyklių 6 punktas įtvirtina taisyklę, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai, palikdami (duomenys neskelbtini) darbo tikslais, turi apie tai informuoti tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę; jeigu išvykstama ne darbo tikslais- privaloma gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikomas nei prishologinis smurtas, nei psichologinis spaudimas, visada buvo stengiamasi išklausyti pareiškėjos nusiskundimus ir į juos reaguoti. Pareiškėja skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tarimai jos atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto. VDI pas atsakovę atliko patikrinimą ir surašė 2022 m. kovo mėn. raštą Nr.SD-5, kuriame konstatuota, jog patikrinimo metu VDI nenustatė faktinių aplinkybių, kad pareiškėjos atžvilgiu darbo aplinkoje būtų taikomas neetiškas, žeminantis, agresyvus, užgaulus elgesys ar kitos psichologinio smurto/mobingo apraiškos. Pažymėjo, kad Komisijos pirmininko 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.1VE-54 buvo patvirtintas Komisijos psichologinio smurto darbo aplinkoje atvejų vertinimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau- ir Aprašas), kurio 12 punktas įtvirtina nuostatą, jog nagrinėjant konkretų pschologinio smurto darbo aplinkoje atvejį, turi būti organizuojami individualūs pokalbiai su galimais psichologinio smurto dalyviais, kad būtų išgirstos abi atvejo pusės. Atsakovė, vykdydama VDI rekomendacijas, užsakė profesinės rizikos vertinimą, o pareiškėjai 2022 m. vasario 18 d. pateikus skundus ne tik VDI, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, sudarė komisiją pareiškėjos skunde nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti. Nurodytų institucijų surašytuose baigiamuosiuose aktuose nėra konstatuota, jog darbo kolektyve būtų psichologinio smurto ar mobingo požymių ar jų apraiškų. Pabrėžė, kad pareiškėja galimai pati ne visada objektyviai ir tinkamai reaguodavo į situacijas, eidama valstybės tarnautojos pareigas ar sudarė prielaidas nepageidaujamai emocinei įtampai padidėti.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos komandiravimo į (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 26 d. vienas iš tikslų buvo, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, individualaus pokalbio metu papildomai aptarti, ar pagerėjo jos darbo aplinka, emocinė būsena ir kt. Be to, komandiruotės metu buvo siekiama aptarti ir kitus darbo organizavimo klausimus (pareiškėjos prašymus leisti jai priskirtas funkcijas vykdyti, tekiant pagalbą (duomenys neskelbtini), aptarti naujos užduoties pareiškėjai skyrimą, išklausyti pareiškėjos siūlymus dėl jos sklandaus, rezultatyvaus darbo organizavimo (duomenys neskelbtini)). Teigė, kad Pasitarimo metu Patarėja jokių nederamų veiksmų neatliko, tuo tarpu pati pareiškėja Pasitarimo pradžioje nekorektiškai pareiškusi, jog „praeitą kartą mane palesėt trise“, pageidavo daryti garso įrašą. Kadangi tai buvo valstybės tarnautojų darbo organizavimo aptarimas, Vedėja ir Patarėja su šiuo pareiškėjos prašymu nesutiko. Pasitarimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl pareiškėja prašo pavesti jai užduotis atlikti (duomenys neskelbtini), kai ji pati skundžiasi dėl psichologinės įtampos tame (duomenys neskelbtini) bei dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos (duomenys neskelbtini) veiksmų. Pažymėjo, kad pačios pareiškėjos elgesys Pasitarimo metu buvo ganėtinai arogantiškas, retkarčiais neetiškas, sarkastiškas ir pašaipus, konstruktyvų pokalbį su pareiškėja užmegzti buvo sunku, nes ji į visus klausimus atsakinėjo „neprisimenu“, „pasiskaitykit, kas mano parašyta“, o 11 val.55 min pareiškėja atsistojo, pasakė „nu dabar aš jums padarysiu per visas institucijas“, trenkė durimis ir išėjo. Pareiškėja savavališkai pasišalino iš Pasitarimo, neklaususi ir negavusi Vedėjos sutikimo ir net nenurodžiusi, kodėl, kur išeina bei kada sugrįš, ir ar iš viso sugrįš. Pareiškėja 2022-05-26 iki darbo dienos pabaigos į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini) negrįžo, todėl liko neaptarti suplanuoti klausimai, įskaitant naujos užduoties pareiškėjai pavedimą. Pareiškėja, tą pačią dieną sugrįžusi į (duomenys neskelbtini), pateikė pranešimą Komisijos pirmininkui, jog Pasitarime konstruktyvus pokalbis nevyko, todėl ji išvyko į (duomenys neskelbtini), nusprendusi dirbti nuotoliniu būdu. Be to, likusią 2022-05-26 darbo dienos dalį pareiškėja skyrė ne savo darbo funkcijų vykdymui, o skundų Teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai rašymui. Dėl pareiškėjos nurodyto tarnybinio nusižengimo šališko tyrimo, atsakovė nurodė, jos siekiant išvengti šališkumo, tarnybinio nusižengimo tyrimui buvo sudaryta komisija, jokios pareiškėjos teisės nebuvo apribotos. Komisija, pasinaudodama jai Tvarkos apraše įtvirtinta teise, kreipėsi į Vedėją dėl papildomos informacijos gavimo, ir ši tokią informaciją pateikė 2022-07-05 raštu. Teigė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas laikantis teisės aktų nuostatų, Motyvuota išvada yra pagrįsta ir motyvuota, joje nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, įvardinta tarnybinio nusižengimo sudėtis, pateiktos išvados. Dėl pareiškėjos prašomos priteisti neturtinės žalos, atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja nepagrindė ir niekaip neįrodė atsakovės neteisėtų kaltų priežastiniu ryšiu susijusių veiksmų, kurie apskritai galėjo pareiškėjai sukelti kokios nors neturtinės žalos atsiradimą, be to, ir prašoma priteisti suma- 5000 Eur yra neadekvati ir nepagrįsta. Nurodė, kad pareiškėja savo sveikatos pablogėjimui pagrįsti yra pateikusi 2021 m. lapkričio mėnesio ligos istorijos išrašus, tačiau tuo metu pareiškėja savo tiesioginių pareigų beveik nevykdė, nes slaugė savo sergantį vaiką, be to, dalyvavo teisminiame procese baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiamoji, todėl jos nurodyta galimai patirta neturtinė žala galėjo būti sąlygota kitų veiksnių, ji nėra susijusi su Komisijos darbuotojų veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Dėl Įsakymo panaikinimo
Pareiškėja Komisijos pirmininkui 2022-05-20 pateikė prašymą leisti vykti į komandiruotę į (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 26 d. (1 d.d.). Prašyme nurodė, jog jis teikiamas atsižvelgiant į Komisijos patarėjos R. M. telefonu pateiktą informaciją, kad jos atvykimas reikalingas dėl darbo organizavimo klausimų. Komisijos pirmininko 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.4PE-62 pareiškėja nurodytą dieną buvo komandiruota į (duomenys neskelbtini) dalyvauti Komisijoje vyksiančiame pasitarime darbo organizavimo klausimais. Pareiškėja į Pasitarimą atvyko 10 val.30 min., iš jo išvyko apie 11 val.55 min. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių.
Skyriaus vedėja E. G., patarėja R. M. ir (duomenys neskelbtini) R. M. 2022-05-26 tarnybiniu pranešimu Komisijos pirmininką informavo, jog 2022-05-26 11 val.55 min. pareiškėja pasišalino iš Pasitarimo, išvykimo iš darbo vietos (duomenys neskelbtini) priežasties nenurodė, darbo vietoje nepasirodė iki darbo pabaigos. Komisijos pirmininko 2022-05-30 rezoliucija R. M. pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėja Komisijos (duomenys neskelbtini) 2022-06-06 pranešimu Nr.16R-78 buvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą. Pranešime buvo nurodyta, jog J. A. buvo komandiruota į (duomenys neskelbtini)- Komisiją dalyvauti 2022-05-26 pasitarime darbo organizavimo klausimais; 11 val.55 min. išvyko iš darbo vietos neinformavusi apie tai tiesioginio vadovo ir nenurodžiusi išvykimo tikslo ir trukmės ir negavusi tiesioginio vadovo sutikimo; į darbo vietą (duomenys neskelbtini) negrįžo iki darbo dienos pabaigos, todėl nevisiškai įvykdyta Komisijos pirmininko 2022-05-25 įsakymo Nr.4PE-62 „Dėl komandiruotės į (duomenys neskelbtini)“ 1 punkte nustatyta užduotis- aptarti darbo organizavimo klausimus; tuo pareiškėja pažeidė Komisijos Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Komisijos pirmininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.6P-20, 6 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą lankstumo principą, 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, 5 punkte reglamentuotą pareigą laikytis valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių bei 6 punkte reglamentuotą pareigą laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 16 punkte nustatytą funkciją vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūros padalinio veikla susijusius pavedimus.
Pareiškėja pateikė 2022 m. birželio 20 d. paaiškinimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“, kuriuo su Pranešime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, teigė, kad patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo pradėtas nepagrįstai, nurodė, kad jai nebuvo pranešta apie Pasitarimo darbotvarkę, jo metu buvo nagrinėjami ne darbo organizavimo klausimai, o jos Teisingumo ministerijai, Vyriausybei skundo apie jos atžvilgiu vykdomą mobingą parašymo pagrindas, pareiškėja buvo verčiama ranka parašyti ir fiziniu parašu patvirtinti, jog ji sutinka dirbti su V. Š., iš jos buvo tyčiojamasi, buvo spaudžiama pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) mobingo nėra. Nurodė, jog nevykstant konstruktyviam pokalbiui, 11 val.55 min. ji informavo Patarėją ir Vedėją apie jų nepagarbų ir neetišką elgesį, ir toliau tęsiantis jos žeminimui ir psichologiniam smurtui, pasiteiravo, ar visi Pasitarimo metu reikalingi klausimai aptarti bei gavusi Vedėjos patvirtinimą, informavo, jog ji išvyksta į (duomenys neskelbtini); nei Patarėja, nei Vedėja nepritarimo šiuo klausimu neišreiškė. Nurodė, kad grįžusi į (duomenys neskelbtini), ji informavo Komisijos pirmininką apie jos darbo tęsimą nuotoliniu būdu bei nurodė to priežastis. Teigė, kad pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo yra tolesnė jos atžvilgiu vykdomo psichologinio smurto bei žeminimo tąsa.
