- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- 1-545-1057/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Advokatai
- Violeta Bazienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. (D. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. nesunkiai sužalojo žmogų dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent: 2022 m. balandžio 16 d., apie 04:40 val., išėjęs iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pastato, adr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. G. metu, vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, pastūmė priešais ėjusį nukentėjusįjį R. G. į kūną, po ko sudavė R. G. 1 smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindinio, tuo padarydamas R. G. abipusį apatinio žandikaulio lūžį 38 danties ir 31-32 dantų srityse (VTMT specialisto išvada Nr. G 1277/2022(01)) vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sužalojimų gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų.
Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2022 m. balandžio 16 d., naktį jis, nukentėjusysis, jo draugas ir draugė buvo klube „(duomenys neskelbtini)“. Jie išėjo į lauką, jis jį pastūmė, tada jam sudavė. Jo į nugarą jis nestūmė. Jis nukrito, atsikėlė, atsigavo ir tada jis, jo draugas ir mergina nuėjo. Jis grįžo į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Po to išvažiavo į namus. Po to nukentėjusiojo draugė jam parašė žinutę, kad jis parašė pareiškimą. Jis bandė gauti kontaktus, bet mergina pasakė, kad jie prieš, nori kreiptis į teismą. Po to jį iškvietė policija, jie davė kontaktus, jis kitą dieną paskambino, susitarė, bet jis pasakė, kad negali susitikti. Retkarčiais vartoja marihuaną, tą dieną nevartojo. Kaltinimą pripažįsta, sudavė, kaltas. Prašo jo ir jo mamos atleidimo. Kodėl nepadėjo nukritusiam nukentėjusiajam, nežino. Jį po to laikė draugas. Jis įvykio metu kraujo nematė. Turtinę žalą pripažįsta. Pripažįsta neturtinę žalą, bet ji per didelė, gali mokėti dalimis. Supranta, kad reikia apmokėti žalą ir kad kreipiantis į antstolius, suma tik didės. Pasistengs kuo greičiau mokėti. Jis neturi tokios sumos sumokėti iškarto.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. G. nurodė, kad atsisako 47 Eur, kurie buvo įrašyti kaip turtinė žala. Palaiko 4450 Eur neturtinės žalos ir 493 Eur turtinės žalos. 5 savaites negalėjo kalbėti, buvo surišta burna, negalėjo valgyti, reikėjo valgyti košytes per šiaudelį. Negalėjo šnekėti, galėjo tik ženklais rodyti. Buvo blogai, didelis skausmas, nuimant kabes reikėjo daug nuskausminamųjų. Jo žandikaulis buvo įmobilizuotas. Tam, kad ištaisyti lūžį, jis neteko vieno danties, nes teko jį išrauti. Nesutinka, kad mokėtų po 100 ar 200 Eur. Bent jau mokėtų po 600 Eur. Bandė tartis. Jis jam atleisti negali.
Kadangi kaltinamasis, kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. M. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai. Dėl priklausomybės ir psichinės sveikatos sutrikimų nesigydė į įskaitą neįrašytas. Lietuvių kalbą moką, pageidauja duoti parodymus jam labiau suprantama - (duomenys neskelbtini) kalba. Šių metų balandžio 16 d. jis apie 1 val. nuvažiavo pas draugą į darbą, kuris dirba naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, adreso nežino, bet gali parodyti. Atvažiavo šiaip su juo pabendrauti. Besikalbant, su juo išgėrė 2 alkoholinius kokteilius, bet ir juos išgėrė ne iki galo, girtas nebuvo. Pagrinde jie stovėjo, kalbėjosi prie rūbinės. Vienu metu draugas nuėjo. Tuo metu į rūbinę atėjo pažįstama V. M., su kuria mokėsi vienoje mokykloje. Ji linksmai su juo pasisveikino ir sudavė jam delnu į pakaušį, nestipriai. Jam neskaudėjo, pretenzijų jai neturi. Jis dėl to smūgio pasimetė ir paklausė už ką, ji atsakė, kad čia šiaip, draugiškai. V. buvo su 2 vaikinais. Jis vaikinams draugiškai, šiaip pozityviai pasakė, kai pliaukštelėjo mergina, tai nieko tokio, bet jei taip pliaukštelėtų vaikinas, jau būtų konfliktas ir trenktų atgal. Vienas iš vaikinų pasidarė agresyvus ir pasakė „Tai pamėgink, išeinam“. Jis vaikino perklausė, ar tu nori pamėginti. Vaikinas pasakė „Tai pamėgink, trenk“. Jis pasakė - einam. Jis nesuprato, kodėl vaikinas staiga tapo agresyvus, nes jis kalbėjo abstrakčiai, jei jam trenktų vaikinas, jis trenktų atgal, gal jis jį blogai suprato. Sutiko su vaikino siūlymu išeiti į lauką. Į lauką ėjo jis pirmas, tas vaikinas ėjo iš paskos, paskui jį, atrodo, ėjo V. ir kitas jų draugas. Išėjus į lauką vaikinas atsisuko ir jį pastūmė klausdamas, „Tai ką tu nori pamėginti?“. Jis (kaltinamasis) jį pastūmė atgal. Tuomet automatiškai sudavė vaikinui 1-ą smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą. Nenorėjo vaikino sužaloti. Nuo smūgio vaikinas nukrito. Tarp jų atsistojo V. ir pradėjo juos raminti, sakydama, kad užtenka. Jis bandė atrodyti grėsmingai, kad vaikinas jo bijotų ir daugiau nelįstų prie jo. V. ir kitas jų draugas stengėsi būti tarp jų, kad daugiau neturėtų kontakto. Ką kalbėjo po smūgio, neprisimena. Netrukus jie trise nuėjo. Po kelių dienų V. jam pranešė, kad vaikinas parašė pareiškimą į policiją. Jis klausė vaikino kontaktų, norėjo atsiprašyti, ramiai viską išsiaiškinti, bet V. pasakė, kad nepavyks, nes vaikino mama parašė pareiškimą dėl vaikino sužalojimo ir nori teismo, tad jam nepavyko su juo susisiekti. Jis labai gailisi, kad nesusivaldė, leidosi išprovokuojamas ir trenkė vaikinui (b. l.100-102).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. G. nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., 05.00 val., (duomenys neskelbtini), jis buvo klube su E. S. Jie buvo dviese, vartojo alkoholį, šoko. Jis jautėsi apsvaigęs. Būnant klubo viduje, prie rūbinės, nepažįstamas vaikinas, kuris buvo taip pat apsvaigęs, pradėjo sakyti necenzūrinius žodžiu jo adresu. Apsižodžiavę jie su draugu ėjo iš klubo. Tuo pat metu nepažįstamas ėjo iš paskos, tik spėjęs išeiti ir atsigręžęs pajuto smūgį. Nuo smūgio kluptelėjo. Draugas staigiai paėmė už parankės ir vedė toliau nuo konflikto. Jis apsiramino ir iškart išvažiavo namo. Pats smūgis buvo prie pat klubo įėjimo durų. Draugas atsigręžęs pamatė, kad jis suklupo. Po smūgio jautė fizinį skausmą. Vyro ankščiau nėra matęs, kiek atsimena, jis buvo apsirengęs balta „maikę“, juodą kepurę, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, juodaplaukis, kepurė be snapelio, jis buvo vienas. Prašo šį įvykį ištirti ir nustatyti žmogaus , kuris jį sužalojo, tapatybę, patraukti teisinėn atsakomybėn. Nustačius įtariamąjį, pageidaus reikšti civilinį ieškinį dėl patirtos fizinės žalos (b. l. 25-29).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusysis R. G. nurodė, kad pas jį lūžęs žandikaulis, sudėtas įtvaras, paaiškinimą rašys raštu. 2022 m. balandžio 16 d. su savo draugais E. S. ir V. M. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Naktiniame klube kartu vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Būnant viduje, prie rūbinės, nepažįstamas vaikinas, kuris buvo taip pat apsvaigęs, pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius jo adresu. Apžodžiavę jie su draugu jau ėjo iš klubo, , tuo pat metu tas nepažįstamas ėjo iš paskos. Tik spėjus išeiti ir atsigręžti pajautė smūgį į kairės pusės žandikaulį. Nuo smūgio pajautė fizinį skausmą ir nukrito ant žemės. Prie jo priėjo draugas E., pakėlė jį ir vedė toliau nuo konflikto. Netrukus išsikvietė taksi ir važiavo namo. Pats smūgis buvo prie pat įėjimo į klubą. Smūgio į žandikaulį jautė vidinį fizinį skausmą, sunkiai galėjo kalbėti, iš karto policijos nekvietė, nes nesuprato situacijos rimtumo. Asmuo kuris jam trenkė yra jam nepažįstamas, ankščiau nėra jo matęs, tačiau žino, kad kartu buvusi V. jį pažįsta. Šį asmenį galėtų atpažinti iš nosies, akių, barzdos ir kitų bendrų veido bruožų (b. l. 30-33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. su savo draugu R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jo drauge, kurios jokių anketinių duomenų nežino, nes pirmą kartą matė, buvo naktiniame klube pavadinimu „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini). Naktiniame klube jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Jautėsi apsvaigęs. Kadangi pasidarė nuobodu, jis pasiūlė išeiti ir važiuoti namo arba į kitą vietą. Visi nuėjo prie rūbinės paimti striukių. Jie su R. paėmė striukes ir pastebėjo, kad jo draugė šneka su kažkokiu nepažįstamu vyriškos lyties asmeniu. R. tai pamatęs nuėjo prie to asmens, jam kelis kartus patapšnojo ranka per petį ir pasakė, kad čia jo panelė ir kad jis prie jos nelystų. Minėtas asmuo R. pasakė, kad eitų į lauką išsiaiškinti. R. sutiko ir su nepažįstamu asmeniu nuėjo link išėjimo iš klubo, o jis nuėjo jiems iš paskos, galvojo, kad jie tik