Pareiškėjai pateikus 2022-06-12 prašymą atleisti iš pareigų, Komisijos pirmininko 2022-06-21 įsakymu Nr.3PE-101 šis jos prašymas buvo patenkintas, J. A. 2022 m. birželio 23 d. atleista (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru).
J. A. 2022-06-28 Komisijos pirmininkui pateikė prašymą nuo jos atžvilgiu atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo nušalinti Patarėją R. M. kaip dalyvavusią Pasitarime ir tiesioginio pavaldumo ryšiais susijusią su Vedėja, todėl galimai suinteresuotą tyrimo baigtimi.
Komisijos pirmininko 2022-06-29 įsakymu Nr.3PE-105 J. A. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti buvo sudaryta komisija, kurios pirmininke paskirta (duomenys neskelbtini) E. G., (duomenys neskelbtini) S. K. bei (duomenys neskelbtini) R. M. (toliau- ir Tyrimo komisija).
Tyrimo komisija pateikė 2022 m. liepos 7 d. Motyvuotą išvadą Dėl (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusios J. A. tarnybinio nusižengimo Nr.16R-109, kurioje konstatavo, kad J. A., 2022-05-26 d. savavališkai išeidama iš pasitarimo darbo organizavimo klausimais, pasišalindama iš darbo vietos ir darbo laiką naudodama ne tarnybos tikslams, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 6 punkto nuostatą, numatančią, kad Komisijos darbuotojai, palikdami komisiją darbo tikslais, turi apie tai informuoti tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo trukmę bei tikslą; norėdami išvykti ne darbo tikslais, turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą; Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, reglamentuojančią lankstumo principą, kuris reiškia, kad valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių; Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas valstybės tarnautojų pareigas: tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), laikytis Valstybės tarnybos įstatymo nustatytų valstybės tanautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių (5 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas) bei (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 16 punkte nustatytą (duomenys neskelbtini) funkciją vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus. Tyrimo komisija sprendė, kad toks pareiškėjos elgesys pasirinktas suvokiant ir suprantant tokiu savo elgesiu padarius tarnybinį nusižengimą bei juo kylančias pasekmes, todėl vertintino, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Tyrimo komisija taip pat įvertino tarnybinio nusižengimo pasekmes, nurodydama, jog tuo buvo sutrukdyta tinkamai organizuoti J. A. darbą, kad ji galėtų deramai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, sutrikdytas sklandus Skyriaus veiklos funkcionavimas bei vienas svarbiausių šiam skyriui pavestų uždavinių vykdymas- (duomenys neskelbtini). Tyrimo komisija, įvertinusi Išvadoje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, pasiūlė ėjusiai valstybės tarnautojos pareigas pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą- papeikimą.
Komisijos pirmininkas 2022 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 3PE-112 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, pritarė Motyvuotai išvadai, pripažino, kad ėjusi valstybės tarnautojo pareigas J. A. 2022 m. gegužės 26 d. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidusi Vidaus tvarkos taisyklių 6 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktus, Pareigybės aprašymo 16 punktą ir nustatė, kad ėjusiai valstybės tarnautojo pareigas J. A. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos pirmininko 2022 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 3PE-112, pateikė skundą teismui. Pareiškėja nurodo, kad priimant šį įsakymą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, taip pat ginčija patį pažeidimo padarymo faktą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas.
Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn; tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Šio įstatymo 33¹ straipsnyje yra įtvirtintos valstybės tarnautojo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės būti raštu informuotam apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis (1 punktas); teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (2 punktas). Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos; valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, [...] pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. [...]; tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos; šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat ir tada, kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Tvarkos aprašo 3 punktas nustato, be kita ko, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Šio aprašo 4 punktas nustato, kad siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, paveda įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojui, atliekančiam įstaigos personalo administravimo funkcijas, arba administracijos padalinio, atliekančio įstaigos personalo administravimo funkcijas, vadovui (toliau – už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo) arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. O Tvarkos aprašo 5 punktas nustato, be kita ko, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją; komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Šio aprašo 8 punktas nustato, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Šio aprašo 9 punktas nustato, be kita ko, kad gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo; valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui. Šio aprašo 14 punktas nustato, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal aprašo 11 punktą. Pagal Tvarkos aprašo 17.1 papunktį, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali priimti sprendimą pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad aukščiau išvardintose teisės normose nustatyta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka ir terminai būtų buvę pažeisti. Iš teismui pateikto Komisijos pirmininko 2021 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1VE-43 patvirtintos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra atsakingas už įstaigos personalo administravimą. Todėl teismas sprendžia, kad Komisijos pirmininkas 2022-05-30 rezoliucija pagrįstai, sutinkamai su Tvarkos aprašo 4 punkto nuostatomis, pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą pavedė R. M., tuo metu ėjusiai (duomenys neskelbtini) pareigas.