pasikalbės. Iš klubo išėjo tarp 04.00 val. ir 05.00 val. , tiksliai kada - neatsimena. Prie pat išėjimo iš klubo išgirdo duslų garsą ir pakėlęs galvą pamatė, kad R. nukritęs ant grindinio prie pat išėjimo iš klubo. Jis iškarto pribėgo prie R. ir jį nuo žemės pakėlė. Tuomet viena ranka laikė R., o kitą ranką buvo ištiesęs ir bandė atstumti tą nepažįstama jam asmenį, kuris trenkė R. ir taip išvengti tolimesnio konflikto, kadangi minėtas nepažįstamas asmuo buvo labai agresyvus ir artinosi prie R. Lauke prie klubo buvo ir kitų žmonių, vienas vyras pamatęs konfliktą įsikišo, norėdamas nuraminti. Tuo metu asmuo trenkęs R., nukreipė kitur dėmesį, o jis ,tai pastebėjęs, pasakė, kad reikia iš čia eiti, ir jie išėjo. Prieš jiems išeinant matė, kaip atvažiavo policijos ekipažas, tačiau jie policijos iškart po įvykio nekvietė. Po įvykio R. skundėsi stipriu žandikaulio skausmu, sakė, kad beveik negali per skausmą prašnekėti. Vyras sumušęs jo draugą atrodė apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, (duomenys neskelbtini), apsirengęs baltos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis. Minėtą vyrą mano, kad galėtų atpažinti (b.l.88-90).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. M. parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. su savo draugu R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jo draugu E. buvo naktiniame klube, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini). Naktiniame klube jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Kuomet nusprendė iš naktinio klubo išeiti, nuėjo į rūbinę pasiimti striukes, kur ji sutiko savo pažįstamą, jos žiniomis jo anketiniai duomenys – D. A., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su D. pradėjo šnekėti ir į pokalbį D. įtraukė R., po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jie nusprendė išeiti išsiaiškinti į lauką. R. su D. išėjo pirmi, o ji ėjo už jų. Išėjus į lauką, prie pat naktinio klubo išėjimo išgirdo duslų garsą ir pastebėjo kaip R. krentą ant žemės grindinio. Pačio smūgio nematė. Tada R. draugas E. pakėlė R. nuo žemės, o ji bandė raminti D., kad daugiau jie nesusimuštų su R., kadangi jis buvo agresyviai nusiteikęs. E. pamatė, kad į įvykio vietą atvažiavo policijos ekipažas ir pasakė, kad eina iš čia, ir ji su R. ir E. išėjo. Jie policijos į įvykio vietą nekvietė. Asmenį, kuris grūmėsi su R. ir galimai jam trenkė, galėtų atpažinti (b. l. 78-80).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. G. parodė, kad gyvena su sūnumi R. G.. Gyvena dviese, daugiau su jais niekas negyvena. Balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, bet tai buvo Velykų savaitgalis, penktadienio vakare, sūnus R. G. su draugais nuėjo į miestą, ketino aplankyti naktinius klubus. Kokius tiksliai, nežino, nesidomėjo. Jis šiaip retai vaikšto į naktinius klubus. Kada jis sugrįžo namo, nežino, tuo metu miegojo, sūnaus nematė koks ir kelintą valandą jis sugrįžo. Ryte išėjo į darbą, R. dar miegojo. Vakare, grįžus po darbo, ji su R. trumpai prasilenkė, jis kažkur ruošėsi eiti. Jie nesikalbėjo, tad ji net neatkreipė dėmesio, kad kažkas jam būtų blogai. Kitą dieną, per Velykas, ji būdama darbe jam paskambino pasakė, kad jis pavalgytų, bet jis atsakė, kad negali ir po truputi išsirutuliojo pokalbis, kad jam labai skauda žandikaulį, kad tikriausiai jam yra sulaužytas žandikaulis. Pokalbio metu jis jau sunkiai, nerišliai kalbėjo, tad jo daug neklausinėjo. Tą pačią dieną ji paskambino į Žalgirio ligoninę pasikonsultuoti, jai pasakė, kad R. turi atvykti apžiūrai, tad po darbo ji paėmė iš namų ir pakeliui į ligoninę R. papasakojo, kad išėjus iš naktinio klubo netikėtai jam sudavė į veidą ir jis nukrito, kaip toliau rutuliojosi įvykiai jis nepasakojo. Žalgirio ligoninėje, apžiūrėjus jo žandikaulį, buvo pasakyta, kad reikia gultis į ligoninę, tad kitą dieną, pirmadienį, R. atsigulė dėl sulaužyto žandikaulio į ligoninę. Iš pradžių jis nenorėjo pranešti apie šį įvykį policijai, bet paskiau, kai suprato visas pasekmes šio smūgio, jis nusprendė kreiptis į policiją. Kadangi jis tuo metu negalėjo kalbėti, ji ar pirmadienį, ar antradienį pranešė policijai apie šį įvykį (b.l.73-75).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis R. G. atpažino D. M. (b.l.34-40).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja V. M. atpažino D. M. (b.l.81-85).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1277/2022(01) nurodyta, kad:
1. R. G. nustatyta abipusis apatinio žandikaulio lūžis. 38 danties ir 31-32 dantų srityse, sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL ŽK.
2. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis esant tokiam sužalojimui jaučiamas fizinis skausmas.
3. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
4. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais).
5. Nesant detalių situacinių aplinkybių, nėra galimybės pasisakyti kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu.
6. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimas yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamojoje vietoje (b. l. 47-50).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis įėjimas esantis (duomenys neskelbtini). Stovint (duomenys neskelbtini) matome baltos spalvos pastatą ant kurio dešinės pusės fasado yra lentelę su skaičiumi (duomenys neskelbtini), kairiau fasado matome lentelę su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Fasado apačioje matomos pastatą laikančios kolonos, bei pastato pirmame aukšte esantys vitrininiai langai. Fasado kairiausioje pusėje matomos baltos spalvos plastikinės įėjimo durys, virš kurių ant fasado matoma prikabinta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į durų pusę. Apžiūros metu, nėra matomų raudonos spalvos dėmių (b.l.61-64).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad <...> Laiku 04:39:30 val. matome kaip iš pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur yra naktinis klubas “ (duomenys neskelbtini)” išeina penki (5) žmonės. Pirmas ėjęs asmuo Nr. 1 (galimai nukentėjusysis R. G. ) būdamas prie pastato kolonos atsisuka į vyriškos lyties asmenį Nr. 2 esantį už jo. Asmuo Nr. 2 yra apsirengęs baltos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, šviesios spalvos kelnes ir apsiavęs šviesios spalvos batus. Asmuo Nr. 2 vieną kartą, nestipriai pastumia abejomis rankomis asmenį Nr. 1 ir tuomet iškarto dešinės pusės ranka suduoda asmeniui Nr. 2, vieną smūgį į galvos sritį, po ko asmuo Nr. 1 nukrenta ant žemės grindinio. <...>Bendra vaizdo įrašo trukmė 1 val. 30 min. (b.l.65-67).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra BPC garso įrašas, trukmė 1:40.<...>Operatorė: ,,prie kokio klubo sumušė?“; MB: ,,prie (duomenys neskelbtini)“; Operatorė: ,,ir sulaužė žandikaulį“; MB: ,,taip ir su sulūžusiu žandikauliu dabar guli žalgirio ligoninėje“; Operatorė: ,,o sakykit, kaip jo vardas pavardė?“; MB: ,,R. G.“; <...>MB: ,,gerai, ačiū“ (b. l. 68-69).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 138 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. M. panaudoję smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį R. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad kaltinamuoju aktu D. M. buvo kaltinamas tuo, kad nukentėjusįjį rankomis pastūmė į nugarą. Visgi, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimą šioje dalyje, nenustatyta ir nesurinkta, be to, teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė pašalinti šią aplinkybę iš kaltinimo ir pakeisti, kad nukentėjusysis buvo tiesiog rankomis pastumtas į kūną. Kadangi aplinkybei, jog nukentėjusysis buvo pastumtas į nugarą nepasitvirtino, ši aplinkybė šalintina. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos veikos kvalifikavimui.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino. Jis nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., naktį jis, nukentėjusysis, jo draugas ir draugė buvo klube „(duomenys neskelbtini)“. Jie išėjo į lauką, jis nukentėjusįjį pastūmė, tada nukentėjusiajam sudavė, į nugarą nestūmė. Savo kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamojo minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo R. G. paaiškinimas, liudytojų E. S., V. M., A. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Taip pat valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1277/2022(01) nurodyta, kad: 1. R. G. nustatyta abipusis apatinio žandikaulio lūžis. 38 danties ir 31-32 dantų srityse, sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL ŽK; 2. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47-50).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam D. M. pagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – D. M. tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. anksčiau neteistas (b. l. 109), administracine tvarka baustas (b. l. 105, 111-113), nedirbantis (b. l. 110). Duomenų apie D. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. M. už nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 619,61 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas R. G. (b. l. 55-56). Ši žala patirta dėl nukentėjusiojo, R. G., gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Šią žalą sudaro 13 Eur išlaidos gydymui, 40 Eur kuro išlaidos dėl vykimo į Žalgirio kliniką, 450 Eur netektų pajamų, nes visą mėnesį turėjo nedarbingumą bei 4450 Eur neturtinė žala, nes visą mėnesį negalėjo atverti burnos, jautė diskomfortą, negalėjo kalbėti, ilgai jautė didelį skausmą (b. l. 41).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. G. nurodė, kad atsisako 47 Eur, kurie buvo įrašyti kaip turtinė žala, tai rašymo apsirikimas. Palaiko civilinį ieškinį dėl 4450 Eur neturtinės žalos ir 493 Eur turtinės žalos. Nesutinka, kad mokėtų po 100 ar 200 Eur. Bent jau mokėtų po 600 Eur.
Pažymėtina tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, darytina išvada, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis patyrė 493 Eur, kurias sudaro negautos pajamos dėl nedarbingumo ir kitos išlaidos. Teismui nekyla abejonių, kad dėl sužalojimo veide, R. G. patyrė išlaidas, dėl vykimo į ligoninę ir medikamentinio gydymo. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos pripažino kaltinamasis D. M., prašomos priteisti turtinės žalos dydžio – 493 Eur – neginčijo, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinti visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. M. nusikalstama veika nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. G. sveikatą (valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1277/2022(01) nurodyta, kad R. G. nustatyta abipusis apatinio žandikaulio lūžis, 38 danties ir 31-32 dantų srityse). Pažymėtina, kad šiuo atveju R. G. sužalojimai padaryti iš esmės galvos srityje, t. y. žmogui gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos R. G. patirti sužalojimai jam sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Reikšminga ir tai, kad neigiamas pasekmes nukentėjusysis jautė gana ilgą laiką, kadangi visą mėnesį negalėjo atverti burnos, kalbėti. Taigi dėl įvykio metu patirtų sužalojimų R. G. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų D. M. padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš nukentėjusįjį. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus pavojingus sužalojimus. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes.
Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra gana jaunas, darbingo amžiaus, taigi turės galimybių dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas ir svarbias neturtinės žalos dydžiui aplinkybes, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo R. G. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas ir iš kaltinamojo D. M. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023-02-09 gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje.
Teismų praktikoje numatyta, kad BPK nuostatomis reglamentuojama, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą, būtų užkirstas kelias asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).
Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Aptariamu atveju, VGTPT pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesams atstovaujanti institucija, šią jai nustatytą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku.
Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, priimant nuosprendį, nespręstinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį:
1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
3) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
4) per 7 (septynių) mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
5) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo D. M. priteisti 619,61 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų ir šešiasdešimt vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimui.
Iš D. M. R. G. naudai priteisti 493 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus) turtinės ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus, saugomus prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.