Pareiškėja 2022 m. birželio 28 d. pateikė prašymą nušalinti Patarėją nuo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo. Komisijos pirmininkas 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.3PE-105 pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarė komisiją iš trijų asmenų, į kurios sudėtį, be kitų tarnautojų, įtraukė ir R. M.. Tarnybinį nusižengimą tiriančio valstybės tarnautojo nušalinimo pagrindai yra įtvirtinti Tvarkos aprašo 7 punkte, pagal kurį tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneriai), taip pat valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio tėvai (įtėviai), sugyventinio, partnerio vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, taip pat valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldūs valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, arba dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju minėtame Tvarkos aprašo punkte nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pat nenustatyta Tvarkos aprašo 5 punkte nurodytų aplinkybių, kurioms esant tyrimo komisiją sudaryti būtina, teismas daro išvadą, kad Tyrimo komisiją Komisijos pirmininkas sudarė, siekdamas visapusiško ir objektyvaus pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo ištyrimo. Be to, teismas pažymi ir tai, kad pagal Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas, sudarant komisiją tarnybiniam musižengimui tirti, į komisijos sudėtį įtraukiamas ir už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo. Todėl teismas nepagrįstu laiko pareiškėjos argumentą, jog jos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi Tyrimo komisija buvo šališka.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad į Pasitarimą, kuriame dalyvavo ir Patarėja bei Vedėja, pareiškėja buvo pakviesta aptarti darbo organizavimo klausimus. Kaip savo 2022 m. liepos 5 d. rašte Nr.16R-108 „Dėl informacijos pateikimo“, teiktame Tyrimo komisijai, patvirtino Skyriaus vedėja, Pasitarime buvo numatyta: 1) aptarti su pareiškėja jos 2022 m. vasario 18 d. pranešime (skunde) Vyriausybės kanclerei, Teisingumo ministrei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrei išdėstytas aplinkybes dėl patiriamo mobingo (duomenys neskelbtini), kaip tai įpareigoja Komisijos pirmininko 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.1VE-54 patvirtintas (duomenys neskelbtini) psichologinio smurto darbo aplinkoje atvejų vertinimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas; svarstyti pareiškėjos Komisijos pirmininkui pateiktus 2022-04-13 ir 2022-05-02 prašymus, kuriuose J. A. prašė Komisijos pirmininko grąžinti ją pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir (duomenys neskelbtini), bei prašė inicijuoti jos kaip valstybės tarnautojos vertinimą; 3) aptarti planuojamą pavesti pareiškėjai užduotį (išanalizuoti ir apibendrinti aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką už 2019-2021 m. laikotarpį dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų); 4) išklausyti J. A. siūlymus, prašymus dėl jos sklandaus ir rezultatyvaus darbo organizavimo Skyriuje. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai atliekant darbo funkcijas (duomenys neskelbtini) bei kilus įtampai tarp Komisijos pirmininko pavaduotojos (duomenys neskelbtini) V. Š. bei pareiškėjos, Komisijos pirmininko 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.3PE-19 pareiškėjai pavesta atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pareiškėjos 2022-02-23 elektroninio laiško, teikto Komisijos (duomenys neskelbtini) bei darbuotojams, turinio, pareiškėja buvo patenkinta ir džiaugėsi tokiu pavedimu, tačiau jau 2022-04-13 Komisijos pirmininkui pateikė prašymą atšaukti 2022 m. vasario 22 d. įsakymą Nr.3PE-19 ir leisti jai pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas atlikti bei (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja buvo pateikusi skundus Vyriausybės kanclerei, Teisingumo ministrei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrei dėl, jos nuomone, patiriamo mobingo (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad Pasitarime vykęs pokalbis dėl pareiškėjos siekio būti grąžintai atlikti jai pavestas funkcijas, teikiant teisinę pagalbą Komisijos (duomenys neskelbtini), motyvų bei galimybės dirbti su Komisijos (duomenys neskelbtini) buvo susijęs su darbo organizavimo klausimais bei nesudaro pagrindo teigti, jog vien tokio turinio pokalbiu ir su juo susijusiais pareiškėjai užduodamais klausimais pareiškėja buvo žeminama ir iš jos buvo tyčiojamasi. Dėl nurodytų argumentų kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos nurodytas argumentas, kad Pasitarime iki pareiškėjos išvykimo iš jo nebuvo svarstomi darbo organizavimo klausimai, kas sąlygojo jos išvykimą iš Pasitarimo į (duomenys neskelbtini).
Vedėjos 2022 m. liepos 5 d. rašte Nr.16R-108 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta informacija, teismo posėdyje pateikti atsakovo atstovių E. G. ir R. M. paaiškinimai bei iš dalies pačios pareiškėjos paaiškinimai (kad vyko nekonstruktyvus pokalbis klausimais, nesusijusiais su jos vykdomomis funkcijomis) patvirtina, kad pareiškėja iš Pasitarimo išvyko, nepabaigus aptarti visų Pasitarime numatytų aptarti klausimų. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjos tvirtinimą, jog ji išvyko, gavusi Vedėjos patikinimą, jog visi Pasitarime numatyti klausimai yra apsvarstyti. Tai, kad Pasitarimo darbotvarkė raštu buvo išdėstyta tik pagal Tyrimo komisijos užklausą, nesudaro pagrindo aukščiau nurodyto pareiškėjos išvykimo iš Pasitarimo fakto vertinti priešingai. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jai iš anksto nebuvo pateikta Pasitarimo darbotvarkė, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes toks reikalavimas nėra numatytas nei teisės aktuose, nei Komisijos vidaus darbo tvarką reglamentuojančiuose aktuose.
Minėta, kad Komisijos pirmininko 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.4PE-62 pareiškėja 2022 m. gegužės 26 d. buvo komandiruota į (duomenys neskelbtini) dalyvauti Komisijoje vyksiančiame pasitarime darbo organizavimo klausimais. Todėl laikytina, kad pareiškėjos darbo vieta 2022 m. gegužės 26 d. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) Komisijos patalpose iki Pasitarimo pabaigos. Pareiškėja iš Pasitarimo išvyko, šiam nepasibaigus bei negavusi savo tiesioginio vadovo ( nagrinėjamu atveju- Skyriaus Vedėjos) sutikimo ir po pietų pertraukos iki nustatytos darbo dienos pabaigos į Pasitarimą nesugrįžo. Tai, kad Vedėja sutikimo pareiškėjai išvykti iš darbo vietos nebuvo davusi, patvirtina Vedėjos 2022 m. liepos 5 d. rašte Nr.16R-108 nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje pateikti atsakovo atstovių E. G. ir R. M. paaiškinimai, kad Pasitarime nebaigus svarstyti visų numatytų klausimų, pareiškėja atsistojo, pagrasino („nu dabar aš jums padarysiu per visas institucijas“), trenkė durimis ir išėjo.
Vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte nustatytas darbo laikas Komisijos darbuotojams: pirmadienį-ketvirtadienį dirbama nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Vidaus tvarkos taisyklių 6 punkte nustatyta, kad Komisijos darbuotojai, palikdami Komisiją darbo tikslais, turi apie tai informuoti tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę; norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą; nebuvimas darbo vietoje be pateisinamos priežasties laikomas tarnybiniu nusižengimu, už kurį teisės aktų nustatyta tvarka skiriama tarnybinė nuobauda.
Pareiškėja nurodo, kad ji grįžusi į (duomenys neskelbtini), 2022-05-26 nuo 14.30 val. tęsė darbą nuotoliniu būdu. Tačiau tokį jos paaiškinimą paneigia aplinkybės, jog ji minėtą dieną 14.30 pateikė pranešimą (skundą) Komisijos pirmininkui dėl, jos manymu, netinkamo Patarėjos ir Vedėjos elgesio Pasitarimo metu, be to, iki 16.20 val. parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai bei Teisingumo ministerijai išsiuntė pranešimą (skundą) dėl, jos nuomone, Komisijoje vykdomo mobingo jos atžvilgiu. Be to, atsakovės atstovų paaiškinimais nustatyta ir byloje surinktais kitais duomenimis nepaneigta, kad 2022-05-26 pareiškėjai vykdyti nebuvo priskirta jokia užduotis, tą ketinta padaryti Pasitarimo metu, tačiau pareiškėjai iš jo savavališkai pasišalinus, užduoties vykdyti pareiškėjai nebuvo spėta pateikti. Tai patvirtina, jog pareiškėja, išvykusi iš Pasitarimo ir sugrįžusi į (duomenys neskelbtini), jokių jai Pareigybės aprašyme priskirtų funkcijų nevykdė.
Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2022-05-26 savavališkai, negavusi savo tiesioginio vadovo sutikimo, išvyko iš darbo vietos ne darbo tikslais. Tuo ji pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 6 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pareiškėja nurodė, kad ji Vidaus tvarkos taisyklių 6 punkto reikalavimo nepažeidė, nes apie savo išvykimą iš Komisijos ir šio išvykimo priežastis, taip pat apie tolesnį darbą nuotoliniu būdu informavo Komisijos pirmininką, kuris, pareiškėjos teigimu, ir yra jos tiesioginis vadovas. Pareigybės aprašymo 2 punkte aiškiai įvardinta, kad Komisijos Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus Skyriaus vedėjui. Taigi, pareiškėjos tiesioginis vadovas buvo Skyriaus vedėja E. G., todėl pareiškėja 2022-05-26 išvykdama iš darbo vietos ne darbo tikslais, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 6 punkto nuostatas turėjo gauti Vedėjos sutikimą, o ne informuoti Komisijos pirmininką. Dėl nurodytų motyvų šis pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėjos sąmoningi, savo pačios pasirinkti veiksmai 2022-05-26, Pasitarime vengiant aptarti pačios pareiškėjos nurodomos įtampos, įvardintos mobingu, mažinimo galimybes bei galimą pareiškėjos funkcijų atlikimo vietą, savavališkai pasišalinant iš darbo vietos, pagrasinus skundais bei nesulaukus eilinės užduoties jai paskyrimo, bei likusį darbo laiką naudojant ne darbo funkcijoms vykdyti, Motyvuota išvada pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą lankstumo principą, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pareigą laikytis Valstybės tarnybos įstatymo nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, taip pat pažeidžiantys Pareigybės aprašymo 16 punkte nustatytą vyriausiojo specialisto funkciją- vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus. Motyvuota išvada pagrįstai įvertinta, kad tokiais pareiškėjos veiksmais sutrukdyta tinkamai organizuoti J. A. darbą, sutrikdytas sklandus (duomenys neskelbtini) veiklos funkcionavimas bei vienas iš (duomenys neskelbtini) pavestų uždavinių vykdymas-(duomenys neskelbtini).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir tai sudarė pagrindą skirti jai tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu jokių lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, pareiškėja savo veiksmų ir jų rezultatų kritiškai nevertina, todėl teismo vertinimu, pareiškėjai numatyta skirti tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra proporcinga, taip pat adekvati padarytam pažeidimui. Įsakymo 2 punkto formuluotė atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, taikomą tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Laikytina, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėja teismui pateiktu skundu reiškia ir reikalavimą priteisti jai 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėja kildina iš galimai neteisėtų Komisijos bei jos (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmų, vykdant jos atžvilgiu psichologinį smurtą, mobingą, dėl ko ji buvo priversta atsistatydinti iš valstybės tarnautojo pareigų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-841-556/2020).
Teismas pažymi, kad psichologinio smurto/mobingo sąvoka teisės aktais nėra apibrėžta, teisės doktrinoje mobingas suprantamas, kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras – bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar kitoks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą darbuotoją, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba net izoliuoti (ne fizine prasme) darbuotoją nuo kolegų.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai vykdant Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, (duomenys neskelbtini) (toliau- ir (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. antrojo pusmečio tarp pareiškėjos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (duomenys neskelbtini) V. Š. kilo įtampa dėl šiame skyriuje dirbančių darbuotojų darbo organizavimo, pareiškėjos funkcijų tinkamo atlikimo. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad sprendžiant bendrojo psichologinio mikroklimato (duomenys neskelbtini) gerinimo klausimus, šiame skyriuje lankantis Vedėjai bei Patarėjai, buvo sutarta atsisakyti kai kurių priemonių (pastabų bei vertinimų exel lentelėje, kurioje skirstomos užduotys, privačių santykių aiškinimosi darbo elektroniniu paštu), didinančių įtampą. Taip pat Komisjos pirmininko 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.1VE-54 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašas. Minėto įsakymo 2 punktu darbuotoju, atsakingu už psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos vykdymą ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimą Komisijoje, paskirta Patarėja. Aprašu, be kitų priemonių, buvo numatyta organizuoti individualius pokalbius su smurto dalyviais, periodiškai aiškintis, ar situacija gerėja. Byloje nepateikta įrodymų, kad Apraše numatytos priemonės nebūtų buvę vykdomos. Be to, siekiant išvengti susidariusios įtampos, Komisijos pirmininko 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.3PE-19 pareiškėjai pavesta atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).
Tačiau, pareiškėjos nuomone, ir toliau jai patiriant psichologinį smurtą, ji 2022-02-18 skundais kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Lietuvos Respublikos kanceliariją ir Teisingumo ministeriją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gautą pareiškėjos skundą persiuntė Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iš VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus 2022 m. kovo mėn. raštu Nr.SD-5 pateikto atsakymo į pareiškėjos skundą matyti, kad minėtas VDI skyrius nurodė, jog VDI kompetencijai nėra priskirta nagrinėti ir vertinti valstybės tarnautojų darbo organizavimo, darbinių užduočių skirstymo, vykdymo ir užduočių kokybės vertinimo klausimų, todėl dėl pareiškėjos skundo argumentų, siejamų su šiais klausimais nepasisakė. VDI, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl galimo psichologinio smurto/mobingo, atliko išsamų skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą, surinko papildomą medžiagą, o išnagrinėjusi patikrinimo metu surinktus duomenis, konstatavo, kad patikrinimo metu VDI nenustatė faktinių aplinkybių, kad pareiškėjos atžvilgiu darbo aplinkoje būtų taikomas neetiškas, žeminantis, agresyvus, užgaulus elgesys ar kitos psichologinio smurto/mobingo apraiškos, be kita ko, pažymėjusi, kad tiesioginio vadovo reikalavimai tinkamai, laiku ir kokybiškai atlikti pavestas užduotis, išsakyta pozicija ar nurodytos pagrįstos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, taip pat nuomonės išsakymas į tam tikras įvykusias aplinkybes, susijusias su neformaliu bendravimu darbo aplinkoje, su kuriomis galima sutikti ar nesutikti, nėra laikomi psichologiniu smurtu/mobingu, jei šie reikalavimai ir/ar nuomonė išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai.
Pareiškėjos skundas, pateiktas Vyriausybės kanceliarijai ir Teisingumo ministerijai, buvo persiųstas nagrinėti Komisijai. Komisijos pirmininko 2022-02-28 įsakymu Nr.3PE-34 pareiškėjos skunde išdėstytoms aplinkybėms išsiaiškinti buvo sudaryta 3 asmenų komisija. Ši komisija, atlikusi išsamų tyrimą, kurio metu buvo įvertinti pareiškėjos teiginiai ir jos pateikti dokumentai, Komisijos pirmininko pavaduotojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimai ir juos pagrindžiantys dokumentai, pravesti pokalbiai su (duomenys neskelbtini), surašė 2022-06-17 pažymą Nr.16R-98 (toliau- ir Pažyma). Pažymoje Komisijos pirmininko 2022-02-28 įsakymu Nr.3PE-34 sudaryta komisija, pateikusi išsamius argumentus, konstatavo, jog nenustatyta buvus Komisijos pirmininko pavaduotojos (duomenys neskelbtini) nepagarbaus, žeminančio, nemandagaus, nekorektiško ir nedalykiško elgesio, kuriuo pavaduotoja būtų siekusi J. A. specialiai ir tikslingai įžeisti, užgauti, sumenkinti, grasinti ar atskirti nuo kolektyvo, nuvertinti jos kompetencijas ar pan. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos teiginį, kad tyrimas buvo atliktas šališkai. Pareiškėja tokiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių argumentų, be to, Vyriausybės kancerialijai ir Teisingumo ministerijai pateiktu skundu pareiškėja skundė tik Komisijos pirmininko pavaduotojos (duomenys neskelbtini) veiksmus, tyrimą atlikusios komisijos narių ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (duomenys neskelbtini) nesiejo jokie pavaldumo santykiai, minėti asmenys savo funkcijas vykdė skirtingose teritorijose.
Kaip matyti, pareiškėjos 2022-02-18 pateiktuose skunduose iš esmės analogiškas aplinkybes ištyrė dvi skirtingos viena nuo kitos nepriklausančios institucijos, padariusios tokias pačias išvadas ir nenustačiusios pareiškėjos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) vykdyto psichologinio smurto apraiškų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių VDI bei Komisijos pirmininko sudarytos komisijos tyrimo išvadas, teismas šiomis išvadomis abejoti neturi pagrindo.
Pareiškėja kaip jos atžvilgiu vykdytą psichologinį smurtą įvardija ir tai, kad Komisijos pirmininko 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.3PE-19 jai pavesta atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad šis Komisijos pirmininko įsakymas neteisėtas, nes juo pareiškėja buvo perkelta dirbti į kitą vietovę be jos sutikimo. Jau iš paties Pareigybės aprašymo pavadinimo bei jo turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini), kurios pareigas ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo pareiškėja, pareigas eina (duomenys neskelbtini) ir yra tiesiogiai pavaldi Skyriaus vedėjai. Pareigybės aprašymo 11, 12 punktuose įvardintos šios valstybės tarnautojos funkcijos, (duomenys neskelbtini) (bet ne konkretaus Komisijos (duomenys neskelbtini)). Komisijos pirmininko 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.1VE-24 patvirtinti Skyriaus nuostatai įtvirtina vieną iš pagrindinių Skyriaus uždavinių – užtikrinti teisinės pagalbos teikimą Komisijos nariams administracinėse bylose. Taigi, minėtas 2022-02-22 įsakymas vertintinas kaip priimtas sprendžiant darbo organizavimo klausimus, apibrėžiant pareiškėjai priklausančių funkcijų vykdymo apimtį, bet ne perkeliant jos dirbti į kitą vietovę. Kaip minėta, pareiškėjai reiškiant skundus dėl susiklosčiusios įtemptos darbinės situacijos (duomenys neskelbtini), Komisijos atsakingi darbuotojai ėmėsi aukščiau paminėtų priemonių įtampai mažinti, o pareiškėjai ir toliau reiškiant nepasitenkinimą darbo aplinka bei teikiant skundus įvairioms institucijoms, Komisijos pirmininko 2022 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.3PE-19 priėmimo priežastimi pagal atsakovo paaiškinimą buvo ir pastangos mažinti įtampą, susiklosčiusią (duomenys neskelbtini). Minėta ir tai, kad iš pareiškėjos 2022-02-23 elektroninio laiško, teikto Komisijos nariams bei darbuotojams, turinio, matyti, kad pareiškėja buvo patenkinta ir džiaugėsi tokiu pavedimu, tačiau jau 2022-04-13, o po to pakartotinai Komisijos pirmininkui pateikė prašymus atšaukti 2022 m. vasario 22 d. įsakymą Nr.3PE-19. Pareiškėja, Komisijos pirmininko 2022 m. vasario 22 d. įsakymą Nr.3PE-19 vertindama kaip psichologinio smurto atvejį, tokią savo poziciją grindžia argumentu, kad pavedus jai dirbti su Komisijos nariais (duomenys neskelbtini), buvo ženkliai padidintas jos darbo krūvis, taip keršijant už rašomus skundus. Pareiškėja tokios pozicijos nepagrindžia jokiais į bylą pateiktais įrodymais, grindžia išimtinai bendro pobūdžio samprotavimais. Priešingai, aukščiau aptarti įrodymai, tarp jų- ir Komisijos pirmininko 2022 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.3PE-19 priėmimas, patvirtina Komisijos atsakingų darbuotojų siekį sumažinti pareiškėjos darbe patiriamą įtampą, todėl Komisijos pirmininko 2022 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.3PE-19 priėmimo nėra pagrindo vertinti kaip pareiškėjos atžvilgiu naudojamo mobingo pasireiškimo.
Pareiškėja jos atžvilgiu naudojamu mobingu įvardija ir Vedėjos bei Patarėjos veiksmus Pasitarimo metu, jos atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą bei 2022-06-02 užduoties jai paskyrimą nerealiu, neįvykdomu terminu.
Pasitarimo metu vykęs pokalbis apie pareiškėjos darbinėje aplinkoje patiriamos įtampos pobūdį, jos skundų, teiktų įvairioms institucijoms priežastis, kaip jau aptarta aukščiau, buvo susijęs su darbo organizavimo klausimais, pareiškėjos siekio būti grąžintai atlikti jai pavestas funkcijas (duomenys neskelbtini) motyvais, be to, ir Aprašo nuostatos įpareigoja darbuotoją, atsakingą už psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos vykdymą ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimą Komisijoje (nagrinėjamu atveju – Patarėją) organizuoti individualius pokalbius su smurto dalyviais, periodiškai aiškintis, ar situacija gerėja. Taigi, Pasitarimo metu vykusio pokalbio turinys buvo susijęs su atsakingų Komisijos darbuotojų funkcijų vykdymu bei nesudaro pagrindo teigti, jog vien tokio turinio pokalbiu ir su juo susijusiais pareiškėjai užduodamais klausimais pareiškėja buvo žeminama ir iš jos buvo tyčiojamasi. Vien tik aplinkybė, kad Pasitarimo metu tarp jame dalyvavusių asmenų buvo įtampa ir konstruktyvus pokalbis neįvyko, nesudaro pagrindo Pasitarime dalyvavusių atsakingų asmenų veiksmus vertinti kaip mobingo apraišką.
Valstybės tarnybos įstatymo 32-35 straipsniuose, Tvarkos apraše įtvirtintas nuostatas, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra reglamentuota teisės normomis, jos metu tarnybinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojasi teisės aktų nustatytomis teisėmis, galutinis sprendimas priimamas, surinkus, ištyrus ir įvertinus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktą medžiagą. Todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimas konkretaus asmens atžvilgiu negali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas šio asmens atžvilgiu.
Dėl pareiškėjai 2022-06-02 skirtos darbo užduoties apibendrinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konkrečiu klausimu iki 2022-06-16, teismas pažymi, kad tokia užduotis yra įprasta darbinė užduotis, atitinkanti Pareigybės aprašyme pareiškėjai priskirtas funkcijas. Teismo vertinimu, nustatytas užduoties įvykdymo terminas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja jau nuo 2022-05-24 jokių kitų darbinių užduočių neturėjo, nebuvo akivaizdžiai per trumpas. Nei pats užduoties turinys, nei jos įvykdymo terminas nesudaro pagrindo teigti, kad tokios užduoties paskyrimu buvo siekiama pareiškėją įskaudinti, įžeisti ar pažeminti. Pareiškėja nurodė, kad paskirtos užduoties įvykdymo terminu ji buvo trumpalaikėse atostogose, tačiau šios aplinkybės užduotį skyrusiam asmeniui nenurodė, tuo pagrindu įvykdymo termino pratęsti neprašė, nors gavusi užduotį, teikė elektroninį laišką Vedėjai, prašydama nurodyti tokios užduoties tikslą. Pavedimas pareiškėjai atlikti jos Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas negali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas.
Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pareiškėja niekaip nepagrindė jos atžvilgiu Komisijoje taikyto psichologinio smurto/mobingo fakto. Savo poziciją grindė vien bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais. Jos nurodyti faktai, pačios pareiškėjos vertinami kaip psichologinio smurto/mobingo pasireiškimas, savaime nepatvirtina, kad darbdavys buvo nusistatęs prieš pareiškėją. Komisijos atsakingų darbuotojų pavedimai, reikalavimai tinkamai, laiku ir kokybiškai atlikti pavestas užduotis, pokalbių su pareiškėja pravedimas dėl jos jaučiamos įtampos darbe bei pareikštų prašymų darbo organizavimo klausimais nelaikytini psichologiniu smurtu/mobingu. Byloje nenustatyta, kad atsakingų asmenų reikalavimai, pokalbiai buvo išdėstomi nekorektiškai, įžeidžiančiai ar siekiant pareiškėją pažeminti bei siekiant sudaryti pareiškėjai nepakeliamas darbo sąlygas. Priešingai, dėl pareiškėjos patiriamos įtampos, šiai išsakius savo nusiskundimus, Komisija, kaip konstatuota aukščiau, ėmėsi priemonių nurodytai įtampai sumažinti. Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog Komisija pareiškėjos atžvilgiu vykdė psichologinį smurtą/mobingą. Tuo labiau nepatvirtina pareiškėjos nurodyto argumento, kad dėl vykdomo mobingo ji buvo priversta išeiti iš tarnybos. Teismas pažymi, kad pareiškėja 2022-06-12 pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų nuo 2022-06-23, ir šis jos prašymas buvo patenkintas -Komisijos pirmininko 2022-06-21 įsakymu Nr.3PE-101 J. A. 2022 m. birželio 23 d. atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad prašymą atleisti iš tarnybos pareiškėja pateikė prieš savo valią, minėtas įsakymas nebuvo ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais, teismas daro išvadą, kad bylos medžiaga neįrodytas Komisijos veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neteisėtumas. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Teismo sprendimas priimtas atsakovės (atsakovės atstovės) naudai. Atmetus pareiškėjos skundą visa apimtimi, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.
Atsakovę nagrinėjamojoje byloje, be kitų atstovų, atstovavo advokatas T. B. (2022 m. rugsėjo 9 d. atstovavimo sutartis) ir advokato padėjėjas P. D. (2023 m. sausio 3 d. perįgaliojimas).
Sprendžiant atsakovės (atsakovės atstovės) prašymą atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; , 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-377-851/2023 ir kt.). Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, todėl tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022).
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metams. Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš 7 narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš 5 narių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (darbartinė Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr.278). Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi Komisijoje dirba mažiausiai 21 kvalifikuotas teisininkas, kurių funkcijos yra nagrinėti Komisijos kompetencijai priskirtus administracinius ginčus. Nagrinėjamojoje byloje keltas ginčas administracinių teismų praktikoje nėra naujas ir nėra itin didelės apimties.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, jog atsakovės (atsakovės atstovės) Komisijos prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos J. A. skundą atsakovėms Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos administracinių ginčų komisijos, dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Šalių